Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J. gynėjo advokato V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimas pratęsti V. J. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Skundu asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J. gynėjas advokatas V. M. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir V. J. taikomą priverčiamąją medicininę priemonę-ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą nepratęsti ir ją panaikinti.

3.1. Skunde nurodoma, kad įstatymas numato du kriterijus asmens gydymo ambulatoriškai: veikos pavojingumą ir psichikos sutrikimo laipsnį. Teismas į šiuos įstatymo reikalavimus neatsižvelgė ir juos pažeidė. V. J. yra kaltinamas padaręs nesunkią nusikalstamą veiką ir jo psichinės ligos stovis tiek iki medicininių priemonių skyrimo, tiek ir po jų yra remisijos stovyje. Kaip matyti iš gydytojų konsultacinės komisijos išvados, minėtu laikotarpiu V. J. bendravo su gydančiu gydytoju, socialine darbuotoja, reguliariai lankėsi pas gydytoją psichiatrą ir socialinę darbuotoją, konsultacijų metu aptarė iškilusias problemas, stengėsi jas išspręsti, susitikimų metu buvo mandagus, vartoja vaistus. Teismas, spręsdamas priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė, o savo nutartį nepagrįstai motyvavo tuo, kad jo pavojingumas nėra išnykęs ir tik ambulatorinis stebėjimas poliklinikoje užtikrins V. J. lankymąsi pas gydytojus ir vaistų vartojimą. Priimdamas nutartį, teismas rėmėsi Gydytojų konsultacinės komisijos išvadomis ir gydančio gydytojo prieštaringais parodymais. Nei gydytojų komisijos išvadoje, nei gydančio gydytojo O. M. teismui teikime nebuvo jokių teiginių apie ligos paūmėjimus. Gydymo įstaigos atstovė A. Š. teismui davė parodymus, kad gydytojo minimi grasinimai buvo išsakyti prieš šešis mėnesius. Nei gydytojo teikime, nei gydytojų išvadoje apie klausos haliucinacijas nebuvo teiginių.

3.2. Gynėjo vertinimu, šiuo metu liga yra remisijos padėtyje ir taikyti priverčiamąsias gydymo priemones nėra būtina. Mano, kad pagal ligos pobūdį diagnozė ir ateityje nepasikeis. Teismo motyvas, kad V. J. apsunkinta socialinė adaptacija ir jis savo būklės atžvilgiu nėra pakankamai kritiškas, neatitinka faktinėms aplinkybėms. VšĮ (duomenys neskelbtini) teikime yra nurodyta, kad V. J. gyvena viename name su neįgalia seserimi, rūpinasi namais, visa buitimi ir pagal galimybes dar dirba papildomus darbus. Kuo pasireiškia jo kritika savo būklės atžvilgiu nei sveikatos priežiūros centras, nei teismas nenurodė. Teismas pripažino, kad V. J. pastoviai lankosi pas psichiatrus bei socialinius darbuotojus ir stengiasi išsiaiškinti ir spręsti socialines problemas.

3.3. Skunde teigiama, kad teismas turėjo spręsti ar pagerėjo jo būklė ir ar jis nepavojingas. Iš gydytojų komisijos išvados matyti, kad V. J. elgesys ir bendravimas su kitais asmenimis yra normalus, normaliai bendrauja su gydytojais, socialiniais darbuotojais ir nekelia pavojaus aplinkiniams. Kauno apygardos teismas savo nutartyje konstatavo, kad V. J. anksčiau niekada nebuvo padaręs jokio nusikaltimo, jo padaryta veika nėra smurtinė, jis nėra agresyvus. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti į tai, dėl kokio teisės pažeidimo buvo paskirtos šios priemonės. V. J. nusikalstama veika pasireiškė tik tuo, kad jis piktai pasižiūrėjo į mažametę A. K., jai ir K. R. pasakė: ,,ko čia einat vaikai?“ ir pan. Šie veiksmai buvo konstatuoti prie V. J. gyvenamos vietos. Nuo Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria jis pripažintas ribotai veiksniu, praėjo jau trys metai ir jokio teisės pažeidimo jis nepadarė. Stacionare paskutinį kartą gydytas 2006 m. ir jau 16 metų jo sveikatos būklė nėra pablogėjusi. Jis neprieštarauja gydytis savanoriškai ambulatorinėmis sąlygomis. Nepagrįstai taikant V. J. priverstinį gydymą, pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.

4. Asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J. gynėjo advokato V. M. skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. J. gynėjo skundo argumentus, bylos medžiagą, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pagrįstai V. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą, įvertino visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą, pagrįstą procesinį sprendimą.

