Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-226-744/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-09-06
Bylos Nr.: 1A-226-744/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-59448-2016-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laisvydas Zederštremas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vytautas Kursevičius
Civilinis atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Nukentėjusysis: S. Š.

Kategorijos

1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-744/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59448-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.1.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vytauto Kursevičiaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato P. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta D. L. (L.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, vadovaujantis BK 40 straipsniu, bei perduoti A. L. (A. L.) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams, laidavimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 2 d., ir baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat nuspręsta nukentėjusiojo S. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš civilinio atsakovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad D. L. 2016 m. gruodžio 22 d. 17.31 val. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kelio A1D (duomenys neskelbtini) 152,250 kilometre, vairuodamas sunkvežimį „MAN TGX 26.440“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOGEL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punktą (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 126 punktą (vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 metrai, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip), tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje tapačia juosta važiavusio sunkvežimio „Mercedes Benz 1314“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo S. Š., ir neatidžiai stebėdamas kelią, į jį atsitrenkė, dėl ko eismo įvykio metu nukentėjusiajam S. Š. dėl muštinės žaizdos kairiame antakyje -akies viršutiniame voke, sugijusios randu, poodinių kraujosrūvų kairės akies vokuose, krūtinėje, juosmenyje, kairės pusės 8-9-10 šonkaulių, stuburo krūtinės dalies 12 slankstelio viršutinės plokštelės, stuburo krūtinės dalies 11 slankstelio, stuburo juosmeninės dalies 1-2-3-4 slankstelių lūžimų, kairio šlaunikaulio kaklo subkapitulinio, skersinio, didžiojo gumburo skeveldrinių lūžimų su fragmentų dislokacija, besikomplikavusių pūlingais uždegimais, ko pasekoje taikytos kelios endoprotezavimo operacijos su endoprotezo komponentų, negyvybinio didžiojo šlaunikaulio gumburo, gūžduobės audinių pašalinimu, nustačius kairio klubo sąnario artrozę, infekcinę ar uždegiminę reakciją dėl sąnario endoprotezo, sąnario nestabilumo, labai žymaus laipsnio klubo sąnario funkcijos sutrikimą, netekta 35 % (trisdešimt penki procentai) pastovaus bendrojo darbingumo, kas sukėlė S. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas P. Č. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir nukentėjusiajam S. Š. iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 7 000 Eur, į šią sumą įskaitant draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ jau atlygintus 5 000 Eur ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtus nukentėjusiajam S. Š. 2 000 Eur. Taip pat prašo tuo atveju, jei teismas netenkins civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl civilinės žalos dydžio sumažinimo, išdėstyti neturtinės žalos mokėjimą nukentėjusiajam S. Š. 18 mėnesių laikotarpiui po 555,56 Eur. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas iki 7 000 Eur. Tvirtina, kad teismas, nustatinėdamas neturtinės žalos dydį, netinkamai vertino aplinkybę, jog nukentėjusysis S. Š. dar iki eismo įvykio turėjo nusiskundimų savo sveikata, kurie susiję su kairio klubo sąnariu - specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad anksčiau „paskaudėdavo juosmens sritį su skausmo plitimu į kairio klubo sąnarį, šlaunį. Apie 2016 metus daryta stuburo, gal klubo sąnario kompiuterinė tomografija, nes negalėdavo lankstytis per juosmenį, klubo sąnarį, kairio kelio sąnarį. Buvo gydomas ambulatoriškai, bet žymesnio efekto nebuvo. Skaudėdavo juosmenį, kairio klubo sąnarį, ypač einant ilgesnius atstumus“. UAB (duomenys neskelbtini) klinikos ambulatorinės asmens sveikatos istorijoje yra nurodyta, kad „2015 m. rugsėjo 14 d. skauda juosmens srityje, plinta į kairę koją užtirpusi kairė koja, šąla. ... Nedarbingas ... Diagnozė: M51.1 (Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikuliopatija)“. Ištraukoje iš YŠĮ Raseinių ligoninės asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodama, kad „2015 m. rugsėjo 14 d. atliktas stuburo juosmeninės/kryžmeninės dalies rentgenogramos Nr. (duomenys neskelbtini) - patiesinta juosmeninės stuburo dalies lordozė; vidutiniškai išreikšti tarpslankstelinės osteochondrozės, deformuojančios spondiliozės ir spondilioartrozės požymiai. 