Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-483-589/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-12
Bylos Nr.: e2A-483-589/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-05270-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė
Ieškovas: N. S.
Atsakovas: Z. Ž.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.3Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
2.6.10.5.2.11Atsakomybė už nepilnamečių iki 14 metų padarytą žalą
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-483-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05270-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.3; 2.6.10.5.2.11; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-292-1000/2021 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovei Z. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 000 Eur neturtinei ir 1 474,17 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūroje 2020 m. vasario 12 d. buvo priimtas nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovės nepilnametis sūnus E. Č. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad 2019 m. liepos mėn. pabaigoje (duomenys neskelbtini). E. Ž. nuolatinių patyčių ir suduotų smūgių E. Č. į kairę veido pusę pasekoje nuskėlė apatinį priekinį dantį, taip padarydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas, remiantis medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi E. Ž. yra 2005 m. gimimo, prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl E. Ž. veiksmų, nes asmuo dar neturi amžiaus, nuo kurio galima jo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl civilinio atsakovo padarytos nusikalstamos veikos ieškovė patyrė didelę turtinę žalą, kurią sudaro: nuskelto danties gydymas – 650 Eur, transporto išlaidos į policiją, teismą ir pas gydytojus – 50 Eur, išlaidos Valstybinei teismo medicinos tarnybai – 24,17 Eur. Be to, ieškovė turėjo išlaidų už teisines paslaugas, t. y. už advokato pagalbą, atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme, visas teisines konsultacijas, prašymų, ieškinio surašymą, nuostolių paskaičiavimą, įrodymų rinkimą ir kt., tai sudaro 750 Eur, iš viso patyrė 1 474,17 Eur turtinę žalą.

2. Taip pat nurodė, kad dėl E. Ž. padarytos nusikalstamos veikos ir pažeminimo, nuolatinių patyčių E. Č. buvo nuskeltas dantis, visa šeima dėl nuolatinių E. Č. patyčių buvo priversta keisti gyvenamąją vietą, mokyklą tik dėl to, kad E. Ž. nebeturėtų galimybės toliau skriausti E. Č.. Dėl tokių E. Ž. veiksmų E. Č. lankėsi pas psichologą, negalėdavo ramiai miegoti, bijodavo išeiti į kiemą pažaisti su draugais, bijodavo eiti ir grįžti iš mokyklos, nes patyčios ir smurtas tęsėsi ilgą laiką. Šiai dienai E. Č. jaučiasi išsigandęs, sunkiai bendrauja su kitais vaikais. Po E. Ž. padarytos nusikalstamos veikos tapo labiau užsidaręs. Pas psichologus E. Č. eiti atsisako, vaistai jam nėra paskirti. E. Ž. net nesiteikė atsiprašyti nei E. Č., nei ieškovės šeimos už sužalojimus, skausmo sukėlimą ir nepatogumus bei pastovų psichologinį smurtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Z. Ž. 674,17 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 21,77 Eur žyminį mokestį ieškovės N. S. naudai, priteisė iš atsakovės Z. Ž. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. Č., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą N. S., o kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės N. S. 273,81 Eur advokato pagalbai apmokėti atsakovei Z. Ž. bei 13,38 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 6 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas E. Č. odontologinio paciento gydymo planas, kuriame nurodyta gydymo kaina yra 754 Eur. Pinigų perlaidos kvitai patvirtina, kad 2021 m. balandžio 6 d. N. S. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 550 Eur, o 2021 m. balandžio 7 d. – pervedė 100 Eur už E. Č. suteiktas odontologines paslaugas pagal gydymo planą. Teismas sprendė, kad šie duomenys pagrindžia, kad ieškovė patyrė 650 Eur turtinę žalą dėl E. Č. nuskelto danties gydymo. Teismas taip pat nustatė, kad byloje esantis kvitas patvirtina, jog Valstybinei teismo medicinos tarnybai už suteiktas paslaugas buvo sumokėta 24,17 Eur (23,30 Eur už suteiktas paslaugas ir 0,87 Eur už pavedimą). Teismas vertino tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog E. Č. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – nuskeltas apatinis priekinis dantis, įstatymo uždraustą veiką padarė E. Ž., kuris veikos padarymo metu buvo 14 metų amžiaus. Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiga E. Ž. padarytą turtinę žalą atlyginti kyla atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė pripažįsta šiuos ieškovės reikalavimus ir sutinka sumokėti nurodytas sumas, teismas ieškovės reikalavimus dėl turtinės žalos, t. y. 650 Eur už nuskelto danties gydymą ir 24,17 Eur už ekspertizės atlikimą, atlyginimo tenkino visiškai ir šias sumas priteisė iš atsakovės.