6. BK 98 straipsnis numato, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, iš jų ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė, išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamųjų medicinos priemonių rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) ir į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad V. J. įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir tyrimo metu konstatuota paranoidinė šizofrenija (F20.0). VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 7 d. išvadoje nurodyta, kad V. J. VšĮ (duomenys neskelbtini) lankosi nuo 1991 m. gegužės 29 d. Pacientas 22 kartus gydytas psichiatrijos stacionaruose, paskutinį kartą gydytas 2006 m. vasario 12 d. VšĮ (duomenys neskelbtini). Iš medicininių dokumentų žinoma, kad pirmą kartą pacientas gydėsi 1984 m. V. J. reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą ir socialinę darbuotoją konsultacijose. V. J. būklė išlieka svyruojanti, kontaktui prieinamas, į klausimus atsako prasmingai, tačiau dažnai nukrypsta nuo temos. Pacientas orientuotas laike, vietoje, savyje teisingai, mąstymas rezonuojantis, stokojantis nuoseklumo, kiek įtarokas, emocijos blankios, stokojančios adekvatumo, hipomimiškas, nuotaika nepastovi, dėmesio koncentracija nepakankama, kiek manieringas, įsitempęs, todėl ir buvo siūloma pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

8. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo tikslingumo V. J., pagrįstai rėmėsi Komisijos išvada, VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovės A. Š. paaiškinimu teismo posėdžio metu, kad V. J. būsena nėra stabili, regimi paūmėjimai, kurie buvo 2 kartus prieš 6 mėnesius. Nurodė, kad jis du kartus prie poliklinikos šaukė grasinančius žodžius, sakė, kad išžudys. Liga neturi pagerėjimo prognozių. Be to, apylinkės teisme buvo apklaustas ir gydytojas psichiatras O. M., kuris paaiškino, kad paranoidinė šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, nuo kurio niekada nepasveikstama ir dažniausiai baigiasi ryškiu asmenybės sutrikimu. Kalbėti apie pasveikimą nėra racionalu, remisijos būna nepilnos. Sergant šia liga, asmeniui išlieka kliedesiai. V. J. nustatyti mąstymo pakitimai, jis kartais šūkauja prie poliklinikos, kad ivsus išžudys, girdi balsus. Tokie pasivaikščiojimai aplink polikliniką yra pasikartojantys. V. J. negali būti prie žmonių, kurie apsirengę sportinius kostiumus, socialinis pavojingumas neišnykęs. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių Komisijos išvados, ligoninės atstovės ir gydytojo psichiatro paaiškinimų pagrįstumą ar sukeliančių abejones dėl išvadą ir paaiškinimus teikusių gydytojų kompetencijos, todėl šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti.

10. Pažymėtina, kad tiek Komisijos, tiek apylinkės teisme dalyvavusios VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovės, gydytojo psichiatro nuomone yra tikslinga ir toliau tęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą V. J.. Iš apylinkės teismo posėdžio metu duotų V. J. paaiškinimų matyti, kad jis nėra kritiškas savo sveikatos būklei, neigia šaukęs ir grasinęs prie poliklinikos, įtarus. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, būtent ambulatorinis stebėjimas poliklinikoje užtikrina V. J. lankymąsi pas gydytojus ir vaistų vartojimą, o kartu ir gali užtikrinti jo elgesio korekciją, o paties V. J. paaiškinimai sudaro rimtą pagrindą abejoti, kad asmuo savanoriškai lankysis pas gydytojus, kai ši priemonė jam nebus taikoma, kadangi jis savo ligos atžvilgiu ir padarytos veikos atžvilgiu nėra kritiškas. Apygardos teismo vertinimu, socialinis V. J. pavojingumas šiuo metu nėra išnykęs, jo psichinės sveikatos būklė nėra stabili, net gi priešingai – liga buvo paūmėjusi. Akcentuotina, kad V. J. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, jo psichinė būklė ir toliau išlieka kintanti, liga buvo paūmėjusi, priemonių ligai išgydyti nėra, pasveikimo galimybė mažai tikėtina, o gydytojų nuomone, yra tikslinga ir toliau tęsti priverčiamąją medicinos priemonę, kas patvirtina, kad socialinis V. J. pavojingumas šiuo metu dar nėra išnykęs, jo psichinė sveikatos būklė nėra stabili. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nagrinėjamu atveju ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje V. J. turi būti tęsiamas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, tuo atveju, jei toliau taikant ambulatorinį stebėjimą bus pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai ar V. J. sveikatos būklė pagerės ir sumažės jo socialinis pavojingumas, atsiras galimybė panaikinti šios rūšies priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu V. J. dar reikalingas pastovus ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o V. J. gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. J. gynėjo advokato V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.