Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta ten pat, nevedęs, dirba UAB „A." tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2016 m. gruodžio 22 d., 17 val. 31 min., Raseinių r., Ariogalos sen., Bučiūnų kaimo teritorijoje, kelyje A1D Vilnius-Kaunas-Klaipėda 152,250 kilometre, vairuodamas sunkvežimį MAN TGX 26.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOGEL, valst. Nr. FL 099, pažeisdamas KET 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.), 126 p. (Vairuotojas atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m., jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.), tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje tapačia juosta važiavusio sunkvežimio M. B. 1314, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo S. Š., ir neatidžiai stebėdamas kelią, į jį atsitrenkė, dėl ko eismo įvykio metu nukentėjusiajam S. Š., dėl muštinės žaizdos kairiame antakyje-akies viršutiniame voke, sugijusį randu, poodines kraujosrūvas kairės akies vokuose, krūtinėje, juosmenyje, kairės pusės 8-9-10 šonkaulių, stuburo krūtinės dalies 12 slankstelio viršutinės plokštelės, stuburo krūtinės dalies 11 slankstelio, stuburo juosmeninės dalies 1-2-3-4 slankstelių lūžimus, kairio šlaunikaulio kaklo subkapitulinį, skersinį, didžiojo gumburo skeveldrinius lūžimus su fragmentų dislokacija, besikomplikavusių pūlingais uždegimais, ko pasekoje taikytos kelios endoprotezavimo operacijos su endoprotezo komponentų, negyvybinio didžiojo šlaunikaulio gumburo, gūžduobės audinių pašalinimu, nustačius kairio klubo sąnario artrozę, infekcinę ar uždegiminę reakciją dėl sąnario endoprotezo, sąnario nestabilumo, labai žymaus laipsnio klubo sąnario funkcijos sutrikimą, netekta 35 % (trisdešimt penki procentai) pastovaus bendrojo darbingumo, kas sukėlė S. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nusikalstamos veikos aplinkybėms nekeliant abejonių, įrodymų tyrimas nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalies).

Motyvuojamoji dalis

D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. L. teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje yra gautas A. L. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. A. L. yra pensininkas, neteistas, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Šie duomenys duoda pagrindo pasitikėti laiduotoju. Tai yra kaltinamojo tėvas, todėl laiduotojo asmeninės savybės ir veikla duos galimybę kaltinamajam daryti teigiamą įtaką. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tam sąlygos, numatytos BK 40 str. 1d., 2 d., 3 d. , yra, užstatas nenustatytinas.

Atsižvelgiant į kaltinamojo teigiamą charakteristiką, darbą, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.

Nukentėjusysis S. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „A“ ( 1 t. b. l. 105, 106). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų, kurį laiką buvo be sąmonės, ligoninės stacionaruose buvo gydomas 143 paras, nemažai laiko praleido reabilitacinėse įstaigose, buvo atliktos šešios operacijos, yra pripažintas neįgaliu, netekęs 60% darbingumo. Iki autoįvykio buvo darbingas, turėjo darbą ir gaudavo uždarbį. Po autoįvykio, dėl sveikatos būklės, nebegali dirbti, iki šiol jaučia skausmus, vaikšto su alkūniniais ramentais. Dėl autoįvykio patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusysis S. Š. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 50 000 eurų, įvertinus tai, kad draudimo bendrovė jam atlygino 5000 eurų neturtinę žalą, iš UAB „A.“ prašo priteisti likusius 45 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala - pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008) . Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje, objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 5 792 eurų iki 57 424 eurų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 3K-3-402-421/2016).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5000 Eur dėl neturtinės žalos. Draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic I. C.“ nukentėjusiajam S. Š. išmokėjo didžiausią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti – 5000 Eur. Kaltinamasis D. L. eismo įvykio metu dirbo UAB „A.“ ir vairavo darbdaviui priklausančią transporto priemonę, vykdė darbinę užduotį (1 t. b. l. 55-56). Pagal Civilinio kodekso 6.264 straipsnį, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Civilinio kodekso 6.270 straipsnyje numatyta, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda šio šaltinio valdytojui, šiuo atveju, UAB „A.“.

