Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui E. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. liepos 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas ir E. J. (atsakovas) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. 2021 m. liepos 26 d. nutarimu, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsniu, pasiūlyta teismui E. J. (atsakovui) paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. liepos 28 d. nutartimi prokurorės prašymas tenkintas ir patvirtintas 2021 m. liepos 26 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atleidžiant E. J. (atsakovą) nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, esant BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, E. J. (atsakovui) paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.

2021 m. spalio 18 d. UAB „Baltdenta“ sąskaita - faktūra Nr. 430 ir kvitas Nr. 000941 patvirtina, jog už atskelto 11 (vienuolikto) danties plombavimą ir 11 (vienuolikto) bei 12 (dvylikto) dantų plombų poliravimą sumokėta 110,00 Eur.

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad ieškovas ikiteisminiame tyrime pateiktame 2021 m. liepos 9 d. civiliniame ieškinyje prašė, be kita ko, iš atsakovo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai nebuvo pateiktas apmokėjimo kvitas už suteiktas advokato teisines paslaugas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo atžvilgiu, nebuvo išspręstas nukentėjusiojo (ieškovo) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas.

Į bylą pateikta ieškovo R. R. ir advokato Deivido Ivanausko sudaryta 2021 m. gegužės 17 d. atstovavimo sutartis. Byloje taip pat pateiktas 2021 m. liepos 15 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio nustatyta, kad advokatui Deividui Ivanauskui ieškovas R. R. sumokėjo 500,00 Eur už ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu suteiktas teisines paslaugas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl atsakovo E. J. veiksmų (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyvenamojo namo pirmo aukšto laiptinėje (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. N. R. buvo sužalota sveikata – padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje bei paviršinis paakio odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva kairio skruosto ir žando srityje, 11 (vienuolikto) danties vainiko nuskėlimas bei odos nubrozdinimas kairio sėdmens viršutiniame – vidiniame kvadrate. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo (įstatyminio N. R. atstovo – tėvo R. R.) paaiškinimai ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, medicininiai dokumentai). Šio fakto atsakovas byloje neginčijo ir ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, padarytos žalos sveikatai, kaltės ir priežastinio ryšio (iš dalies) nekvestionavo.

Į bylą pateiktos UAB „Baltdenta“ išrašytos sąskaitos faktūros (2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. spalio 18 d.) ir mokėjimo kvitai Nr. 000589, Nr. 000941 patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad N. R. buvo suteiktos medicininės paslaugos, susijusios su 11, 12 ir 21 dantų gydymu. Bendra šių medicininių paslaugų kaina – 300,00 Eur.

Ieškovo teigimu, byloje priteistiną turtinę žalą sudaro 600,00 Eur dantų gydymo išlaidos (už 11 (vienuolikto) ir 21 (dvidešimt pirmo) dantų plombavimus, nuskausminimą, už atskelto 11 (vienuolikto) danties plombuoto poliravimą), bet ieškovas, įvertinęs kitų odontologijos klinikų nurodytas kainas, ieškovo sūnaus N. R. danties protezavimo ir estetinio plombavimo kainą nurodo 300,00 Eur, kurią ieškovas prašo priteisti kaip turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo. Atsakovas šioje byloje iš esmės ginčija priežastinio ryšio egzistavimą tarp atsakovo atliktų veiksmų ir N. R. 21 (dvidešimt pirmo) danties sužalojimo, nurodydamas, kad netinkama minėto danties būklė nėra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo atliktais veiksmais, todėl N. R. 21 (dvidešimt pirmo) danties gydymas nėra susijęs su ginčo situacija ir medicininės išlaidos, susijusios su šio danties gydymu neturi būti atlygintos atsakovo.

Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

Ištyręs ir įvertinęs pirmiau nurodytus duomenis, teismas yra tos nuomonės, kad priežastinis ryšys egzistuoja tarp atsakovo E. J. veiksmų bei N. R. kilusios žalos, susijusios tik su 11 (vienuolikto) danties atstatymu ir gydymu. Ieškovas, nors ir teigia, kad jo patirtą žalą sudaro ne tik 11 (vienuolikto) bet ir 21 (dvidešimt pirmo) dantų atstatymas, tai grindė tik 2020 m. gruodžio 14 d medicininiu išrašu - siuntimu, kuriame nurodyta , kad pacientui N. R., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė – 11 (vienuolikto) ir 21 (dvidešimt pirmo) dantų trauma. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad dėl atsakovo E. J. veiksmų N. R. buvo padaryti sužalojimai, susiję tik su vieno viršutinio kandžio (11 (vienuolikto) danties) nuskilimu. Esant tokiai situacijai, teismas remiasi iškart po įvykio, t. y. 2020 m. gruodžio 11 d. asmens apžiūros protokole bei 2020 m. gruodžio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2090/2020(03) užfiksuotomis aplinkybėmis, o būtent, kad N. R. buvo nuskeltas vieno viršutinio kandžio (11 danties) vainikas, o 2020 m. gruodžio 14 d medicininiame išraše - siuntime, nurodytą aplinkybę, kad pacientui N. R. buvo ir 21 (dvidešimt pirmo) danties trauma, atmeta ir ja nesivadovauja, kaip prieštaraujančią pirmiau nurodytų duomenų visumai. Todėl teismas vertina, kad ieškovo argumentas, jog iš atsakovo turi būti priteistos išlaidos ne tik už ieškovo sūnaus 11 (vienuolikto) danties atstatymą / gydymą, bet ir už 21 (dvidešimt pirmo) danties gydymą, yra nepagrįstas, kadangi byloje nustatyta, kad tarp atsakovo E. J. atliktų veiksmų ir N. R. kilusios žalos, susijusios su 21 (dvidešimt pirmo) danties gydymu, nėra priežastinio ryšio.

Remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir išdėstytais teisiniais motyvais, teismas daro išvadą, jog ieškovas R. Ra. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtą veiksmą, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo E. J. atliktų veiksmų ir N. R. kilusios žalos, susijusios su 11 (vienuolikto) danties gydymu. Tuo pagrindu iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su pastarojo danties atstatymu ir gydymu – 100,00 Eur pagal 2021 m. gegužės 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. 409 sumokėti (90,00 Eur už 11 danties plombavimą ir 10,00 Eur už nuskausminimą ir fluoro laką) ir 55,00 Eur už 11 danties poliravimą pagal 2021 m. spalio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. 430, iš viso 155,00 Eur.

Pažymėtina, kad atlyginama gali būti tik padaryta reali žala, o ne galimai ateityje atsirasianti žala.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė ieškovui pateikti ne tik įrodymus apie 11 (vienuolikto) danties protezavimo bei estetinio plombavimo išlaidas, bet ir įrodymus apie tokių išlaidų poreikį bei būtinumą, tačiau jokių duomenų, kurie patvirtintų realų 11 (vienuolikto) danties protezavimo ir estetinio plombavimo išlaidų būtinumą ateityje ir jų dydį, į bylą pateikta nėra. Todėl teismas konstatuoja, jog ieškovas nepagrindė savo reikalaujamos turtinės žalos, susijusios su 11 (vienuolikto) danties protezavimo bei estetinio plombavimo poreikiu ateityje, nepateikė nei aiškaus jo paskaičiavimo, nei jį patvirtinančių įrodymų, nei pagrindė šio poreikio būtinumo ateityje. Pažymėtina, kad ieškovas jokių išlaidų dėl danties protezavimo faktiškai nėra patyręs, o estetinio plombavimo medicininės išlaidos, kaip nustatyta byloje, jau buvo suteiktos ir apmokėtos. Dėl šios priežasties minėtos ieškovo prašomos priteisti išlaidos nėra laikytinos realiai patirtais ieškovo nuostoliais, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad ieškovui atlikus danties protezavimą ir estetinį plombavimą ir dėl to patyrus papildomų nuostolių, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomų nuostolių atlyginimo priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 600,00 Eur turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies – priteistina 155,00 Eur medicininės dantų gydymo išlaidų, susijusių su 11 (vienuolikto) danties gydymu ir atstatymu.

Prašydamas patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti kaip patirtą žalą ieškovas turi įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Jau minėta, kad iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-48433-20 esančios medžiagos yra nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu R. R. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. liepos 26 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48433-20, atsakovą E. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. liepos 28 d. nutartimi prokurorės prašymą patenkinus ir patvirtinus 2021 m. liepos 26 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant atsakovą E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nebuvo išspręstas atsakovo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas.

