Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovui advokatui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski) (nuotoliniu būdu),

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui Gintautui Radzevičiui (nuotoliniu būdu),

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pareiškėjas) atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo J. V. 2023 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-8299-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. J. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 9, 14 ir 124 punktų reikalavimus.

I. J. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 mėnesių.

I. J. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 dydžio Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

I. J. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 1225 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams ir turto konfiskavimas, t. y. vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje – 129 660 Eur vertės konfiskavimas.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, I. J. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams ir turto konfiskavimas, t. y. vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje – 129 660 Eur vertės konfiskavimas.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

I. J. atstovo advokato A. Višnevskio skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjo atstovas A. Višnevskis teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje yra konfiskuota transporto priemonės vertė, pačiame nutarime įrašyta 129 660 Eur suma, kalbama apie labai didelę pinigų sumą, todėl kreipėsi dėl jos vertės nustatymo. Iš sistemos, kuri nustato ir muitinei pateikia vertes, tai transporto priemonė įvertinta 122 206 Eur, dokumentai pridėti prie skundo. Konfiskuota suma ir vertė skiriasi. Tuo metu pats I. J. kreipėsi dėl turto vertės nustatymo, kad būtų įvardyta, kiek automobilis kainuoja, buvo nustatyta, kad transporto priemonė kainuoja 104 925 Eur, tai adekvati suma atžvelgus į automobilio nusidėvėjimą, jo būklę. Todėl byloje turimos trys sumos ir I. J. yra pasiryžęs atlyginti už ekspertizės atlikimą, kad būtų nustatyta tikroji transporto priemonės kaina. Mano, kad tai – tiksliausia suma, kurią galima nustatyti, jei pareigūnai tam neprieštaraus, tai prašys laikyti, kad ji tokia, bet jei prieštaraus, tai prašys ekspertizės. Susidūrė su skirtingu vertinimu, automobilis buvo naudojamas, pažeidimų nėra nustatyta, per du mėnesius vargu ar pablogėtų tiek, kad automobilio būklė skirtųsi nuo kovo mėnesio būklės. Kadangi siekiama konfiskuoti didesnę pinigų sumą, tai siekiama nustatyti tikrąją. Pareiškėjo atstovas taip pat palaikė skunde išdėstytus prašymus jais grindžiančiais argumentais.

I. J. skunde sutinka su padarytais administraciniais nusižengimais ir neginčija jų padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 427 straipsnio 1 dalį, todėl dėl kvalifikacijos plačiau nepasisako.

Pareiškėjo atstovo skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) ir išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – proporcingumu.

Nagrinėjamu atveju I. J. už padarytus administracinius nusižengimus buvo paskirta galutinė administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams. Tokio dydžio administracinio poveikio priemonė pareiškėjui buvo paskirta už ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Taigi I. J. skundžiamu nutarimu buvo paskirta administracinio poveikio priemonė –specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – minimaliam terminui (48 mėnesiams, t. y. 4 metams).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs I. J. atstovo skundo argumentus, taip pat bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti jam specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.