Civilinis atsakovas UAB „A.“ su nukentėjusiojo reikalavimais sutiko iš dalies, prašydamas neturtinę žalą sumažinti iki 7 000 Eur, atsižvelgsiant į kaltinamojo ir pačio nukentėjusiojo veiksmus, baudžiamosiose bylose suformuotą praktiką, priteisiant neturtinę žalą.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertina, kad nukentėjusiajam S. Š. dėl patirtų sužalojimų muštinės žaizdos kairiame antakyje-akies viršutiniame voke, sugijusį randu, poodines kraujosrūvas kairės akies vokuose, krūtinėje, juosmenyje, kairės pusės 8-9-10 šonkaulių, stuburo krūtinės dalies 12 slankstelio viršutinės plokštelės, stuburo krūtinės dalies 11 slankstelio, stuburo juosmeninės dalies 1-2-3-4 slankstelių lūžimus, kairio šlaunikaulio kaklo subkapitulinį, skersinį, didžiojo gumburo skeveldrinius lūžimus su fragmentų dislokacija, besikomplikavusių pūlingais uždegimais, ko pasekoje taikytos kelios endoprotezavimo operacijos su endoprotezo komponentų, negyvybinio didžiojo šlaunikaulio gumburo, gūžduobės audinių pašalinimu, nustačius kairio klubo sąnario artrozę, infekcinę ar uždegiminę reakciją dėl sąnario endoprotezo, sąnario nestabilumo, labai žymaus laipsnio klubo sąnario funkcijos sutrikimą, netekta 35 % (trisdešimt penki procentai) pastovaus bendrojo darbingumo, kas sukėlė S. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą. 2017 m. gruodžio 8 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo akte nustatė netekto darbingumo lygį 60 proc., laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. Nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydomas VšĮ Raseinių ligoninės bei LSMUL Kauno klinikų stacionaruose, atlikta ne viena operacija, gydėsi reabilitacinėse įstaigose. Darbingumo lygio vertinimo akte nurodyta, jog pacientas patyrė kelias komplikacijas dėl infekcijų, greito pagerėjimo nesitikima. Civilinis atsakovas UAB „Alvirega“ savo atsiliepime nurodė, kad gydymo metu įsimetęs sepsis, laikytinas medikų netinkamu gydymu, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad išsivysčiusios komplikacijos susijusios su patirta trauma (1 t. b. l. 125). Nors nukentėjusysis iki eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turėjo sveikatos problemų, tačiau jis buvo darbingas, turėjo darbą, gaudavo nuolatines pajamas. Po eismo įvykio yra kilę liekamieji reiškiniai, ar jie negrįžtami, negalima nuspręsti,bet nukentėjusiojo sveikata yra smarkiai pablogėjusi, jo netektas darbingumas yra itin reikšmingas ir lemia situaciją, kad nukentėjusysis negali dirbti, vaikšto ramentų pagalba. Išvardintos aplinkybės, bei aplinkybės, susijusios su emocine, dvasine, psichologine nukentėjusiojo būkle, yra reikšmingos ir turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teismas taip pat įvertina ir nukentėjusiojo bei kaltininko interesų pusiausvyrą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgiama į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo vairuojama transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, siekdamas nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, mažindamas nukentėjusiajam S. Š. neturtinės žalos dydį iki 17 000 Eur. Draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic I. C.“ nukentėjusiajam S. Š. išmokėjo 5 000 Eur, civilinis atsakovas UAB „Alvirega“ nukentėjusiajam sumokėjo 2 000 Eur neturtinę žalą, iš civilinio atsakovo UAB „Alvirega“ nukentėjusiajam priteistina 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 strapsnio 3 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, vadovaujantis BK 40 straipsniu, bei perduoti jį A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo 2018-05-02.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

S. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 50000 Eur atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo UAB „Alvirega“, įmonės kodas 302581105, Vilniaus g. 17B, LT-2118, Trakų m., S. Š. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.