- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- 1-662-718/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01300-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- L. V., S. J.
- Nukentėjusysis
- J. J., G. P., M. M., D. S.
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Asta Mačernytė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, registruotas Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2 veikos);
S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio bauda;
2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-09 nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – 6 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2010-04-22 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 6 metus laisvės atėmimo ir 3330,63 Eur (11 500 Lt), laisvės atėmimo bausmę atliko 2017-06-15;
3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-26 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 30 parų arešto bausme, arešto bausmę atliko 2018-10-23;
4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-24 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 45 parų arešto bausme, 2019-03-08 bausmę atliko;
5) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-11 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bausmę atliko 2019-12-04;
6) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-12-30 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;
7) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-12-30 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. 2021-04-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020-12-30 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
8) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-06-03 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį (duomenys neskelbtini), arba tokią žalą pašalinti savo darbu bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2021-07-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2021-04-09 nutartimi, kuria subendrintos 2020-12-30 teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės, paskirta neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį (duomenys neskelbtini), arba tokią žalą pašalinti savo darbu bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2021-07-22, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (5 veikos), 138 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamieji L. V. ir S. J., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra: jie, 2021-01-12, apie 22.45 val., viešoje vietoje, sankryžoje ties „(duomenys neskelbtini)“ prekybos pasažu, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, įsėdo į sankryžoje sustojusį J. J. (J. J.) vairuojamą taksi automobilį „C. G. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavo vežti, o J. J. atsisakius, L. V., sėdėdamas automobilio gale, iš nugaros sugriebė J. J. už megztinio bei striukės apykaklės, tempė, taip suplėšydamas megztinį su striuke, o tuo pat metu priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs S. J. du kartus rankos alkūne smogė J. J. į veidą ir vieną kartą automobilyje surastu langų grandikliu smogė jam į galvą. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, L. V. iššoko iš automobilio ir atidaręs vairuotojo dureles, vieną kartą spyrė J. J. į kairės kojos blauzdą, po ko J. J. išlipus iš automobilio, L. V. jam vieną kartą spyrė į pilvą, o tuo pat metu S. J. du kartus langų grandikliu smogė J. J. į galvą, padarydamas galvos žaizdas. Taip L. V. ir S. J., veikdami bendrininkų grupėje, nukentėjusiajam J. J. sukeldami fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Be to, L. V. ir S. J., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra: jie, 2021-01-12, apie 22.55 val., viešoje vietoje, ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, S. J. spyrus į važiuojančio M. M. vairuojamo I. V. priklausančio automobilio „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinį galinio vaizdo veidrodėlį, o M. M. sustojus ir išlipus iš automobilio, abu užsipuolė M. M., smūgiavo į pastarąjį, tačiau M. M. traukiantis ir smūgių išvengus, L. V. su S. J. įsėdo į automobilį „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. V. vairuojant nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, kur sustoję ir išlipę iš automobilio ėmė jį spardyti: L. V. nenustatytą kiekį kartų spyrė į automobilio dešinę pusę bei ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į dešinės pusės automobilio kėbulo galą, o S. J. nenustatytą kiekį kartų spyrė į automobilio dešinės pusės šoną bei sudavė alkūne į dešinės pusės galinių durų stiklą. Tokiu būdu, bendrais veiksmais L. V. ir S. J. išdaužė automobilio priekinių ir galinių dešinės pusės durelių stiklus, įlenkė ir subraižė dešinės pusės abejas dureles, nulaužė dešinės pusės priekinį galinio vaizdo veidrodį, įskeldami veidrodėlio posūkio stiklą ir subraižydami veidrodėlio korpusą, o byrant stiklams į automobilio vidų, subraižė vidines salono detales. Tokiu būdu L. V. ir S. J., veikdami bendrai, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sugadindami svetimą turtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, kaltinamasis S. J. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, tai yra: jis, 2021-01-19, apie 12.00 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaikomas policijos pareigūnų spyrė apsaugos darbuotojui G. P. į kairės kojos kelį, taip padarydamas kairio kelio sumušimą, vidinio menisko ir priekinio kryžminio raiščio plyšimą, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, S. J. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra: jis, 2021-01-20, apie 21.46 val., eidamas pro UAB „B. H.“ priklausantį prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė į durų stiklą ir taip jį suskaldydamas sugadino 210,54 Eur vertės svetimą turtą.
Be to, S. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra: jis, 2021-02-02, apie 22.16 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės dvyliktame aukšte, Klaipėdoje, tyčia spardė didžiojo lifto šachtos duris, taip jas išstumdamas ir išlauždamas šachtos durų šliaužikus, o namo gyventojui M. S. sudrausminus S. J., šis, demonstruodamas į peilį panašiu tyrimo metu nenustatytu daiktu, grasino jam, liepdamas nesiartinti ir sakydamas: „jei nenori problemų - išeik“. Tokiu būdu S. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais, sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį liftą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, S. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra: jis, 2021-02-04, apie 23.10 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be aiškios priežasties tyčia spyrė į A. K. priklausančio automobilio „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines dureles, taip jas sugadindamas. Tokiu būdu S. J. viešoje vietoje, vandališkais veiksmais sugadindamas svetimą turtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, S. J. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra: jis, 2021-02-05, apie 03.00 val., patalpintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia išdegino stalo stalviršį bei spirdamas į spintelę, ją įlenkė, taip sugadindamas 185,13 Eur vertės Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą.
Be to, S. J. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra: jis, 2021-03-06, 15.23 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš prekybos salės paėmęs du butelius degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“, kurių vieno butelio vertė 7,29 Eur, bendra - 14,58 Eur vertė, ir matant apsaugos darbuotojui, neatsiskaitęs už prekes išėjo iš parduotuvės, kur lauke sulaikytas apsaugos darbuotojo vieną butelį degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“ atidavė jam, o antrą butelį degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“ perdavė I. S., kuri, nesuvokdama nusikalstamų veiksmų pobūdžio, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu S. J. pasikėsino atvirai pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vieną butelį degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“, 7,29 Eur vertės bei, veikdamas per asmenį, nesuvokusį nusikalstamų veiksmų pobūdžio, atvirai pagrobė vieną butelį degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“, 7,29 Eur vertės.
Be to, S. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra: jis, 2021-03-08, apie 21.03 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atidaręs sustojusio D. S. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės vairuotojo dureles, plūsdamas D. S., du kartus smogė jam ranka į veidą, taip padarydamas odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą veido dešinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o išvažiuojant D. S. automobiliu iš kiemo, S. J. du kartus spyrė į automobilio priekinį kairės pusės veidrodėlį, taip jį sugadindamas, vieną kartą spyrė į kairės pusės priekines duris, taip deformuodamas lango stiklo tarpinę, bei tyrimo metu nenustatytu daiktu subraižė kairės pusės priekinių durelių lango stiklą bei durelių korpusą. Tokiu būdu S. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sugadindamas D. S. priklausantį turtą demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu dėl visų jam pareikštų kaltinimų kaltę pripažino. Parodė, kad kaltinamąjį S. J. pažįsta, gyveno viename kieme – jis gyveno (duomenys neskelbtini), o S. J. – (duomenys neskelbtini). Sausio 12 dienos naktį kartu su S. J. ėjo (duomenys neskelbtini). link namų, kai sumąstė įsėsti į taksi. Įsėdo į nukentėjusiojo J. J. taksi automobilį, norėjo važiuoti, o kadangi pastarasis juos atsisakė vežti, viskas ir įvyko, kaip nurodyta kaltinime. Jis sėdėjo gale, o S. J. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Negali pasakyti dėl kokių aplinkybių nukentėjusysis atsisakė juos vežti, gal dėl to, kad jie buvo neblaivūs. Buvo nedaug išgėrę, gal sklido alkoholio kvapas. Pinigų turėjo. Pradžioje įvyko žodinis konfliktas, paskui peraugo į veiksmus. Dabar tiksliai neprisimena kaip viskas vyko, viskas labai greitai, nukentėjusysis norėjo juos išmesti iš taksi automobilio, jie pasipriešino- jis, kaltinamasis, griebė nukentėjusįjį už megztinio, jį suplėšė. Smūgiuodamas nukentėjusiajam pataikė į koją ir pilvą. S. J. su alkūne smūgiavo nukentėjusiajam į veido sritį ir paskui su grandikliu. Viskas vyko greitai, jis, sėdėdamas už nugaros, timptelėjo nukentėjusiajam už megztinio, po ko išlipo ir toliau viskas vyko lauke. Įvykis galėjo būti apie 23 val., prie „(duomenys neskelbtini)“ pasažo. Visų aplinkybių paaiškinti negali, dėl neblaivumo taip įvyko, buvo pasipiktinęs, kad jų neveža. Taksistas stovėjo ne aikštelėje, o jį sustabdė gatvėje, gal jis vyko į iškvietimą, todėl jų ir nevežė. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, yra pasiruošęs atlyginti žalą. Prieš tai neatlygino, nes nežinojo galutinės sumos. Atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį žalos- 300 Eur. Labai gailisi. Taip pat sutinka ir su ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu.
Dėl 2021-01-12, apie 22.55 val., įvykio kaltinamasis parodė, kad po konflikto su taksistu, toliau su S. J. keliavo link namų. Jiems einant per gatvę, pro šalį važiavo kitas nukentėjusysis su automobiliu. Pastarasis sukosi ir jų, sukdamasis, kaip ir nepraleido. Gal tai jiems ir nepatiko. Negali pasakyti, ar S. J. kliudė veidrodėlį, ar vairuotojas važiuodamas kliudė S. J. veidrodėliu, bet taip ir kilo konfliktas su vairuotoju. Vairuotojas išlipo aiškintis ir įvyko tas įvykis. Jie apspardė automobilį, išdaužė langą, sugadino dureles, veidrodėlį. Įsėdo į automobilį, kai vairuotojas išlipo. Jis atsisėdo už vairo, o S. J. šalia. Jie važiuoti niekur nesiruošė, tik norėjo automobilį patraukti nuo kelio. Vairuotojo nesužalojo. Paskui jie pasišalino iš tos vietos. Nukentėjusysis M. M. galimai pranešė policijai, sekė juos, kadangi jie netrukus buvo pareigūnų sulaikyti ir nuvežti į areštinę. Su ieškiniu sutinka, gailisi padaręs, žalos neatlygino, nes nežinojo sumos. Veiką vykdė dviese su S. J., todėl mano, kad žalą turėtų atlyginti abu. Atlygino 300 Eur žalą nukentėjusiajam M. M.. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant jo mamą R. C. laiduotoja. Gyvena kartu su mama, šeimos neturi, nevedęs. Verčiasi individualia veikla - automobilių gabenimas ir pardavimas. Automobilius gabena iš užsienio ir juos parduoda tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kai jį sulaikė, mama išgyveno, nežinojo kur jis yra dvi paras. Kai tik grįžo iš areštinės, iš karto pasipasakojo mamai ką padarė ir kur buvo. Yra neteistas, baustas už administracinius nusižengimus. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, tik tą vakarą buvo šiek tiek pavartojęs. Pernai turėjo galvos traumą, gal ir tai jį dar paveikė. Jei jis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sutinka su viešųjų darbų bausme.
Kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu dėl visų jam pareikštų kaltinimų kaltę pripažino. Parodė, kad sunkiai prisimena kas įvyko sausio 12 dieną. Pripažįsta, kad sudavė taksistui J. J. smūgius, kadangi pastarasis jų nevežė. Buvo atsisėdęs automobilio priekyje. Mano, kad nukentėjusysis geriausiai prisimena įvykio aplinkybes, nei jis su L. V., kadangi buvo girti, nurodytų aplinkybių neneigia. Sutinka atlyginti padarytą žalą. Taip pat pripažįsta tai, kad sugadino M. M. automobilį. Nukentėjusiajam suduoti nenorėjo, o užsimojęs norėjo tik pagąsdinti. Tačiau dėl girtumo visko neprisimena, todėl pripažįsta, kad buvo užsimojęs. Žalą padengs. Pripažįsta ir tai, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ spyrė G. P. į koją. Apsaugos darbuotojas labai „šustras“ buvo, pats „rovėsi“, į kelį jam spyrė truputį. Įvyko nesusipratimas. Galimai įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Sutinka atlyginti padarytą žalą. Be to, pripažįsta, kad spyrė į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ durų stiklą. Dėl ko taip pasielgė, pasakyti negali, tiesiog taip gavosi. Sutinka su draudimo bendrovės pareikštu civiliniu ieškiniu. Sutinka ir su tuo, kad sugadino liftą. Buvo užsikirtęs liftas, todėl spardė duris, jos neatsidarė, buvo užsikirtusios. Prie jo buvo priėjęs namo gyventojas M. S., tačiau su peiliu jam negrasino. Jis turėjo raktus - šarvuotų durų didelį raktą, turbūt su tuo raktu pagrasino. Šį raktą jis turėjo rankoje, gal M. S. ne taip suprato, išsigando žmogus, jam galėjo pasirodyti, kad grasino panašiu daiktu į peilį. Su „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu sutinka. Pripažįsta, kad vasario 4 dieną spyrė į automobilį „Seat“. Buvo nuvažiavęs pas pažįstamą moterį, nieko namuose nebuvo, buvo pasnigę, išėjo iš laiptinės, slydo, krisdamas atsitrenkė į mašinos kėbulą. Tuo metu buvo išgėręs, nugriuvo, susinervino, dėl ko dar spyrė į dureles ir nuėjo. Su nukentėjusiojo A. K. ieškiniu sutinka. Pripažįsta ir tai, kad policijos komisariate sudegino stalo stalviršį ir spyrė į spintelę. Nežino, kodėl taip viskas įvyko. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Dėl vagystės iš „(duomenys neskelbtini)“ taip pat sutinka. Tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, buvo labai girtas, be to praėjo daug laiko, tačiau neneigia, kad pavogė degtinę, buvo kartu su drauge. Jam labai gėda, apgailestauja. Taip pat pripažįsta ir dėl kovo 8 dieną, (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio. Supainiojo D. S. su kitu asmeniu. Manė, kad pastarasis yra tas žmogus, kuriam jis buvo palikęs savo telefoną. Apie tai, kad tai ne tas žmogus, jam pasakė jo draugė, kai pastarasis išvažiavo. Civilinį ieškinį yra atlyginęs. Atsiprašo visų nukentėjusiųjų. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, jam gėda. Sutinka su visais jam pareikštais civiliniais ieškiniais, žada juos atlyginti. Dauguma nusikaltimų padaryti esant neblaiviam. Epizode su liftu, jo manymu, buvo blaivus. Tuo metu turėjo problemų su alkoholiu. Turi sugyventinę, kuri augina mažametį vaiką, jis vaiku rūpinasi. Pažada daugiau nevartoti alkoholio, nori reabilituotis, sutinka gydytis nuo priklausomybės, mano, kad sugebėtų suderinti gydymąsi su darbu. Iki suėmimo dirbo Norvegijoje, dirbo nuotoliniu būdu. Jam reikėdavo užpildyti kažkokius dokumentus, padėdavo, turi daug pažįstamų, giminių. Jo specialybė yra kompiuterių operatorius, kasininkas-pardavėjas. Prašo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Mano, kad būdamas laisvėje ir dirbdamas galės greičiau atlyginti padarytas žalas. Prašo skirti viešųjų darbų bausmę ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir skirti intensyvią priežiūrą ar kažką panašaus.