2015 m. rugsėjo 16 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija: skundžiasi juosmens - kryžkaulio srities skausmais — 15-16 balų, plintančiais į kairę šlaunį, blauzdą, šalčiu pėdoje, paaštrėjančiais lenkiantis“. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas daro išvadą, kad 2016 m. gruodžio 22 d. eismo įvykis nebuvo vienintelė priežastis, sukėlusi dabartinę nukentėjusiojo fizinę būklę, o eismo įvykis tik paskatino šios sveikatos problemos išryškėjimą, ir į tai turėjo būti atsižvelgta nustatant neturtinės žalos dydį. Kritikuodamas teismo motyvą, jog nukentėjusysis iki eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turėjo sveikatos problemų, tačiau jis buvo darbingas, turėjo darbą, gaudavo nuolatines pajamas, o jo netektas darbingumas yra itin reikšmingas, civilinio atsakovo atstovas pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir neturtinės žalos negalima maišyti ar sutapatinti su negautomis pajamomis. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesutiko, jog nukentėjusiojo S. Š. patirtos komplikacijos dėl infekcijų yra medikų kaltė ir dėl to neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai mažinamas. Teismas rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad išsivysčiusios komplikacijos susijusios su patirta trauma. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė specialisto išvadai, nors specialistas nebuvo apklaustas nagrinėjant bylą teisme, nebuvo nagrinėta, ar turėjo komplikacijoms įtakos ir medikų gydymas. Tai, apelianto nuomone, lėmė, kad buvo nustatytas nepagrįstai didelis ir bylos aplinkybių neatitinkantis neturtinės žalos dydis, kuris turi būti mažintinas. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visai nepasisakė dėl civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų aplinkybių, jog eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, rūkana (1 t., b. 1. 26), kelio ruožas nebuvo gerai apšviestas, o nukentėjusiojo S. Š. apklausos protokole (2 t., b. 1. 6) nėra atsakymo į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 3 d. rašte dėl liudytojo S. Š. apklausos nurodytą klausimą Nr. 2, ar nukentėjusiojo transporto priemonės šviesos buvo įjungtos (2 t., b. 1. 1). Pastebi ir tai, kad nukentėjusiojo vairuota transporto priemonė neturėjo atšvaitų, nebuvo purvasaugių, dėl ko nukentėjusiojo transporto priemonės galinės lempos galėjo būti užtėkštos purvu, perdegusios ir tinkamai neveikti, o tai galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui. Transporto priemonei neturint atšvaitų yra sudėtinga iš anksto ir laiku pastebėti objektą kelyje, o ir nukentėjusiojo transporto priemonės galinės lempos mažos. Tvirtina, kad teismas turėjo įvertinti ir šias aplinkybes, taip pat paties nukentėjusiojo veiksmus, kurie galėjo turėti įtakos žalos kilimui, tačiau to nepadarė. Nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad nukentėjusiojo vairuotoje transporto priemonėje „Mersedes Benz 1314“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo įrengtas saugos diržų mechanizmas, dėl to turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiojo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamo pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas įgyvendinimo ir šios pareigos pažeidimo prisidėjimo prie kilusios žalos nukentėjusiajam S. Š.. Apeliantas mano, kad nukentėjusysis, vairuodamas transporto priemonę be saugos diržų, prisiėmė riziką, o tai taip pat yra vienas iš pagrindų mažinti civilinę atsakomybę. Apeliantas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, o šiuo atveju civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į padariusį žalą asmenį, tai yra D. L., įgis atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl teismas turėjo atsižvelgti ir į D. L. turtinę padėtį. Nurodo, kad D. L. turi mažametį vaiką, o jokio nekilnojamojo turto jam priklausančio nuosavybės teise neturi, dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, tačiau šių aplinkybių visai nevertino. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė bylas, kuriose buvo nagrinėjamas neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika, įtvirtinta BK 281 straipsnio 3 dalimi, dydis, tačiau nenurodė, kurių konkrečių bylų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymai buvo analogiški su šios bylos nukentėjusiojo S. Š., taip pat nenurodė, kuriose analogiškose bylose buvo priteista panaši ar identiška suma, tai yra 17 000 Eur. Apelianto tvirtinimu, išanalizavus kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo analogiškose bylose, matyti, kad priteistos neturtinės žalos sumos nesiekia net puse sumos, kurią skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam S. Š.. Kaip pavyzdžius skunde nurodo šias nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2009, 2K-284/2009, 2K-556/2008, 2K-114/2008, 2K-576/2014 ir 2K-346/2015. Pažymi, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra — papildoma bausme. Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Neturtinės žalos institutas negali būti priemonė nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti. Tvirtina, kad atsižvelgus į nukentėjusiojo S. Š. patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat į D. L. neatsargią kaltę, į tai, kad jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti sumažintas iki 7 000 Eur, į šią sumą įskaičiuojant ir draudimo bendrovės jau atlygintus 5 000 Eur bei civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtus nukentėjusiajam S. Š. 2 000 Eur. Taip pat apeliantas nurodo, kad baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Nurodo, kad nukentėjusiajam S. Š. dalis neturtinės žalos jau yra atlyginta, todėl likusios sumos, jei teismas laikys, kad nukentėjusiajam S. Š. pagrįstai buvo nustatytas 17 000 Eur neturtinės žalos dydis, išmokėjimas išdėstant jos mokėjimą 18 mėnesių laikotarpiui, nepažeis jo interesų. Pasak apelianto, sprendimo įvykdymo atidėjimas 18 mėnesių laikotarpiui užtikrins tinkamą sprendimo įvykdymą ir nebus pažeisti teisėti išieškojimo interesai, tuo tarpu atsisakius tenkinti civilinio atsakovo prašymą dėl neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo, būtų nepagrįstai apsunkinta civilinio atsakovo padėtis, būtų pakenkta verslo vystymuisi, atsiskaitymui su darbuotojais, pasunkėtų civilinio atsakovo prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą, turi siekti abiejų šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo.Atsiliepimu į civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. Š. prašo atmesti civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį, o dėl neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo sutinka. Nukentėjusysis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, kurios mažina ar didiną žalos atlyginimą, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo sveikatos būklę iki autoįvykio ir po jo, tinkamai rėmėsi byloje esančiais medicininiais dokumentais ir pagrįstai konstatavo, kad išsivysčiusios komplikacijos yra susijusios su jo patirta trauma, o dėl patirtos traumos yra kaltas nuteistasis D. L., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir ėjo darbines pareigas. Pažymi, kad jis dėl to turėjo fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus bei nepatogumus – dėl patirtų sužalojimų kurį laiką buvo be sąmonės, VšĮ R. ligoninėje ir (duomenys neskelbtini) klinikų stacionare buvo gydomas 143 paras, nemažai laiko praleido reabilitacinėse įstaigose, jam buvo atliktos šešios chirurginės operacijos – 2016 m. gruodžio 28 d., 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. gegužės 23 d., o fiziniai skausmai nesiliovė iki šiol. Nurodo, kad yra ir buvo dvasiniai išgyvenimai, nes nėra toks, koks buvo iki autoįvykio, dėl kurio pats nėra kaltas, dėl kūno sužalojimų patyrė daug įvairaus lygio nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes iš esmės yra apribotas jo mobilumas ir savarankiškumas, kas verčia jaustis nevisaverte asmenybe, iki šiol jaučia emocinę įtampą dėl tolimesnės ateities. Tvirtina, kad įvykio pasekmės yra tragiškos – yra pripažintas neįgaliu, neteko 60 procentų nedarbingumo, o prieš įvykį sveikata buvo normali – buvo darbingas, turėjo darbą ir gerą uždarbį, tačiau įvykis viską pakeitė iš esmės – nebegali dirbti, apribotas jo savarankiškumas, gebėjimas pasirūpinti savimi, vaikšto tik naudodamas alkūninius ramentus. Pasak nukentėjusiojo, nors apeliaciniame skunde bandoma kaltę dėl autoįvykio arba bent jau jos dalį perkelti jam (nukentėjusiajam), autoįvykio metu buvusioms oro sąlygoms, jo vairuotos transporto priemonės techninei būklei, važiavimo greičiui, jo (nukentėjusiojo) sveikatos būklei prieš autoįvykį, galimai netinkamam gydymui, tačiau, nukentėjusiojo įsitikinimu, šie argumentai yra nepagrįsti ir ciniški. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nuosprendyje pasisakė, pats D. L. savo kaltę ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, nekeliančios abejonių, ir bylą nagrinėjo taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), su kuo sutiko ir apeliantas, nepareikšdamas prašymo tęsti įrodymų tyrimą, kviesti į teismo posėdį specialistą, teismo mediką, surašiusį specialisto išvadą. Pažymi, kad nors apeliaciniame skunde nurodyta eilė kasacinių nutarčių dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau jos, pasak nukentėjusiojo, nepagrįstai įvardijamos kaip analogiškos dėl padarytų sužalojimų, o be to, jos yra 2008 - 2009 metų, kai tuo tarpu neturtinės žalos dydis turi tendenciją didėti. Taip pat nurodo, kad civilinis atsakovas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų teismui apie savo finansinę situaciją, o jo prašymas mažinti priteistos neturtinės žalos dydį yra nepagrįstas, prieštarauja dėl autoįvykio atsiradusiems padariniams, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Civilinio atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų, susijusių su nukentėjusiajam S. Š. padaryta neturtine žala, vertinimą, bei nesutinka su nukentėjusiajam S. Š. nustatytu neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį sumažinti. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš civilinio atsakovo neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus – netinkamai vertino nukentėjusiojo sveikatos būklę iki eismo įvykio, neįvertino nukentėjusiojo vairuoto automobilio techninės būklės, nukentėjusiojo elgesio, kaltinamojo turtinės padėties, kas, pasak apelianto, turėjo įtakoti priteisiamos neturtinės žalos dydį. Taip pat, civilinio atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika analogiškose bylose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad bylos tyrimo metu nebuvo aiškintasi, ar nukentėjusiojo S. Š. veiksmai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, ar nukentėjusiojo vairuotas sunkvežimis „Mercedes Benz 1314“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo įjungtomis šviesomis, taip pat nebuvo aiškintasi, ar nukentėjusiojo vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo su galiniais purvasaugiais, ar nukentėjusiojo vairuoto automobilio galinės lempos dėl jų dydžio ir galimo užteršimo purvu buvo gerai matomos, nebuvo aiškintasi, ar aplinkybė, jog nukentėjusiojo vairuotame automobilyje nebuvo įrengti saugos diržai, neturėjo įtakos žalos padidėjimui, be to, nebuvo nagrinėjama ir tai, jog oro sąlygos galėjo įtakoti blogesnį matomumą, kas, civilinio atsakovo atstovo teigimu, privalėjo būti įvertinta nustatant neturtinės žalos dydį, kadangi tai, o taip pat ir paties nukentėjusiojo veiksmai, galėjo turėti įtakos žalos kilimui. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo apklaustas specialistas dėl nukentėjusiojo S. Š. buvusių susirgimų iki eismo įvykio ir jų galimos įtakos nukentėjusiojo sveikatos būklei po įvykio.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės (toliau – ir kaltininko) D. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D. L. kaltės.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teisme, sutikus visiems proceso dalyviams, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis). BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokole D. L. nurodė, jog sutinka, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas BPK 273 straipsnyje numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (2 t., b. l. 70). Prokuroras kaltinamajame akte taip pat nurodė, jog yra galimybė teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (2 t., b. l. 80). D. L. ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutikimą išreiškė ir prokuroras, taip pat kaltinamojo gynėjas. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas po kaltinamojo apklausos nutarė išvardinti rašytinius bylos įrodymus, esančius byloje, o po to įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (2 t., b. l. 158-160). Pažymėtina, kad viena iš būtinų sąlygų, leidžiančių atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą – nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi nekelti abejonių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrindo manyti, jog nagrinėjamu atveju šios būtinos sąlygos nebuvo, neturi. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nepasisakė dėl nukentėjusiojo vairuoto sunkvežimio „Mercedes Benz 1314“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės būklės bei paties nukentėjusiojo veiksmų įtakos eismo įvykio kilime, kadangi šios aplinkybės prokuroro surašytame kaltinamajame akte nebuvo nurodytos, jokių duomenų dėl minimų aplinkybių byloje nebuvo surinkta, ir jos pirmosios instancijos teisme pagrįstai nebuvo tirtos. Taip pat konstatuotina, kad susidariusioje situacijoje, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo aiškios ir buvo nuspręsta atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė apeliaciniame skunde minimo specialisto.Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, pagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiojo S. Š. nurodytą aplinkybę, kad jis nebuvo užsisegęs saugos diržo, kadangi saugos diržas jo automobilyje nebuvo sumontuotas, kadangi ši aplinkybė neturėjo jokios įtakos eismo įvykio kilimui ar žalos padidėjimui. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotojus ir keleivius užsisegti saugos diržus tik tuo atveju, kai jie įrengti (KET 196 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vienintelė ir tiesioginė nagrinėjamo eismo įvykio priežastis – atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. L. prieštaraujantis KET neatsargus elgesys – nesaugus, netinkamas automobilio valdymas. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei D. L. automobilį būtų vairavęs nepažeidžiant skundžiamame nuosprendyje nurodytų Kelių eismo taisyklių. Kad Kelių eismo taisykles būtų pažeidęs nukentėjusysis S. Š., byloje duomenų nėra. Kaip jau buvo minėta, civilinio atsakovo atstovas apeliaciniu skundu ginčija ir nukentėjusiajam nustatytos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusysis S. Š. civiliniu ieškiniu prašė iš civilinio atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priteisti 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 105-106). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiajam S. Š. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydis yra 17 000 Eur, todėl, atsižvelgęs į tai, kad 5 000 Eur nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“, o dar 2 000 Eur nukentėjusiajam sumokėjo civilinis atsakovas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiajam S. Š. iš civilinio atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priteisė 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lotyniškai restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajam, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, bei kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė iš civilinio atsakovo tinkamą neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam sprendimui ir kartu nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Byloje nėra ginčo, kad nusikaltimu nukentėjusiajam S. Š. buvo padaryta neturtinė žala. Nustatyta, kad nukentėjusiajam nuteistojo D. L. nusikalstama veika buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis S. Š. ilgą laiką buvo gydomas įvairiose gydymo įstaigose, jam buvo atliktos net šešios chirurginės operacijos, dėl patirtų sužalojimų jis patyrė dideles moralines kančias, kentė didelį fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. 2017 m. gruodžio 8 d. Nedarbingumo vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) S. Š. buvo nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis (2 t., b. l. 135-136). Judėjimo negalia (vaikšto tik pasinaudodamas alkūniniais ramentais) smarkiai apriboja jo judėjimo ir bendravimo galimybes, savarankiškumą. Todėl konstatuotina, jog dėl nusikaltimo nukentėjusiajam S. Š. buvo sukeltos pasekmės yra sunkios. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad iki eismo įvykio nukentėjusysis turėjo sveikatos problemų dėl stuburo (1 t., b. l. 124), nesudaro pagrindo mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, kadangi iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Š. įvykio metu padaryti sužalojimai bei gydymo metu išsivysčiusios komplikacijos susijusios su trauma, patirta 2016 m. gruodžio 22 d. eismo įvykio metu (1 t., b. l. 120-125), tai yra visos anksčiau nurodytos pasekmės atsirado būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, o ne dėl anksčiau turėtų sveikatos problemų. Tas pats pasakytina ir apie apelianto keliamą versiją, jog prie ilgalaikio nukentėjusiojo gydymo ir kilusių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai galėjo prisidėti ir netinkamas medikų darbas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad yra priežastinis ryšys tarp nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atsiradimo ir gydytojų veiksmų, parenkant gydymo ir reabilitacijos metodą.