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 patvirtintos Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos (aktuali nutarimo redakcija) 2 punktu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovės prašomų atlyginti transporto išlaidų į policiją, teismą ir pas gydytojus, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, kurios sudaro 50 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismui nepateikė jokių kvitų, bilietų ar kitų įrodymų jos patirtoms kelionės išlaidoms pagrįsti, o tik deklaratyviai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu ne kartą teko vykti į policiją, prokuratūrą, vaikų teises ir dėl to turėjo išlaidų.

6. Teismas iš ieškovės pateiktos 2020 m. liepos 29 d. teisinių paslaugų sutarties ir 2020 m. liepos 23 d. mokėjimo už advokato padėjėjo suteiktą pagalbą nustatė, kad sutartis pasirašyta ir mokėjimas atliktas jau nutraukus ikiteisminį tyrimą (ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2020 m. vasario 12 d.), o tai sudarė pagrindą teismui abejoti, kad ieškovė turėjo išlaidų už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovei priteisti 750 Eur už teisines paslaugas iš atsakovės, kadangi jos nebuvo patirtos ikiteisminio tyrimo metu.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė patirtas išlaidas už teisines paslaugas įvardijo ne tik kaip išlaidas ikiteisminiame tyrime, bet ir kaip išlaidas už teisines konsultacijas, prašymų, ieškinio surašymą, nuostolių paskaičiavimą, įrodymų rinkimą ir kt. Teismas vertino, kad šios išlaidos galėtų būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis nagrinėjamoje byloje, tačiau kadangi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ieškovė šioje byloje nepateikė, nors ieškovė byloje naudojosi teisine pagalba ir jos atstovas, kaip kvalifikuotas teisininkas, neabejotinai turėtų žinoti teisinį reglamentavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl teismas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų priteisimo iš atsakovės nepasisakė.

8. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad atsakovė neginčija fakto, kad E. Č. 2019 m. vasarą įvykusio konflikto metu dėl E. Ž. kaltų veiksmų buvo sutrikdyta sveikata. Pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 12 d. nutarimą E. Ž. veiksmuose įžvelgiami BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi E. Ž. nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dėl neturtinės žalos atsiradimo yra kaltas E. Ž.. Nukentėjusiajam E. Č. po įvykio nustatyti sužalojimai – nustatytas apatinio kairės pusės antro danties nuskėlimas, todėl nukentėjusysis patyrė, šiuo metu patiria ir ateityje gali patirti nepatogumų dėl danties gydymo. Teismas taip pat atsižvelgė į ieškovės, liudytojų R. S. bei V. B. paaiškinimus, jog dėl patirto įvykio E. Č. patyrė emocinį šoką, pradėjo bijoti išeiti iš namų, eiti į mokyklą, į parduotuvę vienas, tapo uždaras, sunkiai susiranda naujų draugų, buvo nukreiptas psichologo konsultacijai, šeima pakeitė gyvenamąją vietą. teismas nurodė, kad padarytą skriaudą didina aplinkybė, kad, padaręs sužalojimą, E. Ž. neatsiprašė nukentėjusiojo. Kita vertus, iš byloje esančių medicininių dokumentų Teismas nenustatė, jog E. Č. po traumos būtų kilusios komplikacijos, tekę stacionariai gydytis, gydymas būtų ilgas, skausmingas ar būtų atsiradę kitokio pobūdžio negalavimų, susijusių su trauma. Teismas pažymėjo, jog po apsilankymų pas psichologus jokie vaistai skirti nebuvo, iš 2021 m. balandžio 15 d. psichologės R. G. pažymos nustatyta, kad pats E. Č. nesijaučia išsigandęs, bijantis išeiti į lauką ar mokyklą, priešingai, jam išryškėjo pyktis, bendraamžių vengimas, neapykanta užpuolikui, perauganti į norą tyčiotis. Teismas taip pat iš ikiteisminio tyrimo medžiagos vertino, jog ieškovės bei liudytojų nurodytos pasekmės, tokios kaip baimė išeiti į lauką, vienam eiti į mokyklą, nenoras bendrauti su bendraamžiais, kilo ne konkrečiai dėl E. Ž. veikos 2019 m. vasarą (kilusių muštynių, kurių metu nuskeltas dantis), o dėl to, kad miestelio vaikai (ne vienas E. Ž.) tyčiojosi iš E. Č., jį persekiojo, užgauliojo ir pan. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytą aplinkybę patvirtino tiek R. S., nurodęs, kad E. Č. bijodavo kaimo vaikų dar iki 2019 m. vasarą kilusio incidento, tiek N. S. skundas, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kur išvardinta keletas įvykių, įskaitant net kelis šeimos turto apgadinimo atvejus, įvykiuose dalyvaudavo keletas vaikų, o E. Č., kaip kaltininkas, įvardintas tik dėl 2019 m. vasarą įvykusio incidento. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra pagrindas padaryti išvadai, jog neturtinė žala atsirado ne tik dėl E. Ž. kaltės, o E. Ž. veiksmų 2019 m. vasarą (kilusių muštynių, kurių metu nuskeltas dantis) pasekmės sveikatai, atsižvelgiant į sutrikdymo laipsnį, pobūdį, sunkumą, sveikatos sutrikimo trukmę, gydymo pobūdį, nesukėlė E. Č. itin didelių, intensyvių dvasinių išgyvenimų.

