Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams UAB „Slaugutė“ ir D. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2.6. Kitoje civilinėje byloje tiekėja pareiškė ieškinį atsakovui R. J., kaip patalpų savininkui. Teismas priteisė skolą. Ieškovas R. J. sumokėjo 1 522,10 Eur skolą ir prašė jos iš atsakovės, remdamasis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.7. Apelianto prašymas atnaujinti praleistus ieškinio senaties terminus yra nemotyvuotas. Apeliantas turėjo žinių ieškiniui per senaties terminą pareikšti. Jis žinojo atsakovės buveinę, nes atsakovė veiklą vykdė ieškovo išnuomotose patalpose. Jis žinojo abiejų atsakovų adresus.

14.8. Apelianto argumentai dėl per vėlai paduoto atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepagrįsti, nes šis prašymas paduotas 2020 m. spalio 6 d., bet dėl techninių kliūčių elektroninėje sistemoje tapo matomas kitą dieną. Prašymo priėmimo klausimą teismas gali išspręsti tiek teismo posėdyje, tiek ir ne teismo posėdyje. Atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir pradėjęs teismo posėdį, teismas pagarsino dokumentus, kurie gauti, bet nepriimti. Teismas nenurodė atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovas dar kartą neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų. Taigi šis prašymas išspręstas iki posėdžio. Apeliantas taip pat nepateikė pastabų dėl aptariamo atsakovo prašymo. Atsakovai mano, kad dėl techninių kliūčių elektroninės bylos kortelėje nėra atžymos apie tai, jog išspręstas dokumento priėmimo klausimas. Tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad teismas nepriėmė atsakovo prašymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Ieškovas ir atsakovė UAB „Slaugutė“ (buvęs pavadinimas – IĮ „Slaugutė“) 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas iš nuomojo atsakovei 131,39 kv. m prekybos paskirties patalpas Kaune, (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo nuo 2011 m. lapkričio 1 d. mokėti tokį nuomos mokestį – 1 141,59 Eur ir GPM. Nuomos sutartyje atsakovas laidavo ieškovui, kad atsakovė laiku mokės nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas.

16. Sutarties šalys 2011 m. spalio 1 d. sutarties priede papildė nuomos sutartį trimis punktais ir konstatavo, kad: 1) patalpų fasadinė pusė naujai suremontuota ir perdažyta, langai ir durys pakeisti naujais (mediniais), taip pat suremontuota išorinė vidinio kiemo ir bromo pusė, pakeisti radiatoriai; 2) nuomotojas leido nuomininkui pagal jo veiklos poreikius savo lėšomis įsirengti jam reikalingas vidaus pertvaras, sanitarinius mazgus, ventiliaciją, elektros instaliaciją ir kitas komunikacijas; nuomininkas įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 1 d. savo lėšomis ir pagal savo poreikius atlikti jam būtiną patalpų remontą; 3) remonto laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip iki 2011 m. gruodžio 1 d. nuomos mokestis už patalpas yra 29 Eur (100 Lt) (atsakovų pateiktame 2011 m. spalio 1 d. sutarties priede įrašyta data „2012 m. gruodžio 1 d.“).

17. IĮ „Slaugutė“ prekybą išsinuomotose patalpose pradėjo 2012 m. gegužės 19 d. – tą dieną įjungtas kasos aparatas. Sutartis 2012 m. spalio 4 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. IĮ „Slaugutė“ 2012 m. spalio 11 d. pateikė prašymą AB „Kauno energija“ sudaryti šilumos energijos tiekimo į išsinuomotas patalpas sutartį. Tokia sutartis sudaryta 2012 m. spalio 15 d., nutraukta – 2014 m. kovo 20 d. Atsakovė už suvartotą šilumos energiją sumokėjo tik už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. kovo 20 d. Atsakovė veiklą ginčo patalpose sustabdė 2014 m. kovo 15 d. – tą dieną atspausdinta paskutinė kasos aparato ataskaita.