CK 6.248 straipsnis numato, kad turėtos išlaidos yra tiesioginiai nuostoliai, todėl išlaidos advokato pagalbai baudžiamajame procese, kurios ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlygintos, yra turtinės žalos sudėtinė dalis ir turi būti atlygintos civilinio proceso tvarka.

Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytus argumentus dėl šioje ieškinio dalyje prašomos priteisti 500,00 Eur turtinės žalos, atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė prašomas priteisti 500,00 Eur išlaidas, sumokėtas advokato teisinei pagalbai, patirtas ikiteisminio tyrimo metu kaip turtinę žalą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytais civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais, t. y. ieškovas byloje įrodė tiek neteisėtus atsakovo veiksmus, tiek žalą, tiek kaltę, tiek ir priežastinį ryšį tarp atsakovo E. J. atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su išlaidomis advokato pagalbai baudžiamajame procese apmokėti. Todėl yra teisinis pagrindas ieškovo turėtas 500,00 Eur išlaidas ikiteisminio tyrimo metu advokato pagalbai apmokėti, priteisti iš atsakovo.

Viską susumavus, iš atsakovo priteistina 655,00 Eur turtinė žala (155,00 Eur medicininės dantų gydymo išlaidų ir 500,00 Eur išlaidos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu advokato pagalbai apmokėti).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kaip jau minėta, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti ne tik turtinius nuostolius, bet ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti 1000,00 Eur neturtinę žalą.

Teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką kriterijai, į kuriuos, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti teismas, išvardyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi, nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia į šias išimtinai individualaus pobūdžio aplinkybes, susijusias su N. R. padaryta neturtine žala: pagal teismų praktiką vienas iš esminių neturtinės žalos nustatymo kriterijų yra sužalojimo padarymo aplinkybės bei sunkumas. Iš šios bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju neturtinė žala buvo padaryta N. R. sveikatai, kaip vienai iš labiausiai teisės ginamų vertybių. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad dėl įvykio N. R. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje bei paviršinis paakio odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva kairio skruosto ir žando srityje, nuskeltas vieno viršutinio kandžio (11 danties) vainikas, bei odos nubrozdinimas kairio sėdmens viršutiniame - vidiniame kvadrate. N. R. dėl nurodytų sveikatos sužalojimų ir nuskelto priekinio danties neabejotinai patyrė ir nepatogumus, kadangi, kaip ieškovas nurodė teismo posėdžio metu, N. R. po byloje aptariamo įvykio tapo uždaras, jautė gėdos ir nepasitikėjimo savimi jausmą, nes negalėjo laisvai bendrauti su aplinkiniais, todėl vengė bendravimo su bendraamžiais. Veido sumušimas ir priekinio danties (dalies) praradimas vizualiai pakeitė N. R. išvaizdą, todėl tam tikru laikotarpiu jis neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus. Be to, jis privalėjo lankytis pas odontologus dėl medicininių paslaugų. Kita vertus, byloje nebuvo įrodyti neigiami ilgalaikiai pokyčiai ieškovo sūnaus N. R. socialiniame gyvenime ar kitose gyvenimo srityse. Nustatyta, kad N. R. didžiausius nepatogumus patyrė tuo laikotarpiu, kol vyko danties gydymas bei kol sugijo veido srities sumušimai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiuo metu, sugijus veido sumušimams ir atlikus nuskelto danties gydymą ir atstatymą, N. R. patirti sužalojimai neriboja jo įprasto gyvenimo sąlygų ir nesukelia papildomų nepatogumų, jis užsiima ta pačia veikla. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad N. R. dėl patirtų neigiamų išgyvenimų būtų kreipęsis į psichologą. Teismas, remdamasis nurodytais motyvais, sprendžia, kad 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai N. R. yra individualizuotas, adekvatus pasekmių atžvilgiu ir kartu užtikrinantis teisingą pažeistos teisės gynimo mechanizmą (atlyginimo dydį).

