- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- 1S-184-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00656-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J. gynėjo advokato V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas pratęsti V. J. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pripažinta, kad V. J. , būdamas ribotai pakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (3 veikos), todėl V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis pakeista ir V. J. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal jo gyvenamąją vietą – VšĮ Garliavos psichikos sveikatos centre.
3. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi buvo patenkintas VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. J. ir priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymas pratęstas įpareigojant VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros centrą ne vėliau, kaip per 6 mėnesius pateikti teismui išvadą dėl V. J. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
4. Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonės, V. J. gynėjas advokatas V. M. pateikė skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir nepratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymo V. J.
4.1. Skunde nurodoma, kad įstatymas numato du kriterijus dėl asmens gydymo ambulatoriškai: veikos pavojingumą ir psichikos sutrikimo laipsnį, t. y. medicininį ir teisinį kriterijų. Tačiau teismas spręsdamas V. J. priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo klausimą į šiuos įstatymo reikalavimus neatsižvelgė ir juos pažeidė. V. J. yra kaltinamas padaręs nesunkią nusikalstamą veiką (viešosios tvarkos pažeisimą), šie jo veiksmai buvo konstatuoti prie V. J. gyvenamos vietos. Jo psichinės ligos būklė yra remisijoje ir taikyti priverčiamąsias gydymo priemones nėra būtina. Jam yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Iš gydytojų konsultacinės komisijos išvados matyti, kad minėtu laikotarpiu V. J. bendravo su gydančiu gydytoju bei socialine darbuotoja, reguliariai lankėsi pas gydytoją - psichiatrą ir socialinę darbuotoją, konsultacijų metu aptarė iškilusias problemas, stengėsi jas išspręsti, susitikimų metu buvo mandagus, vartoja vaistus ir kt.
4.2. Skunde teigiama, kad vien tai, jog V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad kartais kyla nesutarimai su seserimi, nes ji nemoka mokesčių už elektrą, negali būti pagrindas pratęsti priverčiamąsias medicinines priemones. Teismas nepagrįstai motyvavo tai, kad tik ambulatorinis stebėjimas poliklinikoje užtikrins V. J. lankymąsi pas gydytojus ir vaistų vartojimą. Teismo motyvas, kad V. J. apsunkinta socialinė adaptacija bei jis savo būklės atžvilgiu nėra pakankamai kritiškas, neatitinka faktinių aplinkybių. VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus teikime yra nurodyta, kad V. J. gyvena viename name su neįgalia seserimi, rūpinasi namais ir visa buitimi ir pagal galimybes dar dirba papildomus darbus. Kuo pasireiškia jo kritika savo būklės atžvilgiu, nei sveikatos priežiūros centras, nei teismas nenurodė.
4.3. Pažymima, kad teismas turėjo spręsti ar pagerėjo jo būklė ir ar jis nepavojingas. Iš gydytojų komisijos išvados matyti, kad V. J. elgesys ir bendravimas su kitais asmenimis yra normalus, normaliai bendrauja su gydytojais ir socialiniais darbuotojais ir nekelia pavojaus aplinkiniams. V. J. ne tik pasirūpina savimi, bet prižiūri namų ūkį, rūpinasi savo neįgalia seserimi. Nuo tada, kai V. J. pripažintas ribotai veiksniu, praėjo jau 2,5 metų ir per šį laikotarpį jis jokio teisės pažeidimo nepadarė.
4.4. Teigiama, kad V. J. elgesys negali kelti pavojų aplinkiniams asmenims, todėl priverčiamąją medicininę priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, taikyti nėra būtina. V. J. stacionare paskutinį kartą gydytas 2006 m. ir jau 15 metų jo sveikatos būklė nėra pablogėjusi. Pažymėjo, kad V. J. neprieštarauja gydytis savanoriškai ambulatorinėmis sąlygomis.
5. Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J. ir jo gynėjas advokatas V. M. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Gynėjo advokato V. M. skundas atmetamas.
6. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.
7. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi pagrįstai V. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, BPK teisės normų nepažeidė, įvertino visas tinkamam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
9. Iš bylos duomenų matyti, kad V. J. nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija (F20.0) lieka nepakitusi. VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriuje jis lankosi nuo 1991 m. gegužės 29 d., iš viso yra gydytas 22 kartus psichiatrijos stacionaruose, paskutinį kartą – 2006 m. vasario 12 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje (ankstesnis pavadinimas VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninė). VšĮ Garliavos psichikos sveikatos priežiūros centro gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje nurodyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikotarpiu V. J. reguliariai lankėsi, geranoriškai bendravo su gydytoju psichiatru, socialine darbuotoja, konsultacijų metu aptaria problemas, konsultuojasi jam rūpimais klausimais. Jo paties teigimu – gyvena kartu su seserimi, rūpinasi namais ir buitimi, dirba papildomus darbus. Tačiau šioje išvadoje nurodyta ir tai, kad V. J. būsena konsultacijų metu išlieka svyruojanti, apsunkinta socialinė adaptacija. V. J. kritika savo būklės atžvilgiu išlieka formali, nepilna. Gydytojo psichiatro stebėjimu, V. J. pokalbio metu dažnai nukrypta nuo temos, yra įtarus, jo mąstymas rezonuojantis, emocijos blankios, stokojančios adekvatumo, hipomimiškas, nuotaika nepastovi, dėmesio koncentracija nepakankama, kiek manieringas.
10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia išvada, gydytojo psichiatro pateikta informacija, taip pat įvertino sveikatos priežiūros įstaigos atstovės teismo posėdyje teiktus paaiškinimus. Pasak VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro įgaliotos atstovės, nors V. J. sveikata yra stabili, tik po 2-3 metų bus galima daryti išvadą, kiek sveikata pagerėjo. Šiuo atveju tiek Komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį V. J. gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Duomenų, paneigiančių minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovo paaiškinimų pagrįstumą ar sukeliančių abejones dėl išvadą ir paaiškinimus teikusių asmenų kompetencijos, skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta. Šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti ir apylinkės teismas jais vadovavosi pagrįstai.
11. Nors gynėjas savo skunde nurodo, kad šiuo metu V. J. būklė yra stabili, jis reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą ir socialinę darbuotoją, jo elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, jis vartoja jam skirtus vaistus, tačiau vien šių aplinkybių, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos V. J. , panaikinimui nepakanka. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. J. psichinė būsena ir toliau išlieka svyruojanti, nuotaika nepastovi, emocijos stokoja adekvatumo, dėmesio koncentracija nėra pakankama ir, nepaisant paminėtų aplinkybių, kurias savo skunde akcentavo gynėjas, specialistų nuomone yra tikslinga ir toliau tęsti priverčiamąją medicinos priemonę, kas patvirtina, kad socialinis V. J. pavojingumas šiuo metu dar nėra išnykęs, jo psichinės sveikatos būklė nėra stabili.
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti V. J. dar reikalingas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi pagrįstai pratęsė V. J. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymą. Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, V. J. gynėjo advokato V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.