Liudytoja R. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis L. V. yra jos sūnus. Prašo sūnų L. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos atsakomybėn. Mano, kad gali daryti sūnui teigiamą įtaką. Sūnus yra neteistas, užsiima individualia veikla, prekiauja automobiliais. Gyvena kartu su sūnumi, dar gyvena močiutė. Sūnus yra paslaugus, geras, padeda prižiūrėti močiutę, tarpusavyje randa bendrą kalbą. Sūnus apie įvykį, kad dviese su draugu sumušė žmogų, sudaužė mašiną, papasakojo dar tą patį vakarą, kai grįžo namo. Jis suvokė kas įvyko, kad už tai reikės atsakyti, gailisi dėl to. Pati yra neteista, bausta už greičio viršijimą, tačiau baudą yra sumokėjusi. Pasiryžusi prisiimti atsakomybę už savo sūnų, tikisi, kad jis daugiau nenusikals, padės jam atlyginti padarytas žalas. Anksčiau žalų neatlygino, nes nežinojo sumų, buvo nurodytos tik bendros sumos, taip pat nežinojo nukentėjusiųjų banko sąskaitų. Sūnus kalbėjo su tyrėja, ji nukentėjusiųjų sąskaitų nedavė. Kai žinos konkrečias sumas- atlygins nukentėjusiesiems padarytas žalas. Prieš posėdį apsikeitė su nukentėjusiais telefonų numeriais. Atsižvelgiant į tai, kad žalų sumos, kurias reikės sumokėti, yra nemažos, prašo užstato neskirti.
Be kaltinamųjų prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
2021-01-12 viešosios tvarkos pažeidimas (veika J. J. atžvilgiu).
Nukentėjusysis J. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-01-13 22.45 val. (duomenys neskelbtini), stovėjo prie sankryžos dirbdamas su taksi automobiliu „C. G. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Stovint sankryžoje į automobilį įsibrovė du vyriškiai 25-35 metų amžiaus, vienas atsisėdo priekyje keleivio pusėje, o kitas galinėje dalyje, dešinėje pusėje. Abu vyriškiai buvo neadekvatūs, jie reikalavo pavežti, tačiau jis atsisakė, nes turėjo užsakymą. Jam nesutikus vežti, asmuo, sėdėjęs galinėje dalyje, pradėjo jį smaugti sugrėbęs rankomis už kaklo. Kitas asmuo, kuris sėdėjo priekyje, trenkė du kartus kumščiu į veido sritį, vėliau automobilyje rado sniego grandytuvą ir su juo trenkė du kartus. Netrukus asmuo, sėdėjęs galinėje dalyje, išlipo iš automobilio, atidarė jo vairuotojo duris ir spyrė. Tada jis pats išlipo iš automobilio, tuo metu abu asmenys jį pradėjo mušti, sėdėjęs galinėje dalyje su kumščiais ir kojomis, o kitas asmuo, sėdėjęs priekyje, dar apie penkis kartus trenkė su sniego grandytuvu, tada jam pradėjo bėgti kraujas iš galvos srities. Jie muštynių metu šaukė, kažką neadekvačiai šaukė apie peilį ir vėliau abu pabėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės per kiemus. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam diagnozuotos galvos žaizdos (1 t., b. l. 1-3).
Papildomų apklausų metu J. J. parodė, kad į jo vairuojamą taksi automobilį „Citroen“ įsibrovę du nepažįstami asmenys reikalavo juos vežti, tačiau jis važiavo į kitą iškvietimą ir vežti juos kategoriškai atsisakė. Kadangi stovėjo sankryžoje degant raudonos spalvos šviesoforo signalui ir jam užgesus ėmė signalizuoti paskui jį važiavę automobiliai, jis pravažiavo sankryžą, sustojęs kelkraštyje liepė tiems asmenims išlipti iš automobilio. Tuomet asmuo, vilkintis juodos spalvos striuke, žemesnio ūgio už antrąjį asmenį, sėdėjęs galinės sėdynės dešinėje pusėje, griebė viena ranka jam tiesiogiai už kaklo, tačiau jis greitai pasitraukė ir jo ranka nuo jo kaklo nusprūdo. Daugiau už kaklo jis jam nebuvo suėmęs. Tada sugriebė už megztinio apykaklės ir traukė, taip suplėšė megztinį. Jam už nugaros automobilyje yra įtvirtinta plastikinė pertvara dėl viruso, todėl tam asmeniui buvo nepatogu jam sugriebti arba suduoti smūgius, todėl suplėšęs megztinį daugiau jo negriebė, smūgių nesudavė. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs antras asmuo, aukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, vilkėjęs mėlynos spalvos striuke, tuo pat metu du kartus kairės rankos alkūne smogė jam į veidą ir iš karto paėmęs nuo grindų po jo kojomis buvusį plastikinį automobilio langų grandytuvą smogė juo jam vieną kartą į galvą, o tuo metu pirmas asmuo, sėdėjęs ant galinės sėdynės, iššokęs iš automobilio atidarė vairuotojo duris, spyrė vieną kartą jam į kairės kojos blauzdą. Suprato, kad šis jį ketino traukti iš automobilio, tačiau iš automobilio jis išlipo pats. Tik išlipus iš automobilio juoda striuke vilkintis asmuo dar vieną kartą spyrė jam į pilvą. Po to pribėgo antras mėlyna striuke vilkintis asmuo ir langų grandytuvu du kartus smogė jam į galvą, dėl to ėmė bėgti kraujas, jam dvejose vietose buvo prakirsta galva. Jį užpuolę asmenys nieko daugiau nereikalavo, tik juos vežti. Suplėšytą megztinį jis išmetė kaip netinkamą vilkėjimui, materialiai megztinio nevertina. Peilio jie nė vienas neturėjo, peiliu negrasino. Sudavę smūgius abu pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės, Klaipėdoje. Įvykio metu jis patyrė fizinę ir moralinę žalą, dėl ko pareikš civilinį ieškinį (1 t., b. l. 66-67). Duodamas pirminius parodymus jis nurodė, kad suplėšyto megztinio, tiksliau sportinio bliuzono su gaubtuvu materialiai nevertina. Po to jis pakeitė savo nuomonę bei į civilinį ieškinį įtraukė suplėšyto bliuzono „Puma“ vertę 60 Eur, jis buvo pirktas prieš 4 metus, pirko už 80 Eur. Jo prie ikiteisminio tyrimo pateikti negali, nes jį išmetė. Duodamas pirminius parodymus, jis pamiršo nurodyti, kad tuo pačiu metu jam buvo suplėšyta striukė, tiksliau striukės apykaklė, ji nuo traukimo suiro per siūlę. Striukę pirko prieš 2 metus už 150 Eur, šiai dienai jos vertė 100 Eur. Jos pateikti prie ikiteisminio tyrimo negali, nes ją išmetė. Dėl turtinės žalos padarymo civilinio ieškinio nereiškia, kadangi ikiteisminiam tyrimui suplėšytų daiktų pateikti negali, taip pat negali pateikti įsigijimo kvitų. Tikslinant įvykio aplinkybes nori pasakyti, kad jo automobilyje, kaip minėjo, yra pertvara tarp vairuotojo priekinės bei keleivio galinės sėdinės, todėl asmuo, sėdėjęs ant galinės sėdynės dešinėje pusėje, jam laisvai savo ranka bandė sugriebti už kaklo, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes jis staigiu judėsiu nuo jo pasitraukė. Daugiau už kaklo šis jam nebuvo suėmęs, bet tuo metu sugriebė už jo sportinio bliuzono apykaklės bei striukės apykaklės bei traukdamas į save jas suplėšė, t. y. sportinis bliuzonas ir striukės apykaklė iširo per siūles. Daugiau minėtas asmuo tuo metu jam smūgių nesudavė bei, kaip minėjo, nesmaugė. Taip pat nori patikslinti dėl smūgio sudavimo į blauzdą bei į pilvą. Minėti du smūgiai nebuvo stiprūs, nes jis nuo jų spėjo pasitraukti, išsisukti. Kai greitosios pagalbos buvo pristatytas į ligoninę apie suduotus smūgius į kojos blauzdą bei į pilvą medikams nieko neminėjo, nes, kaip nurodė, smūgiai buvo nestiprūs. Reiškia civilinį ieškinį 3000 Eur dėl neturtinės žalos (1 t., b. l. 70-71).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. J. diagnozuotos galvos žaizdos. J. J. galvos žaizdos atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo būti padarytos kelis kartus sudavus „sniego gramdytuvu“. J. J. padarytos galvos žaizdos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 101).
Pristatyto asmens kortelės išrašas patvirtina, kad 2021-01-12 sulaikytam S. J. buvo nustatytas 1,38 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 33-34).
Pristatyto asmens kortelės išrašas patvirtina, kad 2021-01-12 sulaikytam L. V. buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 47-48).
Šalies argumentai
2021-01-13 pareiškimu J. J. nurodė, kad 2021-01-13 22.45 val. (duomenys neskelbtini), stovint prie sankryžos su taksi automobiliu „C. G. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį įsibrovė du vyriškiai, 25-35 metų amžiaus, kurie reikalavo pavežti. Jam nesutikus vienas iš asmenų pradėjo smaugti sugrėbęs už kaklo, kitas asmuo trankėsi iš kumščių į veido sritį, vėliau trenkė į veidą su sniego valytuvu. Vėliau vienas iš asmenų atidarė jo vairuotojo duris ir spyrė. Išlipus iš automobilio, jį mušė abu asmenys ir vėliau pabėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės per kiemus. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam diagnozuotos galvos žaizdos (1 t., b. l. 1-3).
2021-01-13 apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje. Nurodyta, jog autobusų stotelėje yra taksi automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio apgadinimų nepastebėta. Prie automobilio ant sniego matosi raudonos spalvos dėmės. Taksi vairuotojui kraujuoja iš galvos, pakaušio. Matyti, kad yra suplėšytas taksi vairuotojo megztinis. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta, artimiausia vaizdo stebėjimo kamera yra ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža. Padarytos fotolentelės (1 t., b. l. 44-49).
2021-05-07 apžiūros protokole aprašytas įvykio vietos vaizdo įrašas, fiksuotas Klaipėdos miesto vaizdo stebėjimo kamerų. Vaizdo įrašas darytas tamsiu paros metu, fiksuotas 2021-01-12 laikas nuo 22:36:55 val. iki 22:39:27 val. Įraše matyti „(duomenys neskelbtini)“ prekybos pasažas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdas iš dešinio šono (įėjimo). 22.36.56 val. pastato dešinėje pusėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje matyti stovintis taksi automobilis su užrašu „211211“. Matyti, kaip automobilis važiuoja iš aikštelės sukdamas į dešinę, (duomenys neskelbtini) gatvę ir privažiavęs (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) sankryžą sustoja. Jam stovint 22.37.42 val. prie automobilio priėjo du vyrai: vienas žemesnio ūgio, vilkintis tamsios spalvos striuke, kitas aukštesnio ūgio, vilkintis tamsios spalvos striuke. Aukštesnis vyras priėjęs prie automobilio uždarytų priekinių keleivio pusės durelių gestais kažką rodo ir sako automobilio vairuotojui. 22.37.47 val. į automobilio galą įsėda žemasis vyriškis, o 22.37.57 val. į automobilio priekinę keleivio pusę įsėda aukštasis vyras. Automobilis su įsėdusiais asmenimis stovi sankryžoje. Vaizdo automobilio viduje nematyti. 22.39.12 val. taksi automobiliui iš galo privažiuoja kitas automobilis. 22.39.27 val. taksi automobilis su minėtais į jį įsėdusiais vyrais pajuda pasukdamas į (duomenys neskelbtini) iš vaizdo stebėjimo zonos (1 t., b. l. 51, 53-56).
2021-04-13 apžiūros protokole aprašytas į įvykio vietą atvykusių pareigūnų darytas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai. Vienas iš pareigūnų priėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur jį pasitiko vyriškis, pagal bylos duomenis - J. J.. Šio asmens pokalbis su pareigūnu vaizdo įraše nesigirdi. Toje pačioje vietoje matomas greitosios medicininės pagalbos automobilis (1 t., b. l. 60-61).
2021-01-12 viešosios tvarkos pažeidimas (veika M. M. atžvilgiu).
Nuketėjusysis M. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-01-12, apie 22.55 val., automobiliu „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso I. V., važiavo (duomenys neskelbtini) ties namu, Klaipėdoje, ir pastebėjo važiojamąja dalimi priešais einančius du nepažįstamus vaikinus, kurie kojomis spyrė link jo vairuojamo automobilio ir pakėlė sniegą, kuris atsitrenkė į automobilį. Bandant juos apvažiuoti vienas iš vaikinu spyrė į dešinės pusės šoninį vaizdo veidrodėlį, kuris po smūgio užsilenkė. Sustojus ir išlipus iš automobilio bei paklausus, kodėl spardosi, minėti vaikinai pradėjo jį pulti, bandė suduoti smūgius rankomis, šaukė ant jo. Bandydamas išvengti agresyvių vaikinų nuo jų traukėsi tolyn palikdamas užvestą automobilį, tačiau vairuotojo dureles buvo uždaręs. Vienas vaikinas, kuris buvo su mėlyna striuke, bandė jį pagauti, o kitas vaikinas, kuris buvo su juoda striuke, sėdo į jo palikto automobilio vairuotojo vietą. Jį vijęsis vaikinas pamatęs, kad jo draugas įsėdo į automobilį, apsisuko ir pribėgęs prie automobilio įsėdo į priekinę keleivio vietą ir abu nuvažiavo apie 200 metrų. Asmenys su automobiliu sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo, išlipo iš automobilio ir vaikinas, vilkintis mėlyna striuke, pradėjo kojomis spardyti automobilio dešinį šoną, taip išdaužė priekinių ir galinių durelių stiklus bei apibraižė ir įlenkė dureles. Abu asmenys pasišalino link (duomenys neskelbtini) kiemais. Nepažįstamus vaikinus jis persekiojo ir visą laiką telefonu perdavinėjo informaciją policijos budėtojui. Atvykusi policija minėtus abu vaikinus sulaikė. Grįžęs prie automobilio pamatė, kad automobilyje gulėję daiktai, tai yra akinių dėklas, nagų lakas guli ant priekinio skydelio viršaus, nors buvo padėti apačioje, todėl įtaria, kad važiuodami su automobiliu ieškojo vertingų daiktų. Užpuolimo metu patyrė didelį susijaudinimą bei išgąstį (1 t., b. l. 119-122).
