- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- e2-207-766/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- D. B.
atsakovei D. B., jos atstovui advokatui S. B.
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei D. B. ir atsakovės priešieškinį ieškovui, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės (ieškinyje), priešieškinyje - dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės priteisimo, turto padalinimo, kompensacijos atsakovei iš ieškovo už tenkančią didesnę turto dalį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas A. B. ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovo A. B. ir atsakovės D. B. (buvusi pavardė B.) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – B., atsakovei grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – B.; 3) priteisti ieškovui A. B. iš atsakovės D. B. 3000 Eur sumą neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės; 4) santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti sekančiai: priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise: negyvenamą patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė – 4530 Eur; 1/12 dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 102,50 Eur; automobilį – Mercedes Benz 200, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą D. B. vardu, automobilio rinkos vertė – 600 Eur; 5) priteisti atsakovei iš ieškovo 2816,25 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; 6) priteisti iš atsakovės D. B. ieškovui kompensaciją 2827,64 Eur sumoje už 2025-12-03 ir 2016-02-22 iš Citadelės banko paimtų ir grąžintų ieškovo lėšomis paskolų; 7) priteisti iš atsakovės D. B. ieškovo A. B. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruota ieškovo A. B. ir atsakovės D. B. (buvusi pavardė B.) santuoka. Šalys susipažino prieš 3 mėnesius iki santuokos sudarymo. Tuo metu ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir nuomavo butą, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugpjūčio 10 d. už ieškovo duotus pinigus šalys iš (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini) bei buvo (duomenys neskelbtini), nusipirko negyvenamą patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/12 tvarto. Ieškovas surado darbininkus, kurie padarė parduotuvės remontą ir sutuoktiniai atidarė parduotuvę. Ieškovas dalį darbų atliko pats (sudėjo elektros jungiklius, rozetes, nupirko ir pakabino šviestuvus). 2016 m. apie rudenį ieškovo pažįstamas pasakė, kad jo sutuoktinė užsiiminėja prostitucija (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė pažadėjo ieškovui būti ištikima ir ieškovas jai atleido, bandė tęsti dorą bendrą gyvenimą. Atidarius parduotuvę, ieškovas prekes pirko iš P. K., (duomenys neskelbtini). Tam, kad vystyti verslą, ieškovas iš Citadelė banko paėmė kelias paskolas, kurios buvo skirtos automobilio Mercedes Benz C200 pirkimui, kuris yra registruotas atsakovės D. B. vardu, bei šeimos poreikiams tenkinti, taip buvo įgytas automobilis VW Multivan, bet atsakovės prašymu buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), kuri priklausė atsakovei, vardu. 2017 m. rugpjūčio mėn. atsakovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas ieškovą, tačiau tai šeimos neišgelbėjo, ieškovo manymu atsakovė nutarė atsikratyti jo apkaltinus smurtu šeimoje su tikslu palikti viską sau. 2017 m. gruodžio mėn., prieš Šv. Kalėdas, iš (duomenys neskelbtini) grįžo atsakovės dukra E. su vyru ir atsakovės anūke. Ieškovas atsiprašė iš darbo ir drauge su atsakove nuvyko į (duomenys neskelbtini) oro uostą jų parsivežti į (duomenys neskelbtini). Grįžtant iš (duomenys neskelbtini) ieškovui užėjo galvos skausmai, bei grįžus į namus, ieškovas paprašė atsakovės vaistų ir juos išgėręs nuėjo miegoti. Po kurio laiko ieškovą prikėlė atsakovė ir pradėjo rėkti, kad jis jos nepaliktų, o tuo metu įėjusi į kambarį atsakovės dukra E. iškvietė policiją, neva ieškovas muša atsakovę. Atvažiavę (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai išvežė ieškovą į areštinę. Atsakovė pareigūnams teigė, kad neva ieškovas kaire ranka ją sugriebė už kaklo, pakėlė ją nuo žemės ir spyrė, ko pasekoje atsakovė perskrido per kambarį ir atsitrenkė į komodą. Ieškovas parą praleido areštinėje, o atsakovė tuo metu už 2700 Eur pardavė automobilį VW Multivan, į kurio remontą ieškovas buvo investavęs nemažai savo piniginių lėšų (tamsino langus, keitė ratus, tvarkė variklį). Tuo metu atsakovė buvo skolinga 1000 Eur sumą savo pusseserei iš (duomenys neskelbtini), kuri dirbo (duomenys neskelbtini). Gruodžio 31 d. ieškovas grįžo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pasiimti savo automobilio Volvo V70, o atsakovė išvydusi ieškovą puolė jo atsiprašinėti, siūlyti sutikti Naujus metus kartu. Ieškovas vėl atleido atsakovei. 