- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-263-361/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01300-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- S. J.
- Advokatai
- Asta Mačernytė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. ir jo gynėjos advokatės Astos Mačernytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2021 m. sausio 12 d. veika J. J. atžvilgiu) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
BK 284 straipsnį (2021 m. sausio 12 d. veika M. M. atžvilgiu) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
BK 284 straipsnį (2021 m. kovo 8 d. veika) 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2021 m. sausio 20 d. veika), 187 straipsnio 3 dalį (2021 m. vasario 5 d. veika), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį, prie griežčiausios pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant bausmes, paskirtas pagal BK 284 straipsnį (2021 m. sausio 12 d. veika J. J. atžvilgiu), BK 284 straipsnį (2021 m. sausio 12 d. veika M. M. atžvilgiu), BK 284 straipsnį (2021 m. vasario 2 d. veika), BK 284 straipsnį (2021 m. vasario 4 d. veika), BK 284 straipsnį (2021 m. kovo 8 d. veika),?, ir S. J. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šią bausmę nuspręsta subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. birželio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2021 m. liepos 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir S. J. paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaitytas S. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 12 d. 23.05 val. iki 2021 m. sausio 14 d. 15.30 val. (2 dienos), nuo 2021 m. vasario 4 d. 22.50 val. iki 2021 m. vasario 5 d. 13.52 val. (1 diena), nuo 2021 m. kovo 6 d. 14.40 val. iki 2021 m. kovo 8 d. 12.32 val. (2 dienos) ir laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. kovo 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2021 m. liepos 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.
Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo J. J. (J. J.) civilinis ieškinys, jam priteista solidariai iš L. V. ir S. J. 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Tenkintas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, civilinei ieškovei priteista solidariai iš S. J. ir L. V. 106,93 Eur.
Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys ir jam priteista solidariai iš L. V. ir S. J. 1 126,66 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitą proceso dėl civilinio ieškinio dalį nuspręsta nutraukti.
Tenkintas nukentėjusiojo G. P. civilinis ieškinys, jam priteista iš S. J. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Tenkintas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, civilinei ieškovei priteista iš S. J. 59,28 Eur.
Tenkintas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys, civiliniam ieškovui priteista iš S. J. 1 544,79 Eur.
Tenkintas civilinio ieškovo „If P&C Insurance AS“ filialo civilinis ieškinys, civiliniam ieškovui priteista iš S. J. 378 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Tenkintas civilinės ieškovės UAB „Mano būstas“ civilinis ieškinys, civilinei ieškovei priteista iš S. J. 157,30 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.
Tenkintas nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys, jam priteista iš S. J. 665,03 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Tenkintas civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys, civiliniam ieškovui priteista iš S. J. 185,13 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Procesas dėl nukentėjusiojo D. S. pareikšto 216 Eur civilinio ieškinio nutrauktas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymus išieškoti iš L. V. ir S. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje, nuspręsta atmesti.