Dėl naujų įrodymų, kuriuos ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinės instancijos teisme

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020). Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

24. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pažymi, kad ieškovo apeliaciniam teismui pateiktame antstolės faktinių aplinkybių protokole yra telefono ekrano nuotraukos. Nuotraukose užfiksuotos SMS žinutės, kurių siuntėjas nurodytas atsakovas D. S. („D. nuoma“), jose žadama sumokėti skolos dalį. Apeliantas teigia, kad seną mygtukinį telefoną, kurį naudojo 2012–2015 metais, rado tik per 2021 metų Kalėdas aplankęs (duomenys neskelbtini) gyvenančią motiną, kuriai buvo atidavęs šį telefono aparatą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas 2014 m. rugsėjo 24 d. pranešimu pranešė atsakovams, kad nuo 2014 m. gruodžio 1 d. nutraukia atsakovei išnuomotų patalpų nuomos sutartį. Į teismą su pareiškimu dėl nagrinėjamoje byloje reikalaujamos skolos (nesumokėtų nuomos mokesčio ir mokesčio už į išnuomotas patalpas tiektą šilumos energiją) ieškovas kreipėsi 2020 m. birželio 1 d. Nagrinėjamoje byloje skundžiamą sprendimą Klaipėdos apygardos teismas priėmė 2020 m. gruodžio 9 d. Naują įrodymą (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą) ieškovas pateikė 2022 m. vasario 18 d. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateiktame dublike ieškovas nurodė, kad atsakovas, kai atsakovė slapta išsikėlė iš išnuomotų patalpų, atsiliepinėjo į skambučius, žadėjo artimiausiu metu sumokėti skolą, bet vėliau net neatsakinėjo į SMS žinutes, bet niekada neginčijo skolos ir nuolat teigė, kad, esant galimybei, skolą grąžins. Pirmosios instancijos teismo posėdis įvyko 2020 m. spalio 6 d. Vėliau, t. y. 2020 m. spalio 26 d. bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas, šalys įpareigotos pateikti papildomų įrodymų. Po to pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta 2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje ir 2020 m. gruodžio 9 d. priimtas skundžiamas teismo sprendimas.

25. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvada, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, viso proceso metu ieškovas objektyviai turėjo visas galimybes tinkamai įgyvendinti įrodinėjimo pareigą ir anksčiau pateikti savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, taip pat ir 2012–2015 metais naudotame telefone likusias SMS žinutes. Taigi naujas įrodymas pateiktas objektyviai per vėlai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje suteikė teisę atsakovams pasisakyti dėl aptariamo naujo įrodymo ir jie pareiškė, kad ieškovo pateikti įrodymai, t. y. antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuotos SMS žinutės, yra suklastotos. Atsakovai prašo nesivadovauti naujais įrodymais, skirti teismo ekspertizę suklastojimo faktui patikrinti. Išvardytos aplinkybės suponuoja tai, kad dėl ieškovo pateiktų naujų įrodymų būtų užvilkintas nagrinėjamos bylos procesas. Dėl to teisėjų kolegija atsisako priimti su ieškovo 2022 m. vasario 18 d. prašymu pateiktus naujus įrodymus. Taip pat nepriimami ir ieškovo 2022 m. kovo 15 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš nuomininko komunalinių mokesčių skolą kvalifikavimo

26. Vienas iš nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų yra reikalavimas priteisti iš atsakovų 1 522,10 Eur skolą už į išnuomotas patalpas tiektą šilumos energiją. Nurodytą sumą ir kitą skolos už šilumos energiją dalį, kurios ieškovas nereikalauja (iš viso – 2 969,81 Eur) ieškovas sumokėjo šilumos energijos tiekėjai UAB „Kauno energija“, vykdydamas pastarosios ir ieškovo 2016 m. spalio 12 d. taikos sutartį.

27. Iš nagrinėjamos duomenų nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. patalpų nuomos sutartyje nuomininkė įsipareigojo sudaryti tiesiogines sutartis su komunalines paslaugas tiekiančiomis įmonėmis ir nuomos laikotarpiu mokėti už paslaugas pagal faktinį jų sunaudojimą (nuomos sutarties 3.2.2 ir 3.2.3 punktai). Aptariamas sutartinis įsipareigojimas atitinka CK įtvirtintą nuomininko pareigą išlaikyti išnuomotą daiktą (CK 6.493 straipsnis). Pareiga mokėti komunalinius mokesčius už į išnuomotas patalpas tiekiamą šilumos energiją yra bendrosios nuomininko pareigos išlaikyti išnuomotą daiktą sudėtinė dalis, jeigu nuomos sutartyje nesusitarta kitaip. Taigi nuomininkė įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius tiek laiko, kiek nuomosis iš ieškovo ginčo patalpas. Ieškovas teigia, kad atsakovė netinkamai vykdė nurodytą pareigą, sumokėjo ne visus komunalinius mokesčius, todėl jis buvo privestas aptariamą skolą sumokėti šilumos energijos tiekėjai UAB „Kauno energija“ pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktam aptariamo reikalavimo kvalifikavimui kaip reikalavimą atlyginti nuostolius, kurių nuomotojas patyrė dėl to, kad nuomininkė pažeidė sutartinius įsipareigojimus.

28. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad pagal nuomos sutartį atsakovė buvo prisiėmusi pareigą sumokėti komunalinius mokesčius, susijusius su faktiniu patalpų naudojimu, bet, ieškovo teigimu, netinkamai įvykdė ši sutartinį įsipareigojimą, todėl pažeidė sutartį ir privalo dėl aptariamo pažeidimo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.493 straipsnis). Atsakovas neteisingai teigia, kad jo reikalavimas dėl sumokėtos 1 522,10 Eur skolos už tiektą šilumos energiją priteisimo yra CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu perėjęs šilumos energijos tiekėjos (kreditorės) reikalavimas atsakovei (skolininkei), kilęs iš šilumos energijos tiekimo teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo aiškus atsakovės, kaip patalpų nuomininkės įsipareigojimas, įvirtintas nuomos sutartyje, todėl su šio sutartinio įsipareigojimo netinkamu įvykdymu susijęs ir iš jo kildinamas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, bet ne pagal įstatymą trečiajam asmeniui, už skolininką įvykdžiusiam prievolę, perėjęs kreditoriaus reikalavimas.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto nurodytoje civilinėje byloje, kurioje Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu priteisė nuomotojui iš nuomininko nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių skolą, nepasisakyta, kaip turėtų būti kvalifikuojamas nuomininkui nuomotojo pareikštas reikalavimas atlyginti komunalinių paslaugų tiekėjui sumokėtus mokesčius. Be to, pagal CPK 4 straipsnį, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

30. Remdamasi pirmiau aptartais motyvais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kuriais jis kvestionuoja apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl ieškinio reikalavimo dalies, t. y. reikalavimo priteisti 1 522,10 Eur skolą už į išnuomotas patalpas tiektą šilumos energiją.

Dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo reikalaujama priteisti nesumokėtą nuomos mokestį už patalpas, kvalifikavimo ir šiam reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino

31. Apeliaciniame skunde ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovų 35 162,10 Eur nuomos mokesčio skolą, yra reikalavimas dėl periodinių išmokų išieškojimo. Ieškovo nuomone, patalpų nuomos sutarties šalys susitarė dėl mišraus nuomos mokesčio, be to, ieškovas reikalauja ne nuomos mokesčio skolos, bet negautų pajamų, ir šiam reikalavimui taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

32. CK 6.487 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas tokiais būdais: 1) konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai; 2) iš išnuomoto daikto gaunamos produkcijos, vaisių ar pajamų dalimi; 3) nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis; 4) nuomininko pareiga savo lėšomis pagerinti išnuomoto daikto būklę; 5) nuomininko pareiga perduoti sutartyje numatytą daiktą nuomotojui nuosavybės teise ar jam išnuomoti. Pagal CK 6.487 straipsnio 4 dalį, šalys gali susitarti dėl mišraus šių nuomos mokesčio nustatymo būdų taikymo arba gali nustatyti kitokį nuomos mokesčio apskaičiavimo būdą.