2018 m. balandžio mėn. šalys šventė atsakovės gimtadienį, po kurio ieškovas atsigulė miegoti kitame kambaryje. Naktį atsakovė iškraustė ieškovo kišenes, pavogė ieškovui priklausančio automobilio Volvo V70 raktus ir juos sudegino, kad ieškovas ryte negalėtų niekur pabėgti. Ryte atsakovė puolė ieškovą su peiliu rankose, daužė duris ir langus plaktuku mėsai kapoti. Ieškovas savo automobilio raktus rado sudegintus pečiuje. Iš buto ieškovui pavyko pabėgti basomis, nes atsakovė iškvietė policiją ir jį apkaltino smurtu. Praėjus trumpam laikui šalys susitaikė ir atsakovas persikėlė gyventi pas ieškovą į (duomenys neskelbtini), į butą adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė smarkiai girtuokliavo, praleisdavo darbą (duomenys neskelbtini) ir vėl buvo jam neištikima. Ieškovas pas atsakovę telefone aptiko jos susirašinėjimus su kitais vyrais (programėlėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei kelis kartus aptiko atsakovę su meilužiais. Atsakovė kelis kartus gydėsi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bandė dirbti įvairius darbus. Dėl atsakovės charakterio šalys turėjo problemų su kaimynais, todėl teko kraustytis iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovas išnuomavo namą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir kurį laiką šalys gyveno ten, tačiau dėl atsakovės dažno girtuokliavimo šeimoje ramybės nebuvo, dažnai tekdavo kviesti policiją. Ieškovui buvo gėda prieš kaimynus dėl tokio atsakovės elgesio, todėl buvo nuspręsta kraustytis vėl į naują būstą. Ieškovas pradėjo suprasti, kad atsakovės atsiprašymai ir pažadai nėra rimti ir tikėtis darnios ateities nėra pagrindo. 2019 m. kovo 18 d. vakarą ieškovui grįžus po darbo namo, jis nuėjo miegoti, o atsakovė pareiškė, kad eina į lauką pakviesti jų turimą šunį, tačiau po kurio laiko ieškovas išgirdo vonioje trenksmą, o atsakovei išėjus iš buto po kiek laiko pasirodė policija, kurie uždėjo ieškovui antrankius bei nuvežė į areštinę. Ieškovas iš areštinės buvo nuvežtas į teismą, kur jam dėl smurto artimoje aplinkoje buvo uždrausta artintis prie atsakovės. Nuo 2019 m. kovo 18 d. šalys kartu nebegyveno, bendro ūkio nevedė, nes po šio įvykio ieškovas buvo priverstas išeiti iš namų bei apsigyventi pas savo draugus. Nuo 2020 m. vasario 28 d. ieškovas atsakovės nėra matęs, nežino kur ir su kuo ji gyvena. Santuokiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės faktiškai yra nutrūkę nuo 2019 m. kovo mėn. dėl atsakovės neištikimybės, girtuokliavimo ir pastovių konfliktų tarp šalių. Ieškovas įsitikinęs, kad šalių santuoka iširo, kadangi šalys turi skirtingus požiūrius į šeimos vertybes, bendro ūkio vedimą, šalys kartu negyvena ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu, nes tarp šalių išnyko meilės ir pagarbos jausmai. Ieškovas mano, kad skirti terminą susitaikyti nėra prasmės, nes santuoka yra faktiškai iširusi dėl atsakovės kaltės. Ieškovas yra įsitikinęs, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, ko pasekoje jis patyrė moralinę skriaudą, nes kentė patyčias, pažeminimus, neištikimybę, o pats dėjo pastangas šeimą išsaugoti ir išlaikyti, todėl ieškovui priklausytų padarytos neturtinės žalos atlyginimas 3000 Eur sumoje. Kadangi santuokos metu atsakovė buvo neištikima ieškovui, taip žemindama ieškovą ne tik ieškovą kaip vyrą, bet ir jo pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovas pageidauja, kad atsakovei būtų grąžinta jos turėta pavardė iki santuokos – B. Santuokos metu buvo įgytas dalintinas turtas: negyvenama patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė – 4530 Eur; 1/12 dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 102,50 Eur; automobilis – Mercedes Benz 200, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas D. B. vardu, automobilio rinkos vertė – 600 Eur, viso santuokos metu įgyto turto vertė 5632,50. Atsižvelgiant į atsakovės gyvenimo būdą, kad ji kelis metus nesirūpina bendru turtu, bei kad su atsakove nėra galimybės pasidalinti turtą natūroje, ne tik dėl jos charakterio, bet ir dėl to, kad kartu naudotis dalintinu turtu nėra techninių galimybių, ieškovas mano, kad turtas turi būti priteistas jam vienam, o jis įsipareigoja kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais. Ieškovui po santuokos nutraukimo priklausytų turto 5632,50 Eur sumai, todėl ieškovas privalo kompensuoti atsakovei 2816,25 Eur. Taip pat santuokos metu 2015-12-03 ir 2016-02-22 iš Citadelė banko ieškovas buvo paėmęs kelias vartojimo paskolas, kurių grąžinimo terminai baigėsi 2020-11-20 ir 2021-02-20. Šios paskolos buvo skirtos bendram atsakovės verslui palaikyti ir šeimos verslui pradėti. Už šias paskolas buvo paimtas pirkti automobilis, įvairūs daiktai parduotuvei įrengti, todėl faktiškai paskolos buvo panaudotos atsakovės verslui palaikyti šeimos lėšų sumažėjimo sąskaita. Šias paskolas iš savo lėšų grąžinto A. B.. Pagal 2015 m. gruodžio 3 d. vartojimo kredito sutartį ieškovas sumokėjo 2782,98 Eur, o pagal 2016 m. vasario 22 d. vartojimo kredito sutartį sumokėjo 2828,07 Eur. Kadangi šios paskolos buvo panaudotos atsakovės verslo poreikiams tenkinti, todėl atsakovė privalo kompensuoti ieškovui pusę grąžintos paskolų sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės D. B. kompensaciją 2805,53 Eur sumoje. Kadangi abi šalys yra darbingos, todėl išlaikymas vienas kitam nereikalingas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad faktiniame ieškinio pagrinde ieškovas nurodo faktines aplinkybes, kurios ne tik neatitinka tikrovės, bet ir yra šmeižikiškos, pažeidžiančios atsakovės D. B. garbę ir orumą. Tai galėjo įvykti dėl to, kad ieškinį ieškovo vardu pateikė jo atstovė, nes ji galėjo nežinoti faktinių aplinkybių. Dėl atsakovės girtuokliavimo, netinkamo atsakovės elgesio ieškovo atžvilgiu, dėl ko jis buvo priverstas išeiti iš namų, atsakovės užsiėmimo prostitucija ieškovas nepateikia nei vieno įrodymo, todėl nėra galimybės atsikirsti į tokius teiginius, bei atsakovė mano, kad tai yra ieškovo liguistos fantazijos vaisius arba kaltės dėl santuokos iširimo bandymas perkelti atsakovei. Priešingai ieškovo nurodytoms aplinkybėms, tai ieškovas ne tik netinkamai elgėsi atsakovės atžvilgiu, nesirūpino šeima, bet ir smurtavo atsakovės bei kitų asmenų atžvilgiu, dėl ko jis teismo buvo nuteistas tris kartus. Atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nėra, todėl nesutinka su ieškinio motyvu, jog santuoka iširo dėl jos kaltės. Priešingai ieškovo teiginiams, ieškovui pabėgus iš namų ir išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, atsakovė, norėdama išsaugoti šeimą, išvyko gyventi kartu į (duomenys neskelbtini), nes manė, kad ieškovo elgesys pasikeis, jis pasitaisys ir vėl bus galima gyventi, tai yra atsakovė bandė atkurti gerus tarpusavio santykius ir išsaugoti šeimą. Tačiau tai truko neilgai, nes ieškovas ėmė girtuokliauti, elgtis antivisuomeniškai ir surinkęs savo daiktus pabėgo nieko nepranešęs pas kitą moterį, bei jo dabartinė gyvenamoji vieta atsakovei nėra žinoma. Ieškovo nurodytas tariamai gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), yra eilinis ieškovo melas, tačiau tuo adresu liko jo deklaruota gyvenamoji vieta, todėl ieškovas įpareigotinas išsideklaruoti šią gyvenamąją vietą. Sutinka su ieškovo teiginiu, kad santuoka nutrūko 2019 m. vasario mėn., kuomet ieškovas po savo mamos laidotuvių po kelias dienas buvo grįžęs į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas ėmė elgtis atšiauriau, vis rečiau bendraudavo, surasdavo tam įvairias priežastis, todėl šiuo metu su ieškovu kartu gyventi nebegali, nes jausmai atšalę, nebeliko jokio tarpusavio ryšio, supratimo, tačiau tai įvyko ne dėl atsakovės, o dėl ieškovo kaltės, nes jis paliko šeimą, jos neberemia ir taip jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Todėl atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti jam 3000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (dėl atsakovės) kaltės. Atsakovė sutinka, kad teismas nutrauktų santuoką neskiriant termino susitaikymui, tačiau dėl ieškovo kaltės. Atsakovė dėl ieškovo kaltės patyrė daug dvasinių išgyvenimų, kančių, psichinio ir fizinio skausmo, moralinių sukrėtimų ir galėtų reikalauti priteisti sau neturtinę žalą pareiškiant priešieškinį, tačiau jei sutartų su ieškovu nutraukti santuoką bendru sutarimu, priešieškinio nebereikštų. Ieškovas nurodo, kad santuokoje yra įgytas tik toks turtas, kurį nurodo ieškinyje ieškovas. Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovui būtų priteistas turtas – negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/12 dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei būtų priteista piniginė kompensacija iš ieškovo 45632,50 Eur. Apie ieškovo santaupas bankuose ar kitose kredito įstaigose atsakovei nėra žinoma, todėl prašys teismo įpareigoti ieškovą pateikti tokius duomenis ir tokias pinigines lėšas, kurios taip pat yra dalintinos kaip santuokoje įgytas turtas. Atsakovė taip pat neprieštarauja, kad automobilis – Mercedes Benz 200, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas D. B. vardu, automobilio rinkos vertė – 600 Eur, po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui, tačiau jo nurodyta vertė yra didesnė, negu nurodo ieškovas. Atsakovė neprieštarauja, kad šalys yra darbingos, todėl tarpusavio išlaikymas ieškovui iš atsakovės nepriteistinas, bei neprašo teismo priteisti išlaikymą jai iš ieškovo. Atsakovė nesutinka su ieškovo ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovės D. B. ieškovui 2827,64 Eur kompensaciją už 2015-12-03 ir 2016-02-22 iš Citadelės banko paimtų ir grąžintų ieškovo lėšomis paskolų, kadangi apie tokius ieškovo paimtus kreditus atsakovei nebuvo žinoma. Be to, šie kreditai buvo paimti ieškovo asmeninėms reikmėms tenkinti, tai yra ieškovo mamos gydymo išlaidoms padengti, nes šeimos reikmėms nebuvo išleistas nei vienas euras, todėl santuokos metu atsakovė apie jokius ieškovo kreditus nežino ir nežinojo. Pati atsakovė jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi. Dėl pavardės po santuokos nutraukimo atsakovė sutinka, kad ieškovui būtų palikta pavardė – B., tačiau atsakovė nori pasilikti santuokinę pavardę – B., kadangi santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės, o teismui nusprendus palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę – B., atsakovė patirtų ne tik eilę neproporcingų išlaidų, bet ir didžiulių nepatogumų keičiant visus ne tik asmens dokumentus, bet ir viso turto.