Pasisakant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, akcentuotina svarba atsižvelgti ir į teismų praktiką. Pažymėtina, kad vienodą teismų praktiką bei teisės taikymo taisykles formuoja kasacinis teismas. Kita vertus, teismai, priimdami procesinius sprendimus, yra saistomi ir kitų teismų bei savo pačių priimtuose sprendimuose formuojamos praktikos. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas įžvelgia pagrindą savo sprendimą dėl 400 Eur neturtinės žalos dydžio pagrįsti ir atitinkama apeliacinės instancijos teismų bei kasacinio teismo praktika. Nagrinėjamoje byloje 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, teismo vertinimu, iš esmės atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis – sveikatai padaryta žala; žala dėl nuskelto priekinio danties):

Panevėžio apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-483-589/2021 padidino neturtinės žalos dydį iki 500,00 Eur (muštynių metu nepilnamečiui vaikui nuskeltas trečdalis priekinio apatinio danties; muštynių metu smūgiuota į žandikaulį ir į pilvą; nustatytas tam tikrą laiką trukusių patyčių faktas);

Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-461-589/2021 konstatavo, kad 780,00 Eur neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir pagrįstas (nukentėjusiajam nepilnamečiam asmeniui priekinis dantis buvo nuskeltas pasekmėje to, kai iš šratasvydžio šautuvo vaikų žaidimų mokykloje metu iššovė atsakovas, kuris įvykio metu buvo 13 metų amžiaus; šioje byloje konstatuoti traumos liekamieji padariniai, kadangi ateityje iki traumos buvęs natūralus sveikas dantis (danties šaknis), labai tikėtina, turės būti pašalintas ir turės būti atliekama implantacija);

Šiaulių apygardos teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-160-357/2021 pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertino ieškovo patirtus sužalojimus, tai, kad jie sukėlė jam skausmą, kad ieškovui buvo protezuoti trys sužaloti dantys, iš kurių du priekiniai; teismas pažymėjo, jog dėl patirtos traumos ir ateityje ieškovas gali patirti nepatogumus dėl dantų šalinimo, dantų protezavimo; teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo patirti sužalojimai galimai apribojo ieškovo galimybes bendrauti, sukėlė dvasinius išgyvenimus; byloje nepaneigta, kad pirmosios instancijos teismo ieškovo naudai iš atsakovės priteista 1 250,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginanti būtų nepagrįsta;

Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-371-856/2019 nurodė, kad ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apelianto sūnui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ieškovo pažeistos vertybės pobūdį, padaryto sužalojimo laipsnį (nesunkus), patirtos traumos pobūdį (nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio abiejų 1-ųjų dantų sumušimas su viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1-o danties vainiko vidinio krašto 1/4 nuskilimu), ieškovo gydymosi stacionare ir ambulatoriškai laikotarpį bei intensyvumą, taikomų procedūrų sudėtingumą, mokymosi trukmės sumažėjimą, galimybių bendrauti suvaržymą, psichologinį diskomfortą, įvertino tai, kad ieškovas buvo paauglys ir galimą tokio amžiaus jaunuolio didesnį emocinį jautrumą. Taip pat atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, tačiau kartu įvertino ir tai, kad šiuo atveju konfliktas kilo tarp dviejų jaunuolių ir ieškovas buvo sužalotas nepilnamečio (bendraamžio) atsakovo, atsakovas ieškovo atsiprašė, kartu su motina atsakove bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, todėl atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nustatė 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1553-638/2017 nustatė, kad tarp nepilnamečių vyko konfliktas, asmuo buvo užpultas viešoje vietoje, buvo suduotas ne vienas smūgis, buvo filmuojama, tuo dar labiau gluminant ir bauginant auką, tai atitinkamai padidino nukentėjusiojo asmens kančias, smūgius sudavė ne vienas, o keletas asmenų. Teismas pagrįstu laikė ieškovo prašymą priteisti jam 450,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nepaisant to, kad 150,00 Eur jam jau buvo atlyginta. Ieškovo prašyta priteisti 450,00 Eur suma laikyta pagrįsta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012 ieškovui nepilnamečiam vaikui dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ne konflikto metu (praskelta lūpa, nuskilęs dantis) buvo priteista apie 290 Eur (1 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad nurodyta teismų praktika yra tik orientacinio pobūdžio, kadangi ir kasacinis teismas savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį į tai, jog teismai neturėtų suabsoliutinti teismų praktikoje nustatytų sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nes kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus bei praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis. Nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, būtina atsižvelgti ir į bendrus ekonominius bei pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

