- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-506-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05572-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- L. M.
- Ieškovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl materialinio išlaikymo (paramos) ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui asmeniui priteisimo, trečiasis asmuo A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo L. M. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą ieškovei po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą arba pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo ieškovei laikiną išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad ieškovei būtina materialinė parama kol vyksta teisminis procesas, atsižvelgiant į tai, jog ji dar mokosi nuolatinėse aukštojo neuniversitetinio mokslo studijose, pajamų negauna, turto neturi, neturi galimybės pati gauti pajamų. Atsakovas gera valia išlaikymo ieškovei, tapusiai pilnamete, neteikia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės S. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo L. M. laikiną išlaikymą (paramą) ieškovei po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
5. Teismas nurodė, kad teisme ieškinys tik priimtas ir iškelta byla, įstatymas numato, jog tėvai turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes, o atsakovo neprisidėjimas prie besimokančio pilnamečio vaiko išlaikymo rodo, kad gali nukentėti vaiko interesai, todėl prašymas patenkintinas visiškai.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti laikiną išlaikymą (paramą) po 300 Eur iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi šiuo metu ji mokosi (duomenys neskelbtini) nuolatinių kosmetologijos studijų pirmajame kurse dieniniame skyriuje. Numatoma studijų programos pabaiga 2027 m. birželio mėn., vėliau ieškovė ketina aukštesnės pakopos studijose, dirbti neturi galimybių, pajamų negauna.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. teismo posėdžio metu bus išklausytos šalys, paaiškės tikrieji ieškovės poreikiai, tiek atsakovo galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Todėl teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tik preliminariai sprendžia dėl laikino išlaikymo (paramos) dydžio.
8. Teismas nurodė, kad šiuo metu teisme priimtas procesinis dokumentas – ieškinys, todėl bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė šiuo metu studijuoja dieniniame skyriuje, taip pat tai, jog atsakovas neteikia