- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- e2A-1800-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01125-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neradenta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Dainava“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neradenta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neradenta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Dainava“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. L., Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Neradenta“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Dainava“ (toliau – ir atsakovė) 2 111,88 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės darbuotoja atvykusi į stomatologijos kabinetą, esantį daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), rado užlietą darbo kabinetą. Apie šį įvykį iš karto buvo informuota Lietuvos policija ir daugiabučio namo administratorius – atsakovė. Kabinetui buvo padaryta ši žala: vienoje patalpoje peršlapo ir nukrito pakabinamos lubos, apibėgo siena, buvo sulietos pacientų kortelės ir buvo nepakeliamas kanalizacijos kvapas. Dėl šio įvykio, stomatologijos kabinetas nedelsiant buvo uždarytas ir kurį laiką jame negalėjo būti teikiamos jokios stomatologijos paslaugos. Avarinė tarnyba buvo atvykusi į patalpas 3 kartus, tačiau nieko negalėjo padaryti, nes neturėjo tinkamos įrangos. Tik atvykus ieškovės iškviestam privačiam santechnikui senas sutrūkęs kanalizacijos vamzdis buvo suveržtas mova, kuri laikinai sustabdė nuotekų pratekėjimą į ieškovei priklausantį stomatologijos kabinetą. Pažymėjo, kad vien tais metais tai buvo jau trečias kanalizacijos sistemos gedimo atvejis, dėl kurio buvo kreiptasi į pastatą administruojančią organizaciją – atsakovę. Informavus atsakovę apie šį įvykį, atvykę atsakovės specialistai tik apžiūrėjo patalpas, pažadėjo sutvarkyti avariją, tačiau niekas nebuvo daroma. Namas senas (statybos metai – 1959 m.), kanalizacijos vamzdynas nekeistas. Rūsyje, kuriame yra ieškovės įrengti kompresoriai, pastoviai telkšo balos, jaučiasi smarvė, veisiasi uodai, kas labai kenkia įrangai.
3. Dėl užliejimo metu padarytos žalos patalpoms ir turtui yra atsakinga atsakovė, kuri yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, nes vanduo išsiveržė iš bendrojo naudojimo objekto, kurį prižiūri ir administruoja atsakovė, kuri pažeidė teisės aktų nuostatas netinkamai atlikusi savo pareigas prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Žala, kurią turi atlyginti atsakovė, yra 2 111,88 EUR, ją sudaro ieškovės kabineto remonto darbai – 1 000 EUR, ieškovės įsigytos statybinės medžiagos – 311,88 EUR ir ieškovės negautos pajamos, kadangi ji negalėjo dirbti ir teikti stomatologijos paslaugų – 800 EUR.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Mano Būstas Dainava“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus, tokio subjekto kaltę, žalos faktą ir tikslų jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp tariamai atsakovės neteisėtų veiksmų bei sukeltos žalos atsiradimo. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė teisės aktų nuostatas netinkamai atlikusi savo pareigas prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius savo teiginius. Taip pat ieškovė nepateikė jokių kompetentingų specialistų rengtų aktų, išvadų ir panašių dokumentų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai spręsti, jog ieškovė patyrė būtent tokio masto žalą.
5. Paaiškino, kad atsakovė, įvykio metu administravo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir savo pareigas atliko tinkamai, nuolat ir periodiškai tikrina gyvenamojo namo techninę būklę. Pažymėjo, kad dar 2021 m. gegužės 10 d. atlikus kasmetinę namo adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, buvo nustatyta labai bloga namo būklė. Pakartojus apžiūrą 2021 m. rugsėjo 16 d. esminių pakitimų nenustatyta. Pristačius susidariusią situaciją namo butų ir kitų patalpų savininkams, buvo nutarta ne atlikti reikiamus remonto darbus, o dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) procese. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų dauguma 2021 m. gruodžio 8 d. pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui, darbų pradžia buvo planuojama 2024 metais.
6. Nurodė, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte yra numatytas ir savininkų pritartas pilnas visų vamzdynų keitimas, todėl namo butų ir kitų patalpų savininkai nepageidavo, kad atsakovė, kaip namo administratorė, vykdytų kokius nors papildomus vamzdynų keitimo darbus, o pageidavo, jog būtų tik šalinamos avarijos bei atliekami skubūs darbai, kas nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta.
7. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodomu laikotarpiu atsakovė gavo pranešimą apie įvykį ir jos įgaliotiems asmenims atlikus apžiūrą buvo nustatyta, kad pratekėjimas vyko per perdangą, kuri savavališkai buvo uždengta pakabinamomis lubomis. Patikrinus nuotekų stovą, pastebėta, kad šis įtrūkęs, todėl avarinės tarnybos darbuotojai buvo pasirengę lokalizuoti problemą, tačiau ieškovės pasamdytas santechnikas nusprendė laikinus pratekėjimo lokalizavimo darbus atlikti savarankiškai. Nurodė, kad dėl ieškovės vilkinimų bei nepritarimų, remonto darbai užtruko.
8. Pažymėjo, kad teismų praktikoje nurodyta, kad kai avarija atsiranda dėl sienose esančių vamzdžių ar kanalizacijos sistemų nesandarumo atsakovė (administratorė) neturi galimybės pastebėti šių sistemų susidėvėjimo požymių. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) (su pakeitimais) 87.1, 87.1.1 punktų nuostatomis, teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu administratorius turi atlikti bei atlieka tik vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą. Nepasiekiamoje ir nematomoje vietoje esančių vamzdžių priežiūros ir remonto pareigos administratoriams teisės aktai nenumato, todėl, tokių vamzdžių avarijos metu administratoriaus veiksmai negali būti vertinami kaip neatsargumas ar kitoks neteisėtas veikimas, nes administratorius nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei tarp administratoriaus veiksmų / neveikimo ir avarijos bute nėra priežastinio ryšio. Tokiais atvejais laikytina, kad administratoriaus funkcijas atliko tinkamai, nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.263 straipsnių reikalavimų ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
9. Pažymėjo, kad ieškovės nurodomas žalos dydis yra neįrodytas bei nepagrįstas. Byloje pateiktos nuotraukos su tariamais apgadinimais įvykio metu atsakovei kelia abejones, ar turtui galėjo būti sukelta tokio masto žala, nes pateikiamose nuotraukose nėra užfiksuotos patalpos, kurioms padaryta žala. Taip pat, byloje nėra pateikiamos nuotraukos, kaip patalpos atrodė iki žalos atsiradimo. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog ieškovo pareiga įrodyti, kokia buvo buto būklė iki apliejimo, kad ta apimtimi ir atlyginti nukentėjusiam žalą nesudarant jam sąlygų nepagrįstai praturtėti. Prie ieškinio nėra pateiktos sąmatos, nepaskaičiuotas nusidėvėjimas, nėra pateikti duomenys bei įrodymai, kada paskutinį kartą patalpos buvo remontuotos, taip pat nenurodyta, kaip ieškovė apskaičiavo prašomos priteisti žalos dydį. Ieškinyje taip pat yra keliamas reikalavimas atlyginti 800 EUR negautas pajamas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų šiam reikalavimui pagrįsti. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų.
10. Trečiasis asmuo N. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti.
11. Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, kurių neįrodžius, atsakovė nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, pastato bendraturčių (naudotojų) ar kitų subjektų kaltės. Be to, nesutiko su pareikštu žalos dydžiu, kadangi ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl negautų pajamų. Pažymėjo, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, nes tam turi pritarti patalpų savininkai.
Šalies argumentai
12. Ieškovė dublike nurodė, jog atsakovė pripažįsta, kad daugiabučio namo būklė buvo prasta, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, o laukė, kol pradės įgyvendinti modernizacijos projektą, kurio data tiksliai nebuvo žinoma. Pažymėjo, kad darbai pradėti tik 2024 m. kovo mėn. pradžioje, po trejų metų, kuomet buvo nustatyta, kad daugiabučio namo būklė yra prasta, kas reiškia, kad būtent atsakovės neveikimas, t. y. jokių veiksmų nesiėmimas siekiant išvengti šios avarijos (trūkusio kanalizacijos vamzdžio), sąlygojo ne tik patį įvykį, bet ir žalos atsiradimą ieškovei priklausančioje patalpoje.
13. Iš atsakovės pateiktų dokumentų – statinio apžiūros akto, statinio techninės priežiūros žurnalo matyti, jog nėra nurodyta, kad buvo apžiūrėti nuotekų tinklai. Kadangi įvykus avarijai atsakovės specialistai tik apžiūrėjo patalpas, pažadėjo sutvarkyti įtrūkusį vamzdį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų avarijos padariniams šalinti, ieškovė buvo priversta pati imtis veiksmų, todėl kreipėsi į trečiuosius asmenis. Pažymėjo, kad trūkus nuotekų vamzdžiui ieškovė negalėjo vykdyti jokios veiklos bei ilgai laukė, kol atsakovė suras galimybę kažkada atvykti ir sutaisyti vamzdį bei pašalinti atsiradusius nuostolius. Tik atvykus ieškovės iškviestam privačiam santechnikui, senas sutrūkęs kanalizacijos vamzdis buvo suveržtas mova, kuri laikinai sustabdė nuotekų pratekėjimą į ieškovei priklausantį odontologijos kabinetą.
