Telšių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

2018 m. kovo 9 d.

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Š. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą privalėdamas mokėti V. G. nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. kas mėnesį po 120 Eur savo sūnui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti, vengia pareigos mokėti lėšas sūnaus išlaikymui ir neteikia kitos būtinos materialios paramos vaikui, 2017 m. lapkričio 1 d. išlaikymo skola sudarė 1668,77 Eur,

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 164 straipsnyje.

2017 m. liepos 20 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. G. parodė, kad jis su buvusia žmona V. G. išsiskyrė 2015 metais, teismas iš jo priteisė po 120 Eur kas mėnesį, nepilnamečio A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Niekur nedirbo, todėl neturėjo pajamų ir negalėjo prisidėti prie vaiko išlaikymo pagal priteistą teismo sprendimą, tačiau nuo 2017 m. kovo 27 d. 0,5 etato įsidarbino pas ūkininkę Z. J. gyvulių šėriku. Uždirba 200 Eur, atskaičius mokesčius į rankas gauna 179 Eur, todėl dabar galės prisidėti prie vaiko išlaikymo, nuvyks į antstolio kontorą, kur išsiaiškins dėl susikaupusios skolos (71 b. l.). 2017 m. lapkričio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. G. prisipažino, kad nemokėjo savo žmonai alimentų ir parodė, jog jai nė karto nėra davęs pinigų. Parodė, kad neturėjo galimybės mokėti, nes pats buvo nedirbantis nuo 2015 metų. Darbo biržoje neregistruotas, pašalpos negauna. Jei kur susirasdavo laikinus uždarbius, tai dirbdavo už maistą, cigaretes, nelabai gaudavo pinigų. pačiam nelikdavo pragyvenimui. Patvirtina buvusios žmonos žodžius, kad tikrai nėra skyręs išlaikymo sūnui, nei pinigais, nei daiktais negalėjo padėti. Dirbo pas ūkininkę Z. J. gal du mėnesius, iš atlyginimo jam neatskaitė. Dirbo tik 0,5 etato, gaudavo apie 190 eurų, į rankas gaudavo apie 130 eurų. Parodė, kad tikrai nevengė piktybiškai mokėti alimentus. Gailisi, kad taip susiklostė jo gyvenimo aplinkybės, kad negalėjo mokėti žmonai alimentus (80-81 b. l.).

Kaltinamojo A. G. kaltė be jo paties prisipažinimo, kad nemokėjo pagal teismo sprendimą priteisto išlaikymo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios V. G. parodymais, kuri parodė, kad su A. G. išsiskyrė 2015 metais, tais pačiais metais prisiteisė alimentus vaiko A. G. išlaikymui. Teismas priteisė po 120 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Skyrybų byloje jie buvo susitarę, kad už vienus metus ji neims alimentų, bet nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. A. G. turėjo mokėti po 120 Eur. Jos buvęs vyras alimentų nemokėjo visai, jis visiškai nepadėjo išlaikyti sūnaus, visiškai nieko nepadėdavo, nei pinigais, nei daiktais, niekuo. Jis jai buvo sakęs, kad išlaikymo nemokės. A. G. kokius du metus išvykęs dirbo Lietuvoje pas kažkokius ūkininkus, neturi informacijos, ką veikė ir kur buvo, gal tik už maistą dirbo, jei iš viso dirbo. Ji nelabai tiki, kad buvęs sutuoktinis jai pradėtų mokėti skolą, nes jei ir įsidarbindavo trumpam pas ūkininkus, tai neilgam, greitai jį atleidžia, nes jis turi priklausomybę alkoholiui. Jis ir pas ją gyvendamas nieko nepadėjo, nei ūkyje, nei kokiais darbais (44-45, 48-49 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. Š. parodymais, kuri parodė, kad jos brolis A. G. dirba už cigaretes, nes toks jo gyvenimo būdas, mėgsta išgerti, pinigų visai nesusitaupo. Savo priklausomybės alkoholiui nepripažįsta. Jos paskutiniais duomenimis, jis dirbo pas ūkininką Plungės rajone (51-52 b. l.);2017 m. liepos 10 d. įvykio registravimo duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2017 m. birželio 28 d. iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautas raštas Nr. (4.2) D2 13155, kad 2015 m. lapkričio 3 d. kreipėsi V. G., jog pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą A. G. priteista lėšų vaiko A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui. A. G. nevykdo teismo įsipareigojimų bei vengia išlaikyti vaiką (10-11 b. l.);2017 m. spalio 23 d. antstolio S. D. raštu Nr. S036073, kuriuo antstolis informavo, kad skolininkas A. G. išlaikymo vaikui nėra mokėjęs, banko sąskaitos areštuotos nuo 2015 m. spalio 22 d., turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi (26 b. l.);2017 m. rugsėjo 19 d. Telšių teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad A. G. nuo 2015 m. spalio 1 d. nebuvo registruotas Telšių teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriuje (35 b. l.);2015 m. rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu, kurio rezoliucinės dalies 5 punkte nurodyta, kad sutuoktinis A. G., savo nepilnamečiui sūnui A. G., skirs išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur iki vaiko pilnametystės nuo šios sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. (40-42 b. l.).SODROS duomenų bazės informacija, iš kurios matyti, jog A. G. dirbo pas Z. J., kuri vykdo individualią žemės ūkio veiklą: nuo 2014-04-22 iki 2015-01-05; nuo 2017-03-27 iki 2017-08-14 (61, 62 b. l.).

Pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Pagal formuojamą teismų praktiką BK 164 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių tyčia vengia išlaikyti vaiką. Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. G. žinodamas apie pareigą teikti nepilnamečiui A. G. išlaikymą po 120 Eur, pagal 2015 m. rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį, būdamas darbingo amžiaus, sveikas, sąmoningai be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti sūnų ir sudarė situaciją dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis lėšų išieškojimas, todėl 2017 m. lapkričio 1 d. išlaikymo skola sudarė 1668,77 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį ir dėl jo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla abejonių.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia – kaltinamasis suvokė savo pareigą išlaikyti sūnų, tačiau sąmoningai be pateisinamų priežasčių vengė jį išlaikyti), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinės veikos), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas (59 b. l.), nebaustas administracine tvarka (60 b. l.), nedirbantis (62 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (63 b. l.), nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (65 b. l.). Kaltinamojo A. G. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta ir asmuo ateityje nedarys nusikalstamų veikų, paskyrus kaltinamajam A. G. švelniausią BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus 9 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino, A. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (82-83 b. l.).

Kaltinamajam A. G. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 164 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jam viešuosius darbus 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje A. G. panaikinti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. G., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti A. G., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti A. G., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą A. G. įteikti pasirašytinai.

Išaiškinti A. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.