Visų pirma pasakytina, kad I. J. bylai reikšmingu laiku vairavo transporto priemonę neblaivus ir kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą (už transporto priemonės vairavimą neblaiviam), kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo dienos. Taigi pareiškėjas padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad I. J. buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą – 1,36 promilės), t. y. gerokai daugiau nei minimali neblaivumo riba (0,41 promilės), nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones, ir artėjanti iki ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės). Taigi pareiškėjo neblaivumas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Be to, būtina įvertinti ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. remiantis byloje esančiu tarnybiniu pranešimu, I. J., vairuodamas transporto priemonę, be kita ko, važiavo per šaligatvį, važiavo prieš eismą, vertė kitus eismo dalyvius keisti važiavimo greitį ir kryptį (b. l. 22). Vadinasi, pareiškėjas ne tik vairavo transporto priemones neblaivus turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, bet ir itin pavojingai manevravo kelyje, taip sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Skunde nurodoma, kad I. J. administracinių nusižengimų dieną į Vilnių atvažiavo su draugu, vakarieniavo, pavartojo alkoholinių gėrimų, nes niekur nesiruošė vairuoti. Naktį, pabendravęs su vaiko motina, su kuria vyksta ginčas dėl vaiko, pareiškėjas susiginčijo su ja dėl bendravimo tvarkos. Pareiškėjas susinervino, instinktyviai pasiėmė ant stalo gulėjusį automobilio raktą, išėjo iš kavinės ir sėdo į automobilį norėdamas važiuoti į gyvenamąją vietą Vilniuje. Minėtos skunde nurodytos aplinkybės nemažina I. J. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepateisina jo veiksmų. Pirma, nėra abejonių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau, būdamas neblaivus, vis tiek pasielgė itin neatsakingai ir vairavo transporto priemonę. Antra, bylai reikšmingu laiku I. J. teisės aktų nustatyta tvarka nelaikytinas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę (nepaisant to, kaip pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano apie savo vairavimo įgūdžius). Tai rodo jo visišką visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ignoravimą. Trečia, byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių I. J., norėdamas grįžti į gyvenamąją vietą, negalėjo išsikviesti taksi ar paprašyti kokio nors draugo. Priešingai, pareiškėjas savo iniciatyva niekieno neverčiamas vairavo automobilį. Susijaudinęs po pabendravimo su vaiko motina, I. J. neprivalėjo nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

I. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis taip pat nepripažinta tai, kad, pasak pareiškėjo atstovo, administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl susijaudinimo dėl susiklosčiusios situacijos ir santykių su vaiko motina, pareiškėjas turi du mažamečius vaikus. Kaip minėta, akivaizdu, kad pareiškėjas, pabendravęs su savo vaiko motina, turėjo galimybę elgtis kitokiu būdu, o ne neblaivus vairuoti transporto priemonę. Be to, mažamečių vaikų turėjimas nepadarė I. J. jokios teigiamos įtakos laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad I. J. atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas nesutinka su skundžiamu nutarimu, kad I. J. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, esant šiai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 126–153) nenustatyta, kad I. J. anksčiau apskritai buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, todėl konstatuoti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas, pašalinant šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kita vertus, įvertinus ANK 34 straipsnio 2–3 dalyse įtvirtintas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vien tai nesudaro pakankamo pagrindo švelninti I. J. administracinę atsakomybę pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kaip minėta, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – minimaliam terminui, o bauda taip pat neviršija sankcijos vidurkio). I. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminą.

Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams – I. J. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sutrumpinant pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde cituojama abstrakti teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nepaneigia tokios išvados. Todėl ši I. J. atstovo skundo dalis atmetama.

Pareiškėjo atstovo skunde taip pat prašoma sumažinti I. J. paskirtą kitą administracinio poveikio priemonę – išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal to paties ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, o pagal 3 dalį, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Šios bylos kontekste reikšminga ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostata, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

I. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Mercedes-Benz AMG GT 63S 4MATIC+, kuris laikytinas administracinio nusižengimo padarymo priemone (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Ši transporto priemonė administracinio nusižengimo padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Pažymėtina, kad pagal ANK 29 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini), svarstytinas klausimas, ar skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai paskirta administracinio poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 129 660 Eur – išieškojimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokia vidutinė automobilio Mercedes-Benz AMG GT 63S 4MATIC+ vertė (su PVM) nustatyta pagal „Emprekis“ pažymą (b. l. 48). Skundą nagrinėjant teisme, I. J. atstovas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą minėtos transporto priemonės vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad įvertintos automobilio Mercedes-Benz AMG GT 63S 4MATIC+ vertė (įskaitant PVM) yra 104 925 Eur (b. l. 70–92). Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti pareiškėjo atstovo pateiktu automobilio Mercedes-Benz AMG GT 63S 4MATIC+ vertinimu, todėl vadovaujasi šiuo įrodymu kaip individualizuotu transporto priemonės vertinimu.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nebuvo pasisakyta, ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 129 660 Eur – išieškojimas yra proporcinga administracinio poveikio priemonė. Teismo vertinimu, daugiau kaip 100 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (šiuo atveju nesvarbu, ar 129 660 Eur (rėmėsi Institucijos pareigūnas) ar 104 925 Eur (remiasi teismas)) išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Pirma, ANK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos išvardytos administracinio poveikio priemonės, viena iš jų yra turto konfiskavimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi administracinio poveikio priemonė padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, kuri įtvirtinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonė pagal savo esmę nėra prilyginama administracinei nuobaudai, taigi administracinio poveikio priemonės paskyrimas negali būti laikoma kaip papildoma administracinė nuobauda, t. y. kad ji sukeltų tokio paties laipsnio neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kaip administracinė nuobauda. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 25 straipsnio 2 dalį, pagal šį kodeksą asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu dešimt ir ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda. Nors ANK nenustato maksimalios pinigų sumos, kuri gali būti konfiskuojama, tačiau nagrinėjamu atveju konfiskavus daugiau kaip 100 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai akivaizdžiai būtų prilyginama papildomai administracinei nuobaudai – baudai, itin daug kartų viršijančiai maksimalią baudą, kurią leidžia paskirti ANK už administracinio nusižengimo padarymą. Antra, šiuo atveju I. J. padarė administracinį nusižengimą. Pagal savo pobūdį administraciniai nusižengimai yra mažiau pavojingi pažeidimai nei nusikalstamos veikos. Pareiškėjas iš tiesų padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, kita vertus, vien tai savaime nesudaro pakankamo pagrindo konfiskuoti visą transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Minėtos pinigų sumos konfiskavimas, įvertinus teisės pažeidimo rūšį (administracinį nusižengimą kaip teisės pažeidimą), akivaizdžiai neatitiktų valstybės reakcijos. Kaip minėta, I. J. sistemingai daro administracinius nusižengimus, šioje byloje įrodytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje, nelaikytinas atsitiktinio pobūdžio. Kita vertus, iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad pareiškėjas yra pirmą kartą traukiamas už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą (b. l. 126–153). Teismo vertinimu, I. J. asmenybė taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konfiskuoti aptariamą pinigų sumą.

Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio Mercedes-Benz AMG GT 63S 4MATIC+ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (104 925 Eur) išieškojimas iš I. J. būtų neproporcinga ir neadekvati administracinio poveikio priemonė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, mažintina iš I. J. išieškotina automobilio, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma iki 20 000 Eur (konfiskuotina transporto priemonės vertės dalis). Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp I. J. padaryto administracinio nusižengimo, jo asmenybės ir aptariamai administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas. Dar labiau mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį nėra pagrindo I. J. atstovo skunde nurodytais argumentais. Teismas anksčiau aptartais motyvais atmetė skundo teiginį dėl nuoširdaus I. J. gailesčio padarius administracinį nusižengimą, taip pat kad jis neva nuo pat administracinio nusižengimo padarymo pradžios bendradarbiavo su pareigūnais, padėjo atskleisti visas administracinio nusižengimo aplinkybes, buvo geranoriškas, atliko visus būtinus veiksmus. Pareiškėjo mažamečių vaikų turėjimas ar kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl susijaudinimo dėl susiklosčiusios situacijos ir santykių su vaiko motina savaime neleidžia neskirti aptariamos administracinio poveikio priemonės ar išieškoti tik simbolinę konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2023 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-8299-2023:

1) pašalinti nutarimo aplinkybę, kad I. J., padariusio administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas);

2) pakeisti nutarimo dalį dėl išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, sumažinti išieškotiną automobilio Mercedes-Benz AMG GT 63S 4MATIC+, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą iki 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.