- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- II-551-1100/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00616-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- I. J.
- Advokatai
- Aleksanderis Višnevskis
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.11Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovui advokatui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski) (nuotoliniu būdu),
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui Gintautui Radzevičiui (nuotoliniu būdu),
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pareiškėjas) atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo J. V. 2023 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-8299-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyriausiasis tyrėjas J. V. 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8299-2023 nustatė, kad I. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus, nes jis 2023 m. kovo 12 d. 1.59 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,39 promilės neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių (teisė vairuoti transporto priemones yra atimta), vairavo pakartotinai neblaivus, kai 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo skirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiavo šaligatviu, pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus. Be to, jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve prieš eismą, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, taip priversdamas juos keisti važiavimo greitį ir kryptį.
I. J. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 9, 14 ir 124 punktų reikalavimus.
I. J. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 mėnesių.
I. J. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 dydžio Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.
I. J. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 1225 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams ir turto konfiskavimas, t. y. vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje – 129 660 Eur vertės konfiskavimas.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, I. J. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams ir turto konfiskavimas, t. y. vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje – 129 660 Eur vertės konfiskavimas.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Pareiškėjo I. J. atstovas advokatas A. Višnevskis Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos vyresniojo tyrėjo 2023 m. balandžio 11 d. nutarimą: 1) sušvelninti atstovaujamajam paskirtą administracinio poveikio priemonę, skiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesių laikotarpiui; 2) skirti byloje transporto priemonės Mercedes-Benz AMG GT 63S 4MATIC+ vertinimo ekspertizę ir, atsižvelgiant į ekspertizės metu nustatytą transporto priemonės kainą, sumažinti atstovaujamajam skirtą transporto priemonės kainos sumokėjimą.
Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad pareiškėjas prisipažįsta dėl padarytų administracinių nusižengimų, neginčija jų ir labai gailisi dėl jų, nesiekia savęs pateisinti arba išvengti atsakomybės, tačiau, pareiškėjo atstovo manymu, pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesių laikotarpiui ir administracinių nusižengimų padarymo metu vairuojamos transporto priemonės kainos – 129 660 Eur – sumokėjimas, yra akivaizdžiai per griežtos, neproporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas administracinių nusižengimų dieną į Vilnių atvažiavo su draugu, kurį kaip liudytoją prašys apklausti šioje byloje, vakarieniavo, pavartojo alkoholinių gėrimų, nes niekur nesiruošė vairuoti. Naktį, pabendravęs su vaiko motina, su kuria vyksta ginčas dėl vaiko, pareiškėjas susiginčijo su ja dėl bendravimo tvarkos. Pareiškėjas susinervino, instinktyviai pasiėmė ant stalo gulėjusį automobilio raktą, išėjo iš kavinės ir sėdo į automobilį norėdamas važiuoti į gyvenamąją vietą Vilniuje. Nuvažiavęs kelis šimtus metrų, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareiškėjas nesiekė daryti administracinio nusižengimo, o pradėjo vairuoti transporto priemonę dėl susijaudinimo, kad vaiko motina juo manipuliuoja.
Skunde pareiškėjo atstovas cituoja ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir su jomis susijusią teismų praktiką. Prašoma atsižvelgti į tai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl susijaudinimo dėl susiklosčiusios situacijos ir santykių su vaiko motina. Pareiškėjas labai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. I. J. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo pradžios bendradarbiavo su pareigūnais, padėjo atskleisti visas administracinio nusižengimo aplinkybes, buvo geranoriškas, atliko visus būtinus veiksmus. Pareiškėjas turi du mažamečius vaikus. Šias aplinkybes pareiškėjas prašo vertinti kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams ir 129 660 Eur transporto priemonės kainos sumokėjimas yra per griežta sankcija, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti švelnesne administracine nuobauda, o konkrečiai – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesių laikotarpiui.
Taip pat skunde pažymima, kad transporto priemonė, kurią vairuojant buvo pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, Institucijos buvo įvertinta 129 660 Eur kaina, kuri, pareiškėjo atstovo manymu, yra padidinta. Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad transporto priemonės kaina yra 122 206 Eur, t. y. 7454 Eur mažesnė nei konfiskavo pareigūnai. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad transporto priemonė nėra nauja, o pateikti vertinimai atspindi naujos ir nenaudotos transporto priemones vertinimą. Atsižvelgiant į tokį Institucijos apskaičiuotos kainos ir VšĮ „Emprekis“ nurodytos transporto priemonės kainos neatitikimą, prašoma byloje skirti transporto priemonės vertinimo ekspertizę, kad būtų nustatyta objektyvi ir teisinga transporto priemonės kaina.
Skunde pažymima, kad vien jau šitos administracinio poveikio priemonės taikymas, t. y. ženklios sumos sumokėjimas, pareiškėjui yra proporcinga priemonė, kuria bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, todėl papildoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 48 mėnesių laikotarpiui – iš esmės būtų perteklinė ir pernelyg griežta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, I. J. atstovas prašo sušvelninti šią administracinio poveikio priemonę ir skirti pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesių laikotarpiui ir sumažinti pareigūnų konfiskuotą transporto priemonės vertės sumą.
Institucijos atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
I. J. atstovo advokato A. Višnevskio skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjo atstovas A. Višnevskis teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje yra konfiskuota transporto priemonės vertė, pačiame nutarime įrašyta 129 660 Eur suma, kalbama apie labai didelę pinigų sumą, todėl kreipėsi dėl jos vertės nustatymo. Iš sistemos, kuri nustato ir muitinei pateikia vertes, tai transporto priemonė įvertinta 122 206 Eur, dokumentai pridėti prie skundo. Konfiskuota suma ir vertė skiriasi. Tuo metu pats I. J. kreipėsi dėl turto vertės nustatymo, kad būtų įvardyta, kiek automobilis kainuoja, buvo nustatyta, kad transporto priemonė kainuoja 104 925 Eur, tai adekvati suma atžvelgus į automobilio nusidėvėjimą, jo būklę. Todėl byloje turimos trys sumos ir I. J. yra pasiryžęs atlyginti už ekspertizės atlikimą, kad būtų nustatyta tikroji transporto priemonės kaina. Mano, kad tai – tiksliausia suma, kurią galima nustatyti, jei pareigūnai tam neprieštaraus, tai prašys laikyti, kad ji tokia, bet jei prieštaraus, tai prašys ekspertizės. Susidūrė su skirtingu vertinimu, automobilis buvo naudojamas, pažeidimų nėra nustatyta, per du mėnesius vargu ar pablogėtų tiek, kad automobilio būklė skirtųsi nuo kovo mėnesio būklės. Kadangi siekiama konfiskuoti didesnę pinigų sumą, tai siekiama nustatyti tikrąją. Pareiškėjo atstovas taip pat palaikė skunde išdėstytus prašymus jais grindžiančiais argumentais.
Institucijos atstovas G. Radzevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad ekspertizės paskyrimui prieštarautų, tai – bylos vilkinimas, o ta suma, iš kur paimta, nežino, nes nustatyta vidutinė automobilio kaina. Atžvelgus į tai, kad administracinis nusižengimas buvo kovo mėnesį, o transporto priemonės vertinimas – gegužės mėnesį, tai nėra duomenų apie tai, kaip automobilis buvo naudojamas, vadovautis reiktų vidutine kaina.
I. J. skunde sutinka su padarytais administraciniais nusižengimais ir neginčija jų padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 427 straipsnio 1 dalį, todėl dėl kvalifikacijos plačiau nepasisako.
Pareiškėjo atstovo skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) ir išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – proporcingumu.
Nagrinėjamu atveju I. J. už padarytus administracinius nusižengimus buvo paskirta galutinė administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams. Tokio dydžio administracinio poveikio priemonė pareiškėjui buvo paskirta už ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą.