14. Pasisakydama dėl atsakovės argumento, kad administratorius nėra ir negali būti atsakingas už namo bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, kurios yra uždengtos savininkų savavališkai įrengtomis apdailomis, nurodė, kad atsakovei matant, kad vamzdžiai buvo uždengti, ji turėjo pateikti prašymą ieškovei leisti apžiūrėti vamzdžius, ko niekada nepadarė, kas reiškia, kad atsakovė niekada neatliko šių vamzdžių apžiūros ieškovės patalpose ir nesiėmė kitokių priemonių, kurios padėtų maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę.
15. Nagrinėjamu atveju atsakovė ne tik žinojo, kad viso namo būklė yra prasta, bet ir realiai netikrino techninės vamzdyno būklės patalpose, kas reiškia, kad atsakovė tinkamai nevykdė nuotekų vamzdžių sistemos stebėsenos. Atsakovės veiksmai lėmė netinkamą nuotekų sistemos priežiūrą – nesiėmimas jokių veiksmų žinant, kad pastato būklė prasta, laikytinas neteisėtu. Atsakovė turėjo galimybę įspėti gyventojus, kad būtina atlikti nuotekų vamzdžių sistemos remonto darbus, siekiant išvengti galimų avarijų, tačiau to nepadarė. Todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos dėl aplietų ieškovės patalpų sugadinant turtą yra priežastinis ryšys.
16. Pažymėjo, kad iš pateiktų nuotraukų matyti patalpų būklė įvykio metu, kas pagrindžia ieškovei priklausančiai patalpai padarytos žalos dydį, nes buvo iškritusios lubos, aplieta siena, sulietos pacientų kortelės, ant grindų telkšojo balos. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė pateikė žalos dydį patvirtinančius dokumentus, taip pat pažymą apie ieškovės gautas pajamas nuo 2022 m. balandžio mėn. iki liepos mėn. Kadangi 2022 m. rugpjūčio mėn. dėl įvykusios avarijos ieškovė negalėjo vykdyti veiklos, todėl negautos pajamos laikytinos ieškovės nuostoliais. Keturių mėnesių vidurkis yra 1 578,95 Eur, tačiau ieškovė prašo priteisti 800 Eur, kaip negautas pajamas. Visi kiti ieškovės nuostoliai yra odontologijos kabineto patalpų remonto ir statybinių medžiagų išlaidos.
Atsiliepimas
17. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad nepagrįstas ieškovės argumentas, jog atsakovei nustačius, kad daugiabučio namo būklė buvo prasta, ji nesiėmė jokių veiksmų, kadangi atsakovė, nustačiusi prastą namo būklę, ėmėsi veiksmų namo atnaujinimo (modernizavimo) procesui pradėti, o namo butų ir kitų patalpų savininkai, pritardami namo atnaujinimui (modernizavimui), pritarė ir viso namo vamzdyno pakeitimui. Atsakovė neturėjo pagrindo elgtis priešingai savininkų išreikštai valiai ir inicijuoti papildomus darbus atskirai keičiant vamzdyną, nes tokie atsakovės veiksmai iš savininkų pusės būtų traktuojami kaip siekimas pasipelnyti padidinant tenkančią mokestinę naštą. Šioje situacijoje atsakovė galėjo tik lokaliai šalinti kilusias avarijas.
18. Pažymėjo, kad administratorius neturi įstatyminės pareigos vizualiai tikrinti nematomoje vietoje esančių bendrųjų namo inžinerinių konstrukcijų, todėl nėra laikytinas atsakingu už tokio pobūdžio žalos kilimą, nes jo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Šiuos argumentus grindė Reglamento 38 punktu, numatančiu, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė; Reglamento 98 punktu, numatančiu, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė ieškovei iš atsakovės 322,44 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 EUR bylinėjimosi išlaidų.
20. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, yra atsakinga už žalą, kilusią dėl 2022 m. rugpjūčio 3 d. įvykusio odontologijos kabineto, esančio nurodytame gyvenamajame name, apliejimo.
21. Teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikti dokumentai patvirtino, kad atsakovė periodiškai tikrino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninę būklę bei vykdė namo bendro naudojimo objektų remonto darbus. Be to, atsakovė organizavo minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano, kuriam dauguma savininkų pritarė, ir aktyviai dalyvavo jo įgyvendinime. Atsakovės darbuotojai tinkamai reagavo į įvykį ir atliko reikiamus darbus, būtinus avarijai likviduoti, o atsakovės samdytas rangovas atliko kanalizacijos vamzdžių pakeitimo darbus ieškovės odontologijos kabinete ir namo perdangoje.