9. Taigi, teismas, atsižvelgęs į tai, kad neturtinė žala tik iš dalies atsirado dėl neteisėtų, kaltų E. Ž. veiksmų, į sunkią materialinę atsakovės padėtį (jai nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, jos gaunamos pajamos, t. y. darbo užmokesčio mėnesio vidurkis yra 400 Eur, neįgalumo pensija – 230 Eur, ji viena išlaiko nepilnametį sūnų), įvertinęs bylos aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą nuo 3 000 Eur iki 300 Eur.

10. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad, ieškinį patenkinus iš dalies (21,77 proc.), ieškovei iš atsakovės priteisiama 21,77 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio – 21,77 Eur. Ieškovei neprašius priteisti bylinėjimosi išlaidų, kartu pateikiant išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, bylinėjimosi išlaidos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti ieškovei nepriteisiamos. Ieškinį atmetus 78,23 proc., iš ieškovės atsakovei priteisiama 78,23 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 273,81 Eur advokato pagalbai apmokėti, o valstybei – 78,23 proc. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. 13,38 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Ieškovė N. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį dėl 273,81 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo iš ieškovės N. S. atsakovei Z. Ž. ir 13,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, taip pat sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam E. Č. priteisimo ir priimti šiose dalyse naują sprendimą – priteisti iš atsakovės Z. Ž. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir ieškovės N. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas ikiteisminiame tyrime ir civilinėje byloje, viso 750 Eur, taip pat priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje už apeliacinio skundo surašymą.

12. Dėl patirtų transporto išlaidų nurodo, kad prašė iš atsakovės priteisti transporto išlaidas jos asmeniškai patirtas bendrai vykstant tris kartus iš (duomenys neskelbtini) rajono į policijos komisariatą, tris teismo posėdžius, vaiko teisių tarnybą, keturis kartus į odontologijos kliniką, du kartus pas psichologą, šeima dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo priversta net persikelti gyventi į kitą miestelį. Ikiteisminio tyrimo metu ir po jo patirtas transporto išlaidas ji įvertino 50 Eur, kvitų neišsaugojo, tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ji privalėjo važiuoti į šias vietas būtent dėl E. Č. padarytos nusikalstamos veikos ir gydymo. Mano, kad ši suma atitinka tik menką išlaidų kurui padengimą.

13. Dėl teisinių paslaugų priteisimo nurodo, kad pagal advokato padėjėjo M. A. išrašytas sąskaitas sumokėjo viso 750 Eur, šias išlaidas sudarė advokato padėjėjo atstovavimas ikiteisminiame tyrime nuo 2019 m. spalio 23 d., dalyvavimas apklausose, konsultacijos, viso 350 Eur, ieškinio surašymas civilinėje byloje 200 Eur, atstovavimas civilinėje byloje 200 Eur. Teismas neįvertino aplinkybės, kad su advokato padėjėju dar 2019 m. spalio 18 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Teismui buvo pateikta 2020 m. liepos 29 d. atstovavimo sutartis, bet ne teisinių paslaugų sutartis, teisinių paslaugų sutartis su advokato padėjėju buvo sudaryta anksčiau. Todėl dėl tokio klaidingo teismo vertinimo buvo padaryta neteisinga išvada, kad atstovavimo išlaidų ji nepatyrė. Pažymi, kad už advokato padėjėjo atliktą darbą ji turėjo apmokėti bankiniu pavedimu, tačiau pagal bendrą jos ir advokato padėjėjo susitarimą šias sąskaitas apmokėjo bendrai grynais pinigais tik 2020 m. liepos 23 d., advokato kvitą už suteiktas teisines paslaugas pateikė teismui. Mano, kad byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ikiteisminiame tyrime ir pirmos instancijos teisme civilinėje byloje ji sumokėjo 750 Eur. Pirmosios instancijos teismas dėl šių išlaidų pagrįstumo ir priteisimo nepasisakė.

14. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymo taisykles. Teismas sprendime neįvertino svarbios aplinkybės, kad teismo posėdžio metu, kaip nustatyta ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje, ieškovės bei liudytojų nurodytos pasekmės, tokios kaip baimė išeiti į lauką, vienam eiti į mokyklą, nenoras bendrauti su bendraamžiais, kilo konkrečiai dėl E. Ž. veikos 2019 m. vasarą (kilusių muštynių, kurių metu nuskeltas dantis), taip pat dėl incidento kuomet E. Ž. nukentėjusįjį E. Č. nukratė elektrošoku ir dėl to, kad E. Ž. kaip iniciatorius su miestelio vaikais tyčiojosi iš E. Č., jį persekiojo, užgauliojo ir pan. Dėl tokių E. Ž. nusikalstamų veiksmų šeimai psichologai dėl vaiko gerovės pasiūlė pakeisti gyvenamąją vietą, vaikas patyrė psichologinį ir fizinį smurtą. Mano, kad byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų galima daryti išvadą, jog neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų, kaltų E. Ž. veiksmų, o E. Č. patirtas skausmas, dvasiniai išgyvenimai, buvo tokie intensyvūs, dėl kurių neturinė žala siekia 3 000 Eur.

15. Prašo surengti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas

16. Atsakovė Z. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas išlaidas atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti.

17. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai, visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir dėl jų sprendime pasisakė.

18. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomos tikrovės neatitinkančias aplinkybės, kad teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, jog ieškovės bei liudytojų nurodytos pasekmės, tokios kaip baimė išeiti į lauką, vienam eiti į mokyklą, nenoras bendrauti su bendraamžiais, kilo konkrečiai dėl E. Ž. veikos 2019 m. vasarą (kilusių muštynių, kurių metu nuskeltas dantis) ir dėl to, kad E. Ž., kaip iniciatorius, su miestelio vaikais tyčiojosi iš E. Č., jį persekiojo, užgauliojo ir pan. Ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatytos apeliantės nurodytos pasekmės E. Č. dėl E. Ž. veiksmų, išskyrus trečdalio apatinio priekinio danties nuskėlimą ir skausmo sukėlimą, suduodant jam smūgius 2019 m. birželio mėn. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta įrodymų ir nenustatyta, kad E. Ž. būtų terorizavęs, tyčiojasis, persekiojęs E. Č.. Priešingai, ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri bylos nagrinėjimo laikotarpiui prijungta prie civilinės bylos, matyti, kad teisme apklausiamas A. P. parodė, kad E. Č. buvo užsiminęs, kad nemėgsta E. Ž., kaimo vaikai pravardžiuoja E. Č., E. T. parodė, kad būtent E. Č. erzindavo, pravardžiuodavo E. Ž. ir jį, negražiai kalbėjo apie E. Ž. mirusį tėtį. Pati apeliantė E. Ž., kaip tyčiojimosi iš jos sūnaus iniciatorių, nurodė tik apeliaciniame skunde, anksčiau ji E. Ž. tuo nekaltino.

19. Pažymi ir tai, kad apeliantės teiginiai, jog būtent dėl E. Ž. nusikalstamų veiksmų ji su šeima buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais ir yra tik apeliantės žodžiai. Pats E. Č. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jam nepatinka čia gyventi dėl atsakovės sūnaus, M. M., E. K.. Kad E. Č. nejautė jokios baimės E. Ž. patvirtina ir jo iš karto po įvykio 2019 m. birželio 8 d. rašytos žinutės, ikiteisminio tyrimo metu apeliantės pateiktos ir prijungtos prie tyrimo medžiagos, kuriose E. Č. nepagarbiai atsiliepia apie atsakovę, o į draugo abejones dėl kreipimosi į policiją atrašo „bijai kažkokių nevykėlių“.

20. Akcentuoja, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. E. Ž. elektrošoko prieš E. Č. nenaudojo, kad elektrošokas buvo panaudotas M. G. kartu būnant E. K. ir Š. B.. Apeliantei ir jos atstovui advokatui apie tai buvo tikrai žinoma, nes šis faktas buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu bei dokumentuotas jo medžiagoje.