ANK 427 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų; 2) arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Taigi I. J. skundžiamu nutarimu buvo paskirta administracinio poveikio priemonė –specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – minimaliam terminui (48 mėnesiams, t. y. 4 metams).
Pareiškėjo atstovo skunde prašoma sumažinti atstovaujamajam paskirtos aptariamos administracinio poveikio priemonės terminą iki 24 mėnesių.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs I. J. atstovo skundo argumentus, taip pat bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti jam specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.
Visų pirma pasakytina, kad I. J. bylai reikšmingu laiku vairavo transporto priemonę neblaivus ir kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą (už transporto priemonės vairavimą neblaiviam), kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo dienos. Taigi pareiškėjas padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad I. J. buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą – 1,36 promilės), t. y. gerokai daugiau nei minimali neblaivumo riba (0,41 promilės), nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones, ir artėjanti iki ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės). Taigi pareiškėjo neblaivumas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Be to, būtina įvertinti ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. remiantis byloje esančiu tarnybiniu pranešimu, I. J., vairuodamas transporto priemonę, be kita ko, važiavo per šaligatvį, važiavo prieš eismą, vertė kitus eismo dalyvius keisti važiavimo greitį ir kryptį (b. l. 22). Vadinasi, pareiškėjas ne tik vairavo transporto priemones neblaivus turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, bet ir itin pavojingai manevravo kelyje, taip sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Skunde nurodoma, kad I. J. administracinių nusižengimų dieną į Vilnių atvažiavo su draugu, vakarieniavo, pavartojo alkoholinių gėrimų, nes niekur nesiruošė vairuoti. Naktį, pabendravęs su vaiko motina, su kuria vyksta ginčas dėl vaiko, pareiškėjas susiginčijo su ja dėl bendravimo tvarkos. Pareiškėjas susinervino, instinktyviai pasiėmė ant stalo gulėjusį automobilio raktą, išėjo iš kavinės ir sėdo į automobilį norėdamas važiuoti į gyvenamąją vietą Vilniuje. Minėtos skunde nurodytos aplinkybės nemažina I. J. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepateisina jo veiksmų. Pirma, nėra abejonių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau, būdamas neblaivus, vis tiek pasielgė itin neatsakingai ir vairavo transporto priemonę. Antra, bylai reikšmingu laiku I. J. teisės aktų nustatyta tvarka nelaikytinas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę (nepaisant to, kaip pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano apie savo vairavimo įgūdžius). Tai rodo jo visišką visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ignoravimą. Trečia, byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių I. J., norėdamas grįžti į gyvenamąją vietą, negalėjo išsikviesti taksi ar paprašyti kokio nors draugo. Priešingai, pareiškėjas savo iniciatyva niekieno neverčiamas vairavo automobilį. Susijaudinęs po pabendravimo su vaiko motina, I. J. neprivalėjo nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
Skundžiamu nutarimu I. J. nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas labai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. I. J. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo pradžios bendradarbiavo su pareigūnais, padėjo atskleisti visas administracinio nusižengimo aplinkybes, buvo geranoriškas, atliko visus būtinus veiksmus. Kita vertus, iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad, policijos pareigūnams sustabdžius I. J. vairuojamą automobilį, po tam tikro laiko pareiškėjas savo iniciatyva pasišalino iš transporto priemonės, jis telefonu sakė, kad greitai grįš, vėliau – kad automobilio nevairavo, jo ten nebuvo ir niekur atvažiuoti nesiruošia (b. l. 22). Tai kategoriškai paneigia, kad I. J. nagrinėjamo įvykio vietoje padėjo atskleisti visas administracinio nusižengimo aplinkybes, buvo geranoriškas, atliko visus būtinus veiksmus, juolab I. J. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant (b. l. 17–18), o pareiškėjas raštu administracinio nusižengimo protokole neišreiškė prisipažinimo padarius administracinius nusižengimus ir nuoširdaus gailesčio. Reikšminga ir tai, kad I. J. neprašė, kad jo byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka Institucijoje, kur jis galėtų išdėstyti savo poziciją dėl padarytų veiksmų, taip pat nepateikė rašytinio paaiškinimo dėl savo elgesio Institucijai savo iniciatyva. Tik po priimto skundžiamo nutarimo paduotame skunde teigiama, kad pareiškėjas labai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Teismas konstatuoja, kad anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad I. J. praeityje itin daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 126–153). Taigi I. J. padarė šioje byloje įrodytus administracinius nusižengimus ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki neteisėto elgesio, t. y. jo šioje byloje įrodyti administraciniai nusižengimai buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Todėl skundo teiginys, kad I. J. labai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, nelaikytinas nuoširdžiu gailesčiu ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.
I. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis taip pat nepripažinta tai, kad, pasak pareiškėjo atstovo, administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl susijaudinimo dėl susiklosčiusios situacijos ir santykių su vaiko motina, pareiškėjas turi du mažamečius vaikus. Kaip minėta, akivaizdu, kad pareiškėjas, pabendravęs su savo vaiko motina, turėjo galimybę elgtis kitokiu būdu, o ne neblaivus vairuoti transporto priemonę. Be to, mažamečių vaikų turėjimas nepadarė I. J. jokios teigiamos įtakos laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad I. J. atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas nesutinka su skundžiamu nutarimu, kad I. J. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, esant šiai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 126–153) nenustatyta, kad I. J. anksčiau apskritai buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, todėl konstatuoti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas, pašalinant šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kita vertus, įvertinus ANK 34 straipsnio 2–3 dalyse įtvirtintas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vien tai nesudaro pakankamo pagrindo švelninti I. J. administracinę atsakomybę pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kaip minėta, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – minimaliam terminui, o bauda taip pat neviršija sankcijos vidurkio). I. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminą.
Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.
Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams – I. J. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sutrumpinant pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde cituojama abstrakti teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nepaneigia tokios išvados. Todėl ši I. J. atstovo skundo dalis atmetama.
Pareiškėjo atstovo skunde taip pat prašoma sumažinti I. J. paskirtą kitą administracinio poveikio priemonę – išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal to paties ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, o pagal 3 dalį, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Šios bylos kontekste reikšminga ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostata, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Šioje byloje I. J. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, o, priešingai, nei teigė pareiškėjo atstovas teisme, ANK 427 straipsnio 3 dalis nustato privalomą transporto priemonės konfiskavimą.
I. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Mercedes-Benz AMG GT 63S 4MATIC+, kuris laikytinas administracinio nusižengimo padarymo priemone (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Ši transporto priemonė administracinio nusižengimo padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Pažymėtina, kad pagal ANK 29 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini), svarstytinas klausimas, ar skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai paskirta administracinio poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 129 660 Eur – išieškojimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokia vidutinė automobilio Mercedes-Benz AMG GT 63S 4MATIC+ vertė (su PVM) nustatyta pagal „Emprekis“ pažymą (b. l. 48). Skundą nagrinėjant teisme, I. J. atstovas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą minėtos transporto priemonės vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad įvertintos automobilio Mercedes-Benz AMG GT 63S 4MATIC+ vertė (įskaitant PVM) yra 104 925 Eur (b. l. 70–92). Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti pareiškėjo atstovo pateiktu automobilio Mercedes-Benz AMG GT 63S 4MATIC+ vertinimu, todėl vadovaujasi šiuo įrodymu kaip individualizuotu transporto priemonės vertinimu.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dėl turto konfiskavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnis) pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Šie teismų praktikos išaiškinimai taip pat yra reikšmingi atitinkamai sprendžiant turto konfiskavimo klausimą administracinių nusižengimų bylose (turto konfiskavimo paskirtis tiek baudžiamajame procese, tiek administracinio nusižengimo teisenoje iš esmės yra ta pati).
Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nebuvo pasisakyta, ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 129 660 Eur – išieškojimas yra proporcinga administracinio poveikio priemonė. Teismo vertinimu, daugiau kaip 100 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (šiuo atveju nesvarbu, ar 129 660 Eur (rėmėsi Institucijos pareigūnas) ar 104 925 Eur (remiasi teismas)) išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Pirma, ANK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos išvardytos administracinio poveikio priemonės, viena iš jų yra turto konfiskavimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi administracinio poveikio priemonė padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, kuri įtvirtinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonė pagal savo esmę nėra prilyginama administracinei nuobaudai, taigi administracinio poveikio priemonės paskyrimas negali būti laikoma kaip papildoma administracinė nuobauda, t. y. kad ji sukeltų tokio paties laipsnio neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kaip administracinė nuobauda. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 25 straipsnio 2 dalį, pagal šį kodeksą asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu dešimt ir ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda. Nors ANK nenustato maksimalios pinigų sumos, kuri gali būti konfiskuojama, tačiau nagrinėjamu atveju konfiskavus daugiau kaip 100 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai akivaizdžiai būtų prilyginama papildomai administracinei nuobaudai – baudai, itin daug kartų viršijančiai maksimalią baudą, kurią leidžia paskirti ANK už administracinio nusižengimo padarymą. Antra, šiuo atveju I. J. padarė administracinį nusižengimą. Pagal savo pobūdį administraciniai nusižengimai yra mažiau pavojingi pažeidimai nei nusikalstamos veikos. Pareiškėjas iš tiesų padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, kita vertus, vien tai savaime nesudaro pakankamo pagrindo konfiskuoti visą transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Minėtos pinigų sumos konfiskavimas, įvertinus teisės pažeidimo rūšį (administracinį nusižengimą kaip teisės pažeidimą), akivaizdžiai neatitiktų valstybės reakcijos. Kaip minėta, I. J. sistemingai daro administracinius nusižengimus, šioje byloje įrodytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje, nelaikytinas atsitiktinio pobūdžio. Kita vertus, iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad pareiškėjas yra pirmą kartą traukiamas už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą (b. l. 126–153). Teismo vertinimu, I. J. asmenybė taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konfiskuoti aptariamą pinigų sumą.
Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio Mercedes-Benz AMG GT 63S 4MATIC+ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (104 925 Eur) išieškojimas iš I. J. būtų neproporcinga ir neadekvati administracinio poveikio priemonė.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, mažintina iš I. J. išieškotina automobilio, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma iki 20 000 Eur (konfiskuotina transporto priemonės vertės dalis). Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp I. J. padaryto administracinio nusižengimo, jo asmenybės ir aptariamai administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas. Dar labiau mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį nėra pagrindo I. J. atstovo skunde nurodytais argumentais. Teismas anksčiau aptartais motyvais atmetė skundo teiginį dėl nuoširdaus I. J. gailesčio padarius administracinį nusižengimą, taip pat kad jis neva nuo pat administracinio nusižengimo padarymo pradžios bendradarbiavo su pareigūnais, padėjo atskleisti visas administracinio nusižengimo aplinkybes, buvo geranoriškas, atliko visus būtinus veiksmus. Pareiškėjo mažamečių vaikų turėjimas ar kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl susijaudinimo dėl susiklosčiusios situacijos ir santykių su vaiko motina savaime neleidžia neskirti aptariamos administracinio poveikio priemonės ar išieškoti tik simbolinę konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2023 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-8299-2023:
1) pašalinti nutarimo aplinkybę, kad I. J., padariusio administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas);
2) pakeisti nutarimo dalį dėl išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, sumažinti išieškotiną automobilio Mercedes-Benz AMG GT 63S 4MATIC+, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą iki 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.