33. Ieškovo ir atsakovės 2011 m. rugsėjo 1 d. patalpų nuomos sutartyje susitarta, kad atsakovė nuo 2011 m. lapkričio 1 d. kas mėnesį mokės 1 141,59 Eur ir GPM nuomos mokestį. Sutarties 4.6 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis mokamas už einamąjį mėnesį iki mėnesio penktos dienos. Taigi šalių nuomos sutartyje susitarta dėl nuomos mokesčio nuompinigių forma, nes sutartyje nustatyta periodiškai mokama suma, paskaičiuota proporcingai atsakovės išsinuomotų patalpų plotui. Šalių sudarytame 2011 m. spalio 1 d. nuomos sutarties priede susitarta laikinai mokėti mažesnį negu nustatytasis nuomos sutartyje nuomos mokestį. Toks nuomos mokestis atitinka CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytąjį nuomos mokestį, kuriam būdingas būtent periodiškumo požymis. Atsižvelgdama į aptartas ieškovo ir atsakovės sudarytos nuomos sutarties ir jos priedo sąlygas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ieškinio reikalavimą, kaip reikalavimą dėl nesumokėtos periodinio, t. y. kasmėnesinio, nuomos mokesčio skolos. Ieškovas, teigdamas, kad iš tikrųjų nuomotojas ir nuomininkė susitarė dėl mišraus nuomos mokesčio, nurodė, kad CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas nuomos mokesčio mokėjimo būdas suderintas su CK 6.487 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytuoju būdu – nuomininko pareiga savo lėšomis pagerinti išnuomoto daikto būklę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo ir atsakovės 2011 m. spalio 1 dalies nuomos sutarties priede susitarta, kad nuomininkė savo lėšomis suremontuos išsinuomotas patalas ir jas pritaikys savo reikmėms, todėl sutarties šalys laikinai nustatė mažesnį nuomos mokestį, negu nustatytasis 2011 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartyje. Taigi iš esmės nuomos sutarties šalys sumažino nuomos mokesčio dydį, bet nepakeitė nuomos mokesčio periodiškumo, kaip esminio nuomos mokesčio požymio. Dėl to ieškovo argumentai, kuriais jis teigia, kad nuomos sutarties šalys susitarė dėl mišraus nuomos mokesčio nustatymo būdo ir todėl nuomos mokestis turėjo būti įvertintas kitaip, pirmosios instancijos teisme pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti.

34. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimui dėl 35 162,10 Eur nuomos mokesčio skolos priteisimo taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais formuojant teismų praktiką aiškinant ir taikant CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įvardytų reikalavimų, kuriems taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, požymius.

35. Pagal iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos CK 1.125 straipsnio 9 dalį ir šiuo metu galiojančios redakcijos CK 1.125 straipsnio 10 dalį, sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Tam, kad tam tikras mokėjimas būtų pripažintas periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir mokėjimo konkretų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-140/2009). Kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, požymius: nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiškai tam tikrais šalių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-4/2011).

37. Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais ir atsižvelgiant į šios nutarties 33 punkte nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo ir atsakovės 2011 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartyje ir 2011 m. spalio 1 d. jos priede nustatytu nuomos mokesčio būdu, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl 35 162,10 Eur nuomos mokesčio skolos yra reikalavimas dėl periodinių išmokų skolos ir jam taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

38. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo ir tokiam reikalavimui taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovą ir atsakovę siejo nuomos sutartiniai teisiniai santykiai, šios bylos šalys buvo sudariusios patalpų nuomos sutartį. Reikalaujamą priteisti nesumokėtą nuomos mokestį ieškovas vertina kaip negautas pajamas, bet šis vertinimas yra ne teisinis, t. y. nepagrįstas CK normomis. Nuomininko pareiga sumokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotoja teisė reikalauti sumokėti mokestį už nuomininkui išnuomotą dalyką nustatyta CK 6.477, 6.487 straipsniuose. Būtent šių teisės normų ir 2011 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutarties pagrindu ieškovas turi teisę reikalauti, kad nuomininkė ir už ją laidavęs laiduotojas sumokėtų nuomos mokesčio skolą. Iš nuomos teisinių santykių kilęs reikalavimas sumokėti nuomos mokesčio skolą yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 6.213 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, jeigu ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokesčio skolą būtų kvalifikuojamas kaip reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, tai reikštų, kad ieškovas reikalauja žalos, nes negautos pajamos yra žalos forma – žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi, remiantis apelianto pozicija ir jo reikalavimą priteisti nuomos mokesčio skolą laikant reikalavimu priteisti negautas pajamas, kaip atitinkamą žalos formą, tokiam reikalavimui taikytinas dar trumpesnis, t. y. trejų metų, ieškinio senaties terminas pagal iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos CK 1.125 straipsnio 8 dalį (ir šiuo metu galiojančios redakcijos CK 1.125 straipsnio 9 dalį) kaip reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. Taigi apelianto argumentas, kad jo reikalavimas dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo yra reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, ne tik yra teisiškai nepagrįstas, bet ir nepalankus pačiam apeliantui, nes jis būtų laikomas dar daugiau praleidęs ieškinio senaties terminą.

Dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir priežasčių, dėl kurių apeliantas praleido šį terminą, vertinimo

39. Atsakovai nagrinėjamoje byloje teigė, kad iš ginčo patalų išsikėlė iki 2014 m. balandžio 1 d., paskutinį kartą nuomos mokestį už išnuomotas patalpas sumokėjo 2014 m. kovo mėn. Ieškovas nurodė, kad sužinojęs, jog atsakovai turi turto, 2014 m. rugsėjo 24 d. pranešimu pareikalavo sumokėti nuomos mokesčio skolą ir pranešė apie sutarties nutraukimą nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Į teismą dėl skolos priteisimo ieškovas kreipėsi 2020 m. birželio 1 d. ir reikalavo sumokėti nuomos mokesčio skolą, susidariusią iš esmės per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. Skaičiuojant penkerių metų ieškinio senaties terminą, nuo sutarties nutraukimo dienos, ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 2 d. (2019 m. gruodžio 1 d. buvo sekmadienis). Taigi ieškovas praleido ieškinio senaties terminą šešiais mėnesiais.

40. Reikalavimui dėl 1 522,10 Eur nuostolių, nuomotojo patirtų nuomininkei netinkamai įvykdžius pareigą mokėti komunalinius mokesčius, atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Klaipėdos apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtino AB „Kauno energija“ ir R. J. 2016 m. spalio 12 d. taikos sutartį (civilinė byla Nr. -1654-793/2016). Ji įvykdyta 2017 m. vasario 9 d. Taigi aptariamam ieškinio reikalavimui pareikšti trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2020 m. vasario 10 d. (2020 m. vasario 9 d. buvo sekmadienis). Dėl to ieškovas praleido ieškinio senaties terminą daugiau negu trimis mėnesiais.

41. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido be svarbių priežasčių. Teigdamas, kad atsakovai prašė atidėti skolos mokėjimą, neneigė skolos, nekėlė klausimo dėl jos dydžio, ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, o apeliacinės instancijos teisme ieškovo pateikti nauji įrodymai nepriimti. Taigi ieškovas neįrodė atsakovų veiksmų, kuriais pastarieji pripažino skolą, todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo remtis apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika dėl skolos pripažinimo fakto, dėl kurio ieškinio senaties termino eiga nutraukiama (CK 1.130 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2006).

Dėl pirmosios instancijos teismo atsakovui iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų

43. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui iš ieškovo priteisė 1 900 Eur išlaidų už advokato pagalbą, nes prašymas priteisti šias išlaidas paduotas per vėlai ir teismas nepriėmė šio prašymo.

44. Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir su išlaidomis susiję įrodymai nepateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš nagrinėjamos elektroninės bylos LITEKO duomenų matyti pirmosios instancijos eismo posėdis įvyko 2020 m. spalio 6 d. Teismas buvo išnagrinėjęs bylą iš esmės, bet atidėjęs sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas teismui pateiktas 2020 m. spalio 7 d. Teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, paskyrė 2020 m. lapkričio 19 d. posėdį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas būtų atskirai sprendęs aptariamo prašymo priėmimo klausimą. Tačiau tik dėlto nėra pagrindo išvadai, jog procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Svarbu, kad, gavus teisme atitinkamą prašymą, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, todėl ši situacija negali būti interpretuojama kaip prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimas jau po jos išnagrinėjimo iš esmės. Be to, vykstant 2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžiui, ieškovas turėjo procesinę galimybę pasisakyti ir dėl atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Pažymėtina, kad ieškovas nurodytame posėdyje, be kita ko, išdėstė savo poziciją dėl aptariamo atsakovo prašymo. Taigi ieškovo teisė teikti paaiškinimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, taip pat ir dėl priešingos šalies prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo užtikrinta. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepagrįstai ginčija apskųsto teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

45. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

46. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas pateikė įrodymų (pinigų priėmimo kvitus ir teisinių paslaugų detalizaciją), kad sumokėjo 1 000 Eur už advokato pagalbą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, po 100 Eur už susipažinimą su apelianto prašymu, atsakovo konsultavimą, advokato susipažinimą su bylos medžiaga pagal apelianto pateiktus naujus įrodymus ir 200 Eur už pareiškimo parengimą, iš viso – 1 500 Eur. Atsakovo prašomos atlyginti išlaidos mažesnės negu Lietuvos advokatų tarybos 2015 m. kovo 16 d. pirmininko raštu Nr. 141 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, nurodyta maksimali išlaidų suma (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali už atsiliepimą atlygintina išlaidų suma yra 1981,48 Eur; pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali už kitų prašymų parengimą išlaidų suma yra 639,24 Eur). Įvertinęs bylos pobūdį, atsiliepimo turinį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo mažinti atsakovui priteistinų išlaidų dydį, todėl jam iš ieškovo priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme