Kauno apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus atstovei Daivai Kepežinskienei,

asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – V. J.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus teikimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. vasario 22 d. gautas VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus teikimas dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo V. J., kuriame nurodyta, kad VŠĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriuje lankosi nuo 1991 m. gegužės 29 d. Pacientas 22 kartus gydytas psichiatrijos stacionaruose, paskutinį kartą gydytas 2006 m. vasario 12 d. VŠĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje. Iš medicininių dokumentų žinoma, kad pirmą kartą pacientas gydėsi 1984 m. Jam nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija (F20.0).

Priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio priverstinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis laikotarpiu V. J. kas mėnesį lankėsi pas gydytoją psichiatrą ir socialinę darbuotoją konsultacijose. Socialinės darbuotojos pastebėjimu, V. J. visuomet ateina apsirengęs tais pačiais ir nešvariais drabužiais, riebaluotais plaukais. V. J. trūksta higieninių įgūdžių, palaikant asmeninę higieną, tačiau konsultacijų metu vengia kalbėti minėta tema. Kiekvieno pokalbio metu V. J. pabrėžia savo išskirtinumą ir pranašumą prieš kitus aplinkinius žmones, su kuriais jam tenka kontaktuoti, motyvuodamas tuo, kad jis yra baigęs didelius chemijos mokslus ir ne kiekvienas jam gali prilygti visuomenės gyvenime. V. J. geranoriškai bendrauja su socialine darbuotoja ir aptaria savo susidariusias socialines problemas bei konsultuojasi jam rūpimais įvairiais klausimais. V. J. teigimu, jis gyvena viename name kartu su seserimi, rūpinasi namais ir buitimi, pagal galimybes uždarbiauja dirbdamas papildomus pavienius darbus, papildydamas pajamas prie gaunamos neįgalumo pensijos. Stebėjimo laikotarpiu paciento būsena išlieka svyruojanti. Apsunkinta socialinė adaptacija. V. J. kritika savo būklės atžvilgiu išlieka formali, nepilna. Gydytojo psichiatro stebėjimu, V. J. kontaktui prieinamas, į klausimus atsako prasmingai, tačiau pokalbio metu dažnai nukrypta nuo temos. Jis orientuotas laike, vietoje, savyje teisingai. V. J. įtarus, tačiau jo mąstymas rezonuojantis, emocijos blankios, stokojančios adekvatumo, hipomimiškas, nuotaika nepastovi, dėmesio koncentracija nepakankama, kiek manieringas. V. J. suicidines mintis neigia. Rekomenduojama V. J. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal taikymą.

Teismo posėdžio metu VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus atstovė Daiva Kepežinskienė paaiškino, kad ji dirba socialine darbuotoja ir tiesiogiai bendrauja su V. J.. Pacientas bendrauja geranoriškai, įstaigoje lankosi, agresyvių išraiškų nepastebėta. Asmeniui trūksta socialinių įgūdžių, gebėjimo tvarkytis, konsultacijų metu nepastebėta, kad keltų grėsmę, tačiau gydytojo psichiatro teigimu, dėl remisijos rekomenduojama spręsti praėjus 2-3 metams, todėl palaiko gydymo įstaigos teikimą pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminą bent pusei metų. Šiai dienai V. J. lankos reguliariai, pats skambinasi, registruojasi, ateina, tačiau kai nėra taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, pacientas pas konsultantą ateina tada, kada jis nori.

V. J., kurio atžvilgiu prašoma spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo, paliko šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.

V. J. gynėjas advokatas Vladislovas Mikša prašė, atsižvelgiant į V. J. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumą, tai, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma nuo 2018 metų, o duomenų, kad asmuo būtų pavojingas, nėra, teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, o jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija (F20.0). VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus gydytojų konsultacinės komisijos 2021 m. vasario 17 d. Medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, kad tikslinga V. J. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą – taikymą.

Nors iš VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus teikimo bei atstovės paaiškinimo matyti, kad V. J. lankosi pas psichikos sveikatos centro specialistus, vartoja jam skiriamus vaistus, bendrauja su gydytojais ir socialine darbuotoja, tačiau teikime nurodyta, jog stebimu laikotarpiu, kaip ir anksčiau, asmens psichinė būsena išlieka svyruojanti. Kontaktui prieinamas, į klausimus atsako prasmingai, orientuotas laike, vietoje, savyje teisingai, vartoja medikamentus, lankosi reguliariai, tačiau teikime taip pat nurodyta, jog dažnai nukrypsta nuo temos, kiek įtarokas, mąstymas rezonuojantis, emocijos stokojančios adekvatumo, nuotaika nepastovi, dėmesio koncentracija nepakankama. Be to, apsunkinta socialinė adaptacija, savo būklės atžvilgiu paciento kritika formali, nepilna. Posėdyje dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė taip pat nurodė, jog šiuo metu dar tikslinga stebėti pacientą ir tęsti priverčiamąsias medicinos priemones, dėl remisijos rekomenduojama spręsti po 2-3 metų.

Teismas pažymi, jog pats V. J. posėdžio metu negalėjo suformuluoti aiškios pozicijos tiek dėl teikimo, tiek ir dėl konfliktinių situacijų. Viena vertus teigė, kad per priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laikotarpį buvo konfliktinių situacijų su seserimi dėl komunalinių mokesčių, dėl netinkamai gatvėje praeivio pastatyto automobilio, teigė, kad sesuo jį provokuoja, kita vertus, nurodė, kad jis su seserimi kalbasi ramiai, viską jai paaiškina, po ko ši prisideda pinigais prie būsto išlaikymo, o dėl pastatyto ne vietoje automobilio nurodė tiesiog pasitraukęs.

Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat tai, kad faktiškai priverčiamoji medicinos priemonė V. J. taikoma tik nuo 2019 m. vasario pradžios (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi patenkinus V. J. atstovo skundą ir pakeitus Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutartį), t. y. 2 metus, teismas daro išvadą, kad pateikti duomenys nepakankami konstatuoti, jog V. J. pavojingumas išnykęs ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jau nebereikalingas. Teismas mano, kad būtent ambulatorinis stebėjimas poliklinikoje užtikrina V. J. lankymąsi pas gydytojus ir vaistų vartojimą, o kartu ir gali užtikrinti jo elgesio korekciją.

Dėl šių aplinkybių Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 4 d. nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęstina (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, kad V. J. būklė priverstinio ambulatorinio stebėjimo taikymo metu pagerėjo ar ambulatorinio priverstinio gydymo taikymas yra nepakankamas, įstatymas įpareigoja (BPK 405 straipsnio 3 dalis) gydymo įstaigą teikti teismui išvadas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus teikimą patenkinti.

Pratęsti V. J., gim. 1955 m. rugsėjo 18 d., gyvenančiam J. G. g. 8, Garliava, Kauno rajonas, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 4 d. nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros centre.

Įpareigoti VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip kartą per 6 mėnesius pateikti teismui išvadą dėl V. J. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartį per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.