21. Mano, kad nėra pagrindo priteisti iš jos apeliantei proceso išlaidas, kurias sudaro baudžiamajame procese kelionės į iškvietimo vietą ir atgal, kurios nukentėjusiajam atlyginamos iš ikiteisminį tyrimą atliekančios ikiteisminio tyrimo įstaigos arba prokuratūros, teisminio nagrinėjimo metu – teismo, lėšų.

22. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu byloje iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, nors naudojosi teisine pagalba ir jos atstovas, kaip kvalifikuotas teisininkas, neabejotinai turėjo žinoti teisinį reglamentavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl teismas pagrįstai dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų priteisimo nepasisakė. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti orderis, pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos už teisines paslaugas yra pateikti nesavalaikiai, apeliantė nenurodė priežasties dėl kurios būtų neturėjusi galimybės juos pateikti teismui, todėl prašo šių dokumentų nepriimti.

23. Akcentuoja, jog pateiktoje 2021 m. birželio 1 d. atstovavimo sutartyje, be apeliacinio skundo parengimo, įrašyta ir atstovavimas teisme, priėmimo kvite taip pat pažymėta, kad apmokama už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą. Su šiais dokumentais nepateikta sąskaita už teisines paslaugas ar kitas dokumentas su išlaidų apskaičiavimu, todėl neaišku kokia dalis iš sumokėtų 400 Eur yra už apeliacinio skundo parengimą, o kuri už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Teismui apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, prašo apeliantei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes nepateiktas išlaidų apskaičiavimas.

Žemesnės instancijos teismas

24. Prašo netenkinti apeliantės prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nes ji šio prašymo nepagrindė, apeliaciniame skunde reiškiami reikalavimai nėra sudėtingi, galimi išspręsti rašytinio proceso tvarka, nedidinant šalių jau patirtų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Ieškovė N. S. išreiškė prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo nepagrindė jokiais argumentais. Pagal bendrąją taisyklę apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 321, 322 straipsniai). Tai reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija savo iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktu prašymu, sprendžia, kad apeliantė nepagrindė būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to, nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, apeliantė nesutikimo su skundžiama sprendimo dalimi motyvus yra išsamiai išdėsčiusi procesiniame dokumente. Konstatuotina, kad byloje pakanka duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas).

28. Ieškovė N. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – 2020 m. kovo 2 d. Prašymo priimti į mokyklą, 2019 m. lapkričio 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, 2019 m. spalio 23 d. advokato orderio LA Nr. 658320, 2019 m. spalio 18 d. sąskaitos už teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime 350 Eur sumai ir 2020 m. liepos 20 d. sąskaitos už teisines paslaugas civilinėje byloje 400 Eur sumai, taip pat 2020 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 1020899 750 Eur sumai, kopijas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad dalis jų (Prašymo priimti į mokyklą, Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, 2020 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 1020899 750 Eur sumai kopijos) jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris juos priėmė, todėl pakartotinai jų priimti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Dėl kitos dalies įrodymų, nepaisant to, kad jie egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ieškovė nepagrindė, kodėl šiuos įrodymus pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, ieškovė apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje taip pat nesuformulavo prašymo juos priimti, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šių įrodymų įrodomoji vertė yra akivaizdžiai esminė ir jie turės įtakos sprendžiant dėl sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo, vėlesnis šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovė Z. Ž. turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti ribojimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygą ir juos priimti.

29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta nepriteisti dalį ieškovės reikalautos turtinės žalos (ikiteisminio tyrimo metu patirtų 50 Eur transporto išlaidų bei išlaidų už teisines paslaugas), taip pat sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita sprendimo dalis, kuria priteista dalis ieškovės reikalautos turtinės žalos (674,17 Eur išlaidos už nuskelto danties gydymą ir paslaugas Valstybinei teismo medicinos tarnybai) nėra ginčijama, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

30. Ieškovė N. S. apeliacinį skundą argumentuoja tvirtindama, jog pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą iki 300 Eur, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad nukentėjusiajam E. Č. tokios pasekmės, kaip baimė išeiti į lauką, vienam eiti į mokyklą, nenoras bendrauti su bendraamžiais, kilo konkrečiai dėl E. Ž. veikos 2019 m. vasarą (kilusių muštynių, kurių metu nuskeltas dantis). Apeliantės teigimu, būtent dėl E. Ž. sukelto skausmo, smūgiuojant į žandikaulį ir pilvą, nuskeliant dantį, buvo sukelta didelė neturtinė žala E. Č., kuri dėl jo patirto skausmo, dvasinių išgyvenimų intensyvumo siekia 3 000 Eur.

