Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjui P. K., jo atstovui advokatui Vytautui Tučkui, suinteresuotam asmeniui D. M., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žeimiui, suinteresuotam asmeniui G. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. M., G. J., R. J., A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas P. K. 2021-08-30 teisme gautu pareiškimu prašo atnaujinti jam praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Motyvuojamoji dalis

pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjo bei jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas P. K. liudijimo gavimo dieną, t. y., (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą ir pateikė (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), registruoti, o dokumento notarinę kopiją paliko apylinkėje. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos pirmininkas (J. J.), (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimą užregistravo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos J. K. asmeninėje sąskaitoje, dokumente padarydamas įrašą: „Liko pastatai (duomenys neskelbtini) (parašas), kuriuose gyvena J. P.. 1/2 dalis priklauso K. P., J., gyv. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) išd. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. notarinės kontoros.“ Šios aplinkybės patvirtintos į bylą pateiktu (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) m. ūkinės knygos archyvo dokumentu F. 220, ap. 2, b. 128, l. 38 ir l. 39.

Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) jam kreipiantis į VĮ „Registrų centras“, (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas atidėti sprendimo priėmimą. (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad negalima padaryti vienareikšmės išvados, kam tiksliai nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, t. y., neaišku kam priklauso kita viena antroji dalis nekilnojamųjų daiktų, taip pat pateiktame (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) trūksta duomenų nekilnojamiesiems daiktams identifikuoti (nenurodytas nekilnojamųjų daiktų identifikavimo kodas), be to, kartu su prašymu ir dokumentais nėra pateikta statinių kadastro duomenų byla. Nepavykus pašalinti VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų trūkumų, pakartotinai dėl (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimo registravimo į VĮ „Registrų centras“ nesikreipė.

Šioje byloje keliamas reikalavimas dėl termino, nustatyto įstatyme, atnaujinimo. Paveldėjimo teisės liudijimas, dėl kurio registracijos reiškiamas reikalavimas, išduotas (duomenys neskelbtini), todėl šio paveldėjimo teisės liudijimo registracijai turi būti taikomos tuo metu galiojusios teisės normos. (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. redakcija su vėlesniais pakeitimais) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal sandorio metu galiojusį CK 255 straipsnį, sandoriai per tris mėnesius užregistruojami Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka; piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę įsigyto nekilnojamojo turto, t. y., šiuo atveju – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neturėjo teisės disponuoti. Šių sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotas sandoris negalioja, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ „Maturė“ v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui, bylos Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Darytina išvada, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. K. pareiškimą VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2009). Dėl to nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, atsiradusi pagal išduotą (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina rašytinai duomenys, t. y., (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto pareiškėjui P. K. pastabose nurodyta, kad liudijimas per tris mėnesius turi būti užregistruotas (duomenys neskelbtini) apylinkės taryboje. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą ir pateikė (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), registruoti, o dokumento notarinę kopiją paliko apylinkėje. Į bylą pateiktu (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) m. ūkinės knygos archyvo dokumentu (F. 220, ap. 2, b. 128, l. 38 ir l. 39) patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos pirmininkas (J. J.), (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimą užregistravo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos J. K. asmeninėje sąskaitoje, dokumente padarydamas įrašą: „Liko pastatai (duomenys neskelbtini) (parašas), kuriuose gyvena J. P.. 1/2 dalis priklauso K. P., J., gyv. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) išd. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. notarinės kontoros.“

M. J. (K.) (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas. Iš archyvo gauto liudijimo matyti, kad blanko lietuviškoje formoje yra įrašas „Įregistruota (duomenys neskelbtini) apyl. vykd. komitete (duomenys neskelbtini), parašas“.

Iš Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialo gautų dokumentų, t. y., (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos ūkinių knygų P. J. asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) m. (F. 200, ap. 2, b. 142, l. 43) matyti įrašas, kuriame nurodoma, kad P. J. su šeima iš (duomenys neskelbtini) k., persikelia į (duomenys neskelbtini) kaimą, taip pat nurodoma, kad gimė ir suinteresuotas asmuo D. M. (buvusi pavardė iki santuokos – J.).

Iš pareiškėjo turimo ir teismui pateikto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nėra jokio registracijos įrašo. (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) m. ūkinės knygos J. K. asmeninėje sąskaitoje yra registracijos įrašas, tačiau nėra datos. Akivaizdu, kad yra dvi skirtingos dviejų paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą registracijos, padarytos vieno ir to paties atsakingo asmens.

Taigi, pareiškėjo paveldėjimo liudijimas registruotas ūkinių knygų J. K. asmeninėje sąskaitoje, t. y., prie paveldimo turto, tačiau pačiame liudijime įrašo nėra, suinteresuotų asmenų motinos M. K. (J.) paveldėjimo liudijimas registruotas padarant įrašą pačiame liudijime, bet jo neregistruojant ūkinių knygų J. K. asmeninėje sąskaitoje, t. y., neregistruojant prie paveldimo turto. Akivaizdu, kad registracijos nesutampa, yra skirtingos.