Dėl šiuo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos) nuteisto L. V. apeliacinio skundo negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su L. V., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y.: jie 2021 m. sausio 12 d., apie 22.45 val., viešoje vietoje sankryžoje ties „Vėtrungės“ prekybos pasažu Taikos pr. 28, Klaipėdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, įsėdo į sankryžoje sustojusį J. J. (J. J.) vairuojamą taksi automobilį „Citroen Grand Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavo vežti, o J. J. atsisakius, L. V., sėdėdamas automobilio gale, iš nugaros sugriebė J. J. už megztinio ir striukės apykaklės, tempė, taip suplėšė megztinį su striuke, o tuo pat metu priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs S. J. du kartus rankos alkūne smogė J. J. į veidą ir vieną kartą automobilyje surastu langų grandikliu smogė jam į galvą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, L. V. iššoko iš automobilio ir, atidaręs vairuotojo dureles, vieną kartą spyrė J. J. į kairės kojos blauzdą, po to J. J. išlipus iš automobilio L. V. jam vieną kartą spyrė į pilvą, o tuo pat metu S. J. du kartus langų grandikliu smogė J. J. į galvą, padarydamas galvos žaizdas. Taip L. V. ir S. J., veikdami bendrininkų grupe, nukentėjusiajam J. J. sukeldami fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
2. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su L. V., viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y.: jie 2021 m. sausio 12 d., apie 22.55 val., viešoje vietoje ties (duomenys neskelbtini) g. namu, Klaipėdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, S. J. spyrus į važiuojančio M. M. vairuojamo I. V. priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinį galinio vaizdo veidrodėlį, o M. M. sustojus ir išlipus iš automobilio, abu užsipuolė M. M., smūgiavo į jį, tačiau, M. M. traukiantis ir smūgių išvengus, L. V. su S. J. įsėdo į automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. V. vairuojant nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, kur sustoję ir išlipę iš automobilio ėmė jį spardyti: L. V. nenustatytą kiekį kartų spyrė į automobilio dešinę pusę ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į dešinės pusės automobilio kėbulo galą, o S. J. nenustatytą kiekį kartų spyrė į automobilio dešinės pusės šoną ir sudavė alkūne į dešinės pusės galinių durų stiklą. Tokiu būdu bendrais veiksmais L. V. ir S. J. išdaužė automobilio priekinių ir galinių dešinės pusės durelių stiklus, įlenkė ir subraižė dešinės pusės abejas dureles, nulaužė dešinės pusės priekinį galinio vaizdo veidrodį, įskeldami veidrodėlio posūkio stiklą ir subraižydami veidrodėlio korpusą, o byrant stiklams į automobilio vidų, subraižė vidines salono detales. Tokiu būdu L. V. ir S. J., veikdami bendrai, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sugadindami svetimą turtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
3. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis 2021 m. sausio 19 d., apie 12.00 val., prekybos centre „Akropolis“, esančiame adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaikomas policijos pareigūnų spyrė apsaugos darbuotojui G. P. į kairės kojos kelį, taip padarydamas kairio kelio sumušimą, vidinio menisko ir priekinio kryžminio raiščio plyšimą, tai nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
4. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2021 m. sausio 20 d., apie 21.46 val., eidamas pro UAB „Baltishes Haus“ priklausantį prekybos centrą „Studlendas“, esantį adresu Herkaus Manto g. 90-1, Klaipėda, tyčia spyrė į durų stiklą ir taip jį suskaldydamas sugadino 210,54 Eur vertės svetimą turtą.
5. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jis 2021 m. vasario 2 d., apie 22.16 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės dvyliktame aukšte, Klaipėdoje, tyčia spardė didžiojo lifto šachtos duris, taip jas išstumdamas ir išlauždamas šachtos durų šliaužikus, o namo gyventojui M. S. sudrausminus S. J., šis, demonstruodamas į peilį panašų tyrimo metu nenustatytą daiktą, grasino jam, liepdamas nesiartinti ir sakydamas: „Jei nenori problemų – išeik.“ Tokiu būdu S. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais, sugadindamas UAB „Mano būstas Klaipėda“ priklausantį liftą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
6. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jis 2021 m. vasario 4 d., apie 23.10 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be aiškios priežasties tyčia spyrė į A. K. priklausančio automobilio „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines dureles, taip jas sugadindamas. Tokiu būdu S. J. viešoje vietoje, vandališkais veiksmais sugadindamas svetimą turtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
7. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2021 m. vasario 5 d., apie 3.00 val., uždarytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kameroje Nr. 11 Kauno g. 6, Klaipėdos mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia išdegino stalo stalviršį ir, spirdamas į spintelę, ją įlenkė, taip sugadindamas 185,13 Eur vertės Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą.
8. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: jis 2021 m. kovo 6 d., 15.23 val., prekybos centre „Lidl 157“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš prekybos salės paėmęs du butelius degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“, kurių vieno vertė 7,29 Eur, bendra vertė – 14,58 Eur, matant apsaugos darbuotojui, neatsiskaitęs už prekes išėjo iš parduotuvės, kur lauke sulaikytas apsaugos darbuotojo vieną butelį degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“ atidavė jam, o antrą butelį degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“ perdavė I. S., kuri, nesuvokdama nusikalstamų veiksmų pobūdžio, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu S. J. pasikėsino atvirai pagrobti UAB „Lidl Lietuva“ priklausantį vieną butelį degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“, 7,29 Eur vertės, ir, veikdamas per asmenį, nesuvokusį nusikalstamų veiksmų pobūdžio, atvirai pagrobė vieną butelį degtinės „Klasikinė degtinė Shustov“, 7,29 Eur vertės.
9. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jis 2021 m. kovo 8 d., apie 21.03 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atidaręs sustojusio D. S. automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės vairuotojo dureles, plūsdamas D. S., du kartus smogė jam ranka į veidą, taip padarydamas odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą veido dešinėje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o išvažiuojant D. S. automobiliu iš kiemo, S. J. du kartus spyrė į automobilio priekinį kairės pusės veidrodėlį, taip jį sugadindamas, vieną kartą spyrė į kairės pusės priekines duris, taip deformuodamas lango stiklo tarpinę, ir tyrimo metu nenustatytu daiktu subraižė kairės pusės priekinių durelių lango stiklą bei durelių korpusą. Tokiu būdu S. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sugadindamas D. S. priklausantį turtą demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai ir prašymai
10. Nuteistasis S. J. ir jo gynėja apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį – skirtą nuosprendžiu bausmę sumažinti arba skirti švelnesnę bausmę.
10.1. Mano, kad yra nuteistas per griežtai, nes kaltės neneigė, geranoriškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas, su vienu iš nukentėjusiųjų jam pavyko susitaikyti, tik to tyrėja neįformino. Šiam nukentėjusiajam atlyginta materialinė žala, jis pretenzijų nuteistajam neturi, procesas pagal šio nukentėjusiojo civilinį ieškinį nutrauktas. Teigia, jog skirta laisvės atėmimo bausmė negarantuoja, jog bausmės tikslai bus pasiekti. Skiriama bausme nebūtinai turi būti siekiama griežčiau pamokyti kaltinamąjį, o jam turi būti suteikiamas šansas kuo greičiau integruotis į visuomenę. Teismas turėtų atsižvelgti į S. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino kaltę, nuoširdžiai gailisi. Todėl, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatomis, teismas turėtų skirti S. J. švelnesnę bausmę.
10.2. Nurodo, kad priteistas nuosprendžiu žalos atlyginimo sumas S. J. galės atlyginti tik būdamas ir dirbdamas laisvėje. Gydydamasis priklausomybę nuo alkoholio, jis galės integruotis į visuomenę. Esant nelaisvėje, nukentės sugyventinės J. B. mažamečio (2 metų) sūnaus T. B., kuris laiko S. J. savo tėvu, interesai. Sugyventinės parodymai tyrėjos užfiksuoti tendencingai, nepažymint, kad ji rūpinosi S. J. viso tyrimo metu. Be to, S. J. fizinė ir materialinė pagalba reikalinga 45 proc. nedarbingumo lygį turinčiai motinai. S. J. rimtai žiūri į gyvenimą, taisosi – įkalinimo įstaigoje gauna diplomus už žaidimą krepšinio komandose, 2014 m. mokėsi anglų kalbos, 2016 m. įgijo kompiuterio operatoriaus kvalifikaciją.
Atsiliepimas
11. Prokuratūra atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgė tiek į nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai išdėstė parenkamos jam bausmės rūšies ir dydžio motyvus. Teismas argumentavo, kodėl negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti skirtos bausmės vykdymo. Nors S. J. vienam iš nukentėjusiųjų atlygino 216 Eur žalą, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka spręsti dėl švelnesnės bausmės jam skyrimo. S. J. nėra biologinis mažamečio sugyventinės vaiko tėvas, todėl neturi pareigos išlaikyti šį vaiką. Be to, vaiku rūpinasi jo motina J. B.. Nėra byloje duomenų, kad S. B. teikė J. B. pagalbą iki sulaikymo ir jo neįgali motina negalėtų savimi pasirūpinti. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta J. B. tvirtino, kad S. J. pažįsta apie metus laiko, su juo draugauja, yra pora, kai jis nevartoja alkoholio, gyvena kartu, tačiau bendro ūkio neveda. Todėl nesutinka su skundo argumentais, jog tyrėja tendencingai užfiksavo šios liudytojos parodymus. Tvirto, emocinio, šeimos santykiais pagrįsto ryšio tarp S. J. ir J. B. nebuvo. Mano, kad skirta S. J. bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka bausmės paskirtį.
