- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2S-288-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00192-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., G. J., R. J., A. J.
- Pareiškėjas
- P. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. M., G. J., R. J., A. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. K. (toliau – ir ieškovas) 2021 m. balandžio 6 d. ieškiniu (CBP-1563), kurio reikalavimus patikslino 2021 m. rugpjūčio 25 d. (DOK-28356), prašė ieškovui suteikti teisę 1979 m. gegužės 15 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (toliau – ir paveldėjimo teisės liudijimas) įgytus ½ dalį statinių pagal 2019 m. kovo 18 d. kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Statiniai)) duomenis nuosavybės teises registruoti Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), be kitos ½ dalies nekilnojamųjų daiktų registravimo; atnaujinti ieškovui praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė D. M. (toliau – ir atsakovė) 2021 m. rugsėjo 22 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-31390) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes atsakovė nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį; ieškovo atžvilgiu taikyti ieškinio senatį; priteisti bylinėjimosi išlaidas; įvertinti ieškovo elgesį atsižvelgiant į CPK 95 straipsnį.
3. Ieškovas (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimu (DOK-28832) Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXVIII skyriaus pagrindu prašė pareiškėjui atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą įregistruoti Paveldėjimo teisės liudijimą Nekilnojamojo turto registre.
Šalies argumentai
4. Pareiškime nurodė, kad po jo motinos J. K. mirties palikimą priėmusiems vaikams Varėnos valstybinės notarų kontoros valstybinė notarė išdavė Paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą. P. K. – 1979 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), M. J. (K.) – 1979 m. liepos 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejų paveldėjimo teisės liudijimų pastabose nurodyta, kad liudijimai per tris mėnesius turi būti užregistruotas (duomenys neskelbtini) apylinkės taryboje. Pareiškėjas 1979 m. gegužės 15 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą ir pateikė savo Paveldėjimo liudijimą registruoti, o dokumento notarinę kopiją paliko apylinkėje. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos pirmininkas (J. J.) Paveldėjimo liudijimą užregistravo 1979 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) kaimo 1976-1978 ūkinės knygos J. K. asmeninėje sąskaitoje, dokumente padarydamas įrašą. Pareiškėjui Paveldėjimo liudijimą pateikus registruoti, VĮ „Registrų centras“ pareikalavo pateikti pažymą iš seniūnijos, kam ir kokiomis dalimis bendrojoje nuosavybėje nuosavybės teise priklauso statiniai pagal ūkines knygas, o nepašalinus trūkumų, atsisakė registruoti. Pareiškėjas bandė pašalinti VĮ „Registrų centras“ nurodytą trūkumą. Nepavykus pašalinti, pakartotinai dėl Paveldėjimo liudijimo registravimo į VĮ „Registrų centras“ nesikreipė.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi atnaujino P. K. praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą paveldėjimo teisės liudijimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui D. M. 750 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 12,74 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
6. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, atsiradusi pagal 1979 m. gegužės 15 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.
7. Teismas nustatė, kad nors pareiškėjas P. K. 1979 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 40, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė registruoti (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomajam komitetui 1979 m. gegužės 15 d., tačiau jis nebuvo (arba buvo netinkamai) užregistruotas (duomenys neskelbtini) apylinkės taryboje, todėl jis neturi juridinės galios valstybės ir kitų asmenų atžvilgiu, nes nėra įregistruotas ir išviešintas viešajame registre. Teismas darė išvadą, kad yra praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą registruoti Nekilnojamojo turto registre.
8. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nežinojimas, kaip teisingai turi būti atlikta registracija, jam sukliudė nuo 1979 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo per nustatytą terminą tinkamai registruoti jį. Teismas svarbiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad pareiškėjas 1979 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą laiku – 1979 m. gegužės 15 d., t. y., nepraleidęs nustatyto 3 mėnesių termino, pateikė registruoti (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetu, tačiau šis nebuvo tinkamai įregistruotas.
9. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje suinteresuotas asmuo D. M. neturi jokio materialinio teisinio intereso ir poreikio jį ginti bei teisės prašyti pareiškėjo prašymą atmesti, nes ji neturi jokio nuosavybės pagrindo, iš kurio galėtų kildinti teisinį interesą ir turimą teisę (CPK 5 straipsnis). D. M. turėjo teisę ir galimybę įgyvendinti savo subjektinę teisę, t. y. kreiptis dėl motinos M. J. (K.) palikimo priėmimo, tačiau šia teise iki šiol nėra pasinaudojusi, kaip ir kiti byloje esantys suinteresuoti asmenys.