Papildomų apklausų metu M. M. parodė, kad asmuo, vilkėjęs mėlynos spalvos striuke, vieną kartą spyrė į automobilio dešinės pusės šoninį veidrodį ir jį nulenkė, todėl sustabdęs automobilį, išlipo, kad atlenkti veidrodį ir pamatė, kad abu vaikinai, buvę kiek nuėję, grįžta atgal ir kažką jam sako. Ką tiksliai jie sakė, neprisimena. Tuo metu jų paklausė, kodėl jie taip elgiasi, kodėl spyrė į automobilį ir tuomet jie abu, priėję prie pat jo, vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos pusės, ėmė smūgiuoti kumščiais į jį, tačiau smūgių išvengė, nes jie abu buvo apsvaigę ir nesugebėjo taikliai smūgiuoti.Jie abu smūgiavo ne mažiau kaip po du kartus. Po to asmuo, vilkėjęs mėlynos spalvos striuke, ėmė agresyviai eiti link jo, o jis trauktis nuo jo. Jis išsigando, nes matė, kad jie neadekvatūs ir neprognozuojami. Asmuo, vikintis mėlyna striuke, toliau ėjo link jo ir ėmė bėgti, todėl jis bėgo nuo jo ir taip nuo automobilio nubėgo apie 200 metrų atstumu. Kai mėlyna striuke vilkintis asmuo liovėsi jį vytis ir ėmė eiti atgal, jis taip pat ėjo atgal, ir matė, kaip antras asmuo jau sėdi jo automobilyje, vairuotojo vietoje. Atėjęs prie automobilio asmuo, vilkintis mėlyna striuke, taip pat įsėdo į priekinę keleivio sėdynę ir abu sėdėjo automobilyje, mano, kad sėdėjo apie dvi minutes laiko, ką jie darė, ar apieškojo saloną nematė. Jis blaškėsi, nes nežinojo ką daryti, negalėjo iškviesti policijos, nes telefonas buvo automobilyje. Po to pamatė merginą, vaikščiojančią su šuniuku, ir paprašė jos iškviesti policiją. Tuo metu pamatė, kad abu asmenys jo automobiliu išvažiuoja iš vietos ir važiuoja link (duomenys neskelbtini), nuvažiavo apie 200 metrų ir sustojo. Jie važiavo gatve tiesiai, automobilio neapsuko, vairavo asmuo, vilkėjęs juodos spalvos striuke. Pirmas iš automobilio išlipo vaikinas, kuris vilkėjo mėlyną striukę, ir iš karto ėmė spardyti automobilio dešinį šoną. Prie jo nuėjo ir iš automobilio kiek vėliau išlipęs asmuo, vilkėjęs juodos spalvos striukę. Kokie buvo jų abiejų kartu veiksmai, pasakyti negali, nes nesimatė. Matėsi, kad veiksmas vyksta, bet atskirti jų veiksmų negali, nes tiksliai nematė, jie buvo šalia vienas kito ir baigę spardyti bei daužyti automobilį abu kartu pasišalino. Buvo išdaužti priekinių ir galinių dešinės pusės durų langų stiklai, įlenktos ir subraižytos dešinės pusės abi durys, nulaužtas dešinės pusės šoninis veidrodis, byrantys stiklai subraižė vidines salono detales, dėl ko jam padaryta turtinė žala. Tvirtina, nes gerai matė, kad automobilį iš įvykio vietos nuvairavo asmuo, vilkėjęs juodos spalvos striukę, žemesnio ūgio ir stambesnio kūno sudėjimo už asmenį, vilkėjusį mėlynos spalvos striukę, kuris buvo ženkliai smulkesnio kūno sudėjimo. Apgadinę automobilį abu asmenys šalinosi namų kiemais link (duomenys neskelbtini) gatvės, Klaipėdoje. Jis sekė paskui šiuos asmenis nepamesdamas jų iš akiračio ir minėtos merginos telefonu perdavinėjo apie juos informaciją policijai. Atvykę pareigūnai abu jo nurodytus vaikinus sulaikė. Jis į sulaikymo vietą nėjo, grįžo prie automobilio. Vėliau pareigūnai buvo atvykę prie jo automobilio, kartu su sulaikytu asmeniu, vilkėjusiu mėlynos spalvos striuke, ir patvirtino, kad tai tas pats asmuo ir kad jo automobilį vairavo jo draugas. Apžiūrėjęs automobilį matė, kad salone ant priekinio prietaisų skydelio sudėti daiktinėje buvę automobilio savininkės mažareikšmiai daiktai, vėliau automobilio savininkė patvirtino, jog jokie daiktai iš salono nepavogti (1 t., b. l. 174-175). Asmuo, vilkėjęs mėlynos spalvos striuke, kaip dabar žino S. J., pačioje pradžioje vieną kartą spyrė į automobilio dešinės pusės šoninį veidrodį ir jį nulenkė, bet ar tuo metu, ar vėliau veidrodėlis buvo pažeistas, pasakyti tiksliai negali. Po viso įvykio, kai buvo detaliau apžiūrėtas automobilis, buvo nustatyta, kad veidrodėlis ir veidrodėlio posūkio stiklas bei veidrodėlio korpusas yra pažeisti, stiklas yra skilęs, o korpusas nubraižytas, įskelto stiklo vertė 4,60 Eur be PVM. S. J. kartu su savo draugu L. V., po to, kai sustojo ir išlipo iš automobilio, abu iš pykčio daužė automobilį, tačiau kiek konkrečiai kiekvienas iš jų spyrė į automobilį kartų, jis pasakyti negali, nes viską stebėjo per atstumą bei viskas vyko labai sparčiai. Todėl jis tiksliai negali nurodyti po kurio spyrio buvo sugadintas automobilio veidrodėlis. Po to, kai buvo apžiūrėtas automobilis, buvo nustatyta, kad yra apdaužytos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, kurių vienos vertė 60 Eur be PVM, taip pat buvo išdaužti durelių langų stiklai, priekinių durelių stiklo vertė yra 60 Eur be PVM, o galinių durelių lango stiklo vertė 50 Eur be PVM. Sugadinto turto vertė šiai dienai yra be (duomenys neskelbtini) 60 Eur, o su 21% PVM bus 283,86 Eur. Kadangi automobilį reikėjo remontuoti, o būtent reikėjo atlikti durelių tiesinimą bei jų dažymą, veidrodėlio remontą, salono valymą, priekinės panelės remontą, remonto darbai be PVM jam kainavo 944,46 Eur, o su PVM 21% 1142,80 Eur. Bendroje sumoje jam padaryta materialinė žala – 1426,66 Eur su PVM 21 %. 2021-04-15 jis prie ikiteisminio tyrimo pateikė civilinį ieškinį 1426,66 Eur sumai. Liudytoja J. B., kurios įvykio metu prašė telefono paskambinti, parodė, kad ji matė kaip L. V. vieną kartą spyrė į jo automobilį, jis tiksliai pasakyti negali, bet daro prielaidą, kad ji matė tik paskutinius veiksmus, o iki tol ji buvo žymiai toliau nuo jo automobilio bei buvo nematomojoje automobilio zonoje. Kai J. B. jam davė savo telefoną paskambinti į policiją, jis nuo jos tuo metu nubėgo arčiau savo automobilio, o ji su šunimi priėjo prie jo žymiai vėliau (1 t., b. l. 178-179).
Šalies argumentai
M. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 1426,66 Eur žalos atlyginimo bei pagrindžiančius dokumentus – UAB „V. A.“ automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą. Nurodyta jog automobilio remonto kaina, įskaitant medžiagas ir darbus - 1426,66 Eur (1 t., b. l. 192-197).
Akistatos su S. J. metu M. M. patvirtindamas savo parodymus, parodė, jog akistaton suvestas asmuo, kaip jau žino - S. J., 2021-01-12 vilkėjęs mėlynos spalvos striuke, jam važiuojant spyrė į automobilio dešinės pusės šoninį veidrodį, nulenkė jį ir nuėjo. Šis buvo su draugu. Jis sustojo, išlipo iš automobilio, kad atlenkti veidrodį ir jie abu su draugu grįžo atgal, ėmė jį pulti ir smūgiuoti į jį kumščiais. Smūgiavo vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos, mano, kad po du tris kartus. Jis smūgių išvengė. Po to S. J., vilkėjęs mėlynos spalvos striuke, agresyviai nusiteikęs ėmė eiti link jo, yra įsitikinęs, kad ėjo sumušti, nes ką tik ketino sumušti, buvo agresyvus, todėl nuo jo traukėsi, bet šis vis tiek artėjo link jo ir jis ėmė bėgti. S. J. vijosi jį apie 200 metrų ir jis tiek nutolo nuo automobilio. Toldamas nuo automobilio matė kaip antras asmuo įsėdo į automobilį už vairo. S. J. nustojo vytis, nes suprato, kad nepasivys, ėmė eiti atgal. Jis taip pat ėjo atgal. Matė kaip S. J. priėjęs prie automobilio įsėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Jie abu sėdėjo automobilyje, o jis ieškojo iš kur paskambinti policijai ir pamatė einančią su šuniu mergaitę, kurios paprašė skambinti policijai. Kol jis mergaitę įtikinėjo, kad jam iš tiesų reikalinga policija, jo automobilis pajudėjo iš vietos ir antro asmens vairuojamas nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Iš vietos, kurioje paliko automobilį, jie nuvažiavo apie 300 metrų, po to sustojo. Pirmas iš automobilio išlipo S. J. ir iš karto ėmė spardyti automobilio dešinį šoną. Po to būtent S. J. išdaužė langų stiklus, matė kaip vieną, t.y. galinių durų stiklą jis išdaužė alkūne, kuo kitą stiklą išdaužė, nematė. Kiek vėliau išlipo jo draugas, apėjęs automobilį nuėjo prie S. J. ir tuomet automobilį spardė abu. Kiek kuris kartų spyrė į automobilį nežino, nesimatė, buvo tamsu, buvo tik gatvės apšvietimas, o jie buvo už automobilio. Matėsi, kad abu atlieka kažkokius veiksmus, buvo spyrių garsai. Tuo metu jis stovėjo nuo automobilio apie 10 metrų atstumu ir gerai jų veiksmus matė. Jis sušuko, kad iškviečia policiją, todėl jie abu ėmė bėgti nuo automobilio. Jis bėgo paskui juos ir mergaitės telefonu pareigūnams sakė kur šalinasi asmenys. Buvo išdaužti priekinių ir galinių dešinės pusės durų langų stiklai, įlenktos ir subraižytos dešinės pusės abi durys, nulaužtas dešinės pusės šoninis veidrodis, byrantys stiklai subraižė vidines salono detales. Su šiais M. M. parodymais S. J. sutiko iš dalies teigdamas, kad eidamas pro automobilį spardė sniegą bei netyčia pataikė į pravažiuojančio automobilio „VW Golf“ veidrodį. Kai M. M. sustabdė automobilį bei išlipo iš jo, L. V. ėjo link M. M.. Jis ėjo kartu su L. V., nes pastarasis buvo girtas, ėjo tam, kad L. V. nuraminti, kad šis nepultų mušti M. M.. Priėjęs prie M. M. mojavo kumščiais, norėjo jį pagąsdinti, kad šis pasitrauktų nuo L. V.. Kai M. M. ėmė bėgti, vijosi paskui, kad M. M. paaiškinti situaciją, kad jam nieko blogo nenori padaryti. Kiek pabėgęs pamatė, kad L. V. sėdi automobilyje už vairo, todėl grįžo atgal bei įsėdo į automobilį prašydamas L. V. išlipti iš automobilio. Tuo metu L. V., galvodamas, kad sėdi savo automobilyje, pajudėjo iš vietos, kiek pavažiavęs, sustojo. Jis išlipęs iš automobilio, būdamas susinervinęs dėl L. V. veiksmo, kad šis nuvažiavo su svetimu automobiliu ir kad jie gali būti apkaltinti automobilio vagyste, ėmė automobilį spardyti, alkūne išdaužė lango stiklą. Ar abiejų langų stiklus išdaužė alkūne nepamena. Kai išgirdo, kad M. M. kviečia policiją, jis kartu su L. V. bandė pasišalinti iš įvykio vietos, bet netrukus buvo sulaikyti policijos pareigūnų (6 t., b. l. 56-58).
Liudytoja I. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. 2021-01-12 automobiliu naudotis leido draugui M. M., automobilį jam perdavė tvarkingą be jokių sugadinimų. 2021-01-12, apie 24.00 val., telefonu M. M. pranešė, kad jam važiuojant pro (duomenys neskelbtini) gatvės namų kiemus, Klaipėdoje, ten ėję du nepažįstami asmenys apgadino jos automobilį. Žino, kad buvo nulaužtas šoninis galinio vaizdo veidrodis, išdaužti dviejų durų langų stiklai, įlenktos ir subraižytos durys. Jai dėl šio įvykio jokia žala nepadaryta, ji niekaip nenukentėjo, būti pripažinta nukentėjusiąja atsisako, kadangi automobilis buvo M. M. žinioje, jis buvo už jos automobilį atsakingas, todėl už automobilio remonto darbus meistrams mokės M. M. (2 t., b. l. 3).
Liudytoja J. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-01-22, apie 23.00 val., ji viena (duomenys neskelbtini) gatvės namų kiemuose vedžiojo šunį ir einant ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, prie jos pribėgo nepažįstamas vaikinas, kuris pasakęs, kad du vaikinai vagia jo automobilį, paprašė jos paskambinti policijai. Ji surinko pagalbos centro numerį ir padavė savo telefoną su centro darbuotoja kalbėtis vaikinui. Girdėjo, kaip jis sakė tą patį, kaip ir jai, kad dabar yra vagiamas jo automobilis, jos vaikinas klausė kur jie yra, ji pasakė, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Vaikinas, kalbėdamas su pagalbos centro darbuotoja, ėjo, kaip vėliau suprato, link vietos, kur buvo jo automobilis ir tuojau pat jo automobilį pamatė. Iš pradžių jai nesimatė, nes tą vietą užstojo kiti automobiliai ir medžiai. Ji pamatė kaip juodos spalvos automobilyje, modelio nežino, sėdi du vaikinai, kurie lėtai ėmė važiuoti pro kiemus, važiavo į priekį ir labai lėtai. Jai matant automobilis neapsisuko, visada važiavo tiesiai. Matė, kad automobilis nuvažiavo apie 200 metrų. Ji matė pradedančius važiuoti nuo savęs apie 50 metrų atstumu, todėl apie asmenis, sėdėjusius automobilyje, nieko pasakyti negali, tik tiek, kad jie buvo dviese ir vilkėjo tamsių spalvų rūbus, jų veidų visiškai nematė. Nuvažiavę apie 200 metrų sustojo. Vairavo žemesnio ūgio asmuo. Kad tarp tų asmenų yra ūgio persvara pamatė kai jie abu išlipo iš automobilio. Iš vairuotojo sėdynės išlipęs asmuo apėjo aplinkui automobilį, ir, priėjęs prie dešinio automobilio šono, vieną kartą spyrė.Į kurią vietą spyrė, tiksliai nematė- kažkur į dešinio šono galinę dalį. Smūgis buvo stiprus. Ar automobilį spardė iš priekinės keleivio vietos išlipęs asmuo nematė, į tai nekreipė dėmesio. Nuo jos iki sustojusio automobilio buvo apie 200 metrų atstumas. Po jos matyto vieno spyrio abu asmenys nuo automobilio nubėgo, automobilio savininkas bėgo paskui juos, tačiau kiek pabėgęs grįžo, nes tų dviejų asmenų jau nesimatė, jie pabėgo. Ji prie automobilio priėjusi nebuvo ir kaip jis buvo apgadintas nematė. Prieš tai kieme jokio konflikto negirdėjo ir nematė (2 t., b. l. 8-9).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas policijos pareigūnas L. J. parodė, kad 2021-01-12 dieną patruliuodamas nustatytame maršrute kartu su tyrėju M. B., per radijo ryšį, apie 23.00 val., gavo pranešimą iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), iš pranešėjo nepažįstami asmenys pavogė automobilį „VW“. Vykstant nurodyta kryptimi Klaipėdos AVPK OVS budėtojas patikslino pranešimą, kad asmenys šalinasi pėsčiomis du vyriškiai, vienas vilki juodą striukę, kitas vilki mėlyną striukę. Važiuodami nuo (duomenys neskelbtini)gatve, ties (duomenys neskelbtini) namais, pastebėjo kelkraščiu einančius 2 vyriškius, kurie atitiko pranešėjo apibūdinimus. Priėjus prie vyriškių paklausė, kur eina ir iš kur eina, šie iš karto ėmė bendrauti agresyviai, atsakė, jog ne jų reikalas. Paprašius asmenų prisistatyti, šie paprašė pirma jiems, pareigūnams, parodyti savo tarnybinius pažymėjimus. Parodžius asmenims pažymėjimus ir paprašius dar kartą asmenų prisistatyti, šie atsisakė pateikti dokumentus ar teikti savo duomenis. Kaip vėliau nustatė, tai buvo S. J. ir L. V.. Kadangi asmenys patys neprisistatė, atsisakė pateikti duomenis, asmenys atitiko įtariamųjų apibūdinimus, todėl nusprendė atlikti asmenims dalinę apžiūrą ir laikinai juos sulaikyti. S. J. pareikalavus, jog ištrauktų rankas iš kišenių ir paaiškinus, jog jam bus atlikta dalinė apžiūra, šis nesileido daryti apžiūros, numušinėjo ranką. Asmens pareikalavus parodyti ką turi su savimi, nes yra įtariamas galimai padaręs vagystę, asmuo ir toliau nesileido tikrinamas, elgėsi agresyviai, numušinėjo ranką. Asmuo kėlė pavojų jo, kaip pareigūno saugumui, todėl asmuo buvo nugriautas ant žemės ir sulaikytas. Sulaikymo metu S. J. ėmė įžeidinėti jį, statutinį valstybės tarnautoją, policijos pareigūną, necenzūriniais rusiškais, lietuviškais keiksmažodžiais, elgėsi provokuojančiai, grasino susidorojimu. Asmuo stangrino rankas, skeryčiojosi kojomis. Per radijo ryšį buvo pakviesta pagalba. Kolega M. B. buvo prie kito asmens - L. V., ir jį apžiūrėjo, dėl S. J. aktyvių veiksmų, buvo panaudotas tazeris be užtaiso. Asmeniui uždėjus antrankius įžeidinėjimai nesiliovė. Į sulaikymo vietą atvyko du ekipažai. S. J. buvo įsodintas į laikino sulaikymo kamerą automobilio (duomenys neskelbtini), o L. V. buvo sulaikytas ir įsodintas į automobilio (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo kamerą. Nukentėjusysis automobilio „VW“ vairuotojas vyriškius atpažino kaip užpuolikus. Sulaikyti asmenys pristatyti į Klaipėdos AVPK, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 14-15).