Šalies argumentai
4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nutraukti ieškovo A. B. ir atsakovės D. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl ieškovo kaltės ir įpareigoti ieškovą per dvi savaites išdeklaruoti gyvenamąją vietą iš (duomenys neskelbtini); 2) priteisti atsakovei D. B. iš ieškovo A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės 3000 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimą; 3) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – B., atsakovei palikti santuokinę pavardę – B.; 4) santuokoje įgytą turtą padalinti taip: priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise: negyvenamą patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė – 4530 Eur; 1/12 dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 102,50 Eur; automobilį – Mercedes Benz 200, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą D. B. vardu, automobilio rinkos vertė – 1000 Eur; 5) priteisti atsakovei iš ieškovo 3216,25 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; 6) ieškovo kreditorinius įsipareigojimus pagal 2025-12-03 ir 2016-02-22 kredito sutartis Citadelės bankui pripažinti ieškovo asmeninėmis prievolėmis; 7) įpareigoti ieškovą pateikti teismui duomenis apie jo santuokoje įgytas pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose; 8) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai turėtas visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Priešieškinyje nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir atsiliepime į patikslintą ieškinį.
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, prašė atmesti atsakovės priešieškinį, o ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas teismui yra pateikęs ieškinį, kuriame teismui yra išdėstęs visas aplinkybes ir savo prašymus į atsakovės priešieškinyje nurodomas aplinkybes, todėl ieškovas atsiliepime pasisakytais klausimais nebesikartos, o tik informuoja teismą, kad savo ieškinį palaiko pilnoje apimtyje.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu ieškovas A. B. savo ieškinį palaikė, su priešieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad su D. B. susituokė (duomenys neskelbtini), pažintis truko vos 3 mėnesius. Po santuokos sudarymo dirbo (duomenys neskelbtini), nuomavosi butą, o atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovės verslas vyko nesklandžiai, ji po pusmečio persikėlė gyventi pas jį į (duomenys neskelbtini). Pradžioje gyvenimas klostėsi neblogai, jis turėjo paskolų, turėjo jas grąžinti bankui, o atsakovė turėjo nemažai finansinių įsipareigojimų, ėmė paskolas, kad padengtų bankams skolas. Taip pat yra skola jų parduotuvei (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu (duomenys neskelbtini), į žmonos telefono numerį ateidavo įtartinų žinučių iš vyrų. (duomenys neskelbtini), bute jis pastatė vaizdo registratorių ir pamatė, kad žmona pradėjo užsiiminėti įvairiais dalykais, tai užfiksuota nuotraukose. (duomenys neskelbtini) atsirado žmonos anketa, kur ji ieškojo pažinčių. Įtartini vyrai žmonai į sąskaitą pervedinėdavo pinigų, todėl jis įtarė žmoną užsiimant prostitucija. Kartą jam paskambino kaimynas, todėl jis grįžo į butą ir pamatė, kad jo žmona griuvinėja, žada nusižudyti. Žmona vartodavo (duomenys neskelbtini). Žmonos dukra jam buvo iškvietusi policiją, ji jį „pakišinėjo“, dėl ko jis buvo pripažintas kaltu, lankėsi probacijoje, nešiojo apykoję. Buvo dar vienas atvejis, kai jį provokavo, - rado sudegintus Vovlo automobilio raktus ir suprato, kad nebenori su žmona turėti nieko bendro. Policija buvo kviesta ir dar vienu atveju, tuomet jis pabėgo basas pas žmonos klasės draugą, prašė leisti pernakvoti, tačiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo apkaltintas smurtavimu. Jo žmona imituodavo, kad jis ją sužalojo, pranešdavo pareigūnams, kad jis ją sumušdavo, tačiau jis nėra nei kartą prieš moterį pakėlęs rankos. Nutarė su žmona nebegyventi, santuoką nutraukti. Mano, kad jo kaltės nėra, nes jis rūpinosi šeima, atsakove, mokėjo už ją mokesčius, pirko jai automobilius, ruošė prakuras kūrenimui, vežėsi į (duomenys neskelbtini) poilsiauti, darė viską, kad išsaugotų šeimą. Jis vienas rūpinosi šeima, dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo 922 Eur, dar su D. B. savaitgaliais uždarbiaudavo pas turtingus žmones. Be to, jis taip pat užsiimdavo lėktuvų remontu, gaudavo pinigus neoficialiai. Per mėnesį jis vidutiniškai uždirbdavo 1200-2000 Eur. Atsakovės vidutinis atlyginimas būdavo 100 Eur per mėnesį. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės butas, kurį ji turėjo iki santuokos. Kartu nebegyvena gal kokius 5-6 metus. Dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) jie dažnai keisdavo butus, kadangi atsakovė nesugyvendavo su kaimynais. Atsakovei prašo grąžinti jos buvusią pavardę, nenori, kad ji jo pavardę dergtų. Mano, kad patyrė gilią moralinę žalą, kadangi jam gėda dėl atsakovės, jis tapo pajuokos objektu, prarado darbą dėl teistumo. Visą tai įvardina kaip neturtinę žalą 3000 Eur dydžio. Jis atsakovei buvo ištikimas, su kitomis moterimis nebendravo. Jis turi fotoaparatą, domisi fotografija, slapta nėra fotografavęs, tik kartą yra pastatęs vaizdo registratorių. Yra užfiksuota kaip jo žmona užsiiminėja seksu su svetimu vyru. Tas vyras nėra jis. Dėl nekilnojamojo turto padalinimo – parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), savo rankomis darė remontą, pirko daiktus, įrenginėjo savo lėšomis, tai yra didesnė dalis buvo pirkta jo lėšomis. Sutinka su atsakove, kad automobilio vertė 800 Eur, sutinka atsakovei šią sumą kompensuoti. Kompensavimo suma atsakovei sudarytų 3005,53 Eur. Taip pat prašo priteisti pusę paskoloms sumokėtų sumų (2827,64 Eur) iš atsakovės, kadangi buvo imtos dvi paskolos, kurias jis asmeniškai grąžino. Paskolos buvo imtos atsakovės tikslams. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodo, kad savęs kaltu nelaiko, nesutinka, kad iš jo būtų priteista neturtinė žala, iš atsakovės buto išsideklaruos po teismo sprendimo. Nesutinka su nurodyta suma dėl kompensacijos už didesnę turto dalį priteisiant iš jo. Dėl paskolų pripažinimo asmeninėmis ieškovo prievolėmis kategoriškai nesutinka, kadangi paskolos buvo naudojamos jų abiejų buičiai gerinti. Taip pat nurodė, kad jo žmona alkoholinius gėrimus vartojo labai dažnai, gydėsi nuo (duomenys neskelbtini), tačiau jai tai nepadėjo. Santuokos metu jis savo mamos buto negerino, butu rūpinosi jo sesuo. Jo mama ligoninėje negulėjo, buvo namuose, tik ištikus (duomenys neskelbtini) ji gydėsi ligoninėje. Mama mirė prieš maždaug 5-6 metus, du kreditai buvo paimti dar mamai esant gyvai, dvi paskolos paimtos po mamos mirties. Dėl buto (duomenys neskelbtini) buvo testamentas išlaikyti mamą iki gyvos galvos, mamai padėjo, bet remonto nedarė. Atsakovė buvo davusi sutikimą paimti paskolą.