10. Kadangi suinteresuotas asmuo D. M. neturi jokio materialinio teisinio intereso ir poreikio jį ginti, todėl esant jos pareikštam reikalavimui dėl ieškinio senaties taikymo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Suinteresuotas asmuo (toliau – ir apeliantė) 2021 m. gruodžio 27 d. atskiruoju skundu (DOK-43573) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį – panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria pareiškėjo pareiškimas patenkintas ir pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Termino atnaujinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas tinkamai neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, pažeidė procesines teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo teismų praktika.
11.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad suinteresuotas asmuo neįrodė turintis materialinį teisinį suinteresuotumą ir teisę reikšti reikalavimus. Teismo vertinimu, D. M. turėjo teisę ir galimybę įgyvendinti savo subjektinę teisę, t. y. kreiptis dėl motinos M. J. (K.) palikimo priėmimo, tačiau šia teise iki šiol nėra pasinaudojusi, kaip ir kiti byloje esantys suinteresuoti asmenys. Tačiau ieškovas žinojo, kad po apeliantės mamos M. J. mirties ji kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Tokį teismo teiginį paneigia ir pareiškėjo nurodytas apeliantės procesinis statusas pirminiame ir patikslintame ieškinyje kaip atsakovės, apeliantės paaiškinimai teisminio nagrinėjimo metu. Tai papildomai patvirtina ir pareiškimas dėl palikimo priėmimo ir notaro išduotas apeliantei liudijimas.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Teismas nurodė, kad teisę prašyti taikyti ieškinio senatį turi materialinio teisinio santykio šalis, tačiau byloje esant faktinėms aplinkybėms teismui nėra kliūčių taikyti ieškinio senatį.
11.4. Teismas, konstatuodamas, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad M. K. (J.) atitenka visa namų valda (nėra pateikta jokio susitarimo), nenurodė kodėl atmetė apeliantės paaiškinimus, G. J. paaiškinimus ir pačio pareiškėjo P. K. paaiškinimus, kuris taip pat patvirtino, kad toks susitarimas buvo. Iš Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 38-16842 akivaizdžiai matosi, kad ir M. J., ir P. K. atkuriama vienodas žemės plotas, tik M. J. iš karto atkurta 1,04 ha ir 0,51 ha bus atkurta teisiškai įregistravus pastatus.
Atsiliepimas
11.5. Nors teismas nurodė, kad apeliantė prieštaravo pareiškėjo pareiškimui, tačiau jokio prieštaravimo nebuvo. Apeliantė atsiliepime į pradinį ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes atsakovė (apeliantė) nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
11.6. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė patikslintą ieškinį ir teismas tą pačią dieną jį priėmė. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pareiškimą šioje byloje, kaip pareiškimą ypatingoje teisenoje. Ieškovas, pateikdamas pareiškimą nenurodė ieškininės teisenos pabaigos pagrindų - teismas dėl to nepasisakė. Byla toliau buvo nagrinėjama ypatingąja teisena. Lieka neaišku, kada ir kokiu pagrindu buvo pereita iš ieškininės teisenos į ypatingąją - visi procesiniai dokumentai buvo ir yra byloje Nr.e2-2449-922/2021, tačiau 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis priimta, nurodant civilinę bylą Nr.e2YT-2449-922/2021.
12. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) 2021 m. gruodžio 27 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-954) prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1 Atskirajame skunde pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo, tačiau apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo pažeidimų dėl įrodymų vertinimo.
Šalies argumentai
12.2 Pareiškėjas nežinojo, kad po motinos mirties apeliantė kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pateiktą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei L. M.. Su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. įpėdinystės liudijimą, kad mirusio P. J. įpėdinė yra M. J., o pastarosios įpėdinė yra apeliantė. Apeliantė per visą bylos nagrinėjimo laiką, šių 2018 m. sudarytų dokumentų nepateikė. Apeliantė nepaaiškino, kaip dokumentai yra susiję su byla. Šiuos dokumentus apeliantė turėjo senai, nepaaiškino, kodėl nepateikė anksčiau ir nenurodė jų sąsajumo su byla, todėl jie byloje nepriimtini.
12.3 Apeliantė nepateikė paveldėjimo teisės liudijimo, kad ji paveldėjo motinos M. J. ½ dalį J. K. turto, įgyto pagal 1979 m. liepos 30 d. Paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Netgi ir tuo atveju, jei ji ir būtų paveldėjusi J. K. 1/2 turto dalį iš savo motinos, tai kitą 1/2 jo dalį paveldėjo pareiškėjas. Tai skirtingos to pačio turto dalys, tenkančios vienam įpėdiniui ir kitam įpėdiniui. Apeliantės materialinis teisinis suinteresuotumas savajai daliai, nesikerta su pareiškėjo tokiu pačiu suinteresuotumu savajai daliai, tai reiškia, kad ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo į P. K. paveldėtą dalį iš J. K. turto.
Atsiliepimas
12.4 Nežiūrint į tai, kokie buvo reiškiami ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimai (netikslūs, netinkami ar pertekliniai), atsakovei atsiliepimuose reiškiant poziciją, kad ji nėra bendraturtė, t. y. nesant ginčo dėl turto, apeliantės materialinis teisinis suinteresuotumas neatsirado, po to, kai buvo pareikštas pareiškimas, ir, nesant ginčui, pereita į bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena. Pareiškėjui pareiškus pareiškimą apeliantė netapo pretenduojanti į jo paveldėtą palikimą.
Šalies argumentai
12.5 Apeliantė nurodo, kad 2003 m. buvo susitarimas, pagal kurį visa namų valda atiteko suinteresuoto asmens motinai M. J., ir kad pareiškėjas apgaulės būdu bando įgyti teisę į / dalį nekilnojamojo turto - gyvenamo namo, tačiau jokio susitarimo dėl namų valdos atitekimo apeliantės motinai nebuvo. Pareiškėjas pagal 1979 m. gegužės 15 d. Paveldėjimo teisės liudijimą įgijo teisę į 1/2 gyvenamo namo ir kitų pastatų dalį, esančių (duomenys neskelbtini). Jokiais kitais susitarimais šio įgyto turto pareiškėjas M. J. perleisti neketino ir negali, kaip tik šio nekilnojamojo turto notarine perleidimo (pardavimo, dovanojimo ar manų) sutartimi. Jokie susitarimai, ketinimai ar kitokie susitarimai nesukuria pasekmių, jei nėra nekilnojamojo turto perleidimo sutarties atitinkančios reikalaujamą formą. Tokių perleidimų byloje nėra.
12.6 Apeliantė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, ir neturi teisės reikšti reikalavimo dėl senaties termino taikymo.
12.7 Prieš pareiškiant ieškinį pareiškėjas 2020 m. birželio 9 d. siūlymu (teismui pateiktas) geranoriškai suinteresuotam asmeniui siūlė būdą ir netgi pagalbą dėl jos motinos palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo. Tačiau suinteresuotas asmuo nieko nedarė ir motinos pavedėtos dalies nepaveldėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
14. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės L. M. 2018 m. lapkričio 14 d. liudijimą. Apeliantės teigimu, šie dokumentai patvirtina jos materialinį suinteresuotumą byloje.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Nors apeliantė naujus įrodymus pateikė pavėluotai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys su jais yra susipažinę, šie įrodymai gali būti reikšmingi nagrinėjant atskirąjį skundą, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekdamas teisingai išspręsti bylą, minėtus naujus įrodymus priima.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas 3 mėnesių terminas paveldėjimo teisės liudijimui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Apeliantė teigia, kad ieškovas, pateikdamas pareiškimą nenurodė ieškininės teisenos pabaigos pagrindų, ir teismas dėl to nepasisakė. Bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas ypatingąja teisena, todėl neaišku, kada ir kokiu pagrindu buvo pereita iš ieškininės teisenos į ypatingąją teiseną. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
19. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad P. K. 2021 m. balandžio 6 d. pateikė teismui ieškinį (CBP-1563), kuriuo prašė suteikti jam teisę jam vienam, be kito bendraturčio sutikimo, prašymo teikimo ir dalyvavimo, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į 1979 m. gegužės 15 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 40, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytus 1/2 dalį statinių pagal 2019 m. kovo 18 d. kadastrinių matavimų bylos duomenis. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatė, kad ieškinys yra pateiktas su trūkumais dėl netinkamai suformuluoto dalyko ir faktinio pagrindo, ir įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio (pareiškimo) dalyką ir pagrindą. Teismas nustatė, kad 1979 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės liudijimas neturi juridinės galios valstybės ir kitų asmenų atžvilgiu, nes nėra įregistruotas ir išviešintas viešame registre. Kadangi 1979 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės liudijimas per nustatytą terminą nėra užregistruotas, o galioję įstatymai nenumatė, kad įregistravimo termino praleidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas, ieškovas turi siekti, kad būtų atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas terminas įregistruoti minėtą paveldėjimo teisės liudijimą Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsnius, turi būti tinkamai suformuluotas pareiškimo dalykas ir pagrindas.
20. Ieškovas (pareiškėjas) P. K. 2021 m. rugpjūčio 25 d. (DOK-28356) teismui pateikė patikslintą ieškinį, o 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pareiškimą (DOK-28832) XXXVIII skyriaus pagrindu, kuriuo prašė pareiškėjui atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą įregistruoti 1979 m. gegužės 15 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškimą (DOK-28832) priėmė, nurodė, kad jis nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, nustatė 14 kalendorinių dienų terminą atsiliepimo pateikimui ir paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577 straipsniu, jog pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme nustatyta teismo posėdžio forma žodinio proceso tvarka. Šioje nutartyje aiškiai nurodyta, kad priėmus pareiškimą byla nagrinėjama pagal ypatingosios teisenos taisykles.
21. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę materialinio teisinio santykio šalis, o suinteresuotas asmuo neįrodė, turintis materialinį teisinį suinteresuotumą ir teisę reikšti reikalavimus. Apeliantės vertinimu, jos suinteresuotumą patvirtina aplinkybės, kad ieškovas žinojo, jog po apeliantės mamos M. J. mirties ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Tokį teismo teiginį paneigia pradiniame bei patikslintame ieškinyje nurodyta jos procesinė padėtis – atsakovė, apeliantės paaiškinimai teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliantės materialinį teisinį suinteresuotumą patvirtina ir pareiškimas dėl palikimo priėmimo bei notaro išduotas liudijimas apeliantei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais argumentais.
22. Byloje nėra ginčo, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini), ir kad pareiškėjui P. K. ir M. K. (J.) (duomenys neskelbtini) valstybinės notarų kontoros valstybinė notarė R. V. išdavė paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą: P. K. išduotas 1979 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), M. J. (K.) išduotas 1979 m. liepos 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais liudijimais palikėjos J. K. įpėdiniai - pareiškėjas P. K. ir M. K. (J.) paveldėjo po 1/2 dalį palikėjos turto - vieno aukšto medinio gyvenamo namo, kurio bendras plotas 70 kv. m, iš jų 60 kv. m - gyvenamojo ploto, 1106 rub. draudimo įkainavimas, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) kolūkio teritorijoje.
23. Apeliantė teigė, kad 2003 metais buvo susitarimas, kad suinteresuoto asmens D. M. motinai M. K. (J.) atitenka mažiau dirbamos žemės, nes jai atiteko visa namų valda, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 38-16842 matyti, kad M. J. (buvusiai K.) atkurta nuosavybės teisė į 1,04 ha žemės, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, kad M. K. (J.) atitenka visa namų valda (nėra pateikta jokio susitarimo). Apeliantės pateiktas 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškimas dėl palikimo priėmimo ir (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės L. M. 2018 m. lapkričio 14 d. liudijimas taip pat nepatvirtina, kad M. K. (J.) nuosavybės teise priklausė visa namų valda. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos nei pareiškėjo, nei apeliantės vardu. Be to, pareiškėjas prašė atnaujinti terminą paveldėjimo teisės liudijimui įregistruoti tik į savo paveldėjimo liudijime nurodytą turto dalį, bet ne į M. J. (K.) 1979 m. liepos 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytą turtą. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad šiuo atveju apeliantė neturi jokio nuosavybės teisės pagrindo į pareiškėjui 1979 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės liudijime nurodytas turtines teises.
24. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Nagrinėjamu atveju teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nurodė, kad 1979 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės liudijimas per nustatytą terminą nėra užregistruotas, todėl ieškovas (pareiškėjas) turi siekti atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą šį paveldėjimo teisės liudijimą įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą minėtą paveldėjimo teisės liudijimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
26. Pažymėtina, kad trijų mėnesių praleistas terminas atnaujinamas teismo CPK XXXVIII skyriaus 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka padavus ir išnagrinėjus pareiškimą. Ieškinio senaties taikymo klausimas yra išsprendžiamas teisme išnagrinėjus ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, ieškinio senaties termino taikymas sprendžiamas civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas konkretus materialinis teisinis reikalavimas. Šiuo atveju pareiškėjas CPK XXXVIII skyriaus „Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo“ pagrindu prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą 1979 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės liudijimui įregistruoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.
27. Atskirajame skunde nurodoma, kad termino atnaujinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas tinkamai neištyrė reikšmingų bylai aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, pažeidė procesines teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus
28. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
29. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
30. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjui praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą įregistruoti 1979 m. gegužės 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nekilnojamojo turto registre, tačiau nenurodo jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad teismas pareiškimą patenkino nepagrįstai. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, motyvų, dėl kurių terminas negalėtų būti atnaujintas (CPK 178 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, vertino šalių paaiškinimus ir iš įrodymų visumos skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino ne apeliantės naudai, kad nurodė apeliantei nepalankius motyvus ir priėmė apeliantei nepalankią nutartį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga. Skundžiamoje nutartyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.