31. Iš dalies pritardama tokiems apeliacinio skundo argumentams, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kriterijai, į kuriuos, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti teismas, išvardyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žala asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų, pavyzdžiui, dėl teisės į atvaizdą, autorinių teisių, asmens privatumo ar garbės ir orumo pažeidimo, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK 2019 m. rugsėjo 13 d. atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus N. S. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad keletą metų jos nepilnametis sūnus E. Č. patiria kitų to paties kaimo vaikų terorizavimą, yra vadinamas „čigonu“, tyčiojamasi iš jo kitų vaikų akivaizdoje, rašomos grasinančio pobūdžio SMS žinutės, be to, jos nepilnametis sūnus patyrė fizinį smurtą: 2018 m. rugpjūčio mėn. prieš jį panaudotas elektrošokas, o 2019 m. liepos mėn. pabaigoje (duomenys neskelbtini) E. Ž. trenkė jam į kairę veido pusę ir nuskėlė trečdalį apatinio priekinio danties. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. Č. nustatytas apatinio kairės pusės antro danties nuskėlimas. Dėl nustatyto sužalojimo E. Č. sveikata sutrikdyta nežymiai. Ikiteisminiame tyrime E. Č. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Tyrimo dėl E. Ž. veiksmų metu surinkti duomenys patvirtino, kad visus veiksmus, kurie atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius padarė E. Ž.. 2020 m. vasario 12 d. priimtas prokuroro nutarimas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl E. Ž., neturinčio amžiaus, nuo kurio galima jo baudžiamoji atsakomybė, veiksmų bei nuspręsta kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo. Nutarimu N. S. išaiškinta, kad dėl įstatymo uždrausta veika E. Č. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis ieškiniu į teismą CPK nustatyta tvarka. Pagal ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimo atlyginti žalą pagrindu išdėstytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad E. Č. patirta žala kildinama būtent iš E. Ž. nusikalstamų veiksmų sukeltų padarinių.

34. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytos teismų praktikos ir, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei vertindamas subjektyviuosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nepagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiojo E. Č. ir kaimo vaikų santykius, kadangi šioje byloje turėjo būti vertinami tik nukentėjusiojo E. Č. ir žalą padariusio asmens E. Ž. asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į vieną iš esminių neturtinės žalos nustatymo kriterijų – sužalojimo padarymo aplinkybes bei sunkumą. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad žalos padaryta ne neatsargiai, nepilnamečiams vaikams žaidžiant ar bendraujant, o tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais. Kadangi šiuo atveju E. Ž. kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės lyginamuoju vertinimu. Kaip minėta, toks neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip už padarytą žalą atsakingo asmens turtinė padėtis, nelaikytinas lygiaverčiu esminiams neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams – kai žala padaryta dėl asmens sveikatos sužalojimo bei kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais. Be to, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju nėra lemiamas kriterijus nustatant žalos dydį.

35. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. Č., bylos aplinkybes nepakankamai individualizavo ir parinko neadekvatų pasekmių atžvilgiu ir neužtikrinantį teisingumo pažeistos teisės gynimo mechanizmą (atlyginimo dydį), todėl teisėjų kolegija konstatuoja CK 6.250 straipsnio pažeidimą. Tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti, padidinant priteistą 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. Č. iki 500 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jos ikiteisminio tyrimo metu patirtas transporto išlaidas, su sūnumi vykstant į policiją, teismą ir pas gydytojus, ir nurodo, kad byloje buvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji dėl sūnui padarytos nusikalstamos veikos patyrė net didesnes nei 50 Eur dydžio kuro išlaidas. Apeliantės teigimu, byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime ir civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme ji sumokėjo 750 Eur.

37. Pasisakydama dėl pirmojo argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

38. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ikiteisminio tyrimo metu patirtas transporto išlaidas grindė tik deklaratyviais teiginiais. Byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kokius realius nuostolius patyrė ieškovė, vykdama su sūnumi į nurodytas įstaigas ikiteisminio tyrimo metu, tokias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų ieškovė neteikė, tvirtindama, kad jie neišlikę (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovė neįvykdė procesinės pareigos įrodyti tokios žalos dydį, tenkinti šio ieškovės reikalavimo pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Be to, reikalavimas priteisti ikiteisminio tyrimo metu turėtas transporto išlaidas nėra suformuluotas apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje.

39. Tačiau teisėjų kolegija apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai išspręsto ieškovės išlaidų už teisines paslaugas, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, atlyginimo klausimo laiko pagrįstais.

