- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- AN2-314-468/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00805-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-09-21 nutarties, kuria atmestas jos skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022-05-23 nutarimas, ištaisant nutarime padarytą apsirikimo klaidą, nurodant, jog J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2022-05-23 nutarimu J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji būdama UAB „I.“, kuri yra „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė (valdytoja), vadove, nevykdė reikalavimo, numatyto SEAKĮ 20 straipsnyje, t. y. teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu policijos pareigūno reikalavimu nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2021-10-28 11.04 val., Trakuose, Mindaugo g., vairavo minėtą automobilį bei pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Šiais veiksmais J. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, ir Institucijos nutarimu jai buvo paskirta 440 Eur bauda. Nesutikdama su Institucijos nutarimu J. B. pateikė skundą apylinkės teismui.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-09-21 nutartimi J. B. skundas netenkintas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ištaisant nutarimo skiltyje „Teisės akto, kuriuo reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ padarytą apsirikimo klaidą, nurodant, jog J. B. pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį. Teismas nurodė, kad nutarimas surašytas teisėtai ir pagrįstai, J. B. veikė neatidžiai ir nerūpestingai, todėl turi prisiimti riziką už tokius savo veiksmus. Nesutikdama su priimta nutartimi J. B. pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas J. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-09-21 nutartį bei Institucijos 2022-05-23 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos duomenų, padarytos išskirtinai formaliai ir netinkamai aiškinant administracinio nusižengimo sudėties požymius. Nurodo, kad pagal ANK 431 straipsnio nuostatas asmuo turėtų būti baudžiamas tik tada, kai dėl neteisėto transporto priemonės savininko (valdytojo) neveikimo apskritai užkertamas kelias nustatyti ir patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, vairavusį šiam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir padariusį KET pažeidimą. Pažymi, kad šiuo atveju, nors ir pavėluotai, duomenis apie asmenį, kuris 2021-10-28 11.04 val. Trakuose, Mindaugo g., vairavo transporto priemonę „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji pateikė, toks pavėluotas duomenų pateikimas neatėmė galimybės teisėsaugos pareigūnams nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir jį patraukti atsakomybėn, nes administracinės nuobaudos paskyrimo terminas sueis dar tik 2023-10-28.
3.2. Apeliantė nurodo, kad jokie įstatymai ar kiti teisės aktai nenumato fiziniam ar juridiniam asmeniui pareigos reguliariai tikrinti elektroninio pašto dėžutę, todėl asmeniui negali kilti neigiamos teisinės pasekmės vien dėl to, kad jis dėl savo užimtumo ar kitų priežasčių kasdien netikrina elektroninio pašto dėžutės ir neperskaito gautų laiškų. Pažymi, kad sužinojusi apie bendrovei priklausančiu automobiliu galimai padarytą KET pažeidimą, per protingą terminą pateikė Institucijai duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, taigi nebuvo sukelta žala įstatymo saugomoms vertybėms.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas M.Lisauskas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad ANK ir SEAKĮ įtvirtinta pareiga tikrajam transporto priemonės savininkui suteikia galimybę išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę bei leidžia užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn tikruosius eismo taisykles pažeidusius asmenis.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu J. B. nurodo, kad jos veiksmai (neveikimas) nesiekia administraciniam nusižengimui keliamo pavojingumo kriterijaus – nors ji ir nesilaikė ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyto 3 darbo dienų termino, pavėluotas duomenų pateikimas neatėmė galimybės teisėsaugos pareigūnams nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir jį patraukti atsakomybėn, kadangi administracinės nuobaudos paskyrimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. J. B. skunde taip pat pažymi, jog įstatymas nenumato pareigos asmenims nuolat tikrinti savo elektroninio pašto dėžutę, ji sužinojusi, jog kaip juridinio asmens vadovė turi Institucijai pateikti tam tikrus duomenis, reikšmingus tyrimui, juos nedelsiant pateikė, jos neveikimas nesukėlė jokios žalos įstatymo saugomoms vertybėms.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs J. B. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek teismas, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, taip pat ir J. B. paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad J. B. neįvykdė pareigos pateikti duomenis apie transporto priemonę, priklausančią jos vadovaujamam juridiniam asmeniui, vairavusį asmenį, toks pažeidimas yra kartotinis, todėl jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, kad aplinkybės, jog J. B. galiausia pranešė Institucijai, kas nurodytu metu vairavo automobilį, nustačius, jog jos pareiga tai atlikti nebuvo įvykdyta įstatyme nustatytu terminu, administracinio nusižengimo pavojingumui reikšmės neturi ir apeliantės administracinės atsakomybės nešalina, todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-09-21 nutartį ir tenkinti J. B. apeliacinį skundą nėra pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.
7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. ANK 431 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) atsako už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Pagal SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalį, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, o pagal 4 dalį, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu juridinio asmens, kuris yra transporto priemonės savininkas (valdytojas) vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pareigūnui nurodyti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.
