- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-07
- Bylos Nr.
- e2-292-1000/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05270-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- Z. Ž.
- Advokatai
- Diana Balčiūnienė, Mykolas Alekna
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovei Z. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3 000 Eur neturtinei ir 1 474,17 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškovė ieškinyje nurodė, teismo posėdyje ji bei jos atstovas nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje 2020-02-12 buvo priimtas nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39401-19, kuriame ieškovės nepilnametis sūnus E. Č. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad 2019 m. liepos mėn. pabaigoje Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) E. Ž. nuolatinių patyčių ir suduotų smūgių E. Č. į kairę veido pusę pasekoje nuskėlė apatinį priekinį dantį, taip padarydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas remiantis medicinos specialisto išvada Nr. G1377/2019(05). Kadangi E. Ž. yra 2005 m. gimimo, prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl E. Ž. veiksmų, nes asmuo dar neturi amžiaus, nuo kurio galima jo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl civilinio atsakovo padarytos nusikalstamos veikos ieškovė patyrė didelę turtinę žalą, kurią sudaro: nuskelto danties gydymas – 650 Eur, transporto išlaidos į policiją, teismą ir pas gydytojus – 50 Eur, išlaidos Lietuvos teismo medicinos tarnybai – 24,17 Eur. Be to, ieškovė turėjo išlaidų už teisines paslaugas, t. y. už advokato pagalbą, atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme, visas teisines konsultacijas, prašymų, ieškinio surašymą, nuostolių paskaičiavimą, įrodymų rinkimą ir kt., tai sudaro 750 Eur, iš viso patyrė 1 474,17 Eur turtinę žalą. Nurodė, kad dėl E. Ž. padarytos nusikalstamos veikos ir pažeminimo, nuolatinių patyčių E. Č. buvo nuskeltas dantis, visa šeima dėl nuolatinių E. Č. patyčių buvo priversta keisti gyvenamąją vietą, mokyklą tik dėl to, kad E. Ž. nebeturėtų galimybės toliau skriausti E. Č.. Dėl tokių E. Ž. veiksmų E. Č. lankėsi pas psichologą, negalėdavo ramiai miegoti, bijodavo išeiti į kiemą pažaisti su draugais, bijodavo eiti ir grįžti iš mokyklos, nes patyčios ir smurtas tęsėsi ilgą laiką. Šiai dienai E. Č. jaučiasi išsigandęs, sunkiai bendrauja su kitais vaikais. Po E. Ž. padarytos nusikalstamos veikos tapo labiau užsidaręs. Pas psichologus E. Č. eiti atsisako, vaistai jam nėra paskirti. E. Ž. net nesiteikė atsiprašyti nei E. Č., nei ieškovės šeimos už sužalojimus, skausmo sukėlimą ir nepatogumus bei pastovų psichologinį smurtą. E. Č. patirtą neturtinę žalą įvertino 3 000 Eur suma.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu iš dalies sutiko, teismo posėdyje ji ir jos atstovė nurodė, kad atsakovės sūnus prisipažino, jog 2019 m. birželio mėnesio pradžioje sudavė ranka E. Č. į veidą už tai, kad jis negražiai atsiliepė apie E. Ž. mirusį tėvą. Sutiko sumokėti N. S. jos patirtas ir rašytiniais įrodymais pagrįstas išlaidas dėl danties gydymo, taip pat išlaidas Lietuvos teismo medicinos tarnybai. Atsakovė nesutiko sumokėti transporto išlaidų bei 750 Eur už advokato pagalbą, nurodydama, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne tik dėl E. Č. veiksmų, bet ir M. G., o dėl patyčių kaltinami buvo keli vaikai, todėl reikalauti atlyginti visą sumą vienai atsakovei yra neteisinga. Atsakovė pripažino, kad E. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes atsakovės sūnus panaudojo fizinį smurtą ir tuo sukėlė E. fizinį skausmą, tačiau 3 000 Eur dydžio pinigų suma yra ženkliai per didelė ir nepagrįsta. Tvirtino, jog ieškovės teiginiai, kad dėl nuolatinių patyčių, pastovaus psichologinio smurto visa jos šeima buvo priversta keisti gyvenamąją vietą, mokyklą, kad E. nebeturėtų galimybės toliau skriausti jos sūnų, neatitinka tikrovės. E. draugavo su E., niekada iš jo nesityčiojo. Vėliau atsakovė pati uždraudė E. draugauti su E. dėl jo netinkamo elgesio, daromos neigiamos įtakos sūnui. Ieškovė ne kartą yra nepagrįstai apkaltinusi kitus kaimo vaikus, tariamai terorizuojančius jos sūnų, rašiusi pareiškimus policijai. Dėl kokių priežasčių, su kokiomis problemomis ir kiek laiko E. lankėsi pas psichologą ir, kad tai yra susiję su atsakovės sūnaus veiksmais, įrodymų nepateikta. Taip pat nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis labai sunki, jai nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, jos gaunamos pajamos, t. y. darbo užmokesčio mėnesio vidurkis yra 400 Eur, neįgalumo pensija – 230 Eur. Todėl ji sutinkanti mokėti 100 Eur neturtinę žalą. Jos pačios sūnui E. yra teikiama psichologo pagalba, jis iki šiol sunkiai pergyvena tėvo netektį. Pats labai gailisi ir išgyvena, kad nesusivaldė ir smurtu sureagavo į tėvo atminties įžeidimą.
