Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. D. (toliau – M. D.) gynėjos advokatės R. J. (toliau – R. J.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-541, taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. 2012 m. spalio 10 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 178 straipsnio 3 dalį (4 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė ir 90 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2014 m. vasario 18 d., bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 5 d. 2017 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-541, nutarta nuteistajam M. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė taikyti lygtinį paleidimą. Skundu apygardos teismui nuteistojo M. D. gynėja advokatė R. J. prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Skunde nurodoma, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nepagrįstai susikoncentravo į nuteistojo padarytus vidaus tvarkos pažeidimus bei į turimus finansinius įsipareigojimus, todėl neteisingai įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir tai lėmė, kad byla nebuvo išnagrinėta objektyviai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad neatliktos bausmės dalis, lyginant su atlikta bausmės dalimi, yra maža. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų didesnes galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, pasirūpinti operatyviu areštuoto turto realizavimu, o tai lemtų ir greitesnį finansinių įsipareigojimų išsprendimą. Nurodoma ir tai, kad nuteistojo elgesys šiuo metu yra teigiamas ir teismas nepagrįstai vertino, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu elgesys nebuvo nuosekliai nukreiptas teigiama koregavimo linkme. M. D. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, dirba ŽŪB ,,N.“, todėl teismo pozicija dėl lygtinio paleidimo netaikymo, (kai nuteistasis jau kuris laikas dirba bei studijuoja už pataisos namų ribų), yra visiškai nesuprantama. Nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, jo gyvenimo partnerė serga ir jai sunku vienai pasirūpinti jų mažamečiu vaiku, todėl reikalinga M. D. pagalba. Pirmosios instancijos teismas į visas šias nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes neatsižvelgė, dėl ko priėmė formalią nutartį ir nepagrįstai pripažino, kad lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas. Skunde taip pat aptariama teismų praktika bei Europos Tarybos Ministrų komiteto priimtos rekomendacijos Nr. R(2006)2, kuriose numatoma, kad lygtinis paleidimas yra viena iš priemonių, sukuriančių sąlygas nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę ir greičiau prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Lygtinai paleidus M. D. būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, nebūtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, dėl to yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.Skundas tenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo M. D. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuteistojo stiprius socialinius ryšius bei dalyvavimą socialinėse programose, taip pat ir tai, kad nuteistasis dengia finansinius įsipareigojimus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau prižiūrėti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinį paleidimą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė bausmės atlikimo metu padarytiems vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimams bei nuteistojo finansiniams įsipareigojimams, visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių M. D. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, juo labiau, jog, remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Pritariant Komisijos išvadoms, pažymėtina, kad M. D. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, priskiriamų apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šiuo metu jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikalaujamą bausmės dalį, leidžiančią svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kas suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui. Nors nuteistasis ir yra teistas anksčiau pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau tai buvo 2006 m. Tokiu būdu, sprendžiant M. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad M. D. nagrinėjamu atveju laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, matyti, kad M. D. per visą paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį buvo 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, ką ypač akcentavo apylinkės teismas, tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone šie pažeidimai sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti vertinami kaip esminiai, eliminuojantys galimybę taikyti lygtinį paleidimą, kadangi šiuo metu yra nebegaliojantys, juo labiau, kad nuteistasis buvo ir 6 kartus skatintas. Paskutinis paskatinimas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo paskirtas 2017 m. gegužės 17 d. (remiantis su skundu pateiktais duomenimis 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo paskirtas dar vienas paskatinimas), tuo tarpu paskutinė nuobauda skirta 2016 m. kovo 23 d., todėl vertinant vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, paskatinimų kontekste, matoma, kad nuteistojo elgesio korekcija nuosekliai krypo teigiama linkme. Pažymėtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. gegužės 9 d. yra gavęs leidimą vykti be sargybos ar be palydos, šiuo metu dirba ir gyvena už įstaigos ribų. Visos šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesys koreguojamas išimtinai teigiama linkme ir M. D. jau yra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės, juolab, kad nuteistasis jau gana ilgą laiką dirba bendrovėje „N.“ (nuo 2017-05-15), įmonės charakterizuojamas teigiamai, per šį laikotarpį pataisos namuose drausmės pažeidimų nepadarė. Aptartų duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nuo pat atvykimo į įkalinimo įstaigą, sutiko dirbti Pataisos namų valgykloje darbininku, šiuo metu dirba ŽŪB ,,N.“ ir tai atskleidžia nuteistojo teigiamą požiūrį į darbą. Be to, M. D. mokosi ir Aleksandro Stulginskio universitete, taip pat bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo staliaus specialybę. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodomas vienas kriminogeninis veiksnys galintis paskatinti ateityje nusikalsti – finansiniai įsipareigojimai, tačiau aukšta darbinė motyvacija bei įgytas išsilavinimas, lygtinio paleidimo atveju gali tapti paskata, teisėtais būdais, spręsti klausimus susijusius su finansiniais įsipareigojimais. Be to, iš byloje pateiktų duomenų, matoma, kad nuteistasis yra pilnai padengęs žalą baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartos aplinkybės atskleidžia nuteistojo atsakingą požiūrį į turimus finansinius įsipareigojimus, kuriuos pagal galimybes dengia, todėl vien likusių įsipareigojimų pagal išduotus vykdomuosius dokumentus dydis, negali būti vertinamas, kaip pagrindas nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Analizuojant M. D. asmenybės pokyčius, bei jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, vertintina ir tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinėje veikloje. Iš nuteistojo papildomai pateiktų duomenų matyti, kad jis yra aktyvus įvairių renginių pataisos namuose dalyvis ir nugalėtojas. Šių duomenų kontekste svarbu pažymėti, kad M. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 19 balų, kas priskiriama žemos rizikos grupei, ir tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nenusikals ir laikysis įstatymų. Be to, nuteistojo elgesyje nestebima savikontrolės praradimo epizodų ir smurtinio elgesio apraiškų, jis supranta priežiūros svarbą ir poreikį turėti, bendrai visų pripažintas vertybes. Šios nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, leis jam sėkmingai reintegruotis į visuomenę ir laikytis bendrai priimtų elgesio taisyklių ir bendrai taikomų moralinių nuostatų.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti ir neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys, tačiau teigiamai M. D. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima auklėti ir prižiūrėti neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis turi 2012-07-31 gimusį sūnų, kas neabejotinai veiks kaip apsauginis faktorius sulaikantis jį nuo galimo pakartotino nusikalstamumo. Komisija, taikydama M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nelaikytinas jo atleidimu nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo M. D. gynėjos advokatės R. J. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2017 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos nutarimas Nr. 93 - 541 dėl M. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktu, 8 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. D. gynėjos advokatės R. J. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2- ame sektoriuje 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-541 dėl nuteistojo M. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nustatyti nuteistajam M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punkte, numatytas pareigas:

- per 15 (penkiolika) dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.