- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- e2-108-496/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- R. R.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis, Brigita Jankauskienė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Daiva Valčiukienė
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovei S. D., jos atstovei advokato padėjėjai Brigitai Jankauskienei,
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B. (2026-01-13 teismo posėdžio metu),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui R. R., institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl 2023 m. spalio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, taikos sutarties pakeitimo dalyje dėl vaiko išlaikymo, bendravimo tvarkos, turto pasidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. D. ieškiniu (failas 1, puslapiai 1-12) ir 2025-09-17 pateiktu patikslintu ieškiniu (failas 2, puslapiai 132-144) prašo:
- pripažinti 2023-10-20 dienos Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos tarp šalių (duomenys neskelbtini) d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3.5.1. sąlygą, kaip negaliojančią ir pakeisti ją numatant naują: „Atsižvelgiant į tai, kad S. R. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovė įsipareigoja atsakovui išmokėti 6 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją.“
- pripažinti 2023-10-20 dienos Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos tarp šalių (duomenys neskelbtini) d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3.5.2. sąlygą ir 5.3.5.3 sąlygą, kaip negaliojančias;
- pakeisti 2023-10-20 dienos Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos tarp šalių (duomenys neskelbtini) d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, jį išdėstant taip: „3. Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams sūnums teikimo. R. R. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 300,00 Eurų (Trijų šimtų Eurų) dydžio išmokomis nuo 2023 m. spalio 01 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavedama valdyti ir tvarkyti S. R., su kuria nustatoma vaikų gyvenamoji vieta.“
- priteisti iš atsakovo10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą;
- pakeisti 2023-10-20 dienos Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos tarp šalių (duomenys neskelbtini) d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, papildomai pridedant sąlygas, kad:
- vaikų tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžindamas juos šeštadienį iki 20 val.;
- tuo atveju, jei vaikui šeštadienį bus paskirtos (duomenys neskelbtini) varžybos, tokiu atveju vaiko motina įsipareigoja kompensuoti vaiko tėvui tą dieną skiriant kitą bendravimo su vaiku dieną (pvz. iš šeštadienio į sekmadienį).
- pakeisti sprendimu civilinėje byloje patvirtintų sutarties dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygų ir padidinti vaiko išlaikymo sumą iki 390 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės;
- priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą;
- priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus patikslintas teisminio nagrinėjimo metu.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodyta, kad vaikų poreikiai padidėjo, situacija iš esmės pasikeitė, todėl prašoma pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023-10-20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisnių pasekmių sąlygas, taip pat dalį sąlygų pripažinti negaliojančiomis dėl kompensacijos susitarimo. Ieškinyje nurodyta, kad šis ieškinys teikiamas remiantis atskira santuokos nutraukimo pasekmių sutartims skirta teisės norma - CK 3.54 ⁴ straipsniu, kuris numato, jog „buvusio sutuoktinio reikalavimu teismas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu ji iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš jų yra labai nepalanki, taip pat šio kodekso pirmojoje knygoje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais.“ Siekiant kompleksinio visų santuokos nutraukimo padarinių klausimų išsprendimo, teikiamas vienas bendras ieškinys, kuriame formuojami du reikalavimai: dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo dėl pasikeitusių aplinkybių bei dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalies (dėl kompensacijos) pripažinimo negaliojančia dėl daryto spaudimo/grasinimų ir dėl to atsirandančio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Ieškiniu prašoma pripažinti taikos sutarties 5.3.5 punktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kadangi sutarties sąlyga buvo pasirašyta esant ieškovės dideliam suklydimui, apgaulei, smurtui, spaudimui, grasinimui, atsakovo piktavališkam susitarimui, susidėjus aplinkybėms, dėl kurių ieškovė buvo priversta sudaryti tokią sutartį, tokiomis jai nenaudingomis sąlygomis, tokia sąlyga nepagrįstai suteikė atsakovui perdėtą pranašumą, kurio jis neturėjo turėti. Atsakovas pasinaudojo tuo, kad ieškovė nuo jo priklauso, turi ekonominių sunkumų, poreikių, yra silpna, nepatyrusi, neinformuota, veikia neapdairiai, pagal sutarties šios sąlygos prigimtį ir esmę tokia sąlyga net prieštarauja teisės aktams, todėl vien jos turinys yra teisiškai neteisingas ieškovės atžvilgiu. 5.3.5.1. punktu šalys susitarė, kad S. R. įsipareigoja sumokėti R. R. 15 000 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad ši kompensacija atsakovui apskritai nepriklausė. Paaiškinama, kad būsto paskolos dengimui S. R. asmeniškai jos tėvai padovanojo 33 000 Eur pagal (duomenys neskelbtini) dienos notariškai patvirtintą pinigų dovanojimo sutartį.
Kiti sandorių negaliojimo pagrindai šiuo atveju numatyti ir CK 1.91 straipsnyje, kuris numato: dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Ieškinyje nurodoma, kad tai yra pakankamai svarbus pagrindas pripažinti sutarties sąlygą negaliojančia, kadangi ieškovė buvo tuo metu veikiama apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimų, piktavališkų veiksmų, buvo priversta dėl savo emocinės būklės, kurią sąlygojo atsakovas, sudaryti sutartį jai labai nenaudingomis sąlygomis. Dabar ieškovė mato, kad padarė klaidą dėl savo emocinės būklės ir sutiko skubiai pasirašyti sutartį, neturėdama galimybės apgalvoti jos sąlygas ir pasekmes, nes galėjo prisiteisti ir išlaikymą sau, kadangi tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose ir visos jos pajamos tebuvo 313 Eur ir Valstybės vaiko pinigai, iki ji sugrįžo į darbą. Po skyrybų ir įsiteisėjus "taikos sutarčiai" prasidėjo dar didesnis terorizavimas, skambinėjimai į jos darbovietę ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją) per visus darbinius telefonus ir per visus skyrius, taip darant gėdą prieš visus kolegas. Ieškovė, būdama nuo atsakovo visiškai priklausoma, veikiama emocinės (duomenys neskelbtini), spaudimo, grasinimų, smurto, tokio sandorio negalėjo nesudaryti, kadangi atsakovas nurodė, kad jis kitaip santuokos nenutrauks ir nesutiks su niekuo, o jei ji nepasirašys, jai teks nemenkos pasekmės. Tokios sutarties sudarymą lėmė būtent atsakovo elgesys. Pridedama 2024-02-13 d. (duomenys neskelbtini) krizių centro pažyma, iš kurios matyti, kad ieškovei yra teikiamos psichologo paslaugos dėl patirto psichologinio smurto. Pridedami įrodymai apie atsakovo skambučius į darbovietę, žinutes, sekimo įrangas ir pan. (duomenys neskelbtini) centro pažyma nurodo, kad ieškovei psichologinė pagalba buvo teikta dėl smurto artimoje aplinkoje ir ganėtinai ilgą laiką, o paslaugos teiktos nuo (duomenys neskelbtini) dienos, kai buvo užfiksuotas smurtas šeimoje, papildomai pakartotinas paslaugas teikė nuo (duomenys neskelbtini) dienos. Tai parodo, kad visa didžiausia psichologinė problema, smurtas, gydymasis truko tuo metu, kai buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) dienos tarpusavio sutartis dėl skyrybų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad būsto paskolos dengimo tikslu S. R. buvo padovanoti 33000 Eurų pagal (duomenys neskelbtini) d. pinigų dovanojimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notarų biure, ji atsakovui turėjo mokėti 6 000 Eur dydžio kompensaciją, o dėl savo emocinės būsenos, streso, spaudimo, ieškovė sutiko per klaidą su 15 000 Eur kompensacija, dėl to neteisingai priėmė sprendimą ir dėl išlaikymo vaikams. Šalys sutarties 5.3.5.2 punktu susitarė, kad kompensacijos suma bus skirta dengti vaikams išlaikymą, skaičiuojant po 300 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, 25 mėnesiams, t.y. iki 2025-11-01 d. Tačiau toks susitarimas dengti išlaikymą vaikams mokama sutuoktinių tarpusavio kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį, yra neteisėtas, todėl turi būti keičiamas. Ieškovė atsakovui turi mokėti 6 000 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, o atsakovas turi nuo pat pradžių mokėti išlaikymą vaikams po 300 Eur kiekvienam nuo sutarties sudarymo dienos (2023-10-01 dienos) iki ieškinio pateikimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.). Dėl tokio susitarimo susidarė išlaikymo vaikams įsiskolinimas 10 800 Eur. Tokiu susitarimu, numatytu sutarties 5.3.5.2 ir 5.3.5.3 punktuose, šalys pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir vaikų teises ir interesus. Prašo 10 800 Eur įsiskolinimą priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, prašo pripažinti negaliojančiais 5.3.5.2. ir 5.3.5.3. punktus ir juos panaikinti bei pakeisti sutarties 3 punktą, jį išdėstant taip „3. Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams sūnums teikimo. R. R. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 300,00 Eurų (Trijų šimtų Eurų) dydžio išmokomis nuo 2023 m, lapkričio 20 d, iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją“.