Pristatyto asmens kortelės išrašas patvirtina, kad 2021-01-12 sulaikytam S. J. buvo nustatytas 1,38 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 33-34).
Pristatyto asmens kortelės išrašas patvirtina, kad 2021-01-12 sulaikytam L. V. buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 47-48).???
Šalies argumentai
2021-01-13 pareiškime M. M. nurodė, kad 2021-01-12, apie 22.55 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, važiuojant automobiliu „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso I. V., pamatė keliu einančius du nepažįstamus vaikinus iš kurių vienas spyrė į dešinės pusės šoninio vaizdo veidrodėlį. Jam sustojus ir išlipus iš automobilio, paklausus kodėl spardo automobilį, jie pradėjo ant jo pulti bei sėdo į automobilį ir abu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) namo, kur sustoję išlipo ir išdaužė dešinės pusės priekinių ir galinių durelių langus bei apspardę automobilio šoną pasišalino. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė minėtus asmenis (1 t., b. l. 119-122).
2021-01-13 tyrėjo L. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl įvykio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini) namais, buvo pastebėti ir sulaikyti pranešėjo apibūdinimą atitikę du asmenys, kaip nustatyta S. J. ir L. V., kurie elgėsi agresyviai (1 t., b. l. 155-156).
2021-01-15 VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad automobilio „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savinikas yra I. V. (2 t., b. l. 18).
2021-01-13 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), kur prie (duomenys neskelbtini) namo, ant važiuojamosios dalies, aptiktas stovintis juodas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pusę. Automobilio vairuotojo durelės atidarytos. Dešinėje pusėje išdaužti priekinių ir galinių durelių didieji stiklai. Automobilio viduje, galinėje jo dalyje, išmėtyti daiktai, matyti stiklo šukės (1 t., b. l. 157-165).
2021-02-04 apžiūros protokole aprašytas asmenų, pagal bylos duomenis S. J. ir L. V., sulaikymo metu pareigūnų darytas vaizdo įrašas, kuris tyrimui buvo pateiktas dvejuose failuose. Pirmajame matyti, kaip įrašo laiku 2020-01-12 23.01 val. asmuo, vilkintis mėlynos spalvos striuke, pagal bylos duomenis S. J., nepaklūsta pareigūnų nurodymams, jis paguldomas ant žemės, priešinasi, keikiasi, įžeidinėja pareigūnus, grasina jiems. Uždėjus antrankius atliekama asmens apžiūra, tuo metu asmuo keletą kartų šaukia: „S. J.“. Antrajame vaizdo įraše fiksuota, kaip 2020-01-12, 23.06 val., sulaikytas asmuo, pagal bylos duomenis S. J., vedamas į policijos tarnybinį automobilį šaukia: „Problemos! S. J., B. sūnus, J.“. Vaizdo įraše matyti antras asmuo, pagal bylos duomenis L. V., kuris vilki juodos spalvos striukę. L. V. klausia, už ką jis sulaikomas, kas yra, kas vyksta (1 t., b. l. 169-170).
2021-01-19 nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nukentėjusysis G. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-01-19 jam dirbant Klaipėdos prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, apie 11.48 val. Lietuvininkų Alėjoje prie saldainių „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės – salelės, jis pastebėjo asmenį be kaukės ir priėjo jį įspėti. Minėtas asmuo jį iškoliojo ir nuėjo. Iš karto paskambino kolegei I. N., kad ją perspėti, bet ji neatsiliepė. I. N. po kiek laiko jam perskambino ir paprašė pagalbos, jog ateitų šalia centrinio įėjimo, esančio vyrų tualeto, nes ten esantis vyras kabinėjosi prie žmonių. Kai jie atėjo vyriškis jau buvo išėjęs, tačiau jį pamatė „(duomenys neskelbtini)“. Kolega B. minėtą asmenį sustabdė, nes šis nenorėjo susimokėti už prekes. Tada iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė policijos pareigūnų minėtas asmuo buvo agresyvus, todėl jam uždėjo antrankius ir kartu su kolege I. N. vedė į sulaikymo kambarį. Jiems einant šis specialiai krito ant žemės ir pradėjo šaukti, jog jie jį muša, reikalauja pinigų. Kol laukė policijos pareigūnų jis liko gulėti ant žemės. Atvykę policijos pareigūnai jį pakėlė nuo žemės ir tuo metu minėtas asmuo spyrė jam į kairios kojos kelį, kuris praeitų metų rugpjūčio mėnesį buvo operuotas dėl trūkusio menisko. Minėtas asmuo jam spyrė vieną kartą. Kad minėtas asmuo jam spyrė į kelį matė policijos pareigūnai ir kolegė I. N.. Po įvykio su pavežejo paslaugas teikiančiu „Boltas“ jį nuvežė į Klaipėdos autobuso stotį, iš kurios su autobusu jis nuvyko į Kretingos priėmimo skyrių, kur buvo nustatytas stiprus kelio sumušimas. Minėto įvykio metu jam padaryta turtinė žala, nes dėl sukelto skausmo iki 2020-02-17 negali dirbti, reikia mokėti už vaistus. Jam padarytą žalą vertina 800 Eur. Prie apklausos prideda vaistų recepto ir čekio kopijas (2 t., b. l. 96-97).
Šalies argumentai
2021-01-20 pareiškimu G. P. nurodė, kad 2021-01-19 11.48 val. dirbant apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., sulaikant neadekvatų vyriškį, kuris piktybiškai nedėvėjo kaukės, vartojo necenzūrinius žodžius, vedant jį šis parvirto ir šūkavo. Atvykę policijos darbuotojai pakėlė jį nuo grindų ir neadekvatusis vyriškis spyrė jam į neseniai operuotą koją, padarė fizinę traumą, dėl ko nebegalėjo dirbti (2 t., b. l. 55).
Šalies argumentai
2021-01-21 pareiškimu UAB „B. H.“ nurodė, kad 2021-01-21 ryte apsaugos darbuotojas, atvykęs į tarnybą UAB „B. H.“ priklausančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), rado išdaužtą parko pusės įėjimo durų stiklą. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatytas įvykio laikas 2021-01-20 21.46 val. Kaltininkas užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Apsaugos darbuotojai įvykio kaltininką atpažino kaip tą patį asmenį, kuris buvo sulaikytas 2020-12-30 dėl kitų prekybos cento „(duomenys neskelbtini)“ durų stiklo išdaužimo. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (3 t., b. l. 37).
Nukentėjusysis A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad transporto priemonę „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti (duomenys neskelbtini), prie antros namo laiptinės kur ir pats gyvena. Pastatė automobilį prie kelio bortelio, tvarkingai, nepažeidžiant KET taisyklių. Iki pastatant automobilį, ant jo jokių apgadinimo žymių nebuvo (3 t., b. l. 97-99).
Papildomų apklausų metu A. K. parodė, kad asmens, apgadinusio jo automobilį, nepažįsta, žino jį iš matymo, kaip pas šalia gyvenančią kaimynę I. S., gyvenančią bute Nr. 19, ateinantį. Jo vardo ir pavardės nežinojo, su juo nebuvo nei bendravęs, nei konfliktavęs, jis jam niekada nėra grasinęs. Automobilis „Seat“ toje vietoje, kur stovėjo buvo pastatytas prieš keletą dienų, automobiliu nesinaudojo, automobilį kieme visada stato toje pačioje vietoje, automobilis niekam niekada netrukdė. Momento, kaip buvo apgadintas jo automobilis, nematė, nes miegojo.Apie tai jam pranešė kaimynas. Matė, kaip policijos pareigūnai sulaikė tą patį asmenį, kuris lankosi pas minėtą kaimynę, kaip jo automobilį apgadinusį, kad būtent šis apgadino jo automobilį patvirtino jo kaimynas A. A.. Jis su sulaikytu asmeniu nekalbėjo. Matė, kad buvo neadekvatus, vienas pats kažką kalbėjo, juokėsi. 2021-03-05 vakare, tikslios valandos neprisimena, išgirdo, kad kažkas spardo jo buto duris. Pažiūrėjęs per vaizdo akutę pamatė, kad tas pats asmuo, kuris apgadino automobilį, kaip dabar žino, S. J.. Kai atidarė duris šis jam nieko nesakydamas smogė kumščiu vieną kartą į kairį skruostą, po ko jie abu susikibo, susistumdė, jam pavyko jį atstumti nuo savęs ir uždaryti buto duris. Matė, kaip jis įėjo į butą Nr. 19. S. J. apie jo automobilio apgadinimą nieko neminėjo, neatsiprašė, tik atidarius duris netikėtai jam smogė. Matė, kad yra apsvaigęs, mano, kad nuo narkotinių medžiagų. Sutuoktinė iškvietė policiją, pareigūnai atvyko labai greitai, tačiau pareiškimą rašyti atsisakė, atsisako ir dabar, akivaizdaus sužalojimo nėra, buvo sukeltas skausmas. Po šio įvykio S. J. nematė, jis su jo apie automobilio apgadinimą nieko nekalbėjo. Automobilio neremontavo, delsia iki kaltininkas atlygins padarytą turtinę žalą. Autoservise „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ketina remontuoti automobilį, surašė remonto darbų sąmatą, kad remonto kaina 665,03 Eur, kurią prideda prie ikiteisminio tyrimo (3 t., b. l. 134-135). Po to, kai jo automobilis „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdaužytas, jis, apžiūrėjęs automobilį, nustatė, kad automobiliui yra įlenktas dešinės pusės priekinis sparnas. Ant dešinės pusės priekinių durelių matėsi nubraukimo žymės, ten pat ant dešinės pusės priekinių durelių matėsi keletas įlenkimų, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis buvo užlenktas, nesugadintas. Po minėto įvykio jis kreipėsi į K. Č.individualia įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ketina atlikti automobilio remontą. 2021-03-03 jam įmonė pateikė remonto darbų sąmatą. Šiai dienai pareiškia, kad sugadinto turto vertė yra 65,34 Eur su PVM. 21% . Prekinio įlenkto dešinės pusės sparno su PVM 21%, vertė 21,78 Eur. Priekinių įlenktų dešinės pusės durelių su PVM 21%, vertė 43,56 Eur. Automobilio remonto darbai pagal jam pateiktą sąmatą su PVM 21% įvertinti 599,69 Eur. Bendrai jam padaryta materialinė žala 665,03 Eur (3 t., b. l. 138).
A. K. pateikė K. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2021-03-03 remonto sąmatą Nr. 11108, kurioje nurodyta, jog automobilio „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina 665,03 Eur su PVM: 192,61 Eur be PVM (233,06 Eur su PVM) medžiagų kaina bei 357,00 Eur be PVM (431,97 Eur su PVM) darbų kaina (3 t., b. l. 150-152).
Liudytojas A. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-02-04, apie 22.43 val. grįžo namo, (duomenys neskelbtini). Prie namo laiptinės prasilenkė su iš pažiūros matytu vyriškiu, šis pasirodė keistas, atrodė visiškai neblaivus. Jam įėjus į laiptinę, stovėjo laiptinėje ir žiūrėjo pro langą, matė kaip minėtas vyriškis griūdamas ant žemės su dešiniosios rankos alkūne krito ant prie laiptinės stovėjusio automobilio „Seat“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) Nukritęs vyriškis atsistojo ir vieną kartą koja, dabar negali pasakyti su kuria, trenkė į minėto automobilio dešinės pusės priekines dureles, vėl nugriuvo ant žemės. Asmuo namo kieme pradėjo garsiai šūkauti. Tuo metu jis paskambino pagalbos telefonu 112. Minėtas asmuo atsistojo, lėtai ėjo link (duomenys neskelbtini), o jis palengva sekė asmenį ir laukė pareigūnų. Asmens elgesys pasirodė neadekvatus, kadangi asmuo griuvinėjo, šnekėjo su savimi. Praėjus keletai akimirkų privažiavo policijos ekipažas ir asmenį sulaikė (3 t., b. l. 158).
Papildomos apklausos metu A. A. parodė, kad 2021-02-04, apie 22.43 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), matė, kaip jau dabar žino, jam iš pažiūros matytas vyriškis S. J., būdamas apsvaigęs, krisdamas ant cementinio grindinio su dešiniosios rankos alkūne kliudė prie laiptinės stovėjusio automobilio „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės sparną su veidrodėliu, kuris užsilenkė. Po ko matė kaip S. J. atsistojo bei iš pykčio vieną kartą koja spyrė į automobilio dešinės pusės priekines dureles ir vėl nugriuvo. Po to atsistojo ir pasišalino. Tuo pačiu metu jis paskambinęs pagalbos telefonu 112 iškvietė policiją bei apie įvykį pranešė kaimynui, automobilio savininkui A. K. (3 t., b. l. 160).
Pristatyto asmens kortelės išrašas patvirtina, kad 2021-02-04 sulaikytam S. J. buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 170-171).
Šalies argumentai
2021-02-04 pareiškimu A. K. nurodė, kad 2021-02-04, apie 23.10 val., būnant bute atėjo kaimynas A. A., kuris pakvietė į lauką, paaiškino, kad yra apgadintas jo (A. K.) automobilis. Išėjus į lauką, prie antros namo laiptinės stovi jo automobilis „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastebėjo įlenkimą ant dešinės pusės priekinio sparno, keletą įlenkimų ant dešinės pusės priekinių durelių. Automobilio dešinės pusės veidrodėlis buvo užlenktas, ar apgadintas nežino. Padaryta žala – 500 Eur (3 t., b. l. 97-99).
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad pilkos spalvos „Seat“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini), prie antrosios namo laiptinės, priparkuotas prie bortelio, užrakintas. Apžiūrint transporto priemonę pastebėta, jog yra įlenktas dešinės pusės priekinis sparnas. Ant dešinės pusės priekinių durelių matosi nubraukimo žymės. Ant dešinės pusės priekinių durelių pastebima keletas įlenkimų, automobilio dažai iš pažiūros nepažeisti, matosi tik įlenkimai. Dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis užlenktas. Reikšmingų daiktų ar kitų pėdsakų nepastebėta. Padarytos fotolentelės (3 t., b. l. 97-99, 106-114).
