Kauno apygardos teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J., jo gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J. gynėjo advokato Vladislovo Mikšos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria tenkintas (duomenys neskelbtini) teikimas pratęsti V. J. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Skunde asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonės, V. J. gynėjas advokatas Vladislovas Mikša prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą nepratęsti ir ją panaikinti.

4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad taikant priverčiamąją medicinos priemonę jos taikymo laikas nėra nustatomas. Ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas numato du asmens gydymo ambulatoriškai kriterijus: veikos pavojingumą ir psichikos sutrikimo laipsnį. Tačiau šiuo atveju teismas, spręsdamas V. J. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės klausimą, į paminėtus reikalavimus neatsižvelgė. V. J. yra kaltinamas padaręs nesunkią nusikalstamą veiką ir jo psichinės sveikatos būklė, kaip matyti iš ekspertizės akto, tiek iki priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, tiek po to yra remisijoje. V. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į tai, kad V. J. bendravo su gydytoju ir socialine darbuotoja, reguliariai lankėsi pas gydytoją psichiatrą ir socialinę darbuotoją, konsultacijų metu aptarė iškilusias problemas, stengėsi jas išspręsti, susitikimų metu buvo mandagus, vartoja vaistus ir kitas aplinkybes. Šiuo atveju manytina, kad pagal ligos pobūdį, diagnozė ateityje nepasikeis.

4.2. Skunde nurodoma, kad teismo motyvas, jog V. J. apsunkinta socialinė adaptacija, jis savo būklės atžvilgiu nėra pakankamai kritiškas, neatitinka faktinių aplinkybių. (duomenys neskelbtini) teikime nurodyta, kad V. J. gyvena viename name su neįgalia seserimi, rūpinasi namais ir buitimi, pagal galimybes dirba papildomus darbus, nei sveikatos priežiūros centras, nei teismas nenurodė, kuo pasireiškia V. J. kritika savo būklės atžvilgiu. Teismas turėjo spręsti, ar V. J. būklė pagerėjo, ar jis nepavojingas. Iš gydytojų komisijos išvados matyti, kad V. J. elgesys yra normalus, bendrauja su gydytojais ir socialiniais darbuotojais ir nekelia pavojaus aplinkiniams. Anksčiau jis niekada nebuvo padaręs jokio nusikaltimo, veika nėra smurtinė. Turėjo būti atsižvelgta į tai, dėl kokio pavojingumo ir kokiomis aplinkybėmis padaryto teisės pažeidimo paskirtos šios priemonės. V. J. pasirūpina ne tik savimi, bet ir namų ūkiu, neįgalia seserimi. Nuo nutarties, kuria jis pripažintas ribotai veiksniu, priėmimo praėjo du metai ir jokio teisės pažeidimo jis nepadarė.

4.3. Skunde teigiama, kad V. J. elgesys negali kelti pavojaus aplinkiniams, todėl ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę nėra būtina. Stacionare V. J. paskutinį kartą gydytas (duomenys neskelbtini) m. ir jau (duomenys neskelbtini) metų jo sveikatos būklė nėra pablogėjusi. V. J. neprieštarauja gydymuisi savanoriškai ambulatorinėmis sąlygomis.

5. Teismo posėdžio metu gynėjas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. V. J. taip pat gynėjo skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Prokuroras siūlė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pagrįstai V. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą, aukščiau aptartų taisyklių nepažeidė, įvertino visas tinkamam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinimui ar pakeitimui pateikto skundo motyvų nepakanka.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad V. J. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) lieka nepakitusi. (duomenys neskelbtini) jis lankosi nuo (duomenys neskelbtini), iš viso yra gydytas (duomenys neskelbtini) kartus psichiatrijos stacionaruose, paskutinį kartą – (duomenys neskelbtini). VšĮ (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje nurodyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikotarpiu V. J. reguliariai lankėsi, geranoriškai bendravo su gydytoju psichiatru, socialine darbuotoja, konsultacijų metu aptaria problemas, konsultuojasi jam rūpimais klausimais. Jo paties steigimu – gyvena kartu su seserimi, rūpinasi namais ir buitimi, dirba papildomus darbus. Tačiau šioje išvadoje nurodyta ir tai, kad V. J. būsena konsultacijų metu išlieka svyruojanti. Kontaktui jis prieinamas, į klausimus atsakinėja, tačiau dažnai nukrypsta nuo temos, orientuotas vietoje ir laike teisingai, mąstymas rezonuojantis. Pacientas kiek įtarokas. Emocijos blankios, stokojančios adekvatumo. Hipomimiškas, nuotaika nepastovi, dėmesio koncentracija nepakankama. Dėl šių aplinkybių gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą. Teikime dėl priverčiamosios medicinos priemonės gydytojas psichiatras pažymėjo, kad stebėjimo laikotarpiu paciento būklė išlieka svyruojanti, adaptacija apsunkinta, savo būklės atžvilgiu kritika formali, nepilna. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo V. J., pagrįstai rėmėsi šia išvada, gydytojo psichiatro pateikta informacija, taip pat įvertino sveikatos priežiūros įstaigos atstovės teismo posėdyje teiktus paaiškinimus. Pasak (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės, nors V. J. sveikata yra stabili, tik po 2-3 metų bus galima daryti išvadą, kiek sveikata pagerėjo. Šiuo metu yra praėję per mažai laiko daryti išvadas. Šiuo atveju tiek Komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį V. J. gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Duomenų, paneigiančių minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovo paaiškinimų pagrįstumą ar sukeliančių abejones dėl išvadą ir paaiškinimus teikusių asmenų kompetencijos, skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta, todėl šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti ir šiais duomenimis apylinkės teismas rėmėsi pagrįstai.

9. Nors gynėjas savo skunde nurodo, kad šiuo metu V. J. būklė, pasak (duomenys neskelbtini) gydytojų, yra stabili, V. J. reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą ir socialinę darbuotoją, konsultacijų metu yra mandagus, jo elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, jis vartoja jam skirtus vaistus, tačiau vien šių aplinkybių, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos V. J., panaikinimui nepakanka. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. J. psichinė būsena ir toliau išlieka svyruojanti, nuotaika nepastovi, emocijos stokoja adekvatumo, dėmesio koncentracija nėra pakankama ir, nepaisant paminėtų aplinkybių, kurias savo skunde akcentavo gynėjas, specialistų nuomone yra tikslinga ir toliau tęsti priverčiamąją medicinos priemonę, kas patvirtina, kad socialinis V. J. pavojingumas šiuo metu vis tik nėra išnykęs, jo psichinės sveikatos būklė nėra stabili. Iš teismo posėdžio metu duotų jo paaiškinimų taip pat matyti, kad jis nėra kritiškas savo sveikatos būklei bei savo veiksmams, kuriuos jis Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo pripažintas padaręs, juos minimizuoja. Būtent visa tai ir sąlygojo apylinkės teismo išvadą tęsti V. J. ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymą.

10. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis darytina išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu V. J. dar reikalingas pastovus ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl skundžiama 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi apylinkės teismas pagrįstai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymą. Nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ją naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, V. J. gynėjo advokato Vladislovo Mikšos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.