Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alfredo Vilbiko, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Žindulienės,

asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, - A. G., ir jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla A. G., kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje, atžvilgiu nutraukta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroras Šarūnas Vaicekavičius 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir jį nubausti, skiriant viešuosius darbus 9 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. buvo kaltinamas tuo, kad pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą privalėdamas mokėti V. G. nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. kas mėnesį po 120 Eur savo sūnui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti, vengė pareigos mokėti lėšas sūnaus išlaikymui ir neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikui, todėl 2017 m. lapkričio 1 d. išlaikymo skola sudarė 1668,77 Eur.Skundžiama nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismas baudžiamąją bylą, kurioje A. G. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymu, nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 424 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Šarūnas Vaicekavičius prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nutartis nelogiška, neteisėta ir todėl turi būti panaikinta. Tvirtina, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas, vertindamas bylos rašytinius duomenis, nepagrįstai konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neįrodo, kad A. G. tyčia, norėdamas taip veikti bei galėdamas vykdyti teismo sprendimą išlaikyti vaiką, jo sąmoningai nevykdė. Pasak prokuroro, akivaizdu, kad kaltinamasis, nors ir gaudavo pajamų, tačiau tomis pajamomis nebuvo linkęs dalintis. Nurodo, kad V. G. parodė, jog buvęs vyras alimentų nemokėjo visai, visiškai nepadėjo išlaikyti sūnaus, visiškai nieko nepadėdavo - nei pinigais, nei daiktais, kokius 2 metus buvo išvykęs ir dirbo pas ūkininkus, ji neturi informacijos, ką jis veikė ir kur buvo, gal tik už maistą dirbo, jei iš viso dirbo, jis jai buvo pasakęs, kad alimentų ar išlaikymo nemokės. Atkreipia dėmesį, kad A. G. pats pasirinko tokį gyvenimo būdą bei elgesio modelį, jokios gyvenimiškos aplinkybės jo nevertė - būdamas darbingas, turėdamas visas galimybes ieškotis darbo, to sąmoningai nedarė, darbo biržoje nesiregistravo. Nurodo, kad A. G., apklausiamas pirmą kartą įtariamuoju, nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 27 d. dirba 0,5 etato gyvulių šėriku pas ūkininkę Z. J., uždirba 200 Eur, atskaičius mokesčius į rankas gauna 179 Eur, todėl galės prisidėti prie vaiko išlaikymo, kiek galėdamas, nuvyks į antstolių kontorą, kur išsiaiškins dėl jo susikaupusios skolos, pasistengs išsiaiškinti ir ją sumokėti (71 b. l.), tačiau vietoj to iš gyvenamosios vietos išvyko, ko pasekmėje 2017 m. lapkričio 21 d. prokuroro nutarimu buvo paskelbta jo paieška.Pažymi, kad teismų praktikoje nustatyta, jog svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2005, 2K-124/2008,2K-218/2012, 2K-20/2014), tačiau šioje byloje tokių ar panašių priežasčių, kurioms esant A. G. veiksmus neteikiant išlaikymo vaikui būtų galima pripažinti pateisinamais, nenustatyta, o ir pats A. G. jų nenurodo. Prokuroro nuomone, visos šios aplinkybės vienareikšmiškai nurodo, kad A. G. sąmoningai vengia pareigos išlaikyti vaiką, o teismas, nutartimi nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, nepagrįstai konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Taip pat prokurorui nesuprantama, kodėl teismas, manydamas, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, nepasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 423 straipsnyje numatytu instrumentu ir bylos neperdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje, kurio metu būtų buvę galima pašalinti kilusias abejones.Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Daiva Kaučikienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, A. G. ir jo gynėja advokatė Vida Povilaitienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. buvo kaltinamas tuo, kad pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą privalėdamas mokėti V. G. nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. kas mėnesį po 120 Eur savo sūnui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti, vengė pareigos mokėti lėšas sūnaus išlaikymui ir neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikui, todėl 2017 m. lapkričio 1 d. išlaikymo skola sudarė 1668,77 Eur.Iš bylos matyti, kad prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas procesą byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal BPK 420 straipsnį teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų; 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 424 straipsnio 1 dalis numato, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, numatytos BPK 3 straipsnio 1 dalyje. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamoje nutartyje teismo išvada, kad A. G. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios BK 164 straipsnio požymių, motyvuojama tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neįrodo, jog A. G. tyčia, norėdamas taip veikti bei galėdamas vykdyti teismo sprendimą išlaikyti vaiką, jo sąmoningai nevykdė. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamojo A. G. banko sąskaitos areštuotos nuo 2015 m. spalio 22 d., turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, jis neturi, per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. jis dirbo tik 6 mėnesius, viso uždirbo tik 955,80 Eur (neatskaičius mokesčių), šiuo metu yra nedirbantis, gyvena kaimiškoje vietoje, jo materialinė padėtis yra prasta. Teismas atsižvelgė ir į A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog jis nevengė piktybiškai mokėti išlaikymo sūnui, tačiau neturėjo pajamų, dirbdavo už maistą, cigaretes, nelabai gaudavo pinigų, todėl negalėjo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai patvirtino A. G. parodymus, jog jis dirba tik už maistą, cigaretes ir alkoholį. Taigi, baudžiamoji byla A. G. atžvilgiu nutraukta nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Pagal teismų praktiką nusikalstamas vengimas išlaikyti vaiką yra tyčinė veika, kaltininko padaroma jam žinant, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. BK 164 straipsnis numato atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas veikia tyčia, tai yra žinodamas, kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Šios nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti ir tai, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad vengimas pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką konstatuojamas ir tada, kai nustatoma, jog pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Kokiu konkrečiai būdu pasireiškia vengimas (kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.), veikos kvalifikacijai pagal BK 164 straipsnį reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-303/2015). Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis, kaip teisingai nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-648/2016).Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie A. G. darbo laikotarpius ir jo gautą darbo užmokestį, taip pat buvo gauta informacija apie tai, kad A. G., neturėdamas oficialaus darbo, darbo biržoje nebuvo registruotas (30, 62, 63 b. l.). Kaltinimas taip pat buvo grindžiamas ir V. G.. parodymais apie tai, kad A. G. dirbo pas ūkininkus, tačiau jai buvo pasakęs, jog prie vaikų išlaikymo neprisidės ir alimentų nemokės. V. G. taip pat nurodė, kad A. G. ilgai nepadirba, nes yra linkęs vartoti alkoholį (44-45, 48-49 b. l.). Liudytoja L. Š. parodė, jog ji yra A. G. sesuo, jai A. G. yra sakęs, kad dirba pas ūkininką Plungės rajone, dirba už cigaretes, nes toks jo gyvenimo būdas, vartoja alkoholį, tačiau savo priklausomybės alkoholiui nepripažįsta, pinigų visai nesusitaupo (51-52 b. l.). Šiuo atveju, byloje surinkti duomenys teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti ir įvertinti, o išvada, jog A. G. veiksmuose nėra BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, buvo padaryta netinkamai įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, tai yra teisiamojo posėdžio metu neištyrus byloje esančių įrodymų ir neįvertinus jų visumos, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio, 3 straipsnio 2 dalies, 301 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, teisėjas priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. Taigi, teisėjas, suabejojęs dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sudėties požymių buvimo A. G. veikoje, privalėjo vadovautis BPK 423 straipsnio 1 dalies nuostata. Aukštesniojo teismo nuomone, padaryti BPK pažeidimai sukliudė bylą išnagrinėti išsamiai ir nešališkai bei priimti byloje teisingą galutinį sprendimą, todėl yra esminiai. Dėl to skundžiama nutartis naikintina kaip neteisėta ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 424 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą, kurioje A. G. kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

Nutartis neskundžiama.