Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo V. J. (toliau – V. J.), kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Vladislovo Mikšos (toliau – V. Mikša) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 31 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas pratęsti V. J. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pripažinta, kad V. J., būdamas ribotai pakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (3 veikos), todėl V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini).

2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis pakeista ir V. J. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal jo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).

3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi buvo tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus teikimas pratęsti V. J. ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

5. V. J. gynėjo advokato V. Mikšos skundas atmetamas.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. nutartimi pagrįstai V. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą, aukščiau aptartų taisyklių nepažeidė, įvertino visas tinkamam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinimui/pakeitimui pateikto skundo motyvų nepakanka.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad V. J. nustatyta diagnozė - paranoidinė šizofrenija (F20.0) lieka nepakitusi. VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos priežiūros skyriuje jis lankosi nuo (duomenys neskelbtini) iš viso yra gydytas 22 kartus psichiatrijos stacionaruose, paskutinį kartą – (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini). VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos priežiūros skyriaus gydytojų konsultacinės komisijos 2019 m. birželio 21 d. Medicininės apžiūros išvadoje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu V. J. psichikos sveikatos būsena gerėjanti, bet dar nepakankamai stabili, svyruojanti. Pokalbių su psichiatru metu V. J. dažnai nukrypsta nuo temos, yra įtarus, jo emocijos stokojančios adekvatumo, nuotaika nepastovi, dėmesio koncentracija nepakankama, todėl Komisija rekomenduoja V. J. tęsti priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini). Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo V. J., pagrįstai rėmėsi šia išvada, taip pat įvertino minėtos sveikatos priežiūros įstaigos atstovo gydytojo-psichiatro teismo posėdyje duotus parodymus. Gydytojas sutiko su Komisijos išvada, taip pat papildomai nurodė, kad taikant asmeniui ambulatorinį stebėjimą gydytojai gali matyti ar pacientas įsigyja jam išrašytus vaistus, ar vartoja juos sąžiningai. Be to, pažymėjo, kad įvertinus V. J. nustatytos ligos specifiką, net ir esant remisijai, jo pyktį gali išprovokuoti kokia nors neįprasta konfliktinė situacija, pavyzdžiui atėjimas į jo privačią erdvę, kaip atsitiko jam inkriminuotų nusikalstamų veikų metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes tiek Komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovas buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį V. J. gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje dėl psichikos sveikatos būsenos nestabilumo bei neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad pats V. J. pritarė gydytojo-psichiatro nuomonei, jog priverstinis gydymas jam dar reikalingas. Duomenų, paneigiančių ar sukeliančių abejones dėl minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovo paaiškinimų pagrįstumo, skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta, todėl šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti.

9. Nors gynėjas savo skunde nurodo, kad šiuo metu V. J. būklė, pasak VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos priežiūros skyriaus gydytojų, yra stabili, V. J. reguliariai lankosi pas gydytoją - psichiatrą ir socialinę darbuotoja, konsultacijų metu yra mandagus ir neagresyvus, jo elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, jis vartoja jam skirtus vaistus, tačiau vien šių aplinkybių, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, priverčiamųjų medicinos priemonių, taikomų V. J. panaikinimui nepakanka. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. J. psichinė būsena ir toliau išlieka svyruojanti, nuotaika nepastovi, emocijos stokoja adekvatumo, dėmesio koncentracija nėra pakankama, specialistų nuomone yra tikslinga ir toliau tęsti priverčiamąsias medicinos priemones, kas rodo, kad socialinis V. J. pavojingumas nėra išnykęs. Būtent visa tai ir sąlygojo apylinkės teismo išvadą tęsti V. J. ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymą.

10. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu V. J. dar reikalingas pastovus ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl skundžiama 2019 m. liepos 31 d. nutartimi apylinkės teismas pagrįstai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymą. Naikinti šią teisėtą ir pagrįstą nutartį pateikto gynėjo skundo argumentais pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

V. J., kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Vladislovo Mikšos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.