Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. J. ir K. A., trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepavyksta dukrą auginti. Sutinka dėl 70 Eur išlaikymo. Invalidumo gauna 190 Eur, jam jau atskaito 40 Eur dukros išlaikymui, yra iki 3000 Eur skola. Gali kelti tik 15 kg. Amputuota koja žemiau kelio. Nekilnojamojo turto ir automobilio neturi. Moka paskolą, buvo įgytas automobilis, iki nelaimės. Dar turi sūnų, moka jo išlaikymui pagal susitarimą, kai yra pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Ieškovė pateikė duomenis apie problemas atsakovų šeimoje (b. l. 15-28, 40-42, 52-57, 62-76, 91-95, 101-103, 114-116, 125-130, 134, 142, 144-169), vaiko situacijos vertinimo anketą (b. l. 29-39, 77-90), pagalbos planą (b. l. 43-51, 109-113, 138-141), vaiko laikino apgyvendinimo aktą (b. l. 58-61), tarnybinį pranešimą (b. l. 96), motyvuotą siūlymą (b. l. 97-100, 135-137), aktą (b. l. 104-108), vaiko aplankymo aktą (b. l. 117-124), duomenis apie turtinę padėtį (b. l. 131-133, 143), kitus duomenis apie problemas atsakovės šeimoje.

Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta (CPK 268 str. 5 d.).

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 str. 1 d.). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Iš ieškovės byloje pateiktų įrodymų galima daryti akivaizdžią išvadą, kad šie įrodymai patvirtina ieškinio turinį. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, kadangi nuo to praktiškai yra nusišalinę, piktnaudžiauja tėvų valdžia, kadangi būdami tėvais, nesiima priemonių susigrąžinti vaiką į šeimą, taip pat daro žalingą įtaką vaikui tokiu savo elgesiu, kai su vaiku iš esmės nebendraujama, nesidomima vaiko gyvenimu ir mokslo reikalais, vaikui nėra vietos gyventi pas tėvus. Atsakovai akivaizdžiai nesirūpina vaiku, tą pripažįsta ir patys, nurodė, kad neturi sąlygų toliau auginti vaiką, neprieštarauja dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė įrodymų ir paaiškinimų apie tai, kad vaikui geriau rūpintojo šeimoje. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai visiškai pagrindžia ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovų požiūris į vaiką, atsisakymas jį auginti šeimoje, nebendravimas su vaiku, nesidomėjimas jo gyvenimu ir ugdymu, nepriėmimas gyventi su savimi, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, vaiku iš esmės visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Dėl to konstatuotina, kad yra pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 str. 3 d.).

Atsakovams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 4 d.). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.).

Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė neturi transporto priemonių, tačiau turi paveldėto nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). Nors šis turtas, tikėtina, nėra labai vertingas, nes yra kaimo vietovėje, tačiau jį galima realizuoti, o pinigus skirti vaikų išlaikymui. Atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau dar visai neseniai yra dirbusi, gaudavo kelių šimtų eurų darbo užmokestį (atsakovės žodžiais - 300 Eur algos po alimentų atskaitymo, pilnas atlyginimas buvo virš 500 Eur). Atsakovė nurodė turinti sveikatos problemų, įrodymų dėl to nepateikė, tačiau iš to, kad buvo dirbanti, galima daryti išvadą, kad dirbti ji gali. Kita vertus atsakovė nurodė, kad Joniškyje sunku rasti darbo, ir tai yra tikėtina. Bylos duomenimis atsakovė turi keturis nepilnamečius vaikus, įskaitant dėl kurio sprendžiami klausimai šioje byloje, kuriuos reikia išlaikyti. Tai sunkina jos turtinę padėtį. Šiuo metu atsakovė gauna pakankamai nedideles išmokas iš valstybės.

Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nedirba. Nurodė, kad sutinka dėl 70 Eur išlaikymo. Invalidumo gauna 190 Eur, yra iki 3000 Eur išlaikymo skola. Gali kelti tik 15 kg, amputuota koja žemiau kelio. Atitinkamai vertintina, kad atsakovas turi ribotas galimybes įsidarbinti. Atsakovas nurodė, kad moka paskolą, dar turi sūnų, moka jo išlaikymui. Įvertinus nurodytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė, nei atsakovės, jis turi ribotas galimybes dirbti.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė turi galimybę teikti išlaikymą vaikui šiek tiek didesne apimtimi, nei atsakovas.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaikų poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 300-400 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 150-200 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti visai nedideles sumas, todėl savaime suprantamų vaiko poreikių išsamiau analizuoti nėra reikalo.

Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovų padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui, taip pat privalo atsakingai kurti savo gyvenimą, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir savo vaikus. Be to, vaikas gana greitai taps pilnamečiu.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2022 m. MMA sudaro net 730 Eur. Ieškovė iš atsakovų prašo gerokai mažesnės apimties išlaikymo. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

Lietuvos Respublikoje veikia LR vaikų išlaikymo išmokų įstatymas (toliau – Įstatymas). Vaikų išlaikymo fondo funkcijas nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdo „Sodra“. Vaikas turi teisę į išmokas, jeigu vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų (Įstatymo 7 str. 2 p.). Išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui (Įstatymo 6 str. 1 d.). Išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka (Įstatymo 6 str. 3 d.). Šiuo metu tokios išmokos maksimalus dydis būtų 75,60 Eur.

Taigi, valstybė faktiškai perima visą ar dalį prievolės tuo atveju, kai tėvas, iš kurio priteistas išlaikymas, savo prievolės teikti išlaikymą vaikams nevykdo. Tokiu būdu valstybė užtikrina vaikų teisę laiku gauti bent minimalų išlaikymą. Kadangi pati valstybė tokią pareigą prisiima įstatymu, vertintina, kad priteistina išlaikymo iš mažai lėšų turinčių ar jų apskritai neturinčių tėvų suma neturėtų būti mažesnė, nei maksimali nurodyta išmoka. Tačiau ir tokio dydžio išmoka yra labai nedidelė, atsižvelgiant į šalyje akivaizdžiai juntamą infliaciją, ir ją galima būtų laikyti atsiliekančia nuo priteisiamų vaikų išlaikymui sumų teismų praktikoje. Kaip minėta, nėra galima tokia situacija, kad dėl atsakovų turtinės padėties būtų ignoruojami vaiko interesai, todėl priteisiant išlaikymą iš šalių vadovautinasi vaiko interesų prioritetu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad iš atsakovo, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, priteistina 70 Eur, o iš atsakovės - 100 Eur vaiko išlaikymui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), todėl priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos.

Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 str.). Atsižvelgiant į tai, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaiko rūpintojas.

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 str.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad dabartinis vaiko rūpintojas savo pareigas atlieka netinkamai, todėl jis skirtinas laikinu rūpintoju.

Šioje byloje yra mokėtinas žyminis mokestis, taip pat buvo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Atsižvelgiant į bylos pobūdį, į atsakovų sutikimą su didžiąja dalimi ieškinio, dėl ko byla buvo išnagrinėta operatyviai, į atsakovų turtinę padėtį, bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti išlaikymą G. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš K. A. po 100 Eur (vieną šimtą Eur), o iš G. J. po 70 Eur (septyniasdešimt Eur), iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2022-03-22, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti vaiko laikiniems ar nuolatiniams rūpintojams.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti vaiko G. J. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos centre pas budintį rūpintoją.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.