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tame tarpe ir į kaltininko kaltę. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, kad kaltininkas D. L. automobilį vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, jo vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Svarbu ir tai, kad kaltininko D. L. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, sukėlę eismo įvykį, nepriskiriami prie grubių. Nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, nepasisakė nei dėl atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. L., nei dėl civilinio atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtinės padėties, pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, todėl šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad, atlyginęs žalą nukentėjusiajam, civilinis atsakovas įgis atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, į kaltininką D. L., teisėjų kolegija pažymi, kad darbuotojo ir darbdavio civilinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK), kuris numato tam tikras darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribas (DK 153 straipsnis).

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu taip pat nesutinka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas nuo 5 792 eurų iki 57 424 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 3K-3-402-421/2016 ir kt.), ir tuo pačiu pažymi, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką. Paskutiniu metu mažesnis nei 10 000 Eur neturtinės žalos dydis iš esmės nustatomas tik tais atvejais, kai konstatuojamas didelis nukentėjusiojo neatsargumas arba nustatoma, kad paties nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti ar padidėti. Kadangi, kaip jau buvo minėta, šioje byloje nenustatyta, jog nukentėjusiojo S. Š. veiksmai turėjo kokios nors įtakos žalos atsiradimui ar jo padidėjimui, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, vadovavosi įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgė į kitas šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, todėl apeliacinio skundo prašymas sumažinti nukentėjusiajam S. Š. priteistinos netartinės žalos dydį atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl civilinio atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašymo išdėstyti neturtinės žalos mokėjimą nukentėjusiajam 18 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant nukentėjusiajam po 555,56 Eur, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato nuosprendžio dalies dėl priteistos žalos vykdymo atidėjimo ar išdėstymo tvarkos, todėl šiuo atveju reikia vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis (BPK 113 straipsnio 2 dalis). CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Tačiau sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas (atidedamas) tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, bet toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis) neturi patirti nepagrįstų nuostolių.Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, jog civilinis atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikęs prašymo išdėstyti priteisiamos neturtinės žalos dydžio mokėjimo ir šis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks prašymas apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas, kadangi proceso dalyviai, nesutikdami su teismo sprendimu šiuo klausimu, prarastų galimybę jį skųsti apeliacine tvarka, todėl šis apelianto prašymas šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad prašymas išdėstyti priteistos neturtinės žalos mokėjimą gali būti teikiamas pirmosios instancijos teismui BPK 361 straipsnyje numatyta tvarka ir pagrindais. Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas jame nurodytais argumentais negali būti tenkinamas, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo apeliacinį skundą atmesti.

Išaiškinti civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad prašymas išdėstyti priteistos neturtinės žalos mokėjimą gali būti teikiamas pirmosios instancijos teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnyje numatyta tvarka ir pagrindais.

Teisėjai Boleslovas KalainisVytautas KursevičiusLaisvydas Zederštremas