Pranešimų apie įvykius registro išraše nurodyta, kad 2021-02-04 22.44 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas A. A. pranešimas, kad pranešėjas ką tik kieme, (duomenys neskelbtini), matė kaip nepažįstamas asmuo spardė į automobilį „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmuo šalinosi iš kiemo (3 t., b. l. 123).
2021-02-05 svetimo turto sugadinimas.
Liudytojas A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pradėjo darbą 2021-02-04 08.30 val., Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, kur atlieka vyriausiojo postinio pareigas. Kaip įprasta priimant pamainą jis tą dieną su tuo metu dirbančiu areštinės budėtoju A. Ž. perėjo visas laikino sulaikymo kameras, esančias areštinės antrame aukšte. Kiek tuo metu buvo sulaikytų kamerose tiksliai pasakyti negali, nes jų skaičius sparčiai keičiasi. Jam dirbant 2021-02-04, apie 22.50 val. į areštinės (duomenys neskelbtini) kamerą buvo pristatytas ir laikinai sulaikytas S. J.. Jis buvo patalpintas į tvarkingą kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis buvo patalpintas vienas, nes yra rūkantis. Pagal areštinės vidines taisykles rūkančiam sulaikytam leidžiama su savimi turėti rūkymo priemones: cigaretės, tabaką, degtukus, žiebtuvėlį, tabakui įsukti skirta popierių. Jis, kaip postinis antrame aukšte, kas 30 - 40 minučių tikrino kameras apeinant iš išorės bei žiūrint pro kamerų duryse esančias akutes. Buvo apžiūrimos kameros, kuriuose buvo laikomi laikinai sulaikyti asmenys, tame tarpe ir kamera Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo patalpintas ir laikomas S. J.. Po kamerų apžiūros jis grįždavo į postą, kuriame yra įrengta vaizdo stebėjimo įrangą sulaikymo kamerų viduje. 2021-02-04, apie 02.40 val., būnant poste per vaizdo stebėjimo įrangą monitorių jis pamatė kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinti prie stalo nugarą į jį S. J., ant stalo netvarkingai išmėtytus popierių ir servetėles. Padarė prielaidą, kad tuo metu jis norėjo parūkyti, nes tuo pačiu metu matėsi priešais jį ant stalo šviesos blyksnis, kurį jis užstojo savo kūnu. Blyksnis pasirodė kelis kartus, todėl apie tai jis pranešė areštinės budėtojui A. Ž., kuris iš pirmo aukšto pasikėlė į antrą ir jie abu priėjo prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažiūrėjo pro duryse esančią akutę. Tuo metu S. J. sėdėjo prie stalo nugara į juos. Kadangi tuo metu jokio šviesos blyksnio nesimatė, jie nusprendė, kad prieš tai S. J. naudojosi žiebtuvėliu bei jau parūkė. Tuo metu jokio degėsių bei rūkymo kvapo nesijautė, nes kameroje yra įrengta gera vėdinimo sistema, ventiliacija. Tuo metu priešgaisrinė signalizacija nebuvo suveikusi. Todėl šis šviesos blyksnis jiems jokio įtarimo nesukėlė, į kamerą papildomai apžiūrai neužėjo. Po kameros patikrinimo A. grįžo į savo postą į pirmą aukštą, o jis liko antrame aukšte. Toliau iki ryto jis kameras tikrino apeidamas ne mažiau dešimties kartų. Tikrinimo metu iki ryto 08.30 val. jis jokio triukšmo, susijusio su metalinės spintelės durų įlenkimu, negirdėjo. Daro prielaidą, kad triukšmo negirdėjo, nes kamerų durys yra apie 100 mm storio, pakankamai masyvios. Be to, jis tuo metu galėjo būti tualete, kuris yra posto viduje, arba prie kitų kamerų, kuriuos yra išdėstytos kvadratu. 2021-02-05 08.30 val. perdavė budėjimą kitai pamainai. Vėliau sužinojo iš pareigūnų, kurie perėmė pamainą, kad 2021-02-05 08.30 val. tikrinant kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aptikta, kad stalas, esantis kameroje yra sugadintas, ant stalo paviršiaus matėsi 50 mm dydžio deginimo žymė bei vienos iš spintelių į vidų įstumtos bei sulankstytos metalinės durys. Inventorius ir kamerų būklė yra tikrinama kas dvylika valandų, kai keičiasi pareigūnų pamainos. Klaipėdos AVPK areštinei priklausanti turtą apgadino S. J., nes jis vienintelis buvo laikomas minėtoje kameroje Nr. 11 (5 t., b. l. 57-58).
Liudytojas N. E., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-02-05 08.30 val. pradėjus darbą Klaipėdos apskrities VPK areštinėje rytinio patikrinimo metu, keičiantis pareigūnų pamainoms po dvylikos valandų darbo, buvo aptikta, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas inventorius, t. y. stalo paviršiuje apie 5 cm dydžio deginimo žymė ir į vidų įstumtos bei sulankstytos metalinės spintelės durys. Inventorius ir kamerų būklė yra tikrinama kas dvylika valandų, kuomet keičiasi pareigūnų pamainos. Kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) iki S. J. sulaikymo jokie pažeidimai užfiksuoti nebuvo. S. J. buvo patalpintas į tvarkingą kamerą Nr. 11, sulaikymo data ir laikas užfiksuoti 2021-02-04 22.50 val. Kameroje jis buvo patalpintas vienas, kadangi jis yra rūkantis su savimi turėjo žiebtuvėlį, nes rūkantiems asmenims leidžiama turėti žiebtuvėlį arba degtukus. Inventoriaus sugadinimo momento nematė, nes naktį nedirbo. Jis atėjęs į darbą aptiko jau sugadintą inventorių rytinio patikrinimo metu, keičiantis su pareigūnu A. K. (5 t., b. l. 63).
Pristatyto asmens kortelės išrašas patvirtina, kad 2021-02-04 sulaikytam S. J. buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (5 t., b. l. 82-83).
2021-02-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškime nurodyta, kad 2021-02-05, apie 8.37 val., rytinio patikrinimo, atlikto Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, metu buvo pastebėta, jog yra sugadintas areštinės (duomenys neskelbtini) kameroje esantis stalas - deginimo žymė ir spintelė. Areštinės kameroje tuo metu buvo laikomas vienas areštantas S. J.. Dėl sugadinto stalo ir spintelės padaryta 319,44 Eur žala (5 t., b. l. 21).
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikdamas 2021-04-28 pareiškimo patikslinimą nurodė, kad sugadinto turto stalo ir spintelės atstatymui panaudota 185,13 Eur įstaigos lėšų. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padaryta 185,13 Eur turtinė žala (5 t., b. l. 51).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktame 2021-02-12 atsargų likučių sąraše nurodyta, kad spintelės vertė - 175,45 Eur, stalo - 143,99 Eur (5 t., b. l. 41-42).
2021-04-27 apžiūros protokole aprašytas tyrimui pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas. Jame fiksuota data ir laikas 2021-02-05 nuo 02.49.51 iki 02.50.01 val. Matomas sulaikymo kameros vidus. Kameroje prie sienos su langais, ant kurių uždėtos grotos matomos keturias lovas, prie kiekvienos lovos po dešine puse yra po spintelę. Lovos ir spintelės. Priešingoje pusėje prie sienos stovi stalas su mediniu paviršiumi, stalo šonuose du suolai. Vaizdo kamera pagal bendrą vaizdo išdėstymą vaizdą fiksuoja iš viršutinio dešinio kameros kampo. Vaizdo kamera nukreipta į stalą, prie kurio nugarą į kamerą ant suolo sėdi vyras, pagal bylos duomenis S. J.. Priešais jį ant stalo sudėtos popieriaus skiautės. S. J. sėdint ir judinant galvą ant stalo kairėje pusėje matosi šviesos blyksnis, kurį S. J. kartas nuo karto paliečia. Kas tai konkrečiai yra vaizdo įraše neįžiūrima, nes vaizdą užstoja pats S. J. (5 t., b. l. 76-77).
2021-02-05 patalpų apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta - areštinės (duomenys neskelbtini) kamera, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose. Kameros durys išoriškai tvarkingos pažeidimų nepastebėta. Užėjus į kameros vidų, iš vidinės dalies kameros durys taip pat neapgadintos. Kameroje matomos keturios lovos, prie kiekvienos lovos po dešine puse yra po spintelę. Prie trečios lovos spintelės, kuri turi dvi duris, apatinės dalies durys yra sulankstytos, deformuotos. Ant stalo padėti vienkartiniai indai, popierius, trys išardytos cigaretės, išbiręs tabakas, ant stalviršio matosi 5x5 cm dvi degimo žymės (5 t., b. l. 66-67, 69-74).
2021-03-06 atviroji svetimo turto vagystė.
Liudytojas A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-03-06, apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), darbo metu prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, būdamas darbo vietoje, prekybos centro salėje pastebėjo įtartinai greitai į alkoholio skyrių einanti vieną nepažįstamą vyriškį, kuris buvo su juoda kuprine, vilkėjo tamsiomis kelnėmis, mėlynai pilka striuke. Vaikinui sekė iš paskos. Vaikinas, užėjęs į alkoholio skyrių, nesustodamas, nesirinkdamas pasiėmė tris butelius degtinės 0,5 litrų talpų, kurie buvo be elektroninės apsaugos. Du buteliai buvo „Šhustov“, kurio vieno vertė 7,29 Eur, bei vienas butelis „Nemirov“, kurio vertė 7,19 Eur. Atvirai prie krūtinės priglaudęs visus tris butelius nešėsi link prekybos kasų. Iš vyriškio elgesio suprato, kad vyriškis už alkoholį nesiruošia mokėti, sekė jam iš paskos iki prekybos kasų. Vyriškis pastebėjo, kad yra sekamas, nepraėjęs pro kasas sustojo ir nieko nesakydamas jam padavė vieną butelį degtinės „Nemirov“. Butelį jis paėmė. Tada vyriškis su dviem buteliais rankose, jų neslėpdamas, atvirai praėjo pro kasas ir pradėjo eiti išėjimo iš prekybos centro link. Supratęs, kad jis vagia iš prekybos centro alkoholį, bandė jį pasivyti prie išėjimo durų. Vyriškį pavyko pasivyti tik išėjus jam iš prekybos centro. Vyriškį sustabdė sugriebęs už jo kuprinės. Laikant už kuprinės vyriškiui pasakė, kad atiduotų pavogtas prekes. Vyriškis atidavė jam vieną butelį degtinės, išvadino jį įvairiais necenzūrinis žodžiais. Tuo pačiu metu pastebėjo, kad šalia vyriškio buvusiai nepažįstamai moteriai vyriškis atidavė trečią butelį degtinės. Moteris, paėmusi butelį degtinės, greitai pasišalino. Tuo metu rankoje turėdamas vyriškio grąžintus du butelius degtinės, jam pasakė, kad jį reikėtų gerai pamokyti, kad daugiau nevogtų. Tada vyriškis rankos plaštaka vieną kartą trenkė jam per dešinį žandą. Jam nukrito akiniai, jis pargriuvo ant žemės. Nuo smūgio juto fizinį skausmą. Kol jis su lankytojais sulaikinėjo vyriškį, jo kolegė iškvietė policiją. Atvyko saugos tarnybos „G4S“ ekipažas ir policija (4 t., b. l. 91-92).
Papildomos apklausos metu A. K. parodė, kad dėl jam sukelto fizinio trumpalaikio skausmo jis į medikus nesikreipė, pareiškimo nerašys, materialinė žala jam nepadaryta. Patikslino, kad degtinės butelį „Nemirov“ ir degtinės butelį „Klasikinė degtinė Shustov“ jam pavyko atimti, buteliai buvo grąžinti į prekybos salę. Nepažįstamai moteriai S. J. perdavė vieną butelį degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“, su kuriuo ji pasišalino (4 t., b. l. 95-96).
Liudytoja I. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-03-06 dienos metu su pažįstamu S. J., kuris atėjo pas ją, tą dieną vartojo alkoholį, buvo išgėrusi 100 g degtinės. Po to jie susiruošė vykti į svečius. Prieš vykstant į svečius ji S. J. padavė vieną butelį degtinės, kurią jis laikė prie savęs. Atvykus autobusu į (duomenys neskelbtini), jie su S. išlipo iš autobuso. Praeinant parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), S. J. nusprendė užeiti į parduotuvę, kaip suprato nusipirkti užkandos. Kai S. įėjo į parduotuvę ji netrukus taip pat užėjo, norėdama nueiti į tualetą, bet į salę nėjo, nes suprato, kad tualetas gali būti uždarytas. Tuo metu išėjo iš parduotuvės, kur laukė S. J.. Netrukus iš parduotuvės pamatė išeinantį S. J., paskui kurį pamatė išeinantį apsaugos darbuotoją. Kai priėjo prie S. J., jis jai padavė butelį degtinės. Tuo metu suprato, kad jis jai padavė degtinės butelį, kurį jie pasiėmė iš jos namų. Paėmusi butelį ji perėjo gatvę, užėjo į ten esančio baro tualetą, po ko išvažiavo namo, nes, kaip suprato, S. J. buvo sulaikytas. Apie tai, kad S. J. pasikėsino pavogti prekes, o būtent degtinę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ji nežinojo, nes apie tai jai S. J. nieko neminėjo, minėtoje vagystėje ji nedalyvavo. Tvirtina, kad ji galvojo, kad S. J. jai padavė degtinės butelį, kurį jie paėmė iš jos namų (4 t., b. l. 103-104).
Pristatyto asmens kortelės išrašas patvirtina, kad 2021-03-06 sulaikytam S. J. buvo nustatytas 1,43 promilių neblaivumas (4 t., b. l.125-126).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto prekių parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), 2021-03-06 pareiškime nurodyta, kad 2021-03-06 15.23 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje pastebėtas asmuo, kuris paėmęs 2 vnt. „Klasikinės degtinė Smirnov“, kurių vieno vertė 7,29 Eur, bendra - 14,58 Eur, bei vieną degtinę „Nemirov“ 7,19 Eur vertės, praėjo mokėjimo kasas nesusimokėjęs už prekes (4 t., b. l. 68).
2021-04-21 apžiūros protokole aprašytas tyrimui pateiktas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašas atskiruose failuose. 2021-03-06 Nr. 153909 vaizdo įraše matyti parduotuvės prekybos salė, alkoholio skyrius, kuriame vyriškis, vilkintis mėlyną su pilka spalva striukę, tamsios spalvos sportines kelnes, ant veido užsidėjęs apsauginę kaukę su kuprine ant pečių nuo viršutinės lentynos į rankas paima kelis butelius alkoholio, kurių kiekį bei pavadinimus dėl vaizdo įrašo kokybės įžiūrėti nėra galimybės. Tuo pačiu metu minėtą asmenį stebi apsaugos darbuotojas. 2021-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše fiksuota parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salė, 6 ir 5 kasos. Matyti, kaip ankstesniame įraše aptartas vyras sparčiu žingsnių išeina iš prekybos salės pro 5 kasą. 2021-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše fiksuota parduotuvės vieta už kasų, kur matosi, kaip anksčiau aptartas vyras pro 5 kasą, sparčiai eina pro automatines išėjimo duris, esančias parduotuvės viduje, o po to išeina į lauką pro automatines centrinės parduotuvės duris. Rankose laiko skaidrų butelį ar butelius, kiekis nesimano. Tuo pačiu metu matosi, kaip apsaugos darbuotojas išbėga iš parduotuvės prekybos salės pro automatines parduotuvės centrines duris, bei, pribėgęs prie minėto vyriškio, jį sulaiko. 2021-03-06 Nr. 153218 įraše fiksuotas parduotuvės vaizdas iš lauko pusės, centrinis įėjimas į parduotuvę, pro kurį matosi išeinantis minėtas vyras kiekvienoje rankoje laikantis po vieną butelį. Paskui jį iš parduotuvės išbėga apsaugos darbuotojas, kuris rankoje laikydamas vieną butelį, kurio identifikuoti dėl vaizdo įrašo kokybės nėra galimybės, sulaiko minėtą vyrą, jį laikydamas iš nugaros pusės. Sulaikytas vyras apsisuka į apsaugos darbuotoją veidu, apkabina apsaugos darbuotoją, kuriam paduoda skaidrų butelį, o butelį iš kitos rankos paduoda iš parduotuvės pusės išėjusiai moteriai, kuri paėmusi butelį pasišalina. Apsaugos darbuotojas su dviem buteliais nueina link parduotuvės pusės, o minėtas vyras nuo jos (4 t., b. l. 114-115).
2021-03-08 viešosios tvarkos pažeidimas.
Nukentėjusysis D. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-03-08 jis dirbo Klaipėdos mieste pavėžėju. 20.41 val. ,,Bolt“ programėle gavo užsakymą (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu į jo vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsėdo mergina vardu J.. Atsimena, kad ankščiau yra vežęs minėtą merginą. 21.03 val. nuvežė minėtą merginą (duomenys neskelbtini), ši atsiskaitė grynaisiais. Minėtai merginai lipant iš automobilio staiga prie automobilio priėjo vyras apie 28 metų amžiaus, apie 1,90 m. ūgio, liekno kūno sudėjimo, vilkėjo juodos spalvos striukę, atidaręs jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles pradėjo rėkti: „važiuok iš čia“, sakė necenzūrinius žodžius ir tada rankomis du kartus trenkė ir vieną kartą spyrė jam į veido sritį. Jis išlipęs iš automobilio nebuvo. Norėdamas išvengti didesnės žalos staiga užsidarė duris ir važiavo iš įvykio vietos. Jam išvažiuojant atbuline eigai minėtas asmuo keletą kartų spyrė į minėto automobilio kairės pusės galinį veidrodėlį ir vairuotojo duris. Įvykio metu jautė stiprų fizinį skausmą, jam padaryta apie 400 Eur turtinė žala. Išvažiavęs iš įvykio vietos sustojo (duomenys neskelbtini), ir išsikvietė policiją. Su atvykusiais pareigūnai nuvažiavo į įvykio vietą minėtu adresu. Įvykio vietoje pareigūnai sulaikė minėtą asmenį, kuris jį sužalojo ir apgadino jam priklausantį automobilį (4 t., b. l. 132-134).
Papildomos apklausos metu D. S. tikslindamas 2021-03-08 20.41 val. įvykio aplinkybės parodė, kad kai S. J. atidaręs jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles pradėjo rėkti: ,,Važiuok iš čia“, jo atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais, po ko, nieko nesakęs, rankomis du kartus trenkė veidą, su koja bandė įspirti bet jis staiga pasitraukė, todėl S. J. įspirti nepavyko. Jis tuo metu išlipęs iš automobilio nebuvo, sėdėjo už vairo. Norėdamas išvengti didesnės žalos jis bandė užsidaryti duris, tačiau iki galo jam to padaryti nepavyko, nes S. J. laikė duris. Po to kai jis pavažiavo atbuline eiga S. J. duris paleido, bet du kartus spyrė į jo automobilio kairės pusės priekinį galinio vaizdo veidrodėlį, kurio korpusas bei pats veidrodis įskilo, taip pat spyrė į vairuotojo duris, bei pataikė į durelių lango stiklo gumą (lango stiklo tarpinę), kuri nuo smūgio iššoko bei deformavosi. Po ko subraižė automobilio kairės vairuotojo pusės duris bei vairuotojo durelių stiklą. Ką jis tuo metu turėjo rankoje nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai, girdėjo metalo ir stiklo girgždėjimą. Dėl sumušimo jautė stiprų fizinį skausmą, dėl sužalojimų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl ko reiškia neturtinę žalą 60 Eur, nes tą naktį po sužalojimų dirbti negalėjo, o jo uždarbio vidurkis per pamainą yra 60 Eur. Dėl sužalojimu nedarbingumo neturėjo. Prie ikiteisminio tyrimo pateikia sugadintų automobilio dalių įkainius, siūlomus internetinėje parduotuvėje. Bendra veidrodžio vertė su korpusu yra 85 Eur su PVM 21%, naujo veidrodžio vertė būtų 182 Eur. Padėvėto durų stiklo vertė 43 Eur su PVM 21%, o naujo stiklo vertė 250 Eur. Padėvėtą lango stiklo tarpinę vertina 28 Eur, su PVM 21%, nauja lango stiklo tarpinė kainuotų 70 Eur. Durų įbrėžimus jis sutvarkė savarankiškai, nupoliravo pats, šio sugadinimo materialiai nevertina. Reiškia civilinį ieškinį 216 Eur sumai, kurią sudaro 60 Eur neturtinė žala bei 156 Eur turtinė žala. Patikslina, kad po įvykio jis šiek tiek nuvažiavo iš įvykio vietos bei sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdos m., ir išsikvietė policiją. Su atvykusiais pareigūnais nuvažiavo į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini). Atvykę policijos pareigūnai, kaip suprato, nuvykę į namus pas S. J., jį sulaikė. Taip pat policijos pareigūnai apžiūrėjo jo apgadintą automobilį ir nustatė, kad automobiliui yra apgadintas kairės pusės priekinio galinio vaizdo veidrodėlio rėmas, jis buvo įskeltas bei įskeltas veidrodėlis. Taip pat buvo nustatyta, kad kairės pusės priekinės automobilio durys yra apibraižytos, taip pat apibraižytas nurodytų durelių lango stiklas, buvo iššokusi bei deformavosi kairės pusės priekinių durų lango stiklo tarpinė guma (4 t., b. l. 174-175).
D. S. pateikė sugadinto turto vertę patvirtinantį „Srotas24.lt“ išrašą su atskirų dalių verte (4 t., b. l. 177-178).
Liudytoja J. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. J. pažįsta apie metus laiko, su juo draugauja, yra pora, kai jis nevartoja alkoholio gyvena kartu, tačiau bendro ūkio neveda. 2021-03-08, apie 20.30 val., su „Bolt“ įmonės pavėžėju važiavo pas S. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje. Iš anksto su S. J. susitarusi, jog atvyks nebuvo. Apie tai, kad 20.00 val. bus pas S. J. bute pasakė jo motinai, kuri gyvena atskirai, matomai ji apie jos atvykimą pasakė sūnui S. J., todėl jis jos laukė, o ji vėlavo, todėl jis nervinosi, išėjo laukti jos į kiemą prie namo. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) namo kiemą matė, kad prie laiptinės stovi S. J.. Automobilyje ji sėdėjo ant galinės sėdynės, sumokėjo vairuotojui ir lipo iš automobilio. Matė, kad tuo metu S. J. priėjo prie vairuotojo durų ir atidarė jas, girdėjo, kad ėmė rėkti, kažką sakydamas apie telefoną. Ji žino, kad S. J. kažkuriam „Bolt“ pavežėjui kaip užstatą yra palikęs savo mobiliojo ryšio telefoną ir nežino kuriam, todėl suprato, kad jis šį vairuotoją ir apšaukė dėl savo telefono. Kad būtų sudavęs vairuotojui smūgius, nematė. Vairuotojas ėmė greitai važiuoti iš kiemo atbuline eiga, o tuo metu S. J. spyrė, mano, kad vieną kartą į automobilio pusę, tačiau ar pataikė į automobilį, nematė, spyrio garso negirdėjo. Grįžus į butą, kuriame S. J. gyvena, atvyko policijos pareigūnai ir sulaikę S. J. išsivežė (4 t., b. l. 194-195).
Pristatyto asmens kortelės išrašas patvirtina, kad 2021-03-08 sulaikytam S. J. buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas (5 t., b. l. 12-13).
Šalies argumentai
2021-03-08 pareiškimu D. S. nurodė, kad 2021-03-08 21.03 val. namo kieme, (duomenys neskelbtini), vyras, apie 28 metų amžiaus, apie 1,90 m ūgio, liekno kūno sudėjimo, vilkėjo juodos spalvos striukę, atidaręs jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles rankomis du kartus trenkė ir vieną kartą spyrė jam į veido sritį. Jam išvažiuojant iš įvykio vietos minėtas asmuo keletą kartų spyrė į minėto automobilio kairės pusės galinį veidrodėlį ir vairuotojo duris. Įvykio metu patyrė stiprų fizinį skausmą bei padaryta apie 400 Eur turtinė žala (4 t., b. l. 132).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. S. padaryti odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva veido dešinėje ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (5 t., b. l. 4).
Įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad 5 aukštų gyvenamojo namo rytinėje pusėje kieme stovi juodos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekis nukreiptas į šiaurės pusę. Apžiūrint automobilį matomas apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio rėmas, kairės pusės priekinės durys ir kairės pusės priekinių durų juodos spalvos plastmasinė apdaila, esanti horizontalioje padėtyje ties langu. Ant durų matomi smulkūs įbrėžimai. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra. Padarytos fotolentelės (4 t., b. l. 132-134, 141-150).
2021-04-29 apžiūros protokole aprašytas įvykio vietoje policijos pareigūnų darytas vaizdo įrašytas, pateiktas atskiruose failuose. 2021-03-08 įraše Nr. 009 matyti kaip policijos pareigūnai įeina į laiptinę, kuriuos įleido vyriškis, gyvenantis 1 bute. Policijos pareigūnams vyriškis aiškina, kad kaimynas, gyvenantis 4 aukšte, išgeręs jį vadina gaidžiu. Vyras aiškina, kad jo nepažįsta, jo duomenų nežino, kad neseniai jis sudaužė savo pašto dėžutę. Vyras atsisako prisistatyti aiškindamas, kad paskui tas iš 4 aukšto jam sudaužys bei jį atbukins. Policijos pareigūnai laiptais pasikelia į 4 aukštą prie 15 buto, skambina į buto skambutį. Iš buto išeina vyras, pagal bylos duomenis, S. J., kuris klausia: „kokios problemos?“. Į policijos pareigūno klausimą, ar jis su taksi važiavo, S. J. atsako: „a, tai tas idiotas su šautuvu grasino“. Į klausimą, kaip grasino, S. J. atsako: „tiesiog prie draugės, jis šautuvą išsitraukė“, o jis (S. J.) pasakė: „sakau kaip duosiu“. Jisai (taksi vairuotojas) atsakė: „tuoj tave peršausiu“. Į tai jis (S. J.): „kas yra gaidy sakau“, tai iškart struškių atbula, gale buvo ženklas. Į pareigūno klausimą, ar „BMW“ automobilis buvo, S. J. atsakė, kad taip, gal sedanas. Į pareigūno klausimą, kodėl sukonfliktavo, S. J. nurodė, kad jo draugę atvežė čia, nu jis (S. J.) sako: „tu asile čia man kažkokius foretelius rodysi, sakau kas yra, aš jam sakau kad kai iš kojos duosiu, čia neoficialiai“. Į pareigūno klausimą, kodėl pareiškimo nenori rašyti, S. J. atsakė, kad nenori. Pareigūnui nurodžius, kad jisai (vairuotojas) turi pretenzijų, S. J. teigia, kad tegul rašo. Pareigūnui paprašius pateikti dokumentą S. J. nueina į butą, grįžta ir policijos pareigūnas prašo su jais kartu išeiti prie taksi vairuotojo. 2021-03-08 įraše Nr. 010 yra ankstesnio įrašo Nr. 009 tęsinys. policijos pareigūnas sako: „gal susitarsite“ į ką S. J. atsako: „tai faktas“. Policijos pareigūnai išeina kartu su S. J. į kiemą, kuriame tuo metu automobilyje sėdinčio vairuotojo policijos pareigūnas klausia, ar šis rašys pareiškimą, to paties klausia ir S. J.. Vairuotojas atsakė, kad taip. S. J. replikuoja sakydamas, kad tegu rašo, ką padarysi. Jis vairuotojo klausia, ar šis turi pretenzijų, į ką vairuotojas atsako, kad sugadintas veidrodėlis. S. J. klausia: „kur veidrodėlis, aš veidrodėlį sugadinau, tu įsitikinęs, pas mane dar liudininkai buvo iš 6 buto, o ką tu turėjai rankoj, ką dar sugadinau, o tu mano veidą matai, o ką tu rankoj turėjai“. Vairuotojas atsako, kad nieko neturėjo. S. J. su policijos pareigūnais nuėjo į butą. 2021-03-08 įraše Nr. 011, kuris yra įrašo Nr. 010 tęsinys, matyti kaip į butą Nr. 15 grįžta S. J., prie buto durų koridoriuje jo laukia policijos pareigūnai. Iš buto išeina mergina, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu J. B.. Ji policijos pareigūnų prašo nufotografuoti S. J. asmens dokumentą dėl registracijos. Pokalbio metu J. B. aiškina, kad su S. J. kartu ne važiavo, todėl ji yra ne prie ko. Po to visi išeina iš buto. S. J. užrakina buto duris, visi išeina į kiemą, kur S. J. įsodinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. 2021-03-08 įraše Nr. 012, kuris yra įrašo Nr. 011 tęsinys matyti, kaip policijos pareigūnai įsodina į tarnybinį automobilį S. J., pareigūnė prieina prie taksi vairuotojo bei jam aiškina, kad reikia atvykti į Kauno g. 6, į policiją prie budėtojų bei pranešti apie įvykį. Policijos pareigūnai įsėda į automobilį, praneša per raciją, kad grįžta iš įvykio iš Kretingos g. (4 t., b. l. 167-169).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas.
Kaltinamųjų L. V. ir S. J. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų, ikiteisminio tyrimo metu duotais, parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvadomis, ir kita bylos medžiaga.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014).
Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai). Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2013).
Kaltinime nurodytas aplinkybes, tai yra kaltinamųjų L. V. ir S. J. smurtinius veiksmus, esant apsvaigusiems nuo alkoholio ir veikiant bendrininkų grupe, viešoje vietoje patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo J. J. parodymai bei rašytinė medžiaga. Patys kaltinamieji taip pat iš esmės neneigė naudoję smurtą prieš J. J.. Šį faktą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad J. J. padarytos galvos žaizdos, kurios atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 101).
Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad L. V. ir S. J. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi viešoje vietoje, sankryžoje ties „(duomenys neskelbtini)“ prekybos pasažu, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, įsėdę į sankryžoje sustojusį J. J. vairuojamą taksi automobilį „C. G. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavo vežti, o pastarajam atsisakius, L. V., sėdėdamas automobilio gale, iš nugaros sugriebė J. J. už megztinio bei striukės apykaklės tempė, taip suplėšydamas megztinį su striuke, o tuo pat metu priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs S. J. du kartus rankos alkūne smogė J. J. į veidą ir vieną kartą automobilyje surastu langų grandikliu smogė jam į galvą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, L. V. iššoko iš automobilio ir atidaręs vairuotojo dureles, vieną kartą spyrė J. J. į kairės kojos blauzdą, po ko J. J. išlipus iš automobilio, L. V. jam vieną kartą spyrė į pilvą, o tuo pat metu S. J. du kartus langų grandikliu smogė J. J. į galvą. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamųjų L. V. ir S. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Šio nusikaltimo objektas - viešoji tvarka, kuri buvo sutrikdyta kaltinamųjų bendrais veiksmais. Papildomi obejektai yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas.
Byloje nustatyta, kad kaltinamieji smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį panaudojo viešoje vietoje, sankryžoje ties prekybos pasažu, esant kitiems asmenims. Tokie veiksmai atitinka įžūlų elgesį (agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas), kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kaltinamieji L. V. ir S. J. viešąją rimtį sutrikdė įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju (vakaro metu, sankryžoje ties prekybos pasažu), kur buvo žmonių, patvirtina, kad kaltinamieji, elgdamiesi chuliganiškai ir smurtaudami, suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Be to, teismas laiko visiškai įrodyta, kad kaltinamieji L. V. ir S. J. 2021-01-12, apie 22.55 val., viešoje vietoje, ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai, S. J. spyrus į važiuojančio M. M. vairuojamo I. V. priklausančio automobilio „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinį galinio vaizdo veidrodėlį, o M. M. sustojus ir išlipus iš automobilio, kartu su S. J. užsipuolė M. M., smūgiavo į pastarąjį, tačiau M. M. traukiantis ir smūgių išvengus, L. V. su S. J. įsėdo į automobilį „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. V. vairuojant nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, kur sustoję ir išlipę iš automobilio ėmė jį spardyti: L. V. nenustatytą kiekį kartų spyrė į automobilio dešinę pusę bei ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į dešinės pusės automobilio kėbulo galą, o S. J. nenustatytą kiekį kartų spyrė į automobilio dešinės pusės šoną bei sudavė alkūne į dešinės pusės galinių durų stiklą. Tokiu būdu, bendrais veiksmais, L. V. ir S. J. išdaužė automobilio priekinių ir galinių dešinės pusės durelių stiklus, įlenkė ir subraižė dešinės pusės abejas dureles, nulaužė dešinės pusės priekinį galinio vaizdo veidrodį įskeldami veidrodėlio posūkio stiklą ir subraižydami veidrodėlio korpusą, o byrant stiklams į automobilio vidų, subraižė vidines salono detales.
Kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, nors jų parodymai ir nėra išsamūs, tačiau jų kaltė pilnai įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu. Nustatyta, kad kaltinamųjų veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamieji viešoje vietoje – gatvėje, prie daugiabučių namų, vakaro metu, demonstravo, kad jie negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamųjų elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei, tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Neturėdami jokio teisėto pagrindo, kaltinamieji įžūliu elgesiu, t. y. tyčiniais veiksmais, gatvėje, prie daugiabučio gyvenamojo namo, sutrikdė tuo metu gatvėje esančių ir namo gyventojų gyvenseną, poilsį, sukėlė triukšmą ir sumaištį, kaltinamieji niokojo ir gadino svetimą turtą. Nors BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltinamųjų veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnyje, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009, 2K-25/2013). Kaip matyti, buvo niokojamas ir gadinamas M. M. vairuojamas, I. V. priklausantis turtas - automobilis, jam padaryta gan didelė žala – nukentėjusysis nurodė – 1426,66 Eur, be to nukentėjusysis dėl automobilio suniokojimo turėjo nepatogumų, įvykį matę asmenys buvo šokiruoti. Kaltinamųjų atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip įžūlūs ir vandališki veiksmai. Kaltinamieji viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sugadino svetimą turtą. Ši kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Be to, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis S. J. 2021-01-19, apie 12.00 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaikomas policijos pareigūnų spyrė apsaugos darbuotojui G. P. į kairės kojos kelį, taip padarydamas kairio kelio sumušimą, vidinio menisko ir priekinio kryžminio raiščio plyšimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Aptartų duomenų kontekste nekyla abejonių, kad kaltinamojo S. J.veiksmuose, atliktuose 2021-01-19 konfliktuojant su nukentėjusiuoju – apsaugos darbuotoju G. P., kaltinamasis, sulaikytas policijos pareigūnų, tyčia spyrė apsaugos darbuotojui G. P. į kairės kojos kelį, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą, buvo visi būtinieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimą S. J. padarė tiesiogine tyčia: spirdamas į nukentėjusiojo kairės kojos kelį, suvokė, kad naudoja smurtinius veiksmus prieš žmogų ir norėjo taip veikti. Panaudoto smurto padariniai – G. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamojo padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Be to, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo S. J. kaltę pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – UAB „B. H.“ ir Klaipėdos apskrities VPK priklausančio turto sugadinimo.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės (kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos) svetimą turtą.
Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad S. J. 2021-01-20, apie 21.46 val., eidamas pro UAB „B. H.“ priklausantį prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė į durų stiklą ir taip jį sugadino. Taip pat nustatyta, kad S. J. 2021-02-05, apie 03.00 val., patalpintas Klaipėdos apskrities VPK areštinės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia išdegino stalo stalviršį bei spirdamas į spintelę, ją įlenkė. Tarp kaltinamojo veiksmų ir padaryto svetimo turto sugadinimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, jog kaltinamasis S. J. 2021-01-20, apie 21.46 val., tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – išdaužė UAB „B. H.“ priklausančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ stiklą, padarydamas 210,54 Eur žalą, bei 2021-02-05, apie 03.00 val., tyčia išdegino Klaipėdos apskrities VPK priklausantį stalo stalviršį bei įlenkė spintelę, tokiu būdu padarydamas 185,13 Eur žalą. Nusikalstamas veikas S. J. padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo veikų pavojingumą, numatė, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių norėjo. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
Be to, kaltinamasis S. J. 2021-02-02, apie 22.16 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės dvyliktame aukšte, Klaipėdoje, tyčia spardė didžiojo lifto šachtos duris, taip jas išstumdamas ir išlauždamas šachtos durų šliaužikus, o namo gyventojui M. S. sudrausminus S. J., šis, demonstruodamas į peilį panašiu tyrimo metu nenustatytu daiktu, S. J. teigimu, raktu, grasino jam, liepdamas nesiartinti ir išeiti.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė pilnai įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu. S. J. veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamasis viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, vakaro metu, demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei, tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Neturėdmas jokio teisėto pagrindo, įžūliu elgesiu, t. y. kaltinamojo tyčiniai veiksmai, daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, vakare, sutrikdė namo gyventojų gyvenseną, poilsį, sukėlė triukšmą ir sumaištį, nesaugumo ir baimės jausmą, kaltinamasis niokojo ir gadino svetimą turtą.
Kaip minėta anksčiau, papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnyje, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaip matyti, buvo niokojamas ir gadinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausantis turtas – lifto šachtos durys, be to buvo sutrukdyta daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės gyventojų rimtis, poilsis, o namo gyventojas M. S., išėjęs pažiūrėti ir sudrausminti S. J., šiam rankoje laikant metalinį smaigalį, kaip, kad teigė kaltinamasis, raktus, ir atsigręžus į M. S., pastarajam grasindamas ir liepdamas išeiti, papildomai patyrė nesaugumo ir baimės jausmą, išgąstį. Kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip įžūlūs, grasinantys ir vandališki veiksmai. Kaltinamasis S. J. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sugadino svetimą turtą. Ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Be to, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis S. J. 2021-02-04, apie 23.10 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be aiškios priežasties tyčia spyrė į A. K. priklausančio automobilio „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines dureles, taip jas sugadindamas.
Kaltinamojo S. J. kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolo duomenimis ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis niokojo ir gadino svetimą turtą viešoje vietoje stebint kitiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas mano, kad kaltinamojo S. J. veiksmai padarant nagrinėjamą nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos (BK 284 straipsnis) pažeidimas, kurio metu ne tik sutrikdyta rimtis ir tvarka, demonstruota nepagarba aplinkai ir aplinkiniams, bet ir sugadintas svetimas turtas.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų. Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Dėl to, nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių.
Vagystė laikoma atvira, kai turto savininkas ar turto valdytojas ar pašaliniai asmenys mato kaltininko nusikalstamus veiksmus ir kaltininkas suvokia, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį. Tuo atveju, kai kiti asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. galvoja, kad veikia slaptai, arba, kai asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai, vagystė laikoma slapta. Taigi veikos kvalifikavimui kaip atvirajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia atvirai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009, 2K-245-696/2015).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kad kaltinamasis S. J. 2021-03-06, 15.23 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš prekybos salės, atvirai, matant apsaugos darbuotojui A. K., pagrobė du butelius degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“, kurių vieno butelio vertė 7,29 Eur, bendra - 14,58 Eur vertė, ir neatsiskaitęs už prekes išėjo iš parduotuvės, kur lauke, sulaikytas apsaugos darbuotojo, vieną butelį degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“ atidavė jam, o antrą butelį degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“ perdavė I. S., kuri, nesuvokdama nusikalstamų veiksmų pobūdžio, iš įvykio vietos pasišalino. Tokie kaltinamojo S. J. veiksmai atitinka vagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis) kvalifikuojantį požymį, t. y. atvirąjį svetimo turto pagrobimą.
Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.
Be to, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis S. J. 2021-03-08, apie 21.03 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atidaręs sustojusio D. S. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės vairuotojo dureles, plūsdamas D. S., du kartus smogė jam ranka į veidą, taip padarydamas odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą veido dešinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o išvažiuojant D. S. automobiliu iš kiemo, S. J. du kartus spyrė į automobilio priekinį kairės pusės veidrodėlį, taip jį sugadindamas, vieną kartą spyrė į kairės pusės priekines duris, taip deformuodamas lango stiklo tarpinę, bei tyrimo metu nenustatytu daiktu subraižė kairės pusės priekinių durelių lango stiklą bei durelių korpusą.
Kaltinamojo S. J. kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais pirmiau išdėstytais įrodymais: nukentėjusiojo, liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Be to, smurtinius ir vandališkus S. J. veiksmus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuotas nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas (5 t., b. l. 4), bei automobilio apžiūros metu nustatyti sugadinimai (4 t., b. l. 132-134, 141-150).
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip įžūlūs ir vandališki veiksmai. Kaltinamasis viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, smurtavo bei sugadino svetimą turtą. Kaltinamasis S. J. veikė tiesiogine tyčia, nusikalstama veika, pagal nustatytas aplinkybes, teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Bausmių skyrimas.
Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino žalą nukentėjusiesiems. Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, jog savo noru atlygino nukentėjusiajam D. S. padarytą žalą.
Pripažįstant S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimasi, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).
Nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgiama į tai, jog S. J. nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklus, pradžioje jis kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje (2021-01-12 viešosios tvarkos pažeidimas, sužalojant J. J.), 187 straipsnio 3 dalyje (2021-01-20 UAB „B. H.“ turto sugadinimas), pripažino iš dalies. Teisme kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jokių aplinkybių neginčijo, parodė tik dabar suprantantis savo veiksmų neteisėtumą. Kaltinamasis patvirtino visus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymius, nurodė motyvus, kodėl jo parodymai skiriasi. Nurodė, kad ne viską atsimena dėl girtumo, nukenėjusieji geriau viską atsimena. Tai parodo jo nuoširdų gailėjimąsi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog iš esmės S. J. savo kaltę pripažino ne verčiamas surinktų įrodymų, o savo valia, todėl teismas turi pagrindą konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Kaltinamųjų L. V. ir S. J. atsakomybę dėl BK 284 straipsnyje (2021-01-12 viešosios tvarkos pažeidimas, sužalojant J. J. ir sugadinant M. M. vairuotą automobilį) numatytų nusikalstamų veikų sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad pastarieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Taip pat S. J. atsakomybę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje (2021-02-04 viešosios tvarkos pažeidimas, sugadinant A. K. automobilį), 187 straipsnio 3 dalyje (2021-02-05 Klaipėdos AVPK turto sugadinimas), 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje (2021-03-08 viešosios tvarkos pažeidimas, sužalojant D. S. bei sugadinant jo automobilį) numatytų nusikalstamų veikų sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šias veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltstamų veikų padarymui, be to, kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog visus nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo L. V. gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant L. V. motiną R. C..
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje sąlygų tenkinti kaltinamojo L. V. prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra.
Kaltinamasis L. V. neatitinka pirmojo laidavimo instituto taikymui keliamo reikalavimo – pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis 2K-P-85/2008). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nors kaltinamasis L. V. anksčiau neteistas, tačiau jis padarė ne vieną, o du atskirus nesunkius nusikaltimus, kurie nėra padaryti idealiosios sutapties situacijoje. Nors L. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal tuos pačius BK straipsnius, jo sumanymas daryti naują nusikalstamą veiką kiekvieną kartą kildavo iš naujo, taigi kaltinamojo tyčia buvo susiformavusi ne visumai nusikalstamų veikų, o atskiroms konkrečioms nusikalstamoms veikoms. L. V. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį. Tai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog kaltinamasis L. V. negali būti prilygintas asmenims, kurie nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, o tai savo ruožtu reiškia, jog nėra vienos iš būtinų sąlygų, priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl nurodytų priežasčių plačiau neanalizuotinos kitos įstatyme numatytos sąlygos bei laiduotojos R. C. tinkamumo klausimas, kadangi visų būtinų sąlygų nebuvimas užkerta kelią taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas L. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad L. V., veikdamas bendrininkų grupėje, įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad L. V. anksčiau neteistas (5 t., b. l. 96-100), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (5 t., b. l. 93-95), vykdo individualią veiklą, registruojasi Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 101-102, 103), nusikalstamomis veikomis padarytą žalą atlygino iš dalies, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat BK 55 straipsnio nuostatas, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. V. už kiekvieną BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų dydį nustatant didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Kaltinamsis sutinka atlikti viešuosius darbus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu- prie BK 284 straipsnyje (2021-01-12 viešosios tvarkos pažeidimas, sužalojant J. J.) paskirtos viešųjų darbų bausmės pridėtina dalis bausmės ( 5 mėnesiai), paskirtos pagal BK 284 straipsnį (2021-01-12 viešosios tvarkos pažeidimas, sugadinant M. M. automobilį). Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į panašų veikų padarymo būdą ir kaltės formą.
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-01-12 23.05 val. iki 2021-01-14 13.30 val., iš viso 2 (dvi) dienos, jas prilyginant 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų.
L. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Skiriant bausmę kaltinamajam S. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį - kaltinamasis padarė du baudžiamuosius nusižengimus (BK 187 straipsnio 3 dalis), šešis nesunkius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis (viena veika) ir 284 straipsnis (penkios veikos)), ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Įvertinami S. J. asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau teistas, tarp jų ir už viešosios tvarkos pažeidimus, svetimo turto sugadinimą (5 t., b. l. 174-191), daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, smulkią vagystę, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nesumokėjo (5 t., b. l. 155-173), nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Pažymėtina tai, kad paskutinis kaltinamojo atžvilgiu priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-06-03 teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, dėl 2021-03-05 padarytos veikos. Taigi, visi šie duomenys rodo, kad S. J. sistemingai daro to paties pobūdžio nusikalstamas veikas ir jo nedrausmina ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos griežčiausios straipsnių sankcijose numatytos bausmės rūšys, t. y. BK 187 straipsnio 3 dalies (dvi veikos) sankcijoje numatyta bausmė – areštas, o BK 138 straipsnio 1 dalies (viena veika), 284 straipsnio (penkios veikos), 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimai. Bausmių trukmės S. J. skirtinos atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytas žalas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2021-01-20 veika), 187 straipsnio 3 dalį (2021-02-05 veika), labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, bendrinamos apėmimo būdu, prieš tai pakeitus paskirtąsias arešto bausmes laisvės atėmimo bausme pagal galiojančias bausmių keitimo taisykles, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes.