22. Teismas taip pat konstatavo, kad vamzdžio / stovo trūkimo odontologijos kabinete pastebėti nebuvo įmanoma, kadangi jis trūko namo perdangoje, todėl atsakovės darbuotojai, atlikdami periodines patikras, vizualiai negalėjo matyti ir įvertinti namo perdangoje užmūryto vamzdžio stovio.
23. Teismas nurodė, kad byloje nesant duomenų, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę, kaip namo administratorę, dėl odontologijos kabineto užliejimų ar vandens pratekėjimų dėl netinkamos kanalizacijos vamzdynų būklės iki ginčo įvykio, atsakovė neturėjo pagrindo abejoti kanalizacijos vamzdžio/stovo tvarkingumu, o ieškovės atstovės argumentas, kad atsakovė be pranešimo apie įvykį turėjo pareigą nustatyti bendrojo naudojimo nuotekų sistemos ar jos dalies nusidėvėjimo faktą, kai jis šiuo atveju galėjo būti nustatytas tik sugadinant namo bendraturčiui nuosavybės teise priklausančių patalpų lubų apdailą bei išgriaunant dalį lubų, prieštarauja protingumo principui.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti kanalizacijos stovo, esančio namo perdangoje, pažeidimų, todėl jos elgesys šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip didelis nerūpestingumas, kuris tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Ieškovei neįrodžius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nebuvo pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų patekusi į ieškovės patalpas ir vizualiai jas apžiūrėjusi, žala vis tiek būtų kilusi, nes kanalizacijos vamzdžio kritinė būklė tokiu būdu objektyviai negalėjo būti nustatyta, kas reiškia, kad ieškovė būtų patyrusi žalą, net jeigu ir nebūtų buvę galimo atsakovės neveikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus: užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pirmosios instancijos teismas šią atsakovės, kaip administratorės, funkciją vertino labai formaliai, šališkai ir palankiai tik atsakovei.
25.2. Nuostatų 7.7. punkte yra įtvirtinta atsakovės, kaip administratorės, pareiga – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Nors pati atsakovė pripažino, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklė yra labai prasta, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, kas sąlygoja atsakovės neveikimą, tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas labai formaliai vertino atsakovės pareigas ir neveikimą, nors atsakovė turėjo prievolę pašalinti grėsmę turtui.
25.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad darbai pradėti tik 2024 m. kovo mėn. pradžioje, t. y. po 3 metų, kai buvo nustatyta, kad daugiabučio namo būklė yra prasta. Apeliantės vertinimu, būtent atsakovės neveikimas, t. y. jokių veiksmų nesiėmimas siekiant išvengti šios avarijos (trūkusio kanalizacijos vamzdžio), sąlygojo ne tik patį įvykį, bet ir žalos atsiradimą apeliantei priklausančioje patalpoje.
25.4. Teismas tik formaliai įvertino atsakovės pateiktus dokumentus – statinio apžiūros aktą, statinio techninės priežiūros žurnalą, kuriuose nėra nurodyta, kad buvo apžiūrėti nuotekų tinklai, nors ieškovė buvo nurodžiusi, kad tai buvo trečias kanalizacijos sistemos gedimo atvejis, dėl kurių buvo kreiptasi į pastatą administruojančią organizaciją – atsakovę.
25.5. Teisės aktuose nėra numatyta jokių išimčių, už kokių inžinerinių tinklų (vizualiai matomų ir nematomų) atsako administratorius, tačiau pirmosios instancijos teismo išvada, kad kanalizacijos vamzdžio / stovo trūkimo odontologijos kabinete pastebėti nebuvo įmanoma, kadangi jis trūko namo perdangoje, tad atsakovės darbuotojai, atlikdami periodines patikras, vizualiai negalėjo matyti ir įvertinti namo perdangoje užmūryto vamzdžio stovio, atleidžia atsakovę nuo bet kokios atsakomybės ir pareigų, numatytų Nuostatose, vykdymo. Esant tokiai teismo išvadai, atsakovė, kaip administratorė, niekada neatsakys už savo prievolių nevykdymą, nes yra pateisinimas, jog inžineriniai tinklai buvo perdangose. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kas atsako už vamzdžių, kurie yra namo konstrukcijose, būklę ir jų tikrinimą.