9. Bylos duomenimis 2021-10-28 11.04 val. Trakuose, Mindaugo g., su transporto priemone „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas. Automobilis priklauso UAB „I.“, kurio vadovė yra J. B. (b. l. 16). Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis SEAKĮ nuostatomis, J. B., kaip juridinio asmens vadovė, turėjo pareigą pateikti reikiamus duomenis pareigūnams, atliekantiems administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimo KET pažeidimo, padarytu jos įmonės automobiliu. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. B. neginčija, jog neįvykdė prieš tai aptartos pareigos pateikti Institucijai duomenis apie transporto priemonę vairavusius asmenis, vis dėlto, jos vertinimu, konstatavus, jog pareiga buvo įvykdyta, nors ir pavėluotai, toks jos neveikimas praranda administraciniam nusižengimui keliamą pavojingumo kriterijų. Tokios apeliantės išvados yra nepagrįstos.
10. ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie užfiksuotą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui ir jis ar kitas atsakingas asmuo per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o nepateikęs, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Taigi, įstatyme nustatytas 3 darbo dienų terminas yra imperatyvus ir jo nesilaikymas yra vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Pažymėtina, kad asmuo yra baudžiamas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį būtent už duomenų nepateikimą konkrečiu nustatytu laikotarpiu (3 dienas), todėl asmens veiksmų teisiniam vertinimui nėra reikšmės ar pareiga galiausia buvo įvykdyta, ar ne, kadangi administracinis nusižengimas jau yra baigtas.
11. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad J. B., būdama UAB „I.“ vadove, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų ir per nustatytas 3 darbo dienas nenurodė asmens duomenų, kas 2021-10-28 11.04 val. Trakuose, Mindaugo g., naudojosi, vairavo įmonės automobilį. Atsakomybei pagal ANK 431 straipsnį kilti yra reikšmingas Institucijos pareikštas reikalavimas pateikti informaciją, šio reikalavimo pateikimo data ir turinys, t. y. toks prašymas turi būti pateiktas tinkamu būdu. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pranešimai dėl galimai užfiksuoto administracinio nusižengimo prašant nurodytais kontaktais pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis, UAB „I.“ buvo siųsti du kartus – 2021-10-28 ir 2022-03-18, abu kartus pranešimai siųsti tuo pačiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). LR VRM ICDB Juridinio asmens duomenimis, šis elektroninio pašto adresas yra oficialiai nurodytas viešuose juridinių asmenų registruose nuo 2018-03-02 (b. l. 17), jis taip pat nurodomas kitose duomenų saugojimo sistemose, tokiose kaip rekvizitai.lt, juridinio asmens internetiniame tinklapyje, Facebook paskyroje. UAB „I.“ vadovė J. B. taip pat neneigė, jog minėtas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra veikiantis ir naudojamas įmonės veikloje. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog šie pranešimai nepasiekė adresato, todėl Institucija pranešimus išsiuntusi tinkamu būdu atlikti tam tikrus papildomus veiksmus, siekiant įsitikinti, jog siųsti pranešimai adresatą pasiekė, neprivalėjo. Pažymėtina, kad J. B., kaip įmonės vadovė, turėjo užtikrinti, kad jai būtų žinomi ir vykdomi įmonės elektroninio pašto adresu, nurodytu viešuose registruose, gaunami pranešimai, todėl už šių veiksmų neatlikimą jai ir yra taikoma teisinė atsakomybė.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. B. pavėluotas pranešimas apie transporto priemonę vairavusį asmenį neturėtų būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas, kadangi tokia pareiga jau yra įgyvendinta ir Institucija gali patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis, kadangi vis dar nėra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Tokie J. B. teiginiai laikytini jos subjektyviu situacijos vertinimu. Pažymėtina, kad pranešimas apie transporto priemonę konkrečiu laikotarpiu vairavusį asmenį per 3 darbo dienas nėra tiesiog formalus įpareigojimas. Nustačius tam tikrus KET pažeidimus, kuriuos padarė nenustatytas vairuotojas, atitinkamų institucijų informavimas apie tai padariusį asmenį yra esminė sąlyga tinkamam, greitam ir sklandžiam įvykio aplinkybių ištyrimui. Tuo tarpu tokio termino nesilaikymas sudaro prielaidas dėl praėjusio laiko neteisingai nustatyti įvykio mechanizmą, iš tiesų atsakingą asmenį ir kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes. Priešingai, nei nurodo J. B., Institucija nebuvo informuota per „protingą laiką“ – už 2021-10-28 įvykį galimai atsakingą asmenį įmonės vadovė nurodė tik 2022-09-13 (b. l. 43). Toks J. B. neveikimas galėjo apsunkinti ir apsunkino įvykio tyrimą, laiku nepateikus duomenų liko nepaneigta versija, jog jei J. B. atžvilgiu nebūtų pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, ji nebūtų apskritai nurodžiusi, kas 2021-10-28 vairavo įmonės automobilį, ir nebūtų sprendžiamas šio asmens patraukimo atsakomybėn klausimas.
14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad J. B. pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje. todėl nėra pagrindo šioje dalyje nutraukti administracinę teiseną ir jos apeliacinis skundas atmetamas , todėl skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-09-21 nutartis yra paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos J. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-09-21 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.