- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- e2-726-328/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10681-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- R. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui R. P. dėl nuomos mokesčio, įsiskolinimo už komunalines paslaugas bei nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo priteisti 600 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 412 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių, 200 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog 2017 m. vasario 1 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog jokių buto apdailos, buitinės technikos ar baldų defektų sutartyje pažymėta nebuvo. Butas atsakovui buvo perduotas tvarkingas bei tinkamas naudoti gyvenamajai paskirčiai. Sutartimi atsakovas įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį bei komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Pažymėjo, jog nuo sutarties pasirašymo dienos ieškovė negavo jokio nuomos mokesčio iš atsakovo, be to, atsakovas įsiskolino už komunalines paslaugas. Nurodė, jog 2017 m. birželio 22 d. nuvykusi į butą sužinojo, jog atsakovas be jos žinios leido bute gyventi savo sūnui su dar dviem draugais, butas blogai prižiūrimas ir netvarkomas, visur išmėtyti daiktai, sudaužytas virtuvės durų stiklas, sugadinta sofa. Ieškovė 2017 m. birželio 23 d. el. paštu pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą, pareikalavo išsikraustyti iš buto bei iki 2017 m. liepos 1 d. padengti įsiskolinimą už nuomą bei komunalinius mokesčius. Atvykusi į butą pasiimti raktų bei pasirašyti buto priėmimo – perdavimo aktą, pamatė, jog atsakovo sūnus išsikėlė, butą paliko netvarkingą, purviną, raktų nepaliko, todėl ieškovė turėjo pakeisti durų spyną. Ieškovės reikalavimas atsakovui ieškinio parengimo dienai sudarė 600 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 412 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių, 50 Eur spynos pakeitimo ir įsigijimo išlaidų, 100 Eur – sofa, 50 Eur durų stiklo keitimo išlaidos.
Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog nuomininkas atsisakė mokėti nuomos mokestį, su juo susisiekti nepavyko. Nuvykusi į butą pamatė, jog ten gyvena ne nuomininkas, o kitas asmuo, butas buvo netvarkingas. Paaiškino, jog sutartį rengė pati. Papildomai paaiškino, jog vaikinas, gyvenęs bute, išsikėlė, ji 2017 m. birželio mėnesį pakeitė spynas. Nurodė, jog buvo sugadinta sofa, išdaužtas durų stiklas. Sofa buvo suplėšyta, lyg supjaustyta. Paaiškino, jog patyrė nuostolius, pirko naują sofą, keitė spyną. Prašo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovas nustojo vykdyti sutartį. Ieškovė bandė rasti atsakovą jo paliktais kontaktiniais duomenimis. Nuvykusi į butą pamatė, kad bute gyvena ieškovei nežinomas asmuo. Nurodė, jog ieškovė negali buto išnuomoti, nes bute yra likę asmeniniai atsakovo daiktai. Kiek ieškovei žinoma, atsakovas žino, kad yra iškelta byla, jis skolingas. Ieškovės įvertina žala ir nesumokėtas nuomos mokestis yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 121 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 130 straipsnis, 133 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. vasario 1 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria atsakovui 2017 m. vasario 1 d. perduotos laikinai valdyti ir naudotis gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas ieškovei perdavė 200 Eur užstatą (b. l. 20-22). Nekilnojamojo turto objektas nuosavybės teise priklauso ieškovei (b. l. 81-82). Sutarties 1.2 punktu atsakovas už išnuomotas patalpas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 120 Eur nuomos mokestį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 28 d. apmokėti nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį pagal sąskaitas bei skaitiklių parodymus (Sutarties 2.1 punktas). 2017 m. birželio 24 d. el. laišku, adresuotu atsakovui, ieškovė išsiuntė atsakovui R. P. Sutartyje nurodytu el. pašto adresu (b. l. 22) pranešimą – įspėjimą, kuriuo informavo, jog nuo 2017 m. birželio 23 d. yra nutraukta šalių sudaryta nuomos sutartis, nurodė, jog pakeista spyna, atsakovui pažeidus sutarties 4.1.3. punktą (nuomininkas nemoka nuomos ir kitų mokesčių pagal sutartį), ragino iki 2017 m. liepos 1 d. sumokėti nuomos mokesčio skolą (600 Eur) bei įsiskolinimą už komunalines paslaugas (412 Eur) (b. l. 11). 2017 m. liepos 5 d. pranešimu el. ryšio priemonėmis ieškovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl atsakovo suradimo (b. l. 12-13). Ieškovė pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo mokesčius už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas (b. l. 32-50, 52-72). Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota sofa, ant jos gobeleno matyti dėmės (b. l. 51, 73-74), taip pat medinės durys be stiklo (b. l. 78), spintelė (b. l. 77).