25.6. Atsakovei buvo žinoma, kad gyvenamojo namo būklė yra labai prasta, namas yra senas (statybos metai – 1959), o kanalizacijos vamzdynas nekeistas. Būtent šios aplinkybės ir turėjo sąlygoti atsakovės veikimą. Atsakovė žinojo, kad namo inžineriniai tinklai yra prastos būklės, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, nors tokią prievolę turėjo. Atsakovė turėjo galimybę įspėti gyventojus, kad būtina atlikti nuotekų vamzdžių sistemos remonto darbus, siekiant išvengti galimų avarijų, tačiau to nepadarė, o tik laukė.
Žemesnės instancijos teismas
25.7. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės, kaip administratorės, pareigas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
Atsiliepimas
26. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
26.1. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, nevykdė savo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) bei Nuostatuose. Pagal teisinį reglamentavimą gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja.
26.2. Pagal Lietuvos Respublikos statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių naudojimo priežiūros tvarka“, administratorius nėra įpareigotas ar techniškai pajėgus atlikti invazinių (ardomųjų) tyrimų, ar apžiūrėti vamzdynų, esančių perdangose ar kitose paslėptose konstrukcijose. Tokios patikros galimos tik atlikus specialiuosius tyrimus ar avarijos atveju. Tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pažymėdamas, jog administratorius, atlikdamas periodines apžiūras, negali vizualiai nustatyti perdangose paslėptų vamzdynų stovio.
Žemesnės instancijos teismas
26.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nors byloje nėra pateikta duomenų ar įrodymų, jog atsakovė bandė patekti į ginčo butą, siekiant vizualiai įvertinti bendrųjų pastato inžinerinių sistemų būklę, o patalpos savininkė neleido to daryti, tačiau akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų patekusi į ieškovės patalpas ir vizualiai jas apžiūrėjusi, žala vis tiek būtų kilusi, nes kanalizacijos vamzdžio kritinė būklė tokiu būdu objektyviai negalėjo būti nustatyta.
Šalies argumentai
26.4. Apeliantės teiginiai, kad administratorius „realiai netikrino vamzdyno būklės“ ir „galėjo matyti tupyklų sifonus“ neatitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. apžiūros aktu konstatuota problema buvo aiškiai matoma tų patalpų ribose, kurios buvo prieinamos techninei apžiūrai, t. y. tupyklų sifonai, esantys antrame aukšte, po pakabinamomis lubomis. Tačiau incidentą sukėlęs nuotekų vamzdžio trūkimas įvyko namo perdangoje, kurioje vamzdis buvo užmūrytas ir vizualiai nematomas bei nepasiekiamas.
26.5. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nepasiekiamoje ir nematomoje vietoje esančių vamzdžių priežiūros ir remonto pareigos administratoriams teisės aktai nenumato, todėl, tokių vamzdžių avarijos metu administratoriaus veiksmai negali būti vertinami kaip neatsargumas ar kitoks neteisėtas veikimas, kadangi, kai administratorius nepažeidė teisės aktų reikalavimų tarp administratoriaus veiksmų/neveikimo ir avarijos bute nėra priežastinio ryšio. O jeigu trūkęs vamzdis yra gyvenamojoje patalpoje ir uždengtas apdaila, administratorius neturi realios galimybės nustatyti vamzdžio pažeidimo ir jo pašalinti, tad tokiais atvejais konstatuotina, kad administratoriaus, kaip techninio prižiūrėtojo, veiksmai iki žalos atsiradimo yra pakankami išvadai, jog jis tinkamai vykdė jam nurodytais teisės aktais nustatytas pareigas ir neatliko neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
26.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės argumentai, jog žala atsirado dėl bendrosios inžinerinės įrangos nepriežiūros ir nerūpestingumo neorganizuojant inžinerinės įrangos remonto iki avarijos, yra nepagrįsti. Byloje neįrodyta, kad atsakovė neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
26.7. Apeliantės reikalavimas pripažinti atsakovę atsakinga už paslėptų vamzdžių, esančių perdangose, būklę, neturi teisinio pagrindo, kadangi vadovaujantis STR 1.07.03:2017 „Statinių naudojimo priežiūros tvarka“ nuostatomis, techninės priežiūros darbai apima vizualines apžiūras prieinamose vietose.
Šalies argumentai
26.8. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, jog administratorė, žinodama apie blogą namo būklę, nesiėmė veiksmų, kadangi byloje esantys įrodymai parodo priešingai: 2021 m. gegužės 10 d. buvo atlikta namo apžiūra ir nustatyta bloga techninė būklė; 2021 m. rugsėjo 16 d. pakartotinė apžiūra patvirtino situaciją; 2021 m. gruodžio 8 d. butų ir kitų patalpų savininkai sprendimu pritarė namo modernizacijai; 2022 m. gegužės 18 d. pasirašyta projektavimo sutartis; 2023 m. gegužės 11 d. įvyko darbų pirkimo procedūros; 2024 m. kovo mėn. pradėti remonto darbai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).
28. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl byloje reikšmingų faktinių bylos aplinkybių
29. Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. kanalizacijos nuotekomis buvo užpiltas UAB „Neradenta“ odontologijos kabinetas, esantis daugiabutyje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis). Ieškovė UAB „Neradenta“ pretenzija dėl šio įvykio atsakovei „Mano Būstas Dainava“, administruojančiai Daugiabutį (toliau – ir administratorė), išsiuntė el. paštu 2022 m. rugpjūčio 9 d. Atsakovė „Mano Būstas Dainava“ atsisakė tenkinti ieškovės UAB „Neradenta“ pretenziją.
30. Daugiabučio administratorės 2022 m. rugpjūčio 3 d. surašytu Statinio apžiūros aktu konstatuota, jog 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra ir nustatyta, kad per nurodyto buto pakabinamas lubas bėga vanduo, vandens prabėgimai yra iš perdangos, tose vietose, kur yra pajungti antro aukšto užbetonuoti tupyklų sifonai, todėl norint įvertinti tikslią vamzdžio trūkimo vietą, reikalingas kanalizacijos vamzdžių, esančių antro aukšto bendro naudojimo tualeto patalpose atidengimas išdaužant betoną. Į bylą pateikti 2022 m. rugpjūčio 3 d. Atliktų darbų 2022 m. rugpjūčio 3 d. priėmimo–perdavimo aktai Nr. MB:T19-131930 ir Nr. MB:T19-143091, iš kurių matyti, kad gavus pranešimą apie patalpų užliejimą, buvo atvykta į vietą ir atkimštas kanalizacijos stovas bei pranešta UAB „Kauno vandenys“, jog šuliniai yra pilni.
31. Daugiabučio administratorės 2022 m. rugpjūčio 19 d. surašytu Statinio apžiūros aktu Nr. DA493701 konstatuota, kad apžiūros metu nustatyta problema – blogos būklės nesandarus buitinių nuotekų vamzdynas, nurodyta, kad stomatologiniame kabinete reikia keisti kanalizacijos vamzdžius, einančius po pakabinamomis lubomis, kurie yra antro aukšto bendro naudojimo tualetų patalpose, panaikinti tupyklų sifonus, esančius perdengime.
32. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. MBD-IR-22-012663 Kauno m. savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriui bei trečiajam asmeniui N. L., be kita ko, atsakė, kad pratekėjimas buvo ne per vamzdžių konstrukcijas, o per jų perdangą; patikrinus nuotekų stovą pastebėta, kad šis yra įtrūkęs. Analogiška informacija minėtiems adresatams perduota atsakovės 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. MBD-IR-22-012706, papildomai nurodant, kad administratoriui atliekant apžiūrą pastebėtas trūkęs buitinių nuotekų stovas per perdangą. Atsakovė 2022 m. spalio 7 d. raštu Nr. MBD-IR-22-012763 Kauno m. savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrių informavo, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. nurodytame objekte buvo atlikti buitinių nuotekų vamzdžių (einančių per odontologijos kabineto lubas) keitimo darbai, panaikinti perdangoje tupyklų sifonai, demontuotos senos nuotekų atkarpos, esančios perdangoje ir sumontuotos naujos bei atlikti griovimo ir atstatymo darbai perdangoje. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina į bylą pateiktas 2022 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-K-V22-1865036-11 ir Pranešimų suvestinė.
33. Remiantis į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais nustatyta, kad stomatologijos kabineto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui ieškovė išleido 1 311,88 EUR, t. y. 311,88 EUR už įsigytas statybines medžiagas ir 1 000 EUR už kabineto remontą. Pažyma apie ieškovės gautas pajamas nuo 2022 m. balandžio mėn. iki liepos mėn. patvirtina, kad iki odontologijos kabineto užliejimo keturių mėnesių pajamų vidurkis sudarė 1 578,95 EUR, į kurį atsižvelgiant ieškovė prašo priteisti 800 EUR kaip negautas pajamas.
34. Administratorės 2022 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. MBD-IR-22-012835 patvirtina, kad 2022 m. spalio 17 d. gavusi ieškovės UAB „Neradenta“ pretenziją dėl 2 111,88 EUR nuostolių atlyginimo, atsisakė juos atlyginti, nurodydama, kad ji, kaip namo administratorė, nėra atsakinga dėl ieškovės nurodytų nuostolių atsiradimo, nes avarija įvyko dėl namo sienose esančių vamzdžių ar kanalizacijos sistemų nesandarumo, kurių administratorė pastebėti neturėjo galimybės;. Be to, nuotekų pratekėjimas vyko per perdangą, kuri buvo ieškovės uždengta apdaila.
35. Administratorės 2021 m. gegužės 10 d. atliktos kasmetinės namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros Statinio apžiūros akte Nr. Saj6-Nr.51 konstatuota bloga namo būklė bei nurodyti rekomenduojami darbai defektams šalinti. Akto 3.3 punkte nurodyta, kad laiptinių rūsiuose fekalinės kanalizacijos stovas bei vamzdynai matomi vietomis pakorodavę, rekomenduojama susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti naujomis. Administratorei 2021 m. rugsėjo 16 d. atlikus periodinę apžiūrą tikslu patikrinti daugiabučio gyvenamojo namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimą šildymo sezonui, surašytas Statinio apžiūros aktas Nr. Saj6-Nr.51-1, kuriame pateikta išvada, jog esminių pakitimų nuo 2021 m. pavasarinės apžiūros nenustatyta; gyvenamasis namas tinkamai paruoštas šildymo sezonui. Administratorės į bylą pateiktame Statinio techninės priežiūros žurnale fiksuoti administratorės vykdyta statinio nuolatinė stebėsena.
36. Į bylą pateikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas bei butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo protokolai patvirtina, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2021 m. gruodžio 8 d. dauguma nusprendė neatlikti administratoriaus rekomenduojamų darbų statinio defektams šalinti, o pritarė Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui, kuriame, be kita ko, numatytas ir visų vamzdynų keitimas.
37. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Neradenta“ ieškinys atsakovei UAB „Mano Būstas Dainava“, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorei, konstatavus, kad administratorė nėra atsakinga už ieškovei UAB „Neradenta“ padarytą žalą, kuri kilo dėl 2022 m. rugpjūčio 3 d. įvykusio odontologijos kabineto, esančio Daugiabutyje, apliejimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovės (apeliantės), nesutinkančios su pirmosios instancijos teismo sprendimu, keliamas klausimas dėl teismo (ne)tinkamai atlikto įrodymų vertinimo ir dėl to priimto neteisėto ir nepagrįsto sprendimo, kad atsakovė nėra už ieškovei padarytą žalą atsakingas asmuo, bei atsakovės atsikirtimai į apeliacinį skundą.
Dėl daugiabučio namo administratorės (ne)teisėtų veiksmų
38. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino įrodymus ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir priežastinio ryšio tarp administratorės bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsiradusios žalos, be pagrindo pripažindamas, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti kanalizacijos stovo, esančio namo perdangoje, pažeidimų, nors į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad administratorės elgesys neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą ieškovės turtui, nes ieškovė neįrodė atsakovės, kaip gyvenamojo namo administratorės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp administratorės bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 185 straipsnis), todėl pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.
39. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; kt.). Pareiga rūpintis savo turtu, jį prižiūrėti, remontuoti ir užtikrinti, jog nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, ir priimti su tuo susijusius sprendimus išlieka pagrindinė daugiabučio namo savininkų pareiga (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnis, 4.83 straipsnio 3 dalis, Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalis, 47 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės, kurioje išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023; kt.). Būtent daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus įstatymas įpareigoja spręsti klausimus dėl daugiabučio namo priežiūros bei jo objektų atnaujinimo ir pagerinimo darbų. CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, o to paties straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.
41. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, 32 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (CK 4.84 straipsnio 8 dalis), o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (aktuali redakcija) patvirtintą 11 punktą, statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
42. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. gegužės 10 d. atlikus kasmetinę namo adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir konstatavus blogą namo būklę, be kita ko ir tai, kad laiptinių rūsiuose fekalinės kanalizacijos stovas bei vamzdynai matomi vietomis paveikti korozijos, ir rekomendavus susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti naujomis, dauguma butų ir kitų patalpų savininkų, kurie apmoka už atliktus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus savo lėšomis, nepritarė administratoriaus rekomendacijoms atlikti darbus statinio defektams šalinti, tačiau 2021 m. gruodžio 8 d. pritarė Daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) darbai pradėti tik 2024 m. kovo mėn. pradžioje, t. y. po 3 metų, kai buvo nustatyta, kad daugiabučio namo būklė yra prasta, tačiau įvertinus butų ir kitų patalpų savininkų poziciją dėl defektų šalinimo, tarp jų ir susidėvėjusių vamzdynų dalių keitimo naujomis, darytina išvada, kad butų ir kitų patalpų savininkai iki Daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) pasirinko lokalų avarijų likvidavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, butų ir kitų patalpų savininkų daugumai nepritarus administratoriaus rekomendacijoms atlikti darbus Daugiabučio defektams šalinti, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neveikimo, todėl apeliantės argumentas, jog administratorė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta šios avarijos dėl trūkusio kanalizacijos vamzdžio, ir sąlygojo ne tik patį įvykį, bet ir žalos atsiradimą apeliantei priklausančioje patalpoje, atmestinas kaip nepagrįstas dėl žemiau išdėstytų motyvų.