8. A. D. B. teismo posėdžio metu priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad su ieškovu A. B. susipažino 2014 metų rudenį. Jis pradėjo ją persekioti, ji buvo vieniša. Po dviejų mėnesių jis atsikraustė gyventi į jos butą, neturėjo darbo, kur gyventi. Po to jis įsidarbino, jį priregistravo savo bute. Ji turėjo savo prekybos skyrių (duomenys neskelbtini), turėjo kitą verslą, bet verslas nesisekė. Ji pardavinėjo miškus, jai pirkėjai siųsdavo pinigus į jos sąskaitą. Kai jie susituokė, parduotuvė buvo pilnai įrengta, įranga buvo supirkta, liko tik parduotuvę atidaryti. Jai reikėjo automobilio vežtis prekes, todėl kovo mėn. pirko automobilį Multivan. Kovo mėn. įmonė gavo PVM iš VMI, todėl nusipirko automobilį, tai yra automobilis buvo pirktas iš pinigų, iki ieškovui dar pasiimant paskolą. Pradėjus gyventi kartu ieškovas įsidarbino (duomenys neskelbtini) – 2014 m. lapkričio mėn. Tačiau ieškovas parvažiuodavo namo ir prašydavo pinigų, kuriuos ji jam duodavo. Jis grįžęs namo visada vartodavo alkoholį, o ji tuo metu visai nevartojo. Kartą ji jo kompiuteryje pamatė pikantiškų nuotraukų ir susirašinėjimų su kita moterimi, tada prasidėjo jo smurtas. Apie smurtą pranešė policijai ir jis buvo nuteistas. 2016 m. po išgerto butelio brendžio ji vėl patikrino ieškovo kompiuterį ir pamatė susirašinėjimą su kaimyne, o ieškovo paklausus kodėl taip vyksta, jis vėl ją sumušė, bet ji niekur nesikreipė. Po to jie susitaikė, sutarė, kad ji uždarys verslą ir važiuos su juo gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuotraukos darytos ieškovo, jis ją fotografuodavo, nes taip jis susijaudindavo, o jei jam nesibaigdavo laimingai, jis ją sumušdavo. Ji išėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) 1,25 etato, dirbdavo 4 dienas po 12 valandų, namo grįždavo apie 23 val., darbe reikėdavo nusistatyti blaivumą. Ieškovas laikė, kad jo pinigai – tai jo pinigai, o jos pinigai – tai šeimos pinigai. 2017 m. žiemą ieškovas jos neįsileido, ji kvietė policiją, jai teko nakvoti pas kaimynę ant grindų, kadangi ieškovui pasirodė, kad ji turi meilužį. Su kaimynais konfliktuodavo ieškovas, jis juos slapta fotografuodavo, tas nuotraukas nešdavo į darbovietes kaimynų šmeižimui, dėl ko kaimynai padavė jį teismui. Iš (duomenys neskelbtini) jį išmetė, nes nuolat atsiprašinėdavo dėl teismų iš darbo. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, tai ką jis apie ją šneka – melas. Ji pati turėjo daug pergyvenimų dėl smurto, dėl išvarymo iš namų, gulėjo dėl to ligoninėje, lankėsi pas (duomenys neskelbtini). Ieškovas 4 kartus buvo teistas, nesibaigiant teistumui vėl buvo smurtas, kurio motyvas neva jos meilužiai. Prašo priteisti 3000 Eur kompensaciją iš ieškovo. Kai ji turėjo savo parduotuvę, jos fiksuota alga būdavo 500 Eur. Ieškovas dirbo, bet jam trūkdavo pinigų. Ji nusiimdavo pinigus ir jie dingdavo iš jos piniginės. Ji turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo 2003 metais, praėjo (duomenys neskelbtini), paskui sukūrė įmonę, daugiau problemų su alkoholiu nebuvo. Ji gydėsi (duomenys neskelbtini). Ji mieganti po (duomenys neskelbtini) buvo atvežta į ligoninę ir buvo sakoma, kad ji girta, nors gal ir buvo pavartota tuo metu, tačiau ji iki šiol neturi problemų su alkoholiu. Prašo palikti santuokinę pavardę dėl finansinių sumetimų, šiuo metu per mėnesį finansiškai negalėtų pasikeisti pavardės, nors ateityje pasikeistų. Dėl turto pasidalinimo ji sutinka, sutinka su automobilio 800 Eur verte. Kompensaciją prašo priteisti 3016,25 Eur. Dėl kreditų nesutinka, kadangi apie juos nieko nežinojo, sutikimo jiems nedavė, banke nedalyvavo ir nepasirašinėjo, kreditus ėmė pats ieškovas, mano, kad motinos išlaikymui. Prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Dėl priešieškinio mano, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, nes jis prieš ją smurtavo, ieškojo kitų moterų, grįžęs į namus girtavo, jis pats išėjo iš namų. Neprisimena kada buvo pirktas automobilis „Mercedes“, ieškovas pasakė, kad pasiėmė paskolą ir važiuos pirkti to automobilio. Automobilis „Fiat“ buvo nupirktas 2015 m. pabaigoje, gal iš jo pirmosios paskolos, nežino iš kur jis gavo pinigų. Ji nežinojo, kam jis ėmė paskolas. Krūtų operacijai ji pasiėmė paskolą be vyro dalyvavimo, už vyrą paskolos nėra mokėjusi ir niekada nėra prašiusi ieškovo pinigų, kad padengtų savo paskolas. Ji pardavinėjo miškus ir iš to įrenginėjo parduotuvę. Remontas buvo daromas parduodant (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą.