40. CPK 265 straipsnis reglamentuoja klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pažymėtina, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga.

41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai. Teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

42. Šioje byloje iš ieškinio (patikslinto ieškinio) turinio matyti, kad ieškovė prašė priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas, t. y. už advokato pagalbą, atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme, visas teisines konsultacijas, prašymų, ieškinio surašymą, nuostolių paskaičiavimą, įrodymų rinkimą ir kt., kas sudarė viso 750 Eur. Ieškovė ieškinio (patikslinto ieškinio) rezoliucinėje dalyje, be reikalavimo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą, suformulavo reikalavimą priteisti turtinę žalą, susidedančią, be kita ko, iš išlaidų už teisines paslaugas, patirtas ikiteisminio tyrimo metu, tiek reikalavimą priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Reikalavimams priteisti 750 Eur išlaidas už teisines paslaugas pagrįsti ieškovė pateikė 2020 m. liepos 29 d. Atstovavimo sutarties (dėl atstovavimo civilinėje byloje) ir 2020 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 1020899 750 Eur sumai, sumokėtų už suteiktas atstovavimo, dokumento surašymo, patarimo ir kitas teisines paslaugas, kopijas. Iš skundžiamo sprendimo motyvų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei jos patirtų 750 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas nepriteisė, nepripažindamas šios sumos nei turtine žala (motyvuojant tuo, kad ieškovė neįrodė, jog šios išlaidos buvo patirtos ikiteisminio tyrimo metu), nei bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme (motyvuojant tuo, kad dėl tokio pobūdžio išlaidų pagrįstumo ir jų priteisimo nepasisako, nes ieškovė šioje byloje nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu).

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurią pirmosios instancijos teismas išsireikalavo nagrinėdamas civilinę bylą, buvo pateikta 2019 m. spalio 23 d. advokato A. A. surašyto advokato orderio LA Nr. 658320, su pavedimu advokato padėjėjui M. A. atstovauti E. Č. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK bei teisme, kopija. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino kitų civilinėje byloje esančių įrodymų kontekste, nepatikslino ieškovės pareigos įrodinėti ir nepasiūlė jai pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų), nors turėjo imtis pirmiau įvardytų procesinių veiksmų tinkamam įrodinėjimo procesui užtikrinti ir tik tada spręsti dėl aplinkybių, sudarančių faktinį reikalavimų pagrindą, egzistavimo ar neegzistavimo. Ištaisydama šiuos proceso pirmosios instancijos teisme trūkumus, teisėjų kolegija priėmė ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, patvirtinančius išlaidas už teisines paslaugas, ieškovės patirtas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme.

44. Remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad ieškovei advokato padėjėjas M. A. pagal 2019 m. spalio 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas suteikė 100 Eur susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir 250 Eur atstovavimo ikiteisminiame tyrime, iš viso 350 Eur dydžio, paslaugas. Ieškovė šią sąskaitą apmokėjo 2020 m. liepos 23 d. Byloje nėra pateikto detalaus advokato padėjėjo ieškovei suteiktų teisinių paslaugų aprašymo, o iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų nustatyta, kad advokato padėjėjas dalyvavo nepilnamečio nukentėjusiojo E. Č. apklausoje, vykusioje 2019 m. spalio 24 d. nuo 13.30 val. iki 15.00 val. Įvertinusi šiuos duomenis, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad E. Č. buvo pripažintas nukentėjusiu, nukentėjusysis buvo atstovaujamas beveik viso ikiteisminio tyrimo metu ir jam objektyviai buvo suteiktos teisinės paslaugos, neteisinga būtų vertinti, kad ieškovės patirtos išlaidos ikiteisminiame tyrime iš esmės neatlygintinos. Tačiau, įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, t. y. tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal tris epizodus, advokato padėjėjas patyrė laiko sąnaudas, susipažindamas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nukentėjusįjį atstovavo tik vienoje jo apklausoje, ir nesant jokių duomenų apie jo suteiktas kitas teisines paslaugas atstovaujamajam ikiteisminio tyrimo metu, spręstina, jog ieškovės reikalavimas priteisti tokio pobūdžio turtinę žalą tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteisiant papildomai 150 Eur šios žalos atlyginimo (CK 6.246-6.249 straipsniai). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, padidinant priteistą 674,17 Eur turtinės žalos atlyginimą ieškovei iki 824,17 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nes pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei padarė teisines išvadas, neatitinkančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos analogiškos kategorijos bylose, pakeičiant sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles.

46. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliaciniame skunde taip pat reiškiamas procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

47. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

48. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vieningai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis Nr. e3K-3-394-684/2016).

49. Nagrinėjamoje byloje iš su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė N. S. viso procese patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (400 Eur – pirmosios instancijos, 400 Eur – apeliacinės instancijos teisme), atsakovė Z. Ž. – 600 Eur (350 Eur – pirmosios instancijos, 250 Eur – apeliacinės instancijos teisme). Šioje byloje ieškovė buvo pareiškusi du reikalavimus – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismui priėmus šį procesinį sprendimą dėl bylos esmės, abu šie reikalavimai patenkinti iš dalies, konstatavus nukentėjusiojo E. Č. teisę į žalos atlyginimą. Iš už žalą atsakingos atsakovės priteistinas tik nedidelis žalos atlyginimo procentas, lyginant su ieškovės reikalauta. Tačiau pats nagrinėjamos bylos rezultatas (pripažinimas, jog atsakovė yra atsakinga dėl atsiradusios žalos) leidžia spręsti, kad ieškovės ieškinys yra iš esmės patenkintas, nors ir nėra priteista ieškovės prašoma žala, kuri yra vertinamojo pobūdžio ir jos dydį galutinai nustato teismas. Reikšminga ir tai, kad šiuo atveju žala buvo padaryta vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – nepilnamečio vaiko sveikatai, ieškinys yra reiškiamas nepilnamečio vaiko interesais. Įvertinus šiame procese atsakovės (600 Eur) bei ieškovės (800 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, tai, kad paskirsčius bylinėjimosi išlaidas tarp šalių pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovė būtų įpareigota padengti dalį atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų ir galutinė nukentėjusiojo gauta suma būtų sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir nukentėjusysis prarastų beveik visą jam priteistą kompensaciją, nepaisant fakto, kad byloje konstatuota nukentėjusiojo teisė į žalos atlyginimą. Tai, kad byloje yra konstatuotas nukentėjusiojo emocinių išgyvenimų dėl nuskelto danties, patirto skausmo faktas, kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas, yra kertinis veiksnys sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Duomenų, kad ieškovės procesinis elgesys byloje buvo netinkamas, kad dėl ieškovės veiksmų padidėjo bylinėjimosi išlaidos, nėra. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju tarp šalių pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų bei realaus teisingumo vykdymo, nepagrįstai varžytų nukentėjusiojo teisę į teisminę gynybą.

50. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, taip pat į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekį užtikrinti nukentėjusiojo teisę į teisminę gynybą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų šiame procese tarp šalių neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, o paskirstyti ieškovei iš atsakovės priteisiant 800 Eur atstovavimo išlaidas, atsakovei paliekant jos turėtas išlaidas. Ieškovė byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškovei grąžintinas 180 Eur žyminis mokestis, sumokėtas pareiškiant ieškinį ir paduodant apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš atsakovės priteistinas 30 Eur žyminis mokestis ir 19 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 92 ir 96 straipsniai). Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

51. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

52. Byloje atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, jos gaunamos pajamos, t. y. darbo užmokesčio mėnesio vidurkis yra 400 Eur, neįgalumo pensija – 230 Eur, ji viena išlaiko nepilnametį sūnų. Duomenų apie ieškovės sunkią turtinę padėtį byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo sprendimu bei šiuo procesiniu sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai priteistas bendras 1 324,17 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, taip pat bendros 800 Eur advokato pagalbos išlaidos, ieškovės patirtos viso proceso metu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CPK 7 straipsnyje numatytą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, pateisinantis nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos ir yra pakankamas pagrindas teismo sprendimu priteistos 2 124,17 Eur sumos mokėjimą išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę kiekvieną mėnesį, bet ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 10 dienos, ieškovei sumokėti po 177 Eur, pradedant mokėjimus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, paskutiniu mokėjimu sumokėti 177,17 Eur (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pakeisti, sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų), priteistos turtinės žalos atlyginimą padidinti iki 824,17 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų ir 17 centų).

Ieškovei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) L. B. AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) L. B. AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Grąžinti ieškovei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) žyminio mokesčio permoką.

Išdėstyti atsakovei Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 974,17 Eur sumos ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 1 150 Eur sumos (iš viso 2 124,17 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt keturių ir 17 centų) vykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę kiekvieną mėnesį, bet ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 10 dienos, ieškovei sumokėti po 177 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus), pradedant mokėjimus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, paskutiniu mokėjimu sumokėti 177,17 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus ir 17 centų).

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėDalia Pranckienė