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai remiantis tuo, kad sutarties 2 punktas nenumatė konkrečios bendravimo tvarkos, o nuo to laiko pasikeitė bendravimas su tėvu, gyvenimo aplinkybės, vaikų požiūriai ir poreikiai, atitinkamai šią sąlygą prašo pakeisti, papildomai pridedant sąlygas, kad vaiko tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžindamas juos šeštadienį iki 20 val. Tuo atveju, jei vaikui šeštadienį bus paskirtos (duomenys neskelbtini) varžybos, tai tokiu atveju vaiko motina įsipareigoja kompensuoti vaiko tėvui tą dieną, skiriant kitą bendravimo su vaiku dieną (pvz. iš šeštadienio į sekmadienį).
Priteistas išlaikymas vaikams šiuo metu yra per mažas. Pagrindas padidinti išlaikymą yra būtent tai, jog nuo 2023 metų padidėjo vaikų poreikiai. Nežiūrint į tai, kad pasirašant susitarimą priteista išlaikymo suma nebuvo indeksuota, priteista suma nepadengia kylančių kainų. Taip pat D., lankančiam (duomenys neskelbtini), prisidėjo varžybų startiniai mokesčiai. Iki 2024 metų varžybos nekainuodavo ir treneris veždavosi vaikus pats, o dabar jau reikia už varžybas susimokėti, taip pat ieškovei reikia vežti į varžybas, todėl prisideda kuro sąnaudos, nes varžybos būna įvairiuose miestuose visoje Lietuvoje, bei reikia pirkti specialią aprangą. Mokykloje nuo (duomenys neskelbtini) prasidėjo plaukimo pamokos, veža į baseiną, todėl atsirašo papildomos baseino aprangos išlaidos (akiniai, kepurė, šlepetės, glaudės ir t.t ko reikia pamokoms). Reikalingos papildomas lietuvių kalbos pamokos, vedamas papildomai pas mokytoją. A. nuo (duomenys neskelbtini), nuo mamos sugrįžimo iš vaiko priežiūros atostogų į darbą pradėjo lankyti darželį, atsirado išlaidos už darželį, bei rinkliavos grupės fonduose, taip pat suėjus (duomenys neskelbtini) metams, nuo (duomenys neskelbtini) darželio kaina pagal amžių dar padidėjo. Dėl kalbos, kadangi dar mažai kalba, pradėjo lankyti logopedą. Kadangi vaikų tėvas vaikų praktiškai nepasiima, o mamai yra poreikis turėti šiek tiek laisvo laiko be vaikų, susitvarkyti asmeninius reikalus, atsirado poreikis auklei, nes (duomenys neskelbtini) metų vaiko vieno palikti namuose negalima. Taip pat (duomenys neskelbtini) dieną jam pirmą kartą buvo diagnozuotas vaikystės (duomenys neskelbtini), dėl kurio dabar vaikui reikalinga papildoma daktarų priežiūra, tyrimai, galimai gydymas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu minimalus išlaikymas vaikui rekomendacinio dydžio yra apie 388,5 Eur, bei tai, kad vienas iš vaikų dar turi specialiųjų poreikių, prašo priteisti po 390 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečių poreikiams. Už abu vaikus ieškovė gauna iš valstybės po 122,50 Eur už vaiką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas; Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-218-324/2024). Šiuo atveju tėvo turtinė padėtis, sveikatos būklė, gyvenimo būdas, darbingumas, patirtis, išsilavinimas, turimais duomenimis leidžia jam turėti pakankamas pajamas, kad jų užtektų vaikų išlaikymui, ši našta neturi tekti vienai mamai, kuri neturi galimybių dirbti augindama vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
CK 1.91 str. 3 dalis numato, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, tai nukentėjusysis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jam padarytą neturtinę žalą. Žmogaus psichinė sveikata yra viena iš labiausiai saugomų vertybių (sveikata, gyvybė), todėl atitinkamai neturtinės žalos dydis turi būti kompensuojamas atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė patyrė psichologinį smurtą, ilgalaikį smurtą asmeniniame gyvenime, darbovietėje, pasirašant greičiau skyrybų dokumentus, išgąsdinta, manipuliuojama, dėl ko patyrė sunkių pasekmių, t.y. sutiko su nurodytomis skyrybų sąlygomis, dėl kurių teko našta pačiai sunkiai verstis be finansinio užnugario, su mažamečiais vaikais ir dar negaunant išlaikymo vaikams. Šiuo atveju neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma.
Ieškovė S. D. posėdžių metu prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad gyvenant santuokoje su R. R., gimus antrajam vaikui, pradėjo irti santuoka. Atsakovas labai girtavo, po 4-5 dienas per savaitę. Jis paskutinį pusmetį buvo labai konfliktiškas, buvo daug jo išpuolių, išgėręs grasindavo, kad nusižudys. Jis turėjo išgalvotą pavydą, ja nepasitikėjo, persekiodavo. Jam negalima buvo patikėti vaikų priežiūrą, nes yra buvęs atvejis, kai likęs su vaikais jis gėrė alkoholį. Jis nepriėmė prašymų nebegirtauti, gydytis. Jai kalbant apie skyrybas jis kalbėdavo apie savižudybę, tai jai kėlė stresą. Kartą jis rodė, kad geria vaistus siekdamas žudytis. Iškviesta greitoji pagalba su policija jį išvežė į priimamąjį, bet jis po skrandžio plovimo pabėgo iš ligoninės ir, grįžęs namo, nuėjo pirkti alkoholio. (duomenys neskelbtini) dieną konflikto metu atsakovas perpjovė jos mašinos padangą. Tada ji jau tvirtai apsisprendė nutraukti santuoką. Tariantis dėl skyrybų atsakovas norėjo 1/3 dalies buto ir už tai ilgą laiką nemokėti vaikams išlaikymo. Atsakovas nurodė, kokias sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas turi įrašyti, o ji tik sutiko, norėdama greičiau išsiskirti. Jis sakė, kad kitomis sąlygomis nesutiks nutraukti santuoką. Dėl skyrybų jie buvo pas mediatorę. Vieną kartą pas mediatorę jie aptarė sąlygas, o po to mediatorė pranešė, kad paruošė sutartį ir jie pasirašė dokumentus. Po santuokos nutraukimo ramybės toliau nebuvo, atsakovas toliau ją persekiojo gatvėse, terorizavo skambučiais į darbą. Po santuokos nutraukimo kildavo nesklandumai dėl atsakovo bendravimo su vaikais, jis nesilaikė bendravimo tvarkos. Atsakovas vaikus pasiimdavo tik kelioms valandoms ir būdamas su vaikais, jis jai rašinėdavo žinutes. Atsakovas gyvena maždaug už vieno kilometro nuo jos su vaikais namų, jis labai dažnai, beveik kasdien, atvažiuoja pas draugus gretimame nuo jų name, vaikai jį mato, bet jis pas vaikus neužsuka. Nuo 2025 m. balandžio 1 dienos (parodymus davė 2025-11-24) mažąjį sūnų atsakovas bendravimui buvo paėmęs vieną kartą, vyresnėlį dar buvo paėmęs liepos mėnesį. Ji nori, kad būtų nustatyta konkreti tėvo bendravimo su vaikais tvarka, nes atsakovas su vaikais bendrauja mažai. Atsakovas neteikė išlaikymo vaikams iki teismas nenustatė laikinųjų apsaugos priemonių. Nuo to laiko jis moka vaikams po 300 Eur kiekvienam kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad šių pinigų nepakanka, nes labai pakilo kainos ir padidėjo vaikų poreikiai. D. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, jam maitinimas mokykloje yra mokamas, yra mokami būreliai, vaiką reikia vežti į varžybas, mokami startiniai mokesčiai varžybose. D. reikalingos papildomos lietuvių kalbos pamokos, vasarą jam kainuoja stovyklos. A. pradėjo lankyti darželį, jis blogai kalba. A. nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, reikalinga psichologo, logopedo ir kitų specialistų pagalba, baseinas. A. darželyje yra mokamas (duomenys neskelbtini) būrelis, spektakliukai. Per tuos dvejus metus nuo santuokos nutraukimo pakilo visų prekių kainos, paskutiniu metu vaikams batai ir rūbai kainuoja panašiai, kaip suaugusiems. Paskutiniu metu atsakovas nedirba, pasiteisindamas kojos trauma ir maža algą, bet jis pats važinėja nauja mašina. Atsakovas turi (duomenys neskelbtini) specialybę, gali dirbti remontuotoju. Jis anksčiau yra dirbęs prie statybų, prie apdailos, montavo saulės elektrines. Ieškovė nurodė, kad ji psichologų pagalba naudojasi ilgai, nuo 2023 m. lapkričio mėnesio. Dėl atsakovo psichologinio smurto ji prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovės atstovė prašo tenkinti patikslintą ieškinį. Ji nurodė, kad ieškinys yra sudarytas iš dvejopų reikalavimų – vieni reikalavimai susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimu, o kiti reikalavimai dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktų pripažinimo negaliojančiais dėl kompensacijos už turtą priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad visi reikalavimai su nepilnamečiais vaikais yra sprendžiami kompleksiškai. CK 3.54 ⁴ straipsnis numato galimybę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pripažinti negaliojančia. Tam nereikia proceso atnaujinimo. Sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3.5.1. punktas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jį ieškovė pasirašė dėl didelio suklydimo. Šis punktas ieškovės atžvilgiu yra labai neteisingas. Atsakovas yra žymiai palankesnėje situacijoje, nes jis išvengė išlaikymo vaikams. Bet tokio išlaikymo nepilnamečiams vaikams būdo įstatymas nenumato (ne periodiniais mokėjimais, ne turtu). Įstatymas nenumato, kad išlaikymas vaikams galėtų būti įskaitomas į kompensaciją už turto dalį. 15 000 Eur kompensacija atsakovei net nepriklausė. Atsižvelgiant į ieškovės tėvų dovanotus pinigus ieškovei, kompensacija atsakovui turėjo būti tik 6 000 Eur. Pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo panaudota apgaulė, smurtas, realus grasinimas, todėl ieškovė pasirašė sutartį labai nenaudingomis sau sąlygomis, tai atitinka CK 1.91 straipsnio turinį. Tuo laikotarpiu ieškovė buvo priklausoma nuo atsakovo, jos psichinė būklė buvo bloga, tai įrodo 2024-09-13 dienos pažyma dėl psichinės pagalbos. Ieškovė tuo laikotarpiu į policiją kreipėsi devynis kartus. Todėl prašo pakeisti 5.3.5.1. sąlygą, nustatant, kad kompensacijos dydis atsakovui turi būti 6 000 Eur. Sutarties 5.3.5.2. punktas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes išlaikymas vaikams negalėjo būti dengiamas kompensacija turtu. Išlaikymas vaikams turėjo būti pradėtas mokėti daug anksčiau. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikams 10 800 Eur, nes pagal sutarties punktą, kuris pažeidžia įstatymo reikalavimus, atsakovas nemokėjo išlaikymo. Ir per tą laiką nebuvo net numatytas išlaikymo kompensavimas. Išlaikymo vaikams dydis turi būti keičiamas dėl išaugusių vaikų poreikių (išlaidos D. (duomenys neskelbtini) varžyboms, plaukimui, papildomoms pamokoms, mokestis už A. darželį, išlaidos logopedo paslaugoms, A. nustatyto vaikystės (duomenys neskelbtini) pagalbai). Naujas išlaikymo dydis turi būti po 390 Eur per mėnesį vienam vaikui. Nors valstybė kiekvienam vaikui skiria po 122 Eur išmoką per mėnesį, tačiau ši parama neverčia mažinti išlaikymo vaikams dydį. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, tik nurodė, kad turi paskolą. Tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį vienu metu nurodo, kad jis nedirba, kitu metu nurodo, kad dėl užimtumo darbe, komandiruočių negali bendrauti su vaikais ieškovės siūlomu laiku. Atsakovas turi imtis priemonių, kad nepilnamečiams vaikams suteiktų reikiamą išlaikymą. Atsakovas turi profesiją – automechanikas, turi antrą profesiją ir gali vaikams užtikrinti išlaikymą. Nors atsakovas aiškina apie patirtą traumą, apie vaikščiojimą su ramentais, bet ieškovė mato, kad jis pas draugus atvyksta be ramentų. Atsakovas nenurodo, kada jo traumos pasekmės pasibaigs. Mamos pagalba atsakovui nėra įrodyta. Atsakovas turi galimybę užsidirbti bent po 2 000 Eur kas mėnesį. Ieškovės atstovė nurodė, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais yra ne tik tėvų teisė, bet pareiga. Atsakovas pas draugus atvyksta po kelis kartus per savaitę, o su vaikais matosi kartą per tris savaites ar rečiau. Todėl prašo tenkinti reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. CK 1.91 straipsnis numato neturtinės žalos priteisimo galimybę. Atstovė nurodo, kad atsakovas naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę, buvo grasinimų, išpuolių prieš ją, tai parodė liudytojai. Ieškovė ilgai gydėsi, naudojosi psichologų pagalba, todėl prašo tenkinti reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovas R. R. 2025 m. gegužės 29 d. ir 2025 m. spalio 6 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (failas 2 puslapiai 1-5; 149-153), kuriuose patvirtina ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kad 2023 metų spalio 20 dieną Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta civilinė byla numeris (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų S. R. (šioje byloje ieškovė S. D.) ir R. R. (šioje byloje atsakovas) pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas, įsiteisėjo 2023 metų lapkričio 20 dieną. Bylą išnagrinėjęs teismas santuoką taip ieškovės ir atsakovo šioje byloje nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo 2023 metų spalio 20 dieną priimtame sprendime nurodyta, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.51-3.53 straipsniai). Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnagrinėta pagal galiojančio Civilinio kodekso trečioje knygoje „Šeimos teisė“ esančias teisės normas. Tuo tarpu teismui pateikto ieškinio didžioji dalis teksto skirta aiškinimams apie CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ galiojančias normas. Nemaža dalis ieškinio yra paskirta aiškinimams apie neva taip ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, apeliuojama į šios knygos 52 skyrių „ Taikos sutartis“. Tokie ieškinyje išdėstyti motyvai yra neteisingi, todėl turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nėra taikos sutartis, jai yra taikomos Civilinio kodekso trečiosios, o ne šeštosios knygos normos. Dalis ieškinio skirta kitiems sandorių negaliojimo pagrindams, bandant įrodyti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, gali būti nuginčijama CK 1.91 straipsnyje numatytais pagrindais. Atsakovas nesutinka, kad būtų tenkinami ieškovės reikalavimai ir pakeisti civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių punktai 5.3.5.1. ir 5.3.5.2., susiję su piniginiais buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiais, t. y. su 15 000 eurų piniginės kompensacijos sumokėjimu ir šios sumos užskaitymą kaip materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimą iki 2025 metų lapkričio 1 dienos. Taip pat atsakovas nesutinka, kad yra skolingas 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kadangi visą tą laiką vadovavosi 2023 metų spalio 20 dienos teismo sprendimu. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu pakeisti 2023 m. spalio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, papildomai pridedant sąlygas, kad atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos jų buvimo vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžindamas juos šeštadienį iki 20 vai. Atsakovas sutiktų bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, paimdamas juos 10 val. šeštadienį ir atveždamas į namus sekmadienį iki 20 valandos. Tuo atveju, jei D. šeštadienį bus paskirtos (duomenys neskelbtini) varžybos, tai tokiu atveju atsakovas pats nuvežtų vaiką į varžybas. Jeigu dėl darbo pobūdžio atsakovas šeštadienį turėtų dirbti, tada jis galėtų paimti D. šeštadienį vakare iki 19 val. ir atvežti į namus sekmadienį iki 20 val.
Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu pakeisti teismo sprendimu civilinėje byloje patvirtintų sutarties dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygų ir padidinti vaikams skirto išlaikymo sumą iki 390 Eur vienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Nutraukdami santuoką, ieškovė ir atsakovas susitarė, kad nepilnamečiams vaikams nuo 2025 metų lapkričio 1 dienos būtų mokamas 300 Eur dydžio išlaikymas iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nuo 2023 metų spalio 20 dieną priimto teismo sprendimo iki šio ieškinio pateikimo teismui praėjo mažiau kaip aštuoniolika mėnesių, per tokį trumpą laiką jokių esminių pokyčių neįvyko, todėl šis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Atsakovas 2024 metų lapkričio pradžioje patyrė traumą, šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje.
Nutraukus santuoką, butas atiteko ieškovei, todėl atsakovas turėjo įsigyti kitą būstą. Atsakovas 2024 metų kovo 16 dieną pasiskolino iš banko (duomenys neskelbtini) 30 000 Eur nekilnojamajam turtui įsigyti ir už pasiskolintus pinigus nusipirko vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) mieste. Mėnesio įmoka paskolos dengimui 396,72 Eur. Nusipirktam butui buvo būtinas remontas, todėl atsakovas 2024 metų spalio 21 dieną pasiskolino iš (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur buto remontui. Mėnesio įmoka paskolos dengimui 206,83 Eur. Už abu kreditus atsakovas kiekvieną mėnesį sumoka po 603,55 Eur. Atsakovas nesutinka, kad iš jo būtų priteista ieškovės naudai 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kadangi visiškai neaišku kada ir kokiu būdu reikalaujama priteisti neturtinė žala buvo padaryta. Ieškovė šį reikalavimą grindžia CK 1.91 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Kaip jau nurodyta aukščiau, tokiais reikalavimais ieškovė bando kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Keldama šį reikalavimą, ieškovė nepagrįstai bando taikyti materialinės teisės normas, kurios nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, todėl tokie reikalavimai turi būti atmesti. Prašo priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas R. R. teismo posėdžių metu prašo ieškinį atmesti ir nurodė, kad tik ieškovė norėjo skirtis, jis nenorėjo. Jų santuoka iširo dėl ieškovės romano su kitu vyru. Kai žmona jam pasakė apie ketinimą skirtis, jis perpjovė jos automobilio padangą. Ieškovė kviesdavo pareigūnus, bet ne visus kartus pagrįstai jam pareigūnai taikė priemones. Dokumentus dėl skyrybų tvarkė ieškovė, jie buvo nuėję pas jos pažįstamą advokatę, kuri patarė kreiptis į mediatorę, Pati ieškovė jam sakė, kad už buto dalį ji jam duoda 15 000 Eur kompensaciją. Jis ieškovei sakė, kad palieka kompensacijos pinigus už turtą kaip išlaikymą vaikams. Pas mediatorę jie su žmona buvo du kartus. Pirmą kartą jie pasakė, kaip ką ketina dalintis, o antrą kitą jis pas mediatorę tik pasirašė paruoštus dokumentus. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su reikalavimu padidinti išlaikymą vaikams, nes jis yra patyręs didelę kojos traumą, ilgai gydosi ir dar bus reikalinga viena operacija. Dėl to jis nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje, gauna apie 1000 Eur mėnesio išmoką, kuri mažėja. Anksčiau jis buvo susitaupęs šiek tiek pinigų, po eismo įvykio, už gautus draudimo pinigus jis nusipirko kitą mašiną. Po skyrybų jis nusipirko butą, kad turėtų kur gyventi. Dėl to jis yra paėmęs apie 40 000 Eur paskolą. Jis ketina grįžti dirbti į ankstesnę darbovietę, tačiau tik po pasveikimo. Galvodamas apie būsimą darbą jis žino, kad jam su vaikais geriausia bendrauti savaitgaliais, netinka ieškovės siūloma tvarka. Atsakovas nurodė, kad nuo vaikų yra atšalęs ir jam pakaktų bendrauti su vaikais vieną kartą per mėnesį nuo šeštadienio iki sekmadienio. Atsakovas nurodė, kad yra įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę, bet pagal ją nėra dirbęs. Anksčiau jis dirbo, statė (duomenys neskelbtini) sieną, montavo saulės elektrines.
Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovės atstovė įrodinėja atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, tačiau šalių santuoka buvo nutraukta jų bendru pareiškimu. CK 3.54 ⁴ straipsnis numato santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pripažinimą negaliojančia tuo atveju, kai ši sutartis sudaryta pas notarą, o ne teisme. Šalims sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių paruošė mediatorė, šalys tuo metu jau gyveno atskirai, todėl ieškovė galėjo konsultuotis dėl santuokos nutraukimo su mediatore ar su advokatais. 2023 metų spalio 20 dienos sprendime teismas pasisakė, kad šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisių ir interesų ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtino. Ieškovė galėjo skųsti tokį sprendimą. Šiuo metu nėra galimybės kitoje byloje peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Dėl sutartos kompensacijos dydžio atstovas pasisakė, kad patys sutuoktiniai vertino turimo buto vertę ir kompensacijos dydį. Tuo metu butas kainavo apie 70 000 Eur, sutuoktiniai susitarė dėl 15 000 Eur kompensacijos atsakovui. Santuoka buvo nutraukta ieškovės iniciatyva. Atsakovas nenorėjo skirtis. Ieškovė savarankiška moteris ji galėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Tačiau tuo metu abu sutuoktiniai priėmė sprendimą nutrakti santuoką bendru pareiškimu, ieškovė tokį prašymą ir sutartį pasirašė. Dabartinis ieškinys gali būti vertinamas kaip noras pasipelnyti, nes ieškovė prašo ir neturtinės žalos atlyginimo. Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo jokios apgaulės, nėra CK 1.91 straipsnyje numatytų sąlygų. Atstovas nurodė, kad įstatymas numato galimybę keisti išlaikymo dydį ar bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Tačiau keisti išlaikymą nėra pagrindo, nes nuo sprendimo priėmimo 2023 m. spalio 2 dieną praėjo trumpas laiko tarpas, niekas nepasikeitė. Atsakovas nedirba dėl (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesį patirtos traumos ((duomenys neskelbtini)) ir nežino, kiek dar truks jo gydymas. 2025-09-16 dienos pažymoje nurodyta, kad išlieka sutrikusi (duomenys neskelbtini) funkcija. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), jo darbas yra fizinis, todėl jis negali dirbti. Atsakovui mokama bedarbio išmoka skiriama mažėjančia tvarka. Atsakovas negali mokėti didesnį išlaikymą, nei yra patvirtinta teismo sprendimu. Taip pat atstovas nurodė, kad ieškovei ir atsakovui skiriant vaikams po 300Eur, bendra suma per mėnesį vienam vaikui yra 600 Eur ir tokia suma yra pakankama vieno vaiko išlaikymui. Prašo ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas neatsisako bendravimo su vaikais, bet yra likusios nuoskaudos. Atsiliepime rašydamas, kad jo darbas kliudytų ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai, jis galvojo apie ateitį. Ateityje atsakovo bendravimas su vaikais turi pagerėti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025-04-17 ir 2025-10-13 pateikė išvadas (failas 1, puslapiai 159-165, failas 2, puslapiai 166-167) byloje, kuriose nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi mažamečius sūnus D. R., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. R., gimusį (duomenys neskelbtini). Tarnybos skyriuje ne kartą buvo gauti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje: (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas dėl galimų vaiko teisų pažeidimų šeimoje (vaiko tėvas neblaivus, jam skirtas SAA orderis), (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo gautas pranešimas dėl galimų vaiko teisų pažeidimų šeimoje (vaiko tėvui skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis), (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje (vaiko tėvas nurodė, jog jam pasiimant vaikus iš jų motinos, jis pamatė, kad jo vaikų drabužiai purvini, suplyšę, vaiko tėvas teigė, jog jam kitas sūnus pasakęs, jog vaikų motinos sugyventinis naudojo fizines bausmes prieš sūnų A.), (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje (vaiko tėvas pateikė vaizdo įrašą, kuriame matosi jog vaiko motina vaiką prieš jo valią tempia, neša, įsodina į automobilį). Ieškovei ir Atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo taikomas atvejo vadybos procesas. 2025 m. kovo 19 d. tarnybos Skyrius, išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) pranešimą apie galimai pažeidžiamas mažamečių šalių vaikus bei nustatęs pagalbos šeimai ir vaikui poreikį, buvo kreipęsis į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras 2025 m. balandžio 14 d. raštu pateikė informaciją, kad R. R. pateikė raštišką atsisakymą dalyvauti atvejo vadybos posėdyje bei priimti jam siūlomą pagalbą. Vyras atsisakė, kad jo šeimai būtų skirtos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos. Pokalbio su specialistais metu R. R. išsakė, kad pasikarščiavo apie vaikų situaciją pranešdamas Tarnybos Skyriui. Vyras išsakė, kad jis tik norėjęs, kad vaikai būtų aprengti švariai. R. R. išsakė, kad vaikų motinai S. D. pastebėjimų ar pretenzijų dėl vaikų priežiūros neturi. Pokalbio metu R. R. paaiškino, kad sutiktų, jog būtų nustatyta konkreti jo bendravimo tvarka su sūnumis, bet jis penktadienį jų pasiimti negalėtų, nes jo darbo pobūdis yra, kad jis dažnai dirba kituose miestuose. Jis norėtų su vaikais bendrauti nuo šeštadienio iki sekmadienio. Jis nesutinka su vaikų motinos reikalavimu dėl išlaikymo vaikams priteisimo sumos, nes jo pajamos nedidelės, turi mokėti kreditą už būstą, jam pačiam materialiai padeda jo motina. Pažymėtina, kad A. dėl amžiaus negali išreikšti savo nuomonės. Tarnybos Skyriaus specialistei apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje, A. buvo linksmas, nuolat šypsojosi, aprengtas sezoniškumą ir lytį atitinkančiais tvarkingais drabužėliais. Paklaustas, atsakė, kad jam (duomenys neskelbtini) metai, į kitus klausimus neatsakė, nuolat glaustėsi prie mamos. Pokalbio metu D. paaiškino, kad jis mokosi R. Š. progimnazijoje, lanko (duomenys neskelbtini) treniruotes 4 kartus per savaitę, jam labai patinka, šiandien važiuos į (duomenys neskelbtini) varžybas į (duomenys neskelbtini). Rodė ant savo sportinės aprangos, kurią buvo apsirengęs, užrašytą savo vardą. Berniukas paaiškino, kad gyvena su mama, broliu ir mamos draugu. Su mamos draugu sutaria labai gerai. Jo tėtis R. kartu negyvena. Jis pas tėtį seniai buvo. Tėtis jam nepaskambina ir jis tėčiui neskambina, nes dabar telefoną pametė. Mama kitą sakė nupirks, bet ir jis dar neturi laiko, nes reik namų darbus daryti ir lanko daug būrelių mokykloje: (duomenys neskelbtini). Jam patinka sporto būreliai. Dar po pamokų jis lanko prailgintą grupę. D. teigimu, jam patinka su tėčiu leisti laiką, norėtų, kad tėtis jį dažniau pasiimtų, jam paskambintų, nes tėtis jam iš viso yra gal kokius tik tris kartus paskambinęs. Neprisimena, kada jį tėtis buvo pasiėmęs. Kai būna pas tėtį, tai nuvažiuoja pas močiutę, pas dėdę, pažaisti boulingą. Kai susitinka su tėčiu, tai jis nuperka skanėstų, yra davęs 20 eurų.
Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tarnybos Skyrius susipažinęs su ieškovės prašymu pakeisti nustatytą (abstrakčią, nedetalizuotą) bendravimo tvarką, mano, kad ieškovės prašymas savalaikis, atitinkantis vaikų interesus, kadangi ir pats atsakovas yra nurodęs, kad jam geranoriškai ne visada pavyksta su ieškove susitarti dėl bendravimo su sūnumis. Iš esmės teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Tarnybos Skyriaus vertinimu, tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, jam tenka papildomos prievolės, susijusios su esminių vaiko poreikių tenkinimu: papildomam ugdymui ir būreliams, vaiko mokyklinėms prekėms, lavinimo priemonėms, mobiliojo ryšio paslaugoms, įvairioms mokyklos šventėms ir pan., todėl vertinant išlaikymo dydį, būtina nustatyti išlaidas, kurių nepatiria vaikų tėvas. Pažymime, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečio geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti ne tik minimalius, tačiau ir būtiniausius savo poreikius. Konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaikų konkrečius poreikius, t. y. įvertinus realias vaiko išlaikymui patiriamas išlaidas ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Tarnybos Skyriaus vertinimu, teismui nustačius, jog yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškinio reikalavimo tenkinimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neprieštarautų nepilnamečių vaikų geriausiems interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė 2026-01-13 teismo posėdžio metu patvirtino rašytinę išvadą ir nurodė, kad po teismo sprendimo yra padidėję vaikų poreikiai ir ieškinio tenkinimas atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 metų spalio 20 dienos sprendimu (failas 1, puslapiai 21-23) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nutraukti santuoką tarp S. R. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 1 punktu nepilnamečių vaikų D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. R., motinos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte numatyta tokia skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: „Šalims suprantamos LR CK 3.161 str. nuostatos, kad vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, taip pat nepriklausomai ar jie gyvena santuokoje, ar ne santuokoje. Taip pat šalims suprantamos LR CK 3.170 str. nuostatos, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Susitariame, kad R. R. su nepilnamečiais vaikais D. R. ir A. R. bendrauja iš anksto prieš 1 (vieną) dieną informuodamas S. R. apie planuojamą susitikimą su vaikais, tikslu aptarti susitikimo vietą, laiką ir trukmę. Motinos dieną, pirmąjį gegužės sekmadienį ir motinos gimimo dieną - kiekvienų metų sausio 21 d. vaikai praleidžia su motina S. R., nepriklausomai nuo aukščiau aptartos bendravimo tvarkos savaitgaliais. Tėvo dieną, pirmąjį birželio sekmadienį ir tėvo gimimo dieną - kiekvienų metų balandžio 5 d. vaikai praleidžia su tėvu R. R., nepriklausomai nuo aukščiau aptartos bendravimo tvarkos. Tėvo ir vaikų bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą“.
Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte numatyta, kad R. R. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 300,00 Eurų (trijų šimtų Eurų) dydžio išmokomis nuo 2025 m, lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavedama valdyti ir tvarkyti S. R., su kuria nustatoma vaikų gyvenamoji vieta.
Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3.5. punkte numatoma:
Žemesnės instancijos teismas
„5.3.5.1. Atsižvelgdami į tai, kad S. R. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei tai, kad būsto paskolos dengimo tikslu S. R. buvo padovanoti 33'000 Eurų pagal (duomenys neskelbtini) d. pinigų dovanojimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notarų biure, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), S. R. įsipareigoja sumokėti R. R. 15000.00 Euru (Penkiolikos tūkstančių Eurų )piniginę kompensaciją.
5.3.5.2. Šalys susitaria, kad S. R. mokėtina piniginė kompensacija sumoje 15 000 Eurų R. R. bus dengiamas R. R. įsipareigojimas teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R. ir A. R., aptartą šios Sutarties 3 p., kiekvienam vaikui po 300 Eurų, nukeliant materialinio išlaikymo teikimą 25 mėnesiams, t.y. iki 2025 m. lapkričio 1 d. (S. R. mokėtina kompensacijos suma 15 000 Eurų. R. R. kiekvieną mėnesį mokėtina materialinio išlaikymo suma periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 300 Eurų dydžio dviem vaikams sudaro 600 Eur per mėnesį (15000: 600 = 25 mėn.).
Žemesnės instancijos teismas
5.3.5.3. 2025 m. lapkričio 01 d. bus laikoma, kad R. R. įvykdė pareigą teikti materialinio išlaikymo teikimą abiem vaikams, mokėdamas po 300 Eurų kiekvienam vaikui, iki 2025 m. lapkričio 1 d. , o S. R. iki 2025 m. lapkričio 1 d. išmokėjo R. R. 15 000 Eurų piniginę kompensaciją, už jai natūra tenkantį turtą“.
2025-03-18 dienos (duomenys neskelbtini) kūno kultūros ir sporto centro pažymoje nurodyta, kad D. R. nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. lanko (duomenys neskelbtini) kūno kultūros ir sporto centro (duomenys neskelbtini) programos pradinio rengimo (duomenys neskelbtini) mokymo metų grupę. Treniruotės nemokamos (failas 1, puslapiai 61-62).
Ieškovės atstovės pateiktuose dokumentuose matyti, kad pietūs mokiniams nuo (duomenys neskelbtini) klasės (duomenys neskelbtini) progimnazijoje yra mokami, dalyvavimas vaikų stovykloje yra mokamas, A. R. darželio lankymas yra mokamas, atliekami mokėjimai D. (duomenys neskelbtini) treneriui, logopedo paslaugos nuo 2025m. sausio mėnesio A. R. yra mokamos (failas 2, puslapiai 88-108).
2025 m. kovo mėnesio išrašuose siuntimuose įrašyti A. R. sveikatos nusiskundimai ir nustatyti (duomenys neskelbtini) bruožai (failas 1, puslapiai 106-111).
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2025-07-30 sprendimu A. R. nustatytas neįgalumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (failas 2, puslapiai 123-131).
(duomenys neskelbtini)rajono policijos komisariatas 2025-04-02 rašte nurodė, kad S. D.
kreipėsi į policiją dėl buvusio sutuoktinio R. R. elgesio laikotarpiu (duomenys neskelbtini) devynis kartus (failas 1, puslapiai 153-155).
(duomenys neskelbtini) krizių centro 2024-02-13 rašte nurodyta, kad S. R. teikia psichologo konsultacijas dėl patirto psichologinio smurto (laikotarpis nenurodytas) (failas 1, puslapis 63).
(duomenys neskelbtini) centras 2025-03-20 rašte nurodė, kad Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (toliau - SKPC) (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą iš policijos apie smurtą artimoje aplinkoje (ROIK (duomenys neskelbtini)). S. D. buvo suteikta SKPC konsultanto informacija ir konsultavimas (2 konsultacijos); 5 psichologo konsultacijos. 2024 m. sausio 30 d. dėl nuolatinių grasinimų ir baimės dėl savo bei vaikų saugumo, S. D. kreipėsi papildomos pagalbos. Jai buvo suteikta: 3 teisininko konsultacijos; 10 psichologo konsultacijų (failas 1, puslapis 105).
2020-03-31 dieną patvirtinta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią S. R. ir R. R. nusipirko už 45 000 Eur butą (duomenys neskelbtini) (failas 1, puslapiai 97-103). (duomenys neskelbtini) d. notariškai patvirtinta sutartimi S. R. asmeninės nuosavybės teise padovanoti pinigai – 33 000 Eur būsto paskolos dengimui (failas 1, puslapis 104).
VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025-04-16 dienos pažymoje nurodyta, kad R. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mokama ligos išmoka. Iš viso išmokėta 6 483,37 Eur (failas 2, puslapiai 10-11).
Iš kredito sutarčių matyti, kad atsakovas R. R. pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartis turi mokėti kas mėnesį 206,83 Eur ir 396,72 Eur (failas 2, puslapiai 12-36).
Medicininiame pažymėjime, išduotame 2025 m. rugsėjo 16 d. nurodyta, kad R. R. išlieka sutrikusi (duomenys neskelbtini), negali ilgiau stovėti, dirbti aukštyje, nešti sunkius daiktus, dirbti sunkų fizinį krūvį (failas 2, puslapis 175).
R. R. nuo (duomenys neskelbtini) yra bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje (failas 2, puslapis 176).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Teikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį ieškovė teismo prašo padidinti vaikams priteistą išlaikymą iš tėvo ir priteisti vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui iš tėvo po 390 Eur kas mėnesį.
Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, kad priteistas 300 Eur išlaikymas yra pakankamas.
Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2023 metais, kai buvo priteistas išlaikymas vaikams, minimali mėnesio alga buvo 840 Eur, atskaičius mokesčius 633 Eur; 2026 metais minimali mėnesio alga yra 1153 Eur, atskaičius mokesčius 846 Eur. Ieškovės ieškiniu prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis yra mažesnis už minimalios mėnesio algos pusę vienam vaikui, todėl tokio išlaikymo poreikis vienam vaikui yra savaime suprantamas ir neturi būti papildomai įrodinėjamas. Todėl teismas nekonkretizuoja šalių vaikų išlaikymui būtinas išlaidas. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2023 metais priimant teismo sprendimą buvo susitarta dėl vienam vaikui išlaikymo dydžio, kuris beveik siekė tuo metu mokamos minimalios mėnesio algos pusę.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju įvertinama, kad po sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo pasikeitė situacija, ne tik pakilo prekių ir paslaugų kainos bei minimali mėnesio alga šalyje, bet padidėjo ir vaikų poreikiai. Nepilnametis vaikas D. paaugo, lanko sporto būrelius, dalyvauja (duomenys neskelbtini) varžybose, dėl dalyvavimo kuriose atsirado papildomos išlaidos. Taip pat byloje pateikti įrodymai, kad D. maistas mokykloje yra mokamas, dalyvavimas stovyklose mokamas, jam reikalingos papildomos pamokos, siekiant gerų mokymosi rezultatų, D. teikiamos konsultacijos psichikos sveikatos centre. Po sprendimo priėmimo šalių mažametis sūnus A. pradėjo lankyti vaikų darželį, kuris yra mokamas, jam reikalingi mokami vizitai pas logopedą, bei jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos būklės jam reikalingi periodiniai vizitai pas gydytojus. Teismas sprendžia, jog vaikų poreikiai po teismo sprendimo priėmimo yra iš esmės padidėję, todėl yra pagrindas pakeisti D. R. ir A. R. priteisto išlaikymo dydį.
Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad jis šiuo metu yra bedarbis, jis turi kreditus, kurių mokėjimui kas mėnesį jam yra reikalinga apie 600 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis 2024 metais patyrė kojos traumą, dėl kurios 2025 metų rugsėjo mėnesį dar buvo liekamieji reiškiniai, nurodyta, kad jis negali dirbti sunkų fizinį darbą ar specialiomis sąlygomis, pvz. dirbti aukštyje ar panašiai. Tačiau šioje pažymoje nėra tvirtinama, kad atsakovas visiškai negali dirbti fizinio darbo.
Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad jis negali dirbti. Tačiau iš LITEKO sistemoje pasiekiamų SODRA duomenų matyti, kad 2026 metų sausio mėnesį jis yra įregistravęs individualią veiklą, gauna VSDFV išmokas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteigė, kad jam būtų nustatytas neįgalumas. Teismo vertinimu, atsakovo sveikatos būklė yra pakankamai gera, jis yra pasveikęs, jei jam nėra nustatomas neįgalumas ir jis gali dirbti, jei yra įregistravęs individualią vaiklą.
Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra yra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamu atveju, šalių du nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl laikytina, kad jai tenka didesnė išlaidų, skirtų vaiko poreikių patenkinimui, dalis.
Teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas asmuo (nes nuo traumos praėjo ilgas laikas ir jam nėra nustatytas neįgalumas), gali dirbti, užsiima individualia veikla, turi įgijęs automobilį, todėl jis privalo vaikams teikti pakankamą išlaikymą. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad šiuo laikotarpiu Lietuvoje yra darbuotojų poreikis ir kiekvienas norintis dirbti asmuo gali susirasti darbą ar darbinę veiklą. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas gali pagerinti savo turtinę padėtį, uždirbti pakankamą darbo užmokestį, kad vaikams teiktų pakankamą išlaikymą, todėl jo dalis vaiko išlaikymo prievolėje negali būti mažesnė, nei ieškovės. Tuo labiau, kad ieškovė rūpinasi kasdiene vaikų priežiūra, o tai reikalauja papildomų pastangų ir laiko ir gali riboti būtent ieškovės, o ne atsakovo galimybę uždirbti didesnes pajamas.
Šiuo metu ieškovės prašomas priteisti vienam vaikui išlaikymo dydis taip pat yra šiek tiek mažesnis už pusę minimalios mėnesio algos. Taigi, nustatant tokį išlaikymą gaunama analogiška situacija, kaip buvo nustatyta 2023 metais. Valstybės išmoka vaikui yra skiriama būtent vaiko poreikiams ir tokia parama negali būti vertinama, kaip parama atskirai gyvenančiam tėvui, kurio išlaikymo dalis būtų mažinama. 2023 metais šalims susitariant dėl išlaikymo vaikams dydžio nebuvo atsižvelgta į valstybės paramą vaikui ir šiuo metu tuo pagrindu išlaikymas vaikams iš tėvo negali būti mažinamas.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pirkinių čekius ir kt.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Teismo įsitikinimu, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra realus, protingo dydžio ir būtinas nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Tai patvirtina ir vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tenkintinas visiškai, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 20 d. sprendimas dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio keistinas ir iš atsakovo R. R. nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas po 390 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos užvedimo dienos - (duomenys neskelbtini) dienos iki vaikų pilnametystės.
Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Gyvenimo skyrium atveju, nepaisant to, kad tėvų valdžią vaikui paprastai išsaugo abu tėvai, turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju išlaikymą, priteisiamą nepilnamečiams vaikams, pavedama toliau valdyti nepilnamečių vaikų turto uzufruktoriui -vaikų motinai S. D., su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta.
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo
CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šias pareigas turi abu tėvai. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.
D. R. ir A. R. yra mažamečiai, jiems reikalinga bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, D. tai išsakė pokalbio su vaiko teisių apsaugos specialistais metu.
Nagrinėjamu atveju 2023 metų spalio 20 dienos sprendime, šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys įrašė įstatymų nuostatas, bei bendravimą motino dieną, tėvo dieną, per tėvų gimtadienius, tačiau nenumatė konkrečios kasmėnesinės bendravimo tvarkos. Šalys pripažįsta, kad atsakovas po santuokos nutraukimo su vaikais bendrauja retai, epizodiškai, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti dažnesnį ir konkretų tėvo bendravimą su vaikais, nes tai atitinka vaikų poreikius ir interesus.
Ieškovė prašo papildyti bendravimo tvarką šiais įrašais: - vaikų tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžindamas juos šeštadienį iki 20 val.;
- tuo atveju, jei vaikui šeštadienį bus paskirtos (duomenys neskelbtini) varžybos, tokiu atveju vaiko motina įsipareigoja kompensuoti vaiko tėvui tą dieną skiriant kitą bendravimo su vaiku dieną (pvz. iš šeštadienio į sekmadienį). Ieškovė nemotyvuoja prašymo, kodėl geriausia nustatyti bendravimą nuo penktadienio iki šeštadienio.
Atsakovas su tokia tvarka nesutinka, nori bendrauti su vaikais šeštadienį ir sekmadienį, nes penktadieniais jis gali dirbti, būti komandiruotėse.
Kadangi atsakovas įregistravo individualią veiklą, gali būti, kad jis penktadienį gali baigti darbą vėlesniu metu, nei ieškovė nurodo vaikų paėmimo laiką. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į ieškovės nurodomą bendravimo tvarkos antrą punktą, kad šeštadieniais vyksta (duomenys neskelbtini) varžybos, kuriose dalyvauja D., tada reikėtų keisti tėvo bendravimo su vaikais dienas, pvz. iš šeštadienio į sekmadienį. Abi šalys nori, kad vaikai pas tėvą praleistų vieną naktį.
Teismas, siekdamas nustatyti kuo pastovesnę atsakovo bendravimo tvarką su vaikais, sprendžia, kad geriausios dienos tėvo bendravimui su vaikais būtų nuo šeštadienio iki sekmadienio. Atsižvelgiant į tai, kad pirmadienį vaikams vyksta ugdymo užsiėmimui, reikalinga pasiruošti savaitei, nustatytinos ankstesnės vaikų paėmimo ir grąžinimo valandos. Teismas sprendžia, kad palankus vaikų paėmimo laikas šeštadienį būtų 15 valandą ir parvežimas į vaikų namus pas mamą sekmadienį iki 16 valandos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad nors bendravimo tvarka nustatoma detali, tačiau vaiko tėvai privalo geranoriškai bendradarbiauti, siekdami užtikrinti atskirai gyvenančio tėvo maksimalų dalyvavimą vaiko gyvenime ir esant abiejų tėvų sutarimui, gali bendrauti kitokia tvarka.
Teismas, siekdamas, kad visa bendravimo tvarka būtų įrašyta viename dokumente, nustatant papildomą bendravimą, pakartoja ir 2023 metų spalio 20 dienos sprendime įrašytą bendravimo tvarką.
Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo iš esmės yra tenkinamas, nes nustatoma papildoma bendravimo tvarka.
Dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais 2023 metų spalio 20 dienos
Šioje byloje, ieškovė reiškia reikalavimus pripažinti negaliojančiais sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus, remdamasi civilinio kodekso 3,54 ⁴ straipsniu, kurio 2 dalis numato, kad buvusio sutuoktinio reikalavimu teismas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu ji iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš jų yra labai nepalanki, taip pat šio kodekso pirmojoje knygoje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Reikalavimas pripažinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių visiškai ar iš dalies negaliojančia gali būti pareikštas ne vėliau kaip per metus nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos.
Teismo vertinimu Civilinio kodekso 3.54 ¹ - 3.54 ⁴ straipsniai reguliuoja santuokos nutraukimą notarine tvarka ir dėl notarine tvarka patvirtintos sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galima kreiptis į teismą, o ne tais atvejais, kai sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra patvirtinta teismo sprendimu.
Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas).
Iš 2023 m. spalio 20 dienos sprendimo byloje (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. D. (R.) ir R. R. santuokos nutraukimo, bendro turto padalijimo klausimas buvo išspręstas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu, kuriuo teismas patvirtino pareiškėjų S. R. ir R. R. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 5.3.5.1. punktu nustatė, kad ieškovei S. R. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei tai, kad būsto paskolos dengimo tikslu S. R. buvo padovanoti 33 000 Eurų pagal (duomenys neskelbtini) d. pinigų dovanojimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notarų biure, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), S. R. įsipareigoja sumokėti R. R. 15 000.00 Euru (penkiolikos tūkstančių Eurų) piniginę kompensaciją. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.
Kasacinis teismas nustato, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011, 2018m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).
Buvęs sutuoktinis, manydamas kad dėl kokių nors priežasčių įsiteisėjęs teismo sprendimas yra neteisingas, nepilnas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą.
Šioje byloje ieškovė reikalauja pakeisti sprendimu patvirtintos sutartos kompensacijos dydį už bendro turto padalinimą, esą sutarta kompensacija buvo per didelė ir ieškovei nepalanki dėl notarine tvarka dovanotų pinigų, tačiau į patvirtintos sutarties minėtą punktą yra įrašyta, kad atsižvelgiama į ieškovei dovanotus pinigus, bei šioje, naujoje civilinėje byloje ieškovė kelia neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nors civilinė byla buvo išnagrinėta bendru sutuoktinių pareiškimu. Kaip minėta 2023 matų spalio 20 dienos sprendimas yra įsiteisėjęs. Nuo šio sprendimo priėmimo dar nėra praėję penkeri metai ir dar nėra pasibaigęs terminas reikšti reikalavimą dėl proceso atnaujinimo toje pačioje santuokos nutraukimo byloje. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė išskirtinis atvejis dėl santuokinio turto padalinimo klausimų, kuriam esant galėtų būti taikoma taisyklės, jog bendro turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas kitoje, ne santuokos nutraukimo byloje. Taip pat teismo vertinimu santuokos nutraukimo byloje turi būti sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukiant santuoką, tai yra viena iš santuokos nutraukimo pasekmių.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą teisinį reguliavimą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teismui priėmimo stadijoje neatsisakius priimti ieškinio reikalavimus atskiroje byloje dėl kompensacijos dydžio padalinant santuokos metu įgytą turtą, dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių, kurios nekinta bėgat laikui, dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukiant santuoką, nes bendro turto padalijimo klausimas yra išspręstas santuokos nutraukimo byloje, santuoka nutraukta bendru pareiškimu, priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl šioje dalyje byla nutrauktina, remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodome ieškovei, kad tokie reikalavimai galėtų būti sprendžiami teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tokiais atvejais yra pažeidžiami teisėti vaiko interesai turėti tinkamas socialines ir materialines sąlygas tinkamai vystytis.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 800 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą nuo 2023-10-01 iki ieškinio pateikimo dienos (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas neteikė išlaikymo vaikams D. ir A.. 2023 metų spalio 20 dienos sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktu atsakovas R. R. įsipareigojo mokėti išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Eur nuo 2025 m. lapkričio 1 dienos. Taigi, už laikotarpį nuo 2023-10-01 iki (duomenys neskelbtini) išlaikymas vaikams nėra priteistas. Dėl išlaikymo dydžio šiuo laikotarpiu ginčo tarp šalių nėra, jos sutinka, kad buvo sutartas išlaikymo vienam vaikui dydis per mėnesį 300 Eur. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams už laikotarpį nuo 2023-10-01 iki 2025-04-01 (iki šios bylos užvedimo) Ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Priteisiant išlaikymo įsiskolinimą teismas nenurodo konkrečios sumos (10 800 Eur), nes išlaikymas turi būti indeksuojamas.
Teismas pažymi, kad 2023 metų spalio 20 dienos sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktai 5.3.5.2. ir 5.3.5.3. numato išlaikymo vaikams įskaitymą į S. D. tenkančią mokėti kompensaciją R. R.. Tačiau šiuose punktuose nėra R. R. įsipareigojimo mokėti išlaikymą vaikams, yra tik skaičiavimas kokią sumą jis turėtų skirti vaikams per 25 mėnesius ir net neskaičiuojant išlaikymo indeksavimo, nors tai numato įstatymas. Šiuose punktuose sutuoktiniai tariasi dėl atsiskaitymų vienas su kitu. Tačiau nepilnamečių vaikų ir jų motinos – uzufruktorės turtas yra atskirtas, įstatymas nenumato galimybės išlaikymą vaikams priteisti naikinant pačios uzufruktorės įsiskolinimą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties, minėtų sutarties punktų pasirašymas negali būti vertinamas kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas. O šių sutarties punktų keitimo klausimas gali būti keliamas teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo (kaip minėta anksčiau).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.
Paduodant ieškinį, ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už tenkinamus ieškinio reikalavimus: dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 243 Eur, dėl išlaikymo dydžio padidinimo 49 Eur, už bendravimo tvarkos pakeitimą – 115 Eur, iš viso 407 Eur.
Ieškovė už teisines paslaugas patyrė 1 775 Eur išlaidas.
Atsakovas už teisines paslaugas patyrė 1 000 Eur išlaidas.
Teismas vertina, kad yra tenkinami trys ieškinio reikalavimai (dėl išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo dydžio, dėl bendravimo tvarkos pakeitimo) ir nutraukiama byla dėl kompensacijos dydžio, dėl neturtinės žalos priteisimo ir dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Taigi tenkinama 50 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei ir atsakovui turėtų būti priteista po 50 procentų jų patirtų išlaidų. Ieškovei iš atsakovo priteisina 887,50 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteistina 500 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitymus, ieškovei iš atsakovo priteistina 387,50 Eur išlaidos už teisines paslaugas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso3.53 straipsniu, 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš R. R. materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 300,00 Eurų (trijų šimtų Eurų) dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. spalio 01 d. iki (duomenys neskelbtini) dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti 2023-10-20 dienos Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos tarp šalių (duomenys neskelbtini) d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte numatytą išlaikymo vaikams dydį ir priteisti iš R. R. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 390,00 Eurų (trijų šimtų devyniasdešimt eurų) dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Į priteistą išlaikymą įskaityti laikiną išlaikymą vaikams, teikiamą pagal 2025 m. balandžio 1 dienos nutartį byloje e2-7218-496/2025 (šiuo metu bylos Nr. e2-108-496/2026).
Teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R. ir A. R. uzufrukto teisėmis pavedama valdyti ir tvarkyti S. R., su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta.
Pakeisti 2023-10-20 dienos Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos tarp šalių (duomenys neskelbtini) d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, papildomai pridedant sąlygas, kad:
- vaikų tėvas R. R. bendrauja su vaikais D. R. ir A. R. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos šeštadienį 15 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val.
Nustatyti bendrą atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
R. R. su nepilnamečiais vaikais D. R. ir A. R. bendrauja - kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos šeštadienį 15 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val.
- Motinos dieną, pirmąjį gegužės sekmadienį ir motinos gimimo dieną - kiekvienų metų sausio 21 d. vaikai praleidžia su motina S. R., nepriklausomai nuo aukščiau aptartos bendravimo tvarkos savaitgaliais.
- Tėvo dieną, pirmąjį birželio sekmadienį ir tėvo gimimo dieną - kiekvienų metų balandžio 5 d. vaikai praleidžia su tėvu R. R., nepriklausomai nuo aukščiau aptartos bendravimo tvarkos.
- Tėvo ir vaikų bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą.
Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktų pripažinimo negaliojančiais ir pakeitimo dalyje dėl kompensacijos dydžio, dėl kompensacijos mokėjimo tvarkos, dėl neturtinės žalos priteisimo nes yra įsiteisėjęs sprendimas dėl santuokos nutraukimo.
Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei - 407 Eur (keturių šimtų septynių eurų) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Priteisti S. D. iš R. R. 387,50 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) teisinės pagalbos išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.