9. Liudytoja apklausta R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas yra jos brolis, D. B. pažįsta. Sužinojusi, kad jos brolis žada susituokti su D. B., ji pasakė broliui, kad jos pažįstamos perspėjo, kad D. yra pagerianti, kad ne kartą yra miegojusi mugėje apačioje, sakė broliui, kad šis neskubėtų tuoktis, kad gyvenime nebūtų problemų. (duomenys neskelbtini) mirė mama, pranešė apie tai broliui telefonu, tada atsakovė paėmė iš brolio telefoną ir pasakė, kad jie laidos mamą, nors ir ji sakė, kad nesikištų į laidotuves, bei kad ji prisidės prie laidotuvių. D. ėmė rėkti, sakė, kad ją po teismus užtąsys. Brolis jai minėdavo, kad jo žmona turi problemų su gėrimu, kad jį pati provokuoja. Su brolio šeima nebendraudavo. Brolis dirbdavo ir uždirbdavo pinigų, prieš susipažįstant su D., jis turėjo darbą, pinigų, be darbo jis nebūdavo niekada, jis išvis negerdavo alkoholio, nelinkęs smurtauti, nėra agresyvus žmogus. Ankstesnę santuoką brolis nutraukė abipusiu sutarimu. Mamos butą prižiūrėdavo ji, prieš 30 metų buvo darytas remontas, kuris yra iki šiol. 2010 m. mama testamentu paliko broliui butą, jie neprieštaravo.
10. Liudytoja E. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė yra jos mama, ieškovas – jos buvęs vyras. Tuo metu, kai jų santykiai prasidėjo, ji gyveno (duomenys neskelbtini), susipažino su ieškovu prieš jų vestuves. Jos didelio pritarimo tam nebuvo, kadangi ieškovas nuo pat pradžių kalbėjo apie savo buvusias partneres, kad jos visos blogos, vagys arba prostitutės, be to jai atrodė nenormalu, kad vyras nori būti išlaikomas, ji sakydavo mamai, kad jis ją apvaginėja. Mama turėjo įmonę, tačiau žmogus su įmonės kortele ne tik pildavosi kurą į savo automobilį, bet ir dėjosi į savo garažą. Jis mama naudojosi savo reikmėms. 2015 m. jie parskrido į (duomenys neskelbtini), o mama su tuometiniu vyru atvyko juos parsivežti. Įsikūrė vyro bute. Po pusvalandžio ėjo pas mamą, bei tik pradarius buto duris pamatė, kaip ieškovas trenkė jos mamą į sieną. Ji nubėgo į pirmą aukštą pakviesti savo vyro. Ieškovas buvo girtas, elgėsi neadekvačiai. Atėjęs jos vyras išprašė ieškovą, kad jis išeitų. Ieškovui užmigus, mama atsidarė jo kompiuterį ir rado pusnuogių moterų nuotraukų, todėl ir kilo tarp jų konfliktas. Po to, išsikrausčius jiems į (duomenys neskelbtini), mama pasakodavo apie psichologinį smurtą, policijos kvietimą, jis ne kartą buvo baustas. Mama visiškai ir daug metų alkoholio nevartojo, bet pastebėjo, bet ieškovas alkoholį vartojo, siūlydavo mamai išgerti. Ji bijojo, kad būdama su šiuo žmogumi, mama pradės vartoti. Taip pat paaiškino, kad ji nežino atvejo, kad mama vyrui būtų neištikima.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
11. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu A. B. ir D. B. įgijo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą: negyvenamą patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė – 4530 Eur; 1/12 dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 102,50 Eur; automobilį – Mercedes Benz, 200, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą D. B. vardu, automobilio rinkos vertė – 800 Eur. Santuokos metu A. B. su Citadele banku sudarė sutartis: 2015 m. gruodžio 3 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (bendra vartojimo kredito kaina 2809,80 Eur; kredito rūšis – asmeninis vartojimo kreditas) automobilio pirkimui (kredito grąžinimo terminas 2020-11-20) ir 2016 m. vasario 22 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (bendra vartojimo kredito kaina 2845,47 Eur; kredito rūšis – asmeninis vartojimo kreditas) automobilio pirkimui (kredito grąžinimo terminas 2021-02-20). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis ieškovui A. B. Šiaulių apygardos prokuratūros 2026-02-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą; fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) nutrauktas kaltininkui ir nekentėjusiam asmeniui susitaikius, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė A. B. nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. B.; be to, A. B. 2018-09-19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas laisvės apribojimo bausme už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė A. B. nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. B.; 2018-10-26 Kauno apylinkės teismo Kauno Rūmų nuosprendžiu nuteistas bauda už nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymą (šmeižimas); 2019-04-08 Kauno apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu nuteistas laisvės apribojimu už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė A. B. nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. B.. (duomenys neskelbtini) duomenimis D. B. gydėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. B. laikotarpyje nuo 2015-02-01 iki 2022-12-29 dirbo (duomenys neskelbtini), pasak ieškovo jo vidutinis darbo užmokestis tuo metu buvo – 922 Eur, neoficialus – apie 1300 Eur. A. D. B. laikotarpyje nuo 2015-02-01 iki 2019-02-28 dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2020-02-03 D. B. dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai. 2005-09-09 vienintelio akcininko sprendimu D. B. (šiuo metu B.) buvo vienintelė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, jos vidutinis darbo užmokestis dirbant (duomenys neskelbtini) buvo 500 Eur. Nuo 2019 m. pradžios šalys bendro ūkio nebeveda.