Dėl nesumokėto nuomos mokesčio
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.576 straipsnis). Nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu, rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė – nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos (CK 6.579 straipsnio 2 dalis, 6.582 straipsnio 2 dalis). Nuomininkas privalo išlaikyti išsinuomotą daiktą, mokėti komunalinius mokesčius (CK 6.493 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1- 6.4 straipsniais). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šalių sudarytos nuomos sutarties 1.2 punkte atsakovas (nuomininkas) įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei 120 Eur nuomos mokestį, tačiau įsipareigojimo nevykdė, todėl laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodė, jog atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo visą sutarties galiojimo laikotarpį, todėl nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. susidarė 600 Eur skola, kurią prašo priteisti. Tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas sutarties sudarymo dieną nuomotojai sumokėjo 200 Eur dydžio užstatą (b. l. 22). Duomenų, jog minėtos piniginės lėšos buvo grąžintos atsakovui byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo pagrįstas, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas ieškovei perdavė 200 Eur užstatą, nurodyta suma ieškinio reikalavimas mažintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Eur nuomos mokesčio suma (CK 6.38 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaidų už komunalines paslaugas
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 412 Eur išlaidas, sumokėtas už butui teiktas komunalines ir kitas (ryšio) paslaugas. Ieškovė nurodė, jog šią sumą sudaro: 31,52 Eur skola AB ,,Klaipėdos vanduo“, 195,71 Eur skola AB ,,Klaipėdos energija“, 60,92 Eur skola UAB ,,Klaipėdos būstas“, 75,05 Eur įsiskolinimas AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ir 48,80 Eur skola UAB ,,Balticum TV“.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog už suteiktas UAB ,,Balticum TV“ paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. buvo išrašyta sąskaita – faktūra (b. l. 39), tačiau įrodymų, jog ši sąskaita yra ieškovės apmokėta, byloje nėra, be to, pateikta sąskaita nėra išrašyta atsakovo vardu (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovė nurodė, jog AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ už nuomojamam butui patiektą elektros energiją bei dujas sumokėjo 75,05 Eur. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų apie atliktus mokėjimus matyti, jog už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d., išlaidos už suteiktas paslaugas sudaro 31,71 Eur (b. l. 37, 38, 52-54). Ieškovė įrodymų, jog po nuomos sutarties nutraukimo ir termino skolai padengti pabaigos, t. y. 2017 m. liepos 1 d., vėliau atliktais mokėjimais (2017 m. rugpjūčio 30 d., 2017 m. rugsėjo 27 d.) dengė nuomos laikotarpiu atsakovo nesumokėtas sumas už suteiktas paslaugas, nepateikė, duomenų, kokiu laikotarpiu susidarė mokėtos sumos, nenurodė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Savo ruožtu pažymėtina, jog po nuomos sutarties pabaigos ar jos nutraukimo, pareiga išlaikyti nuomotą turtą tenka šio turto savininkui, o ne asmeniui, su kuriuo nuomos sutartis nutraukta prieš terminą (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis, 6.493 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė UAB ,,Klaipėdos būstas“ už nuomos laikotarpiu suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitas paslaugas sumokėjo 60,92 Eur sumą (b. l. 48-50, 66, 69-70). Ieškovė už AB ,,Klaipėdos vanduo“ suteiktas paslaugas laikotarpiu, kai atsakovui buvo perduotas nuomos objektas, sumokėjo 26,76 Eur (b. l. 40-47), duomenų, patvirtinančių, jog už paslaugas AB ,,Klaipėdos vanduo“ ieškovė sumokėjo didesnę sumą, byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovo skola už laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 iki 2017 m. liepos 1 d. AB ,,Klaipėdos energija“ paslaugas sudaro 195,71 Eur sumą, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog įsiskolinimo suma sudaro 152,59 Eur (b. l. 32-35, 56, 60-65), įvertinus aplinkybę, jog 2017 m. liepos 31 d. sąskaitoje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu apskaičiuota suma patenka į nuomos sutarties laikotarpį (b. l. 60-62). Ieškovės pateikti duomenys apie patiektą šilumos energiją butui 2017 m. sausio mėn. teismo nevertintini, ši suma nepatenka į nuomos laikotarpį, todėl iš atsakovo negali būti priteista (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
CK 6.584 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys gyvenamąsias patalpas išnuomoja komercinėmis sąlygomis, mokesčio už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas klausimai nustatomi šalių susitarimu. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos nuomos sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, jog nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 28 dienos, apmoka nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį pagal sąskaitas bei skaitiklių parodymus. Komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius nuomininkas moka tik nuo tos dienos, kada įsikelia gyventi į nuomojamas patalpas. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui nuomojamos patalpos perduotos nuo 2017 m. vasario 1 d. (b. l. 20-21), todėl nuo šio momento atsakovui kyla pareiga padengti išlaidas už suteiktas paslaugas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti duomenys, jog atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, už suteiktas paslaugas nuomos laikotarpiu nesumokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas, kurį padengė ieškovė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti išlaidas už komunalines paslaugas pagrįstas, ieškovei iš atsakovo priteistina 271,98 Eur skola. Kita ieškovės reikalavimo dalis atmestina, kadangi nepagrįsta leistinais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl nuostolių atlyginimo
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Reikalavimui dėl žalos atlyginimo tenkinti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę, žala (nuostolius)) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 200 Eur nuostolių atlyginimą, kuri sudaro 50 Eur išlaidos spynos keitimui, 50 Eur suma dėl durų stiklo keitimo bei 100 Eur už sofą. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog sofa buvo suplėšyta, tarsi supjaustyta. Tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų turinio nematyti, jog jose užfiksuoti baldai yra suplėšyti ar supjaustyti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog patyrė ieškinyje nurodyto dydžio nuostolius, t. y. sumokėjo už pakeistą spyną, durų stiklą ar įsigijo naują sofą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovės pateikti reklaminio pobūdžio skelbimai (b. l. 17, 18) nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, civilinėje byloje R Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė reikalavimo priteisti iš atsakovo nuostolius, pagrįstumo, byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti ieškovei padarytos žalos fakto ir šios žalos dydžio (nuostolių), todėl ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, jog ieškovė iš dalies įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ieškovei iš atsakovo priteisiant įrodymais pagrįstą įsiskolinimo už nuomą sumą bei skolą už komunalines paslaugas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).
Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 28 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 7), patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 8, 79).
Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, pripažintina, jog patenkinta 55 proc. ieškinio reikalavimų. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 345,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. P. 400 Eur (keturių šimtų eurų) nuomos mokesčio sumą, 271,98 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro 98 ct) skolą už komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 671,98 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt vieno euro 98 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 345,40 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei J. J..
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.