Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Birutės Simonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, nuspręsta ją panaikinti.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmės laikas įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 16 d. 22.30 val. iki jo panaikinimo dienos, tai yra, iki šioje baudžiamojoje byloje įsiteisės teismo nuosprendis ir bus pradėtas vykdyti.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. L. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteista 18 264,17 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš M. L. nepriteistos Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. birželio 4 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 18 264,17 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas, neišieškoma suma (NS) – 446 Eur, paliktas iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. L. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024 m. kovo 16 d. apie 21.20 val., nakvynės namų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su M. Č., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, M. Č. rankos alkūne sudavus vieną smūgį E. Š. į galvos sritį, dėl to pastarasis nugriuvo ant žemės ir gulinčiam spyrus vieną smūgį į galvos sritį, jis tyčia kojomis spyrė 18 smūgių gulinčiam nukentėjusiajam E. Š. į galvos sritį, tokiais savo ir M. Č. veiksmais nukentėjusiajam E. Š. padarė galvos smegenų sumušimą, sunkų difuzinį galvos smegenų aksonų sužalojimą, sukėlusį ilgalaikį sąmonės netekimą, apatinio žandikaulio lūžį, kraujosruvas kaktos srityje ir pakaušyje, taip tyčia nukentėjusiajam E. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos juridinės kvalifikacijos neginčija ir prašo paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl paskirtos bausmės

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. L. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam M. L. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 ir 61 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

9. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. L. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), šią veiką padarė būdamas teistas 14 kartų, daugiausia už smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nepraėjus nei trims mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikus bausmę už nesunkaus sveikatos sutrikdymo sukėlimą ir viešosios tvarkos pažeidimą (paleistas 2024 m. vasario 6 d.). Nuteistasis taip pat yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis ir teistas užsienyje (2 t., b. l. 34-55). Šie duomenys patvirtina, kad M. L. yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, M. L. vien 2024 metais administracine tvarka baustas 5 kartus ir turi eilę galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 73-83). Iki nusikalstamos veikos padarymo ir sulaikymo nuteistasis dirbo vos 19 dienų, 2017-2024 m. laikotarpiu turi tik trumpalaikės darbinės patirties (2 t., b. l. 31), nusikalto neturėdamas nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvendamas nakvynės namuose. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, nuteistajam M. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jos dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 5 metus (vidurkis – 5 metai 1 mėnuo 15 dienų), kadangi nuteistojo elgesys teigiama linkme nesikeičia. Pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, M. L. paskirta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams bei įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis nėra aiškiai per didelis.

12. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. akcentuoja, kad jis viso proceso metu pripažino savo kaltę ir davė nuoširdžius parodymus, gailisi nusikaltęs, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, taigi dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir šiuo pagrindu švelninti M. L. paskirtą galutinę bausmę, nėra pagrindo. Nuteistasis nurodo, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, iki suėmimo dirbo, tačiau tai nemenkina jo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Tuo tarpu nuteistojo teiginiai, kad iki suėmimo jis mokėjo paskirtas administracines nuobaudas bei skolas antstoliams, prieštarauja jau aptartiems bylos duomenims. Be to, skunde nurodyta aplinkybė, jog nusikalstamiems veiksmams turėjo įtakos pavartotas alkoholis, nuteistojo atsakomybę ne švelnina, o sunkina. Nuteistojo akcentuojam prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą taip pat negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau už bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis taip pat pateikė duomenis, kad būdamas (duomenys neskelbtini) kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d. 7 kartus lankėsi pas psichologę bei nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini), pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą (4 t., b. l. 92, 93), tačiau tokie nuteistojo socialiniai pokyčiai nėra pakankami konstatuoti, kad jam pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais nuteistajam eilę kartų buvo skiriamos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas, taip pat trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės, o paskyrus laisvės atėmimo bausmes – taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, tarp jų ir smurtines. Dėl to pagrindo manyti, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę ar sumažinus paskirtos bausmės trukmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals, nėra. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatyta bausmės rūšis ir jos trukmė atitinka bausmės tikslus bei įgyvendina teisingumo principą.

13. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.

14. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek todėl pirmosios instancijos teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tačiau nuteistasis savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jo padarytą nusikalstamą veiką, nepadėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir nei iš dalies, nei visiškai neatlygino padarytos turtinės žalos. Todėl šių baudžiamojo įstatymo numatytų sąlygų konkrečiu atveju nėra. Tuo tarpu pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Taigi, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatomos mažiausiai dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o šiuo atveju, kaip jau minėta, buvo nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Todėl pirmosios instancijos teismas, M. L. netaikydamas BK 62 straipsnio nuostatų, šio baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. L. paskirta galutinė bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu spręsti dėl galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnio 3 dalį šiuo atveju nėra galimybės, kadangi padarytas sunkus nusikaltimas, numatytas XVIII skyriuje.

16. Be kita ko pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, formuluodamas kaltinimą nuteistojo M. L. atžvilgiu dėl įvykdyto nusikaltimo, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad M. L. nusikaltimą padarė veikdamas kartu su M. Č.. Taip nurodydamas kaltinime, pirmosios instancijos teismas iš esmės M. Č. įvardijo kaip nusikaltimo bendrininką, nors nagrinėdamas bylą jo kaltės klausimo nesprendė, nenustatė kitų bendrininkui, kaip nusikalstamų veikų subjektui, būdingų požymių, nepriėmė apkaltinamojo (išteisinamojo) nuosprendžio jo atžvilgiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas M. Č. atžvilgiu buvo atskirtas į atskirą tyrimą Nr. 05-2-00081-24 (1 t., b. l. 19-27). Nepriklausomai nuo to, kad nuteistasis M. L., duodamas parodymus įvardijo M. Č., kaip asmenį, dalyvavusį padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, formuluodamas kaltinimą, turėjo apsiriboti nurodydamas, jog M. L., veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu neteisingai skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje suformuluotas kaltinimas ištaisytinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. lapkričio 11 d. pažymą Nr. APD-2024-11157, kurioje prašoma priteisti valstybei 58,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Andriaus Kazakevičiaus nuteistajam M. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 86).

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

20. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį apskundė nuteistasis M. L.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi (4 t., b. l. 90) nuteistajam M. L. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmeta. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo itin trumpai (2 t., b. l. 21), be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jo įsidarbinimo galimybės yra pakankamai ribotos. Taip pat baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. L. kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 162), iš jo priteistas 18 264,17 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. L. neišieškotinos.

Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio nustatomąją dalį, kurioje nurodomos aplinkybės, kad M. L. nusikalstamą veiką padarė kartu su M. Č., pakeisti, nustatant, jog M. L. nusikalstamą veiką padarė kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo iš nuteistojo M. L..