Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J. gynėjo advokato V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus teikimas pratęsti V. J. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Skundu asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J. gynėjas advokatas V. M. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir V. J. taikomą priverčiamąją medicininę priemonę-ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą nepratęsti ir ją panaikinti.

4.1. Skunde nurodoma, kad įstatymas numato du kriterijus asmens gydymo ambulatoriškai: veikos pavojingumą ir psichikos sutrikimo laipsnį. Teismas į šiuos įstatymo reikalavimus neatsižvelgė ir juos pažeidė. V. J. yra kaltinamas padaręs nesunkią nusikalstamą veiką ir jo psichinės ligos stovis tiek iki medicininių priemonių skyrimo, tiek ir po jų yra remisijos stovyje. Kaip matyti iš gydytojų konsultacinės komisijos išvados, minėtu laikotarpiu V. J. bendravo su gydančiu gydytoju bei socialine darbuotoja, reguliariai lankėsi pas gydytoją psichiatrą ir socialinę darbuotoją, konsultacijų metu aptarė iškilusias problemas, stengėsi jas išspręsti, susitikimų metu buvo mandagus, vartoja vaistus. Iš teikime pateiktų duomenų matyti, kad paskutiniu metu V. J. pradėjo rūpintis savo išvaizda ir pas psichiatrą ateina naujais rūbais. V. J. iki susergant psichine liga yra baigęs (duomenys neskelbtini) specialybę, todėl jo teiginį, kad yra baigęs chemijos mokslus, negalima vertinti kaip mąstymo sutrikimą ir ligos išraišką.

4.2. Taip pat skunde nurodoma, kad šiuo metu liga yra remisijos padėtyje ir taikyti priverčiamąsias gydymo priemones nėra būtina. Teismo motyvas, kad V. J. apsunkinta socialinė adaptacija bei jis savo būklės atžvilgiu nėra pakankamai kritiškas, neatitinka faktinėms aplinkybėms. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus teikime yra nurodyta, kad V. J. gyvena viename name su neįgalia seserimi, rūpinasi namais, visa buitimi ir pagal galimybes dar dirba papildomus darbus. Kuo pasireiškia jo kritika savo būklės atžvilgiu nei sveikatos priežiūros centras, nei teismas nenurodė. Teismas pripažino, kad V. J. pastoviai lankosi pas psichiatrus bei socialinius darbuotojus ir stengiasi išsiaiškinti ir spręsti socialines problemas.

4.3. Skunde teigiama, kad teismas turėjo spręsti ar pagerėjo jo būklė ir ar jis nepavojingas. Iš gydytojų komisijos išvados matyti, kad V. J. elgesys ir bendravimas su kitais asmenimis yra normalus, normaliai bendrauja su gydytojais, socialiniais darbuotojais ir nekelia pavojaus aplinkiniams. Kauno apygardos teismas savo nutartyje konstatavo, kad V. J. anksčiau niekada nebuvo padaręs jokio nusikaltimo, jo padaryta veika nėra smurtinė, jis nėra agresyvus. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti į tai, dėl kokio teisės pažeidimo buvo paskirtos šios priemonės. V. J. nusikalstama veika pasireiškė tik tuo, kad jis piktai pasižiūrėjo į mažametę A. K., jai ir K. R. pasakė: ,,ko čia einat vaikai?“ ir pan. Šie veiksmai buvo konstatuoti prie V. J. gyvenamos vietos. Nuo Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria jis pripažintas ribotai veiksniu, praėjo jau trys metai ir jokio teisės pažeidimo jis nepadarė. Be to, teismas vadovavosi ne paskutine medicinine išvada, o 2021 m. vasario mėn. 17 d. medicininės apžiūros išvadoje pateiktais duomenimis. Ginamasis stacionare paskutinį kartą gydytas 2006 m. ir jau 15 metų jo sveikatos būklė nėra pablogėjusi, neprieštarauja gydytis savanoriškai ambulatorinėmis sąlygomis.

5. Asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J. gynėjo advokato V. M. skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi pagrįstai V. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą, įvertino visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

7. BK 98 straipsnis numato, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, iš jų ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė, išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad V. J. įstatymo uždraustų veikų padarymo metu bei tyrimo metu konstatuota paranoidinė šizofrenija (F20.0). VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 14 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. J. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriuje lankosi nuo 1991 m. gegužės 29 d. Pacientas 22 kartus gydytas psichiatrijos stacionaruose, paskutinį kartą gydytas 2006 m. vasario 12 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Iš medicininių dokumentų žinoma, kad pirmą kartą pacientas gydėsi 1984 m. V. J. būklė išlieka svyruojanti, kontaktui prieinamas, į klausimus atsako prasmingai, tačiau dažnai nukrypsta nuo temos. Pacientas orientuotas laike, vietoje, savyje teisingai, mąstymas rezonuojantis, stokojantis nuoseklumo, kiek įtarokas, emocijos blankios, stokojančios adekvatumo, hipomimiškas, nuotaika nepastovi, dėmesio koncentracija nepakankama, kiek manieringas, todėl ir buvo siūloma pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

9. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo tikslingumo V. J., pagrįstai rėmėsi Komisijos išvada, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės I. D. paaiškinimu teismo posėdžio metu, kad V. J. būsena svyruojanti. Jis ne visada kritiškas savo atžvilgiu, ne visada suvokia savo ligos eigą. Asmuo ne visiškai suvokia, kad tai jo ligos simptomai, kai reaguoja aštriau. Kritika savo būklės atžvilgiu formali. Pokalbio metu nukrypsta nuo temos, grįžta į praeitį 30-40 metų atgal, dėl to negali spręsti dabartinių problemų. Tai rodo, kad asmuo nevisiškai supranta savo ligą, per maža kritika ligos atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių Komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumą ar sukeliančių abejones dėl išvadą ir paaiškinimus teikusios gydytojos kompetencijos, todėl šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti.

11. Pažymėtina, kad tiek Komisijos, tiek apylinkės teisme dalyvavusios VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės nuomone yra tikslinga ir toliau tęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą V. J.. Iš apylinkės teismo posėdžio metu duotų V. J. paaiškinimų matyti, kad jis nėra kritiškas savo sveikatos būklei, atliktiems įstatymo uždraustiems veiksmams, juos sumenkina. Apygardos teismo vertinimu, socialinis V. J. pavojingumas šiuo metu nėra išnykęs, jo psichinės sveikatos būklė nėra stabili. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nagrinėjamu atveju ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje V. J. turi būti tęsiamas.

12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu V. J. dar reikalingas pastovus ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J. gynėjo advokato V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.