Apėmimo būdu subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje - prie griežčiausios pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant bausmes, paskirtas pagal BK 284 straipsnį (2021-01-12 veika J. J. atžvilgiu), pagal BK 284 straipsnį (2021-01-12 veika M. M. atžvilgiu), pagal BK 284 straipsnį (2021-02-02 veika), pagal BK 284 straipsnį (2021-02-04 veika), pagal BK 284 straipsnį (2021-03-08 veika), apėmimo būdu subendrintą bausmę. Pridedama po 3 mėnesius švelnesnių bausmų. Dalinis bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad nusikalstamos veikos nesiskiria pavojingumu, šių veikų ta pati kaltės forma.
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis S. J. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikalstamas veikas padarė prieš priimant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-06-03 teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė su 2021-06-03 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2021-07-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi subendrinta vienerių metų penkių mėnesių laisvės apribojimo bausme subendrintina dalinio sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalyse ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu nustatyta tvarka.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Analizuojant BK 75 straipnio dispoziciją, akivaizdu, jog įstatymo leidėjas šia įstatymo norma numato, jog šio straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas teismo nuosprendžio priėmimo metu esant visoms minėtame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas, įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, su kaltinamojo asmenybe, konstatuoja, jog kaltinamojo S. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Esant ankščiau aptartoms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad S. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes nusikalstamas veikas praeityje darė, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą. Svarbu ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021-03-26 nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį jis yra nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas Apeliaciniam teismui.Tai rodo kaltinamojo nenorą keistis.
S. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu nepanaikinta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinama nuo nuosprendžio paskelbimo. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-01-12 23.05 val. iki 2021-01-14 15.30 val. (2 dienos), nuo 2021-02-04 22.50 val. iki 2021-02-05 13.52 val. (1 diena), nuo 2021-03-06 14.40 val. iki 2021-03-08 12.32 val. (2 dienos), ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2021-03-08 iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo. Taip pat į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2021-07-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį.
Dėl civilinių ieškinių.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. J. (J. J.) pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 92-94), kuriuo jis prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. V. ir S. J. 3000 Eur neturtinę žalą.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų smurto patyrė ne tik fizinį skausmą ir moralinį pažeminimą, bet ir didelę psichologinę traumą bei dvasinius pergyvenimus. Po įvykio jam pablogėjo miego kokybė, atsirado dažni galvos skausmai, dėl ko turi vartoti daug įvairių vaistų, pradėjo jausti baimę dirbdamas. Be to, po patirto smurto nedirbo apie dvi savaites, kadangi gydėsi ambulatoriškai, o taip pat ir dėl didelės nervinės bei psichologinės įtampos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė (8 t., b. l. 6, 10).
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo L. V. ir S. J. padarytų tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam J. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis dar patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini nustatyta, kad J. J. diagnozuotos galvos žaizdos. J. J. galvos žaizdos atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo būti padarytos kelis kartus sudavus „sniego gramdytuvu“. J. J. padarytos galvos žaizdos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 101).
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltininkų veiksmus ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoųjų L. V. ir S. J. bendrais veiksmais nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bendrininkų atsakomybė yra solidari. Atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, kad S. J. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šiuo metu yra suimtas, turto neturi; L. V. užsiima individualia veikla, registruotas Užimtumo tarnyboje, turto neturi. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų, jog dėl smurtinių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam J. J. sveikata sutrikdyta negrįžtamai - byloje nėra.
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinių atsakovų skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama 1500 Eur. Kaltinamasis L. V. 2021-08-01 lėšų pervedimo nurodymu į nukentėjusiojo J. J. banko sąskaitą pervedė 300 Eur padarytos žalos atlyginimui (8 t., b. l. 22), todėl iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteistina suma mažintina šia apimtimi. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies - nukentėjusiosiojo J. J. naudai iš kaltinamųjų L. V. ir S. J. solidariai priteisiama 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Be to, civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems L. V. ir S. J. dėl 106,93 Eur žalos, atsiradusios dėl J. J. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo (1 t., b. l. 108-110, 115). Bylos duomenimis nustatyta, kad bendri kaltinamųjų L. V. ir S. J. veiksmai J. J. sukėlė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusysis ir buvo nemokamai gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje. Jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos – 106,93 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir tenkinamas iš dalies, kaltinamieji privalo solidariai atlyginti bendrais veiksmais padarytą žalą. Taigi, kaltinamieji S. J. ir L. V., bendrais veiksmais padarę žalą, vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamųjų solidariai priteisiama 106,93 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. M. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 191-198), kuriuo jis prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. V. ir S. J. 1426,66 Eur turtinę žalą, kurią sudarė apgadinto automobilio remonto išlaidos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti (8 t., b. l. 6, 11). Išlaidų dydis patvirtintas remonto sąmata (1 t., b. l. 192-197). Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu sutiko.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sažalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.
Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti. Taigi, nukentėjusiajam M. M. dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų iš viso buvo padaryta 1426,66 Eur turtinė žala.
Kaltinamasis L. V. 2021-08-01 lėšų pervedimo nurodymu į nukentėjusiojo M. M. banko sąskaitą pervedė 300 Eur padarytos žalos atlyginimui (8 t., b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. V. atlygino nukentėjusiajam dalį žalos, t. y. 300 Eur, todėl M. M. civilinis ieškinys tenkinamas, sumažinant civilinį ieškinį 300 Eur sumai, ir iš kaltinamųjų L. V. ir S. J. solidariai nukentėjusiojo M. M. naudai priteisiama 1126,66 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje procesas dėl civilio ieškinio nutrauktinas.
Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 114-116), kuriuo jis prašė priteisti iš kaltinamojo S. J. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad nusikaltimo metu sužalojus sveikatą patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė ne tik fiziniu skausmu ir moraliniu pažeminimu, bet ir didele psichologine trauma bei dvasiniu pergyvenimu. Pažymėjo, kad iki šiol negali ramiai miegoti, sapnuoja košmarus, kenčia skausmus, šlubuoja, atsirado baimės jausmas. Be to, iki šiol negali dirbti, kadangi yra plyšę kairės kojos vidinis meniskas ir kryžminiai raisčiai. Šiuo metu laukia kairiosios kojos operacijos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė, papildomai nurodė, kad kiekvieną dieną vartoja vaistus nuo skausmo. Vaistams kas mėnesį išeina po 50-100 Eur, tačiau civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškia, kadangi nėra išsaugojęs pirkimo kvitų. Šioje byloje civilinį ieškinį yra pareiškęs tik dėl neturtinės žalos, kurią ir prašo priteisti (8 t., b. l. 6, 11).
Remiantis byloje esančiais duomenimis ir pridėtais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio metu patyrė kairio kelio sumušimą, vidinio menisko ir priekinio kryžminio raiščio plyšimus, kas jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis iki šiol nėra darbingas, 2021-06-04 operuotas, atlikta kairio kelio sąnario artroskopija (7 t., b. l. 174), kas sukėlė papildomą nerimą, išgyvenimus, nepatogumus. Taigi, spręsdamas nukentėjusiajam G. P. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tyčiniais kaltinamojo S. J. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko G. P. buvo sužalotas. Teismas neabejoja, kad viešoje vietoje – prekybos centre, sumuštas nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, neaiškias sveikatos sutrikdymo pasekmes ateityje, buvo apribotos jo bendravimo galimybės, dėl įvykio nukentėjusiojo patirti sužalojimai susiję su jo sveikatos pakenkimais, patirdamas kairio kelio sumušimą, vidinio menisko ir priekinio kryžminio raiščio plyšimus, jis buvo operuojamas. Šiuo metu yra apsunkintas nukentėjusiojo vaikščiojimas, kas patvirtina liekamuosius traumos padarinius. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiajam G. P. iš kaltinamojo S. J. priteisiant 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Be to, civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam S. J. dėl 59,28 Eur žalos, atsiradusios dėl G. P. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo (2 t., b. l. 153-155, 160). Nukentėjusysis G. P. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos – 59,28 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkinamas. Kaltinamasis S. J., vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo S. J. priteisiama 59,28 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Be to, civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam S. J. dėl 1544,79 Eur žalos, atsiradusios dėl G. P. skirtos ligos išmokos, atlyginimo (2 t., b. l. 164-196; 3 t., b. l. 7-31, 33). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus dėl išmokėtos ligos pašalpos civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis), nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, dėl ko nukentėjusysis negalėjo dirbti ir jam buvo mokama ligos pašalpa. Iš kaltinamojo S. J. priteisiama 1544,79 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.
Be to, civilinis ieškovas „(duomenys neskelbtini)“ filialas pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 89-91, 95), kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo S. J. 378 Eur turtinę žalą, kurią sudarė UAB „B. H.“ išmokėta draudimo išmoka. Ieškinyje nurodyta, kad draudėjui (UAB „B. H.“) buvo išmokėta 378 Eur draudimo išmoka ir taip atlyginta žala, atsiradusi dėl 2021-01-20 prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „B. H.“, išdaužto durų stiklo. Išlaidų dydis patvirtintas žalos apskaičiavimo išvados išrašu (3 t., b. l. 88). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkinamas. Kaltinamasis S. J., vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, privalo atlyginti „(duomenys neskelbtini)“ filialui išlaidas, todėl iš kaltinamojo S. J. priteisiama 378 Eur „(duomenys neskelbtini)“ filialui.
Be to, civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį (4 t., b. l. 24-27), kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo S. J. 157,30 Eur turtinę žalą, kurią sudarė sugadinto turto (lifto šachtos durų) remonto išlaidos. Išlaidų dydis patvirtinamas remonto sąmata (4 t., b. l. 18). Ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir pilnai tenkinamas. Kaltinamasis S. J., vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, privalo atlyginti civilinei ieškovei 157,30 Eur išlaidas, todėl iš kaltinamojo S. J. priteisiama 157,30 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo žalos padarymo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Sprendžiant klausimą dėl 5 proc. metinių palūkanų, svarbu paminėti, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese visų pirma sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis, o tik įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kai tuo tarpu procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), akivaizdu, jog teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinės ieškovės prašymas tenkinamas iš dalies, 5 proc. metinės palūkanos priteistinos skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-62-696/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-480/2014).
Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 153-154), kuriuo jis prašė priteisti iš kaltinamojo S. J. 665,03 Eur turtinę žalą, kurią sudarė apgadinto automobilio remonto išlaidos. Išlaidų dydis patvirtintas remonto sąmata (3 t., b. l. 150-152). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nukentėjusiajam A. K. dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo padaryta 665,03 Eur turtinė žala. Ši suma yra pagrįsta ir priteisiama iš kaltinamojo S. J. (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Be to, civilinis ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį (5 t., b. l. 52-53), kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo S. J. 185,13 Eur turtinę žalą. Ieškovo teigimu 185,13 Eur turtinę žalą sudaro atlikti sugadinto turto (stalo ir spintelės) remonto darbai. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti (8 t., b. l. 6, 8). Išlaidų dydis patvirtintas PVM sąskaita faktūra (5 t., b. l. 50). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys pagrįstas, tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, dėl ko tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Iš kaltinamojo S. J. priteisiama 185,13 Eur Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S. pareiškė civilinį ieškinį (4 t., b. l. 189-190), kuriuo jis prašė priteisti iš kaltinamojo S. J. 216 Eur žalą, kurią sudarė 156 Eur turtinė ir 60 Eur neturtinė žala. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad S. J. atlygino padarytą žalą, dėl ko civilinio ieškinio atsisako (8 t., b. l. 6). Procesas dėl D. S. pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.
Dėl proceso išlaidų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašymais Nr. (12.34Mr) PT-5123, Nr. (12.34Mr) PT-5158 ir Nr. (12.34Mr) PT-5201 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo prašo iš kaltinamųjų: L. V. išieškoti valstybės naudai 149,94 Eur, o iš S. J. – iš viso 504 Eur (185,94 + 318,06) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jiems baudžiamojoje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą (7 t., b. l. 157, 158-160; 8 t., b. l. 18-19, 25-26, 27-28).
BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjų dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinkti advokatai, suteikę S. J. ir L. V. antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamųjų teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.
Kiti klausimai. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietoje- (duomenys neskelbtini), paimti du paketai su DNR nuoplovomis, paketas su apsaugine kauke ir DNR pėdsakais, paketas su lyginamuoju stiklo šukių pavyzdžiu, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje (1 t., b. l. 157; 2 t., b. l. 21, 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; skaitmeninės laikmenos (CD, 10 vnt.) su vaizdo įrašais, saugomos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2021-01-12 veika J. J. atžvilgiu), ir paskirti 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį neatlygintinai dirbti 18 valandų per mėnesį visuomenės labui;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2021-01-12 veika M. M. atžvilgiu), ir paskirti 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį neatlygintinai dirbti 18 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu–prie griežčiausios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2021-01-12 veika J. J. atžvilgiu) paskirtos viešųjų darbų bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2021-01-12 veika M. M. atžvilgiu), ir L. V. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį neatlygintinai dirbti 18 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį neatlygintinai dirbti 18 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-01-12 23.05 val. iki 2021-01-14 13.30 val. – 2 (dvi dienas), jas prilyginant 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų.
Išaiškinti L. V., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis). Taip pat išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (BK 46 straipsnio 7 dalis).
L. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2021-01-12 veika J. J. atžvilgiu), ir jam paskirti 8 ( aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2021-01-12 veika M. M. atžvilgiu), ir jam paskirti 8 ( aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (2021-01-19 veika), ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (2021-01-20 veika), ir jam paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2021-02-02 veika), ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2021-02-04 veika), ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (2021-02-05 veika), ir jam paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2021-03-06 veika), ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2021-03-08 veika), ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2021-01-20 veika), 187 straipsnio 3 dalį ( 2021-02-05 veika) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – prie griežčiausios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2021-01-12 veika J. J. atžvilgiu), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2021-01-12 veika M. M. atžvilgiu), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2021-02-02 veika), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2021-02-04 veika), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2021-03-08 veika), apėmimo būdu subendrintą bausmę, ir S. J. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę S. J. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šią bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su 2021-06-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2021-07-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir S. J. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-01-12 23.05 val. iki 2021-01-14 15.30 val. (2 dienas), nuo 2021-02-04 22.50 val. iki 2021-02-05 13.52 val. (1 dieną), nuo 2021-03-06 14.40 val. iki 2021-03-08 12.32 val. (2 dienas) bei laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2021-03-08 iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę - suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2021-07-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį
Kardomąją priemonę –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.
Nukentėjusiojo J. J. (J. J.) pareikštą 3000 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš L. V. ir S. J. 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam J. J.. Kitą civilio ieškinio dalį atmesti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 106,93 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš S. J. ir L. V. 106,93 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Nukentėjusiojo M. M. pareikštą 1426,66 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš L. V. ir S. J. 1126,66 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. M.. Kitoje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Nukentėjusiojo G. P. pareikštą 1500 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš S. J. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam G. P..
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 59,28 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. J. 59,28 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą 1544,79 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. J. 1544,79 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.
Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini) “ filialo pareikštą 378 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. J. 378 Eur turtinės žalos atlyginimą „(duomenys neskelbtini)“ filialui.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 157,30 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. J. 157,30 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.
Nukentėjusiojo A. K. pareikštą 665,03 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš S. J. 665,03 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. K..
Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštą 185,13 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. J. 185,13 Eur turtinės žalos atlyginimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.
Procesą dėl nukentėjusiojo D. S. pareikšto 216 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymus išieškoti iš L. V. ir S. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje, atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) paimtus du paketus su DNR nuoplovomis, paketą su apsaugine kauke ir DNR pėdsakais, paketą su lyginamuoju stiklo šukių pavyzdžiu, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 10 skaitmeninių laikmenų (CD) su vaizdo įrašais, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.