Dėl termino susitaikyti nustatymo
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys šeimyninio gyvenimo negyvena, šeimos santykiai galutinai nutrūkę, šalys nurodė, kad kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu, nes šalių jausmai atšalę, nebeliko jokio tarpusavio supratimo, prašė termino susitaikymui neskirti, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kaip šeima nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl kaltės dėl santuokos iširimo
13. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, o atsakovė prašo nutraukti jų santuoką dėl ieškovo kaltės. Ieškovas nurodo, kad atsakovė smarkiai girtuokliavo, praleisdavo darbą (duomenys neskelbtini), buvo jam neištikima, pas atsakovę telefone aptiko jos susirašinėjimus su kitais vyrais (programėlėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kelis kartus aptiko ieškovę su meilužiais. Ieškovo manymu santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nutrūko dėl atsakovės neištikimybės, girtuokliavimo ir pastovių konfliktų tarp jų, be to, jis vienas rūpinosi šeima. Atsakovės teigimu, ieškovas paliko šeimą – pabėgo nieko nepranešęs pas kitą moterį, jos neberemia nei moraliai, nei materialiai, be to ieškovas ne kartą be jokios priežasties smurtavo, dėl ko teismo buvo ne kartą nuteistas, ieškojo kitų moterų, grįžęs į namus girtaudavo, buvo išvaręs ją iš namų, dėl to ji gulėjo ligoninėje, lankėsi pas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė įtempti ir konfliktiški santykiai, o atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio neištikimybę, atsakovo pateiktos nuotraukos neįrodo, kad atsakovė buvo su svetimu vyru, ne ieškovu, o pateiktos sąskaitos dėl pinigų pervedimo atsakovei iš vyrų, taip pat nepatvirtina neištikimybės fakto, tuo tarpu atsakovė nepateikia jokių įrodymų dėl ieškovo neištikimybės. Kiti byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, o atsakovė girtavo. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad nei ieškovas, nei atsakovė kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė. Iš bylos medžiagos matyti, kad po santuokos sudarymo tarp šalių nuolat kildavo konfliktai, jie nesutardavo nei buities, nei intymaus gyvenimo klausimais. Teismas, atsižvelgdamas į tai sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
15. Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, bei netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, netenkintinas ieškinio reikalavimas bei priešieškinio reikalavimas dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Dėl tarpusavio išlaikymo
16. Ieškovas ieškinyje išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, atsakovė priešieškiniu taip pat neprašė priteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo
17. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo turimą pavardę „B.“, o atsakovei grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „B.“. Atsakovė prašo po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę „B., o atsakovei jos santuokinę pavardę „B.“. Ieškovas nesutiko su atsakovės prašymu palikti jai santuokinę pavardę, nurodė, kad santuokos metu atsakovė buvo jam neištikima, taip žemindama jį ne tik jį kaip vyrą, bet ir jo pavardę, nenori, kad jo pavardę dergtų. Atsakovė nurodė, kad jei teismas nuspręstų jai grąžinti iki santuokos turėtą pavardę, ji patirtų ne tik eilę neproporcingų išlaidų, bet ir didžiulių nepatogumų keičiant visus ne tik asmens dokumentus. Susituokusių asmenų teisė į pavardę ir buvusių sutuoktinių pavardės klausimai nutraukus santuoką reglamentuojami CK 3.31 ir 3.69 straipsniuose. CK 3.31 straipsnis numato, kad abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovas prašo atsakovei grąžinti jos iki santuokos turėtą pavardę, o atsakovė prašo palikti santuokinę pavardę. Nagrinėjamu atveju bylos šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi, netaikytina CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo reikalavimas dėl pavardžių po santuokos nutraukimo tenkintinas iš dalies, o atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl pavardžių tenkintinas visiškai, ieškovui paliktina jo prigimtinė pavardė „B.“, o atsakovei – santuokinė pavardė „B.“.
Dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo
18. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: negyvenamą patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė – 4530 Eur; 1/12 dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 102,50 Eur; automobilį – Mercedes Benz 200, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą D. B. vardu, automobilio rinkos vertė – 800 Eur (automobilio rinkos vertė sutarta teismo posėdžio metu). Ieškovas prašo priteisti atsakovei D. B. iš ieškovo A. B. 3005,53 Eur dydžio susidariusį turto verčių skirtumą. Atsakovė teismo posėdžio metu su tokiu nekilnojamojo turto, transporto priemonės padalijimu sutiko, priešieškiniu reiškė tokius pat reikalavimus dėl šio turto padalijimo, prašė priteisti iš ieškovo atsakovei 3016,25 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.
19. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87 – 3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija yra svarbi, kai sutuoktiniai nesutaria dėl konkretaus turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali įstatymo nustatyta tvarka ginčyti minėtą įstatyme įtvirtintą prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 107- 687/2019, 21 punktas).
21. Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis.
22. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
23. Pagal kasacinio teismo praktiką, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).
24. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad D. B. ir A. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas 2016 m. rugpjūčio 10 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi, t. y. negyvenama patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė – 4530 Eur; bei 1/12 dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 102,50 Eur, yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, o taip pat ir D. B. vardu registruota transporto priemonė: automobilis Mercedes Benz 200, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 800 Eur), yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Abi šalys sutinka, kad visas įgytas nekilnojamasis turtas atitektų ieškovui asmeninės nuosavybės teise, atsakovei iš ieškovo priteisiant kompensaciją už susidariusį turto verčių skirtumą, taip pat nėra ginčo dėl kilnojamojo turto - transporto priemonės priteisimo ieškovui, priteisiant atsakovei kompensaciją iš ieškovo, todėl šalių reikalavimai dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo tenkintini, priteisiant iš ieškovo 2716,25 Eur (4530 Eur +102,50 Eur +800 Eur = 5432,50 Eur; 5432,50 Eur : 2 = 2716,25 Eur) kompensaciją atsakovei.
Dėl ieškovo išsideklaravimo
25. Atsakovė priešieškinio reikalavimu prašo įpareigoti ieškovą A. B. per dvi savaites išsideklaruoti iš atsakovės gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas su šiuo reikalavimu sutinka. Kadangi būstas, adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakovės gyvenamoji vieta, ieškovas šiuo adresu negyvena, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovas po santuokos nutraukimo įpareigotinas išsideklaruoti iš šio būsto, todėl priešieškinys šioje dalyje tenkintinas.
26. Atsakovė taip pat informuotina, kad įsiteisėjus sprendimui dėl šalių santuokos nutraukimo, ji tiesiogiai gali kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo išdeklaravimo iš būsto.
Dėl kreditorinio įsipareigojimo
27. Santuokos metu ieškovas su Citadelės banku sudarė sutartis: 2015 m. gruodžio 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (bendra vartojimo kredito kaina 2809,80 Eur; kredito rūšis – asmeninis vartojimo kreditas) automobilio pirkimui (kredito grąžinimo terminas 2020-11-20) ir 2016 m. vasario 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (bendra vartojimo kredito kaina 2845,47 Eur; kredito rūšis – asmeninis vartojimo kreditas) automobilio pirkimui (kredito grąžinimo terminas 2021-02-20) (šiuo metu šios prievolės yra pilnai įvykdytos). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės D. B. 2827,64 Eur kompensaciją už 2015-12-03 ir 2016-02-22 iš Citadelės banko paimtų ieškovo lėšomis paskolų. Ieškovas nurodė, kad tam, kad vystyti verslą jis paėmė šias paskolas, kurios buvo skirtos automobilių Mercedes Benz C200 pirkimui ir VW „Multivan“ pirkimui. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad paskolos buvo naudojamos jų abiejų buičiai gerinti. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ji apie paimtas ieškovo paskolas nieko nežinojo, ieškovui sutikimo nedavė, iš šių paskolų šeimos reikmėms nebuvo išleistas nei vienas euras, o automobilis VW „Multivan“ buvo pirktas kovo mėn. įmonei gavus PVM iš VMI, bei automobilis „Fiat“ buvo pirktas ieškovo 2015 m. pabaigoje, gal iš jo pirmosios paskolos, nežino iš kur jis gavo pinigų.
28. Pažymėtina, kad sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).
29. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
30. Byloje nustatyta, kad automobilis VW „Multivan“ buvo pirktas atsakovės, tačiau 2015-03-11, tai yra dar prieš ieškovui sudarant vartojimo kredito sutartį (2015-12-03). Automobilis Mercedes Benz, C200 pirktas 2016-11-21, tai yra gerokai vėliau negu buvo paimta pirmoji ir antroji ieškovo paskola (2016-02-22), duomenų apie automobilį „Fiat“ byloje iš viso nėra. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė davė ieškovui sutikimą sudaryti vartojimo kredito sutartis, kad prisiimtos prievolės sudarytos šeimos interesais, prievolės kreditorei Citadelės bankui pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis. Esant šioms aplinkybėms ieškovo reikalavimas dėl 2827,64 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovės už 2015-12-03 ir 2016-02-22 iš Citadelės banko ieškovo paimtas paskolas ir grąžintas ieškovo, atmestinas.
31. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
32. Ieškovas byloje iš viso patyrė 2724 Eur bylinėjimosi išlaidų: 2420 Eur išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat sumokėjo 304 Eur žyminį mokestį už pateiktą ieškinį. Atsakovė byloje iš viso patyrė 749 Eur bylinėjimosi išlaidas: 500 Eur išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat sumokėjo 249 Eur žyminį mokestį už pateiktą priešieškinį. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus šių išlaidų dydžio.
33. Tenkinus 45 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 1225,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Patenkinus 60 procentų priešieškinio reikalavimų – atsakovei iš ieškovo priteistina 449,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
34. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo atsakovei D. B. palikti santuokinę pavardę „B.“, ieškovui A. B. palikti pavardę „B.“.
Priteisti ieškovui A. B. asmeninės nuosavybės teise negyvenamą patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), automobilį – Mercedes Benz 200, (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovei D. B. iš ieškovo A. B. 2716,25 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų šešiolikos eurų 25 ct) dydžio susidariusį turto verčių skirtumą.
Įpareigoti ieškovą A. B. po santuokos su atsakove D. B. nutraukimo išsideklaruoti iš būsto, adresu (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui akcinei bendrovei „Citadele“ bankui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 3 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. vasario 22 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pripažinti ieškovo A. B. asmeninėmis prievolėmis.
Priteisti iš atsakovės D. B. ieškovui A. B. 1225,80 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovei D. B. 449,40 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis jį išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai šalių santuoką – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.