3. 2021 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. B. paaiškino, kad yra ieškovės sugyventinis. Nurodė, kad prieš 2 metus E. Č. buvo užpultas, E. Ž. jam trenkė ir nuskėlė dantį. Po įvykio vaikas tapo uždaresnis, niekas jo nebedomina. Šeima pakeitė gyvenamąją vietą, mokyklą, tačiau E. naujų draugų neturi, visą laiką sėdi namie. Pažymėjo, kad iš pradžių, kai šeima apsigyveno (duomenys neskelbtini), visi vaikai su E. draugavo, vėliau pradėjo pyktis, puldinėti jį, tyčiotis iš jo.
4. 2021 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu liudytojas R. S. nurodė, kad yra ieškovės brolis, paaiškino, jog anksčiau jo santykiai su E. buvo labai geri, o dabar jis pasidarė uždaras. E. ne kartą yra pasakojęs, kad vaikai jį puldinėja, ypač E. Ž., tyčiojasi iš jo aprangos, vadina „čigonu“. E. bijojo kaimo vaikų dar iki muštynių, bijodavo vienas eiti į parduotuvę, prašydavo lydėti į mokyklą, iš mokyklos. Po muštynių pradėjo bijoti net į lauką išeiti.
5. 2021 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu liudytoja K. B. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog apie tai, kad vyksta kažkas blogo, sužinojo tik iš policijos, jau po įvykio. Tvirtino, kad E. Č. visas kaimas vadina „čigoniuku“, tačiau apie patyčias nieko negirdėjo. Iš savo sūnaus liudytoja sužinojo, kad E. Ž. labai gailisi dėl įvykio, o sudavė E. Č., kadangi šis negražiai pavadino jo mirusį tėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
6. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK 2019-09-13 atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39401-19 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus N. S. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad keletą metų jos nepilnametis sūnus E. Č. (gim. 2005 m.) patiria kitų to paties kaimo vaikų terorizavimą, yra vadinamas „čigonu“, tyčiojamasi iš jo kitų vaikų akivaizdoje, rašomos grasinančio pobūdžio SMS žinutės, be to, jos nepilnametis sūnus patyrė fizinį smurtą: 2018 m. rugpjūčio mėnesį prieš jį panaudotas elektrošokas, o 2019 m. liepos mėn. pabaigoje Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) E. Ž. trenkė jam į kairę veido pusę ir nuskėlė trečdalį apatinio priekinio danties. Specialisto išvadoje Nr. G1377/2019(05) nurodyta, kad E. Č. nustatytas apatinio kairės pusės antro danties nuskėlimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Dėl nustatyto sužalojimo E. Č. sveikata sutrikdyta nežymiai. Ikiteisminiame tyrime E. Č. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Amžiaus baudžiamajai atsakomybei atsirasti neturintis, todėl liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas E. Ž. parodė, jog E. mušė birželio mėn., E. jis sudavė į veidą (kairį žandikaulį) bei keletą smūgių į pilvą. Mušė E., nes iš M. M. sužinojo, jog E. negražiai atsiliepė apie jo tėtį, t. y. kažkam sakė, jog gerai, kad „E. tėtis pridvėsė“. Tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino, kad visus veiksmus, kurie atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius padarė E. Ž.. Tyrimo metu 2020-02-12 priimtas prokuroro nutarimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl E. Ž. (gim. 2005 m.), neturinčio amžiaus, nuo kurio galima jo baudžiamoji atsakomybė, veiksmų bei nuspręsta kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo. Nutarimu N. S. išaiškinta, kad dėl įstatymo uždrausta veika E. Č. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis ieškiniu į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
7. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atlyginti 650 Eur turtinę žalą už nuskelto danties gydymą, 24,17 Eur išlaidas Lietuvos teismo medicinos tarnybai.