43. Pirma, bendro naudojimo inžinerinės konstrukcijos, esančios gyventojams nuosavybės teise esančiose patalpose apžiūrimos tuo atveju, kai gyventojai patys kreipiasi į administratorių, nurodydami įtarimų dėl galimų konstrukcijų defektų keliančias aplinkybes. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę, kaip namo administratorę, dėl odontologijos kabineto užliejimų ar vandens pratekėjimų dėl netinkamos kanalizacijos vamzdynų būklės iki ginčo įvykio (CPK 12, 178 straipsniai). Antra, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Daugiabutyje esantis odontologijos kabinetas, buvo aplietas trūkus buitinių nuotekų stovui, einančiam per perdangą, todėl buitinių nuotekų stovo trūkimo (pažeidimo) vieta nebuvo akivaizdi (stomatologijos kabinete ant lubų buvę kanalizacijos vamzdžiai buvo uždengti pakabinamomis lubomis), ji buvo nustatyta avarijos likvidavimui atlikus griovimo ir atstatymo perdangoje darbus. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas elektros inžinierius R. E., matęs odontologijos kabinetą iš karto po apliejimo, patvirtino, jog nustatyti, kur buvo avarijos vieta, jam nepavyko, nes nuotekos į odontologijos kabinetą veržėsi iš lubų keliose vietose, kuriose buvo kanalizacijos vamzdžiai. Teisme liudijęs atsakovės techninis inžinierius P. S., dalyvavęs statinio (duomenys neskelbtini)apžiūroje, kuri vyksta apžiūrint bendrojo naudojimo vidaus patalpas bei inžinerines konstrukcijas, paaiškino, kad virš odontologijos kabineto yra bendro naudojimo patalpos – bendri tualetai (namas bendrabučio tipo), tačiau visi tualetų vamzdžiai yra perdangoje, jų vizualiai nesimato, todėl vykdomos planinės apžiūros metu jie nevertinami. Trečia, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, periodiškai tikrino ginčo Daugiabučio (statybos metai – 1959; kanalizacijos vamzdynas nekeistas) techninę būklę, vykdė namo bendro naudojimo objektų remonto darbus, organizavo Daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano ir aktyviai dalyvavo jo įgyvendinime, atliko ginčo avarijos likvidavimo darbus ir kanalizacijos vamzdžių pakeitimo darbus ieškovės odontologijos kabinete ir namo perdangoje – pratekėjimo vietos nustatymui ir vamzdžių pakeitimui atliko pirmo ir antro aukštų perdangos ardymo, griovimo ir atstatymo darbus.
44. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
45. Nutartyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, kaip ginčo Daugiabučio administratorė, neturi teisės savarankiškai priimti sprendimo dėl daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų, taip pat ir dėl kanalizacijos stovo, esančio namo pirmo ir antro aukštų perdangoje, kuris apžiūrint Daugiabučio bendro naudojimo patalpas nesimato, remonto darbų, tokiais atvejais ji veikia esant daugiabučio namo bendrasavininkų pavedimui bei aiškiai išreikštai valiai, kaip organizatorius ir (ar) vykdytojas, organizuojantis (vykdantis) pastato savininkų priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti atsakovę neatlikus jai priskirtų funkcijų ar jas atlikus netinkamai.
46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai (CPK 178 straipsnis) patvirtina, kad atsakovė ginčo Daugiabučio bendro naudojimo patalpų administravimo pareigą iš esmės vykdė tinkamai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, todėl ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimo išlaidų
47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ar vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei argumentuotai pasisakė dėl esminių bylos faktinių ir teisinių aspektų, pateikdamas motyvuotas išvadas. Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu, tinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas nenukrypstant nuo bylai aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, ir palieka skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė, kuri nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Neradenta“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2‑1282-435/2025, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.