12. Nukentėjusysis G. P. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad S. J. nubaustas per švelniai. Dėl S. J. nusikalstamos veikos prarado apsaugos darbuotojo darbą, yra bedarbis, turi įsipareigojimų bankams, registruotas Užimtumo tarnyboje. S. J. atsiprašymą teisme vertina kaip nenuoširdų, suvaidintą. Jokių finansinių įmokų iš pastarojo nesulaukė.
13. Teismo posėdyje apygardos teisme nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimuose pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta, skundu ginčijama S. J. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, teisinga ir ne per griežta. Byloje nėra ginčo dėl nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, todėl toliau pasisakoma tik neperžengiant apeliacinio skundo ribų – dėl S. J. paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisėtumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320 straipsnio 3 dalis).
15. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, jog S. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kad su vienu iš nukentėjusiųjų susitaikė, atlygino žalą ir pagal jo civilinį ieškinį procesas nutrauktas, o kitiems nukentėjusiesiems žala atlygintų dirdamas laisvėje, kartu greičiau integruotųsi į visuomenę, padėtų sugyventinei auginti mažametį jos vaiką, galėtų rūpintis savo neįgalia motina. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus ir nepakankamus skirtai bausmei sumažinti ar sušvelninti.
17. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog skirdamas bausmę S. J. pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aptartas Baudžiamojo kodekso nuostatas. Teismas, parinkdamas nuteistajam S. J. bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į nuteistojo kaltės formą ir rūšį (nuteistasis veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (visos nusikalstamos veikos baigtos). Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistajam S. J. nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną sunkinančią, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, – veiką padarė recidyvistas. Individualizuodamas S. J. skiriamas bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino ir šio nuteistojo asmenybę: anksčiau teistas, taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimus, svetimo turto sugadinimą, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, smulkią vagystę, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nesumokėjo, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Paskutinis jam priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 3 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl 2021 m. kovo 5 d. padarytos veikos (t. 5, b. l. 155–173, 174–191). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis S. J. teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino S. J. paskirtą bausmę vienu trečdaliu.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas individualizuodamas S. J. skirtinas bausmes tinkamai taikė aptartas BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles, ir pagrįstai nusprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus S. J. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) sankcijoje numatytą arešto, o pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (viena veika), 284 straipsnį (penkios veikos), 178 straipsnio 2 dalį – terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį nei minėtų BK straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam S. J. bausmių rūšis ir dydžius, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Galiausiai, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pažeidimų teismas taip pat nepadarė ir pagrįstai taikė BK 63 straipsnyje numatytus bausmių bendrinimo būdus – bausmių apėmimą ir dalinį sudėjimą.
20. Įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmė S. J. paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus. Apeliantų skundo argumentai nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ar kokių reikšmingų aplinkybių visumos, kuri leistų manyti, jog S. J. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). S. J. vaidmuo aktualiose veikose buvo aktyvus ir vienas pagrindinių. Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams.
21. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo.
22. Teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2013). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
23. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo S. J. asmenybę, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiam nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį.
24. Remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis (jo dalis) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
25. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį S. J., sudaro 63,27 Eur, jos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.
26. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylos. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. J. anksčiau teistas daug kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis S. J. iki suėmimo niekur nedirbo, duomenų apie turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms S. J. turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad išlaidos už S. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. J. ir jo gynėjos advokatės Astos Mačernytės apeliacinį skundą atmesti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nuteistajam S. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo S. J. nepriteisti.