Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. atstovo pagal įstatymą V. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-59-971/2019 pagal ieškovų R. J. ir G. J. patikslintą ieškinį atsakovams nepilnamečiui R. M., R. M. ir R. M. dėl sveikatos sužalojimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliantas ieškovo R. J. atstovas pagal įstatymą V. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovui R. J. padarytos neturtinės žalos dydžiu ir apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį, padidinant ieškovui R. J. iš nepilnamečio atsakovo R. M., o šiam neturint turto ir (ar) pajamų, kurių pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų R. M. ir R. M., sveikatos sutrikdymu padarytą neturtinę žalą iki 3 500 Eur, perskirstant turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su nepilnamečio ieškovo sužalojimo aplinkybėmis, patirtų sužalojimų mastu, ateityje kilsiančiomis sužalojimo pasekmėmis ir atsakovo elgesiu po įvykio, be to, neatsižvelgė į dalį neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (prieš nepilnametį ieškovą smurtavusio atsakovo tyčinę kaltės formą, chuliganiškus sveikatos sutrikdymo motyvus), nukrypo nuo teisminės praktikos, todėl nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį.

Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių

14. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 30 d., apie 12 val., ieškovą R. J., gim. (duomenys neskelbtini), einantį iš mokyklos daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), teritorijoje (kieme), sumušė, kumščiu suduodamas du smūgius į veidą (vieną kartą į nosį, o šiam suklupus – į žandikaulį), atsakovas R. M., gim. (duomenys neskelbtini) Dėl šio įvykio ieškovė G. J. kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, tačiau 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad nors R. M. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių, tačiau R. M. neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, nes nusikalstamą veiką padarė būdamas 15 metų amžiaus, t. y. neturėdamas amžiaus, nuo kurio būtų galima patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)duomenų nustatyta, jog R. J. padaryti: nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio abiejų 1-ųjų dantų sumušimas su viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1-o danties vainiko vidinio krašto 1/4 nuskilimu. Išvadoje nurodyta, kad sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus nosies ir viršutinės lūpos sritis, kas neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms įvykio aplinkybėms, o sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2018 m. kovo 30 d., 14 val. 20 min. (nurodyta atvykimo į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę data ir laikas). Nosies kaulų lūžis sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų atsakovas nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 7 d. gulėjo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje, kur jam buvo atlikta nosies operacija, po to iki 2018 m. balandžio 13 d. jam nustatytas gydymas namų režimu. Iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 4 d. buvo atlikta R. J. apžiūra, nustatyta nosies ašies deformacija, pasukta į kairę pusę, nosies landos paburkimas. Pertvara tiesi. Burnaryklės gleivinė rami, 2018 m. balandžio 5 d. buvo operuotas, komplikacijų nebuvo, geros būklės 2018 m. balandžio 7 d. išrašytas į namus. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad R. J. vietinėje nejautroje kompozicine plomba buvo atstatytas nuskeltas 11 danties vainikas. Nurodyta, kad būtinas danties stebėjimas, nes galimas nervo apmirimas, dėl ko dantį gali tekti gydyti endodontiškai, dėl nepatenkinamos estetikos dantį gali tekti protezuoti. Be to, ieškovui nustatytas išplikimas plaukuotosios galvos dalyje 2,5-2 cm dydžio, židininės neurologinės simptomatikos nenustatyta.

17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi ieškovo R. J. atstovo pagal įstatymą apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

18. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Išsami pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, reikšmingi neturtinės žalos dydžiui nustatyti, teismo nebuvo įvertinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant nustatyti sveikatai padarytos žalos padarinių mastą, nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės ir motyvai nėra pagrindiniai kriterijai, svarbu tinkamai įvertinti sužalojimo sunkumą, nukentėjusiojo asmens sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, nukentėjusiojo asmenybę, patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, galimybių praradimą, galinčias kilti sužalojimo pašalinimo pasekmes ateityje. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, siekdamas kuo tiksliau įvertinti ieškovui R. J. kilusias neturtinės žalos pasekmes, rėmėsi byloje esančiais medicininiais dokumentais: išrašais iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, dantų klinikų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašais, bei tinkamai juos įvertino. Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime atskirai neišskyrė galinčių kilti sužalojimo pasekmių ateityje, tačiau, kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų visumos, į tokias aplinkybes atsižvelgė vertindamas pateiktus medicininius dokumentus. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas dėl patirtų išgyvenimų lankėsi pas psichologą ar pasikeitė jo elgesys, nurodė, kad nepateiktas joks konkretus gydymo planas, susijęs su patirtais sužalojimais, todėl kaip nepagrįstas vertintinas apelianto teiginys dėl pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių apie paūmėjusius kitus nepilnamečio ieškovo sutrikimus dėl psichologinio pobūdžio išgyvenimų patyrus nepilnamečio atsakovo fizinį smurtą. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o ne teismui (CPK 178 straipsnis).