Teismo vertinimu, ieškovui priteistina 400,00 Eur suma pateisina tiek ieškovo sūnaus lūkesčius dėl adekvačios piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus bei fizinį skausmą, tiek ekonominius ir pragyvenimo lygio Lietuvoje aspektus 2022-ųjų metų pirmame ketvirtyje (teismo sprendimo priėmimo momentu).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies – iš atsakovo priteistina 400,00 Eur neturtinė žala.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusistovėjusi ir nuosekli yra teismų praktika, pagal kurią atvejais, kai tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo dėl amžiaus, socialinės brandos, sveikatos ir kitų svarbių priežasčių negali realizuoti savo teisės pareikšti ieškinio, tą gali padaryti jo atstovas, tačiau teisė į žalos atlyginimą išlieka ir žala priteisiama ne atstovui pagal įstatymą, o nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2007, 2K-809/2007, 2K-453/2011 ir kt.).

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad N. R., gim. (duomenys neskelbtini) , yra septyniolikos metų amžiaus.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nepilnametis sūnus yra 17 (septyniolikos) metų amžiaus (t. y. turintis teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu) (CK 2.8 straipsnis), bei į nurodytą Kasacinio teismo praktiką, 400,00 Eur neturtinė žala yra priteistina ne nukentėjusiojo N. R. atstovui pagal įstatymą – ieškovui R. R. (CPK 38 straipsnio 2 dalis), o ieškovo sūnui – nukentėjusiajam N. R.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Patenkinus ieškinio reikalavimus 50 proc., valstybei iš atsakovo priteistinas 23,63 Eur žyminis mokestis (1100 Eur + 1000 Eur = 2100 Eur; 2100 x 3 proc.= 63,00 Eur; 63,00 Eur x 75 proc.(ieškinys pateiktas elektroniniu būdu) = 47,25 Eur) (47,25 Eur x 50 proc.= 23,63 Eur).

Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, jog patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus apie tai, jog patyrė 1000,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020). Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pažymėtina, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Konkrečiu atveju ieškovo R. R. procesinis elgesys negali būti laikomas tinkamu, kadangi teismas yra tos nuomonės, kad jis nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas R. R. prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, būtų kreipęsis ar informavęs atsakovą apie savo ketinimą reikšti reikalavimus teismine tvarka. Priešingai, pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą, jis atsakovo neinformavo, kad ketina teikti ieškinį dėl šioje byloje prašomos žalos atlyginimo. Taip pat, kaip byloje nustatyta, atsakovas ne kartą kreipėsi į nukentėjusiojo asmens įstatyminį atstovą (ieškovą), tiek ikiteisminį tyrimą atliekančią tyrėją, prašydamas pateikti banko sąskaitą, kadangi atsakovas siekė ieškovui geranoriškai atlyginti žalą, tačiau ieškovas nenurodydamas jokių motyvų nesutiko pateikti banko sąskaitos duomenų ir / ar taikiai bei gera valia susitarti dėl patirtos žalos atlyginimo. Todėl teismas vertina, kad ieškovas tiesiogiai kreipdamasis į teismą nesilaikė šalių bendradarbiavimo pareigos, nesistengė ginčo išspręsti operatyviai, kuo mažesnėmis sąnaudomis, o priešingai, kreipėsi tiesiogiai į teismą. Taigi akivaizdu, kad ieškovas nebendradarbiavo, nesinaudojo galimybe šį ginčą išspręsti neteisminiu būdu, galimybe ginčą baigti taikos sutartimi, tik sąmoningai didino bylinėjimosi išlaidas. Kaip minėta, ginčo šalis, kuri nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, gali patirti tokio savo elgesio neigiamas pasekmes, todėl nustačius, kad ieškovas tinkamai nebendradarbiavo ir nesiekė sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, ieškovui iki 250,00 Eur mažintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, ir laikoma, kad būtent 250,00 Eur ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, 50 proc., ieškovui iš atsakovo priteistina 125,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (250,00 Eur x 50 proc.).

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindų jų mažinti. Todėl ieškinį tenkinus iš dalies, 50 proc., iš ieškovo atsakovui priteistina 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1000,00 Eur x 50 proc.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. J., gim. (duomenys neskelbtini), 655,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) turtinę žalą.

Priteisti N. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. J., gim. (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) neturtinę žalą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. J., gim. (duomenys neskelbtini), 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 00 ct) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo R. R., gim. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. J., asmens kodas 23,63 Eur (dvidešimt tris eurus 63 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.