8. Atsakovė sutiko sumokėti N. S. jos patirtas ir rašytiniais įrodymais pagrįstas išlaidas dėl danties gydymo, taip pat išlaidas Lietuvos teismo medicinos tarnybai. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2021-04-06 uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „DENTITA IR KO“ buvo sudarytas E. Č. odontologinio paciento gydymo planas, kuriame nurodyta gydymo kaina yra 754 Eur. Pinigų perlaidos kvitai patvirtina, kad 2021-04-06 N. S. pervedė UAB „DENTITA IR KO“ 550 Eur už E. Č. suteiktas odontologines paslaugas pagal gydymo planą, o 2021-04-07 UAB „DENTITA IR KO“ pervedė 100 Eur už E. Č. suteiktas odontologines paslaugas pagal gydymo planą. Šie duomenys pagrindžia, kad ieškovė patyrė 650 Eur turtinę žalą dėl E. Č. nuskelto danties gydymo. Byloje esantis kvitas patvirtina, kad Valstybinei teismo medicinos tarnybai už suteiktas paslaugas buvo sumokėta 24,17 Eur (23,30 Eur už suteiktas paslaugas ir 0,87 Eur už pavedimą).
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu žala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. Č. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – nuskeltas apatinis priekinis dantis, įstatymo uždraustą veiką padarė E. Ž., kuris veikos padarymo metu buvo 14 metų amžiaus. CK 6.627 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39401-19 surinkti duomenys patvirtino, kad visus veiksmus, kurie atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius padarė E. Ž.. Taigi, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiga E. Ž. padarytą turtinę žalą atlyginti kyla atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat, į tai, kad atsakovė pripažįsta šiuos ieškovės reikalavimus ir sutinka sumokėti nurodytas sumas, teismas ieškovės reikalavimus dėl turtinės žalos, t. y. 650 Eur už nuskelto danties gydymą ir 24,17 Eur už ekspertizės atlikimą, atlyginimo tenkina visiškai ir šias sumas priteisia iš atsakovės.
10. Ieškovė taip pat prašo atlyginti transporto išlaidas į policiją, teismą ir pas gydytojus, patirtas ikiteisminio tyrimo metu, kurios sudaro 50 Eur. Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą, 104 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 patvirtintos Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos (aktuali nutarimo redakcija) 2 punktą, proceso išlaidos, kurias sudaro kelionės į iškvietimo vietą ir atgal, nukentėjusiajam atlyginamos iš ikiteisminį tyrimą atliekančios ikiteisminio tyrimo įstaigos arba prokuratūros, teisminio nagrinėjimo metu – teismo, lėšų, todėl nėra pagrindo jas priteisti iš atsakovės. Pagal aukščiau nurodytą Vyriausybės nutarimą, liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams apraše nustatytos sumos išmokamos jiems atlikus savo pareigas pagal pateiktą rašytinį išlaidas patyrusio asmens ar jo įgalioto asmens prašymą ir dokumentus, įrodančius turėtas išlaidas. Išlaidos atlyginamos tik esant nusikalstamą veiką tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba baudžiamąją ar administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio teisėjo, teismo ar institucijos (pareigūno) patvirtinimui ir šias sumas išmokančios įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimui. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismui nepateikė jokių kvitų, bilietų ar kitų įrodymų jos patirtoms kelionės išlaidoms pagrįsti, o tik deklaratyviai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu ne kartą teko vykti į policiją, prokuratūrą, vaikų teises ir dėl to turėjo išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti kelionės išlaidas iš atsakovės yra nepagrįstas ir netenkinamas.
11. Be to, ieškovė prašo priteisti išlaidas už teisines paslaugas, t. y. už advokato pagalbą, atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme, visas teisines konsultacijas, prašymų, ieškinio surašymą, nuostolių paskaičiavimą, įrodymų rinkimą ir kt., kas sudaro viso 750 Eur. Atsakovė nesutinka su šiuo ieškovės prašymu, nurodydama, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne tik dėl E. Ž. veikos.
12. Kadangi ieškovė prašo priteisti išlaidų už teisines paslaugas, turėtų ikiteisminio tyrimo metu, atlyginimą, teismo vertinimu, sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo, turi būti vadovaujamasi BPK normomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta BPK 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, E. Ž. neturint įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima jo baudžiamoji atsakomybė, ieškovei atsirado teisė reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo CPK nustatyta tvarka. Remiantis CPK nuostatomis, ikiteisminio tyrimo metu patirtos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja deliktinės atsakomybės institutas, todėl, prašydama patirtas išlaidas už teisines paslaugas atlyginti kaip patirtą žalą, ieškovė turėjo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovė nurodė, kad turtinę žalą patyrė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau iš ieškovės šioje byloje pateiktos 2020-07-29 teisinių paslaugų sutarties ir 2020-07-23 mokėjimo už advokato padėjėjo suteiktą pagalbą nustatyta, kad sutartis pasirašyta ir mokėjimas atliktas jau nutraukus ikiteisminį tyrimą (ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2020-02-12), o tai sudaro pagrindą abejoti, kad ieškovė turėjo išlaidų už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovei priteisti 750 Eur už teisines paslaugas iš atsakovės, kadangi jos nebuvo patirtos ikiteisminio tyrimo metu.
13. Pažymėtina, kad ieškovė patirtas išlaidas už teisines paslaugas įvardino ne tik kaip išlaidas ikiteisminiame tyrime, bet ir kaip išlaidas už teisines konsultacijas, prašymų, ieškinio surašymą, nuostolių paskaičiavimą, įrodymų rinkimą ir kt. Teismo vertinimu, šios išlaidos galėtų būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis nagrinėjamoje byloje. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ieškovė šioje byloje nepateikė, nors ieškovė byloje naudojosi teisine pagalba ir jos atstovas, kaip kvalifikuotas teisininkas, neabejotinai turėtų žinoti teisinį reglamentavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų priteisimo iš atsakovės nepasisako.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
14. Ieškovė taip pat prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė sutiko, kad neturtinė žala buvo padaryta, tačiau su nurodyta suma nesutiko, nurodė, kad gali sumokėti 100 Eur.
15. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį – neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šioje normoje detalizuojama, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vis dėlto, savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Akcentuotina, kad neturtinės žalos atlyginimas yra skirtas kompensuoti pažeistas neturtines vertybes, o ne atlyginti patirtus nuostolius ar atkurti nukentėjusiojo turėtą padėtį, kaip kad yra turtinės žalos atlyginimo atveju. Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.???
16. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, žala atsirado dėl E. Ž. kaltų veiksmų. Atsakovė neginčija fakto, kad E. Č. 2019 m. vasarą įvykusio konflikto metu dėl E. Ž. kaltų veiksmų buvo sutrikdyta sveikata. Pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2020-02-12 nutarimą E. Ž. veiksmuose įžvelgiami BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi E. Ž.nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dėl neturtinės žalos atsiradimo yra kaltas E. Ž.. Nukentėjusiajam E. Č. po įvykio nustatyti sužalojimai – nustatytas apatinio kairės pusės antro danties nuskėlimas. Taigi, nukentėjusysis patyrė, šiuo metu patiria ir ateityje gali patirti nepatogumų dėl danties gydymo. Ieškovės, liudytojų R. S. bei V. B. teigimu, dėl patirto įvykio E. Č. patyrė emocinį šoką, pradėjo bijoti išeiti iš namų, eiti į mokyklą, į parduotuvę vienas, tapo uždaras, sunkiai susiranda naujų draugų, buvo nukreiptas psichologo konsultacijai, šeima pakeitė gyvenamąją vietą. Padarytą skriaudą didina aplinkybė, kad padaręs sužalojimą E. Ž. neatsiprašė nukentėjusiojo. Kita vertus, iš byloje esančių medicininių dokumentų nenustatyta, jog E. Č. po traumos būtų kilusios komplikacijos, tekę stacionariai gydytis, gydymas būtų ilgas, skausmingas ar būtų atsiradę kitokio pobūdžio negalavimų, susijusių su trauma. Pažymėtina, jog po apsilankymų pas psichologus jokie vaistai skirti nebuvo, iš 2021-04-15 psichologės R. G. pažymos nustatyta, kad pats E. Č. nesijaučia išsigandęs, bijantis išeiti į lauką ar mokyklą, priešingai, jam išryškėjo pyktis, bendraamžių vengimas, neapykanta užpuolikui, perauganti į norą tyčiotis. Be to, kaip nustatyta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ieškovės bei liudytojų nurodytos pasekmės, tokios kaip baimė išeiti į lauką, vienam eiti į mokyklą, nenoras bendrauti su bendraamžiais, kilo ne konkrečiai dėl E. Ž. veikos 2019 m. vasarą (kilusių muštynių, kurių metu nuskeltas dantis), o dėl to, kad miestelio vaikai (ne vienas E. Ž.) tyčiojosi iš E. Č., jį persekiojo, užgauliojo ir pan. Tą patvirtino ir R. S., nurodęs, kad E. Č. bijodavo kaimo vaikų dar iki 2019 m. vasarą kilusio incidento, tiek N. S. skundas, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kur išvardinta keletas įvykių, įskaitant net kelis šeimos turto apgadinimo atvejus, įvykiuose dalyvaudavo keletas vaikų, o E. Č. kaip kaltininkas įvardintas tik dėl 2019 m. vasarą įvykusio incidento. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra pagrindas padaryti išvadai, kad neturtinė žala atsirado ne tik dėl E. Ž. kaltės, o E. Ž. veiksmų 2019 m. vasarą (kilusių muštynių, kurių metu nuskeltas dantis) pasekmės sveikatai, atsižvelgiant į sutrikdymo laipsnį, pobūdį, sunkumą, sveikatos sutrikimo trukmę, gydymo pobūdį, nesukėlė E. Č. itin didelių, intensyvių dvasinių išgyvenimų.
17. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad neturtinė žala tik iš dalies atsirado dėl neteisėtų, kaltų E. Ž. veiksmų. Be to, E. Č. patirtas skausmas, dvasiniai išgyvenimai, teismo vertinimu, nebuvo tokie intensyvūs, dėl kurių turinė žala siektų 3 000 Eur. Todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į sunkią materialinę atsakovės padėtį (jai nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, jos gaunamos pajamos, t. y. darbo užmokesčio mėnesio vidurkis yra 400 Eur, neįgalumo pensija – 230 Eur, ji viena išlaiko nepilnametį sūnų), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iki 300 Eur (CPK 6.246-6.249 straipsniai).
18. Ieškinį patenkinus iš dalies (21,77 proc.) ieškovei iš atsakovės priteisiama 21,77 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio – 21,77 Eur (CPK 98 straipsnis). Ieškovei neprašius priteisti bylinėjimosi išlaidų, kartu pateikiant išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, bylinėjimosi išlaidos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti ieškovei nepriteisiamos.
19. Ieškinį atmetus 78,23 proc., iš ieškovės atsakovei priteisiama 78,23 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 273,81 Eur advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis), iš ieškovės valstybei priteisiama 78,23 proc. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų – 13,38 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).
20. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios atsakovei, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 674,17 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 17 ct) turtinės žalos atlyginimą bei 21,77 Eur (dvidešimt vieno euro 77 ct) žyminį mokestį – ieškovei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam atstovės pagal įstatymą N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 273,81 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 81 ct) advokato pagalbai apmokėti – atsakovei Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,38 Eur (trylikos eurų 38 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.