Nors pareiškėjas P. K. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė registruoti (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomajam komitetui (duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo (arba buvo netinkamai) užregistruotas (duomenys neskelbtini) apylinkės taryboje, todėl akivaizdu, kad jis neturi juridinės galios valstybės ir kitų asmenų atžvilgiu, kadangi nėra įregistruotas ir išviešintas viešajame registre. Todėl darytina išvada, kad yra praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas nurodo, kad praleistas 3 mėnesių terminas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui įregistruoti turi būti atnaujinamas dėl to, kad pareiškėjas, kaip tai numatė 1964 m. CK 255 straipsnis ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pastaba, paveldėjimo teisės liudijimą pateikė (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos vykdomajam komitetui registruoti, tačiau jis nėra atsakingas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijime nebuvo registracijos įrašo, kadangi jis nežinojo kaip tai turi būti daroma, jis taip pat nėra atsakingas ir dėl J. K. bei P. J. ūkinių knygų asmeninių sąskaitų įrašuose paveldėjimo teisės liudijimo registracijos datos nenurodymo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nėra atsakingas už specialistų padarytas klaidas. Akivaizdu, kad pareiškėjo nežinojimas kaip teisingai turi būti atlikta registracija sukliudė jam nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – (duomenys neskelbtini) per nustatytą terminą tinkamai registruoti šį (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju svarbiomis aplinkybėmis pripažintina, kad pareiškėjas P. K. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), laiku – (duomenys neskelbtini), t. y., nepraleidęs nustatyto 3 mėnesių termino, pateikė registruoti (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetu, tačiau šis nebuvo tinkamai įregistruotas.

Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis teismų praktika paveldėjimo teisės doktrinoje atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą nėra galimybės, kadangi pareiškėjas savo teises pradėjo įgyvendinti 2019 m., tai yra po 40 metų. Kadangi per šį 40 metų laikotarpį pareiškėjas negyveno ir nesirūpino savo tariamu palikimu, todėl mano, kad pareiškėjas pažeidė senaties terminą. Nurodo, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reguliavimas. Vėliau nurodė, kad pareiškėjo paveldėto turto registravimo problemos kyla iš VĮ „Registrų centras“ veiksmų. Teisės normų, numatančių, kad paveldėjimo teisiniuose santykiuose, registruojant paveldėtą turtą, turi būti gautas visų paveldėtojų sutikimas, nėra. Taip pat nurodė, kad ji nėra materialinio santykio tiesioginis subjektas.

Nors suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepime nurodo, kad šioje byloje ji nėra materialinio teisinio subjektas, tačiau bylos nagrinėjimo metu ji prieštarauja pateiktam pareiškimui, nurodydama, kad 2003 metais buvo susitarimas, kurio metu susitarta, kad suinteresuoto asmens D. M. motinai M. K. (J.) atitenka mažiau dirbamos žemės, kadangi jai atiteko visa namų valda. Taip pat teigia, kad pareiškėjas apgaulės būdu bando įgyti teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo. Todėl prašo taikyti senaties terminą, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo 2003 m., kadangi po 2003 m. susitarimo pareiškėjas niekur nesikreipė, nors visiems aiškiai buvo žinoma kokia dalis atiteka pareiškėjui, kokia dalis suinteresuotiems asmenims.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y., asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktą, 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktą).

Iš Alytaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. J. (buvusiai K.) atkurta nuosavybės teisė į 1,04 ha žemės, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, kad M. K. (J.) atitenka visa namų valda (nėra pateikta jokio susitarimo). Toks suinteresuoto asmens D. M. teiginys ir užimta pozicija vertintina kaip jos gynybinė pozicija. Darytina išvada, kad šioje byloje suinteresuotas asmuo D. M. neturi jokio materialinio teisinio intereso ir poreikio jį ginti bei teisės prašyti pareiškėjo prašymą atmesti, kadangi ji neturi jokio nuosavybės pagrindo, iš kurio galėtų kildinti teisinį interesą ir turimą teisę (CPK 5 straipsnis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi materialinį teisinį interesą ir poreikį jį ginti – nuosavybės teisę pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo neįrodė turintis materialinį teisinį suinteresuotumą ir teisę reikšti reikalavimus. D. M. turėjo teisę ir galimybę įgyvendinti savo subjektinę teisę, t. y., kreiptis dėl motinos M. J. (K.) palikimo priėmimo, tačiau šia teise iki šiol nėra pasinaudojusi, kaip ir kiti byloje esantys suinteresuoti asmenys.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis reikalavimas. Kaip jau konstatuota, suinteresuotas asmuo D. M. neturi jokio materialinio teisinio intereso ir poreikio jį ginti, todėl esant pareikštam reikalavimui dėl ieškinio senaties taikymo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas atnaujina pareiškėjui P. K. praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), registruoti nekilnojamojo turto registre.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti įstatymas priskiria bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Suinteresuotas asmuo D. M. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Byloje pateikti minėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai, iš kurių matosi, kad suinteresuotas asmuo D. M. patyrė 750,00 Eur atstovavimo išlaidų: 2021-05-05 patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 300,00 Eur, 2021-11-25 patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 350,00 Eur.

Nors byloje pareiškėjo bei suinteresuoto asmens D. M. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, tačiau suinteresuoto asmens D. M. atstovavimo išlaidos susidarė pareiškėjui siekiant įgyvendinti savo interesą į nuosavybę (buvo pateiktas ieškinys, vėliau pareiškimas), todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijumi, minėtos išlaidos iš pareiškėjo priteistinos suinteresuotam asmeniui D. M..

Šioje byloje pareiškėjas 2021-04-02 yra sumokėjęs 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį už pirminį ieškinį. Bylą transformavus iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną už pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo mokėtinas 38,00 žyminis mokestis, todėl pareiškėjui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 37,00 Eur. Valstybė šioje byloje patyrė 49,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš pareiškėjo valstybės naudai. Vadovaujantis CPK 87-88 straipsniais, atlikus vienarūšių mokėjimų įskaitymą, iš pareiškėjui grąžintino žyminio mokesčio – 37,00 Eur, išskaičiavus 49,74 Eur sumą, mokėtiną už procesinių dokumentų siuntimą, iš pareiškėjo priteistina 12,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 79 straipsnis, 87 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas

nutarė:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti iš pareiškėjo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,74 Eur (dvylika eurų 74 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų siuntimo išlaidų). Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams arba pateikti per EPP sistemą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.