Dėl CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo

19. Įstatymas numato, kad asmens sveikatos sužalojimo atvejais už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnis 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas, nurodytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai sprendžiant dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio būtina įvertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus ir konkrečioje byloje reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009), t. y. specifinius kriterijus, nustatytus konkrečioje byloje. Specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-342/2010).

21. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai, turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 balandžio 30 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-202/2012).

22. Ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apelianto sūnui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ieškovo pažeistos vertybės pobūdį, padaryto sužalojimo laipsnį (nesunkus), patirtos traumos pobūdį (nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio abiejų 1-ųjų dantų sumušimas su viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1-o danties vainiko vidinio krašto 1/4 nuskilimu), ieškovo gydimosi stacionare ir ambulatoriškai laikotarpį bei intensyvumą, taikomų procedūrų sudėtingumą, mokymosi trukmės sumažėjimą, galimybių bendrauti suvaržymą, psichologinį diskomfortą, įvertino tai, kad ieškovas yra paauglys ir galimą tokio amžiaus jaunuolio didesnį emocinį jautrumą. Taip pat atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, tačiau kartu įvertino ir tai, kad šiuo atveju konfliktas kilo tarp dviejų jaunuolių ir ieškovas buvo sužalotas nepilnamečio (bendraamžio) atsakovo R. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), atsakovas ieškovo atsiprašė, kartu su motina atsakove R. M. bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, todėl atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nustatė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos atsižvelgus į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik jų viseto pagrindu pagrįstai buvo priteistas atitinkamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teisėjų kolegijos požiūriu, nėra aiškiai per mažas.

23. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos teisminės praktikos faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienokį ar kitokį neturtinės žalos atlyginimo dydį lemia ne tik pažeistos vertybės pobūdis ir padarytos žalos pasekmės, bet ir vertinamųjų kriterijų visuma. Kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į neturtinės žalos padarymo aplinkybes konkrečioje byloje, ir į kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, jų visuma ir nulemia neturtinės žalos dydį. Todėl šis apelianto argumentas atmetamas kaip nesudarantis pagrindo abejoti iš esmės pagrįstu ir teisėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

24. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl CK 6.282 straipsnio pažeidimo, nes sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teisme, ši norma neturėjo būti taikoma, ir jos taikymas ar netaikymas negali būti pripažintas turinčiu įtakos sprendimo priėmimui. Neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas pagal įstatyme nustatytus ir teismo pripažintus reikšmingais kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl įrodyto žalos dydžio sumažinimo taikant CK 6.282 straipsnį. Iki tol, kol teismas neturtinės žalos dydžio nenustatė, konkretaus mažintino žalos atlyginimo dydžio nėra. Nukentėjusiojo prašomas priteisti kaip neturtinė žala nuostolių dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes šio nustatymas yra teisingos kompensacijos principo įgyvendinimas ir yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Neįsiteisėjusiu teismo sprendimu parinktas neturtinės žalos dydis taip pat negali būti vertinamas kaip nustatytas neturtinės žalos dydis, kuris, peržiūrint apskųstą apeliacine tvarka neįsiteisėjusį teismo sprendimą, būtų mažinamas taikant CK 6.282 straipsnį. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas neįsiteisėjusį teismo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, daro išvadą, kad yra aplinkybės, nustatytos CK 6.282 straipsnyje, tai nesudaro pagrindo šią normą taikyti ir jos pagrindu mažinti neturtinės žalos dydį. Tokiu atveju turi būti daroma išvada dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, tiesiogiai reglamentuojantį neturtinės žalos dydžio nustatymą. Jeigu konstatuojamas netinkamas neturtinės žalos dydžio nustatymas, tai pagrindas panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą yra CK 6.250 straipsnio netinkamas aiškinimas, taikymas ar kitoks šios normos pažeidimas, o ne CK 6.282 straipsnio pažeidimas.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant nurodytoms nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kompensacijos ieškovui už patirtą neturtinę žalą dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisto neturinės žalos atlyginimo dydis yra adekvatus sveikatos sutrikdymo mastui ir pobūdžiui, ieškovo patirtam fiziniam skausmui, stresui dėl įvykio ir dėl gydymo patirtiems nepatogumams kompensuoti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šią teismo sprendimo dalį.

Dėl bylos baigties

26. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir teismų praktiką tokio ir panašaus pobūdžio bylose, bei teisingai nustatė ieškovui iš atsakovų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimo dalį naikinti. Konstatavus, kad ieškovo įstatyminio atstovo apeliacinis skundas nepagrįstas, jis netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovės R. M. atstovė advokatė R. V. 2019 m. liepos 29 d. teismui pateikė duomenis, kad ieškovei buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teikiant antrinę teisinę pagalbą susidarė 78 Eur advokato užmokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo įstatyminio atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, iš ieškovo įstatyminio atstovo V. J. į valstybės biudžetą priteisiama 78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. J. įstatyminio atstovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) už atsakovei R. M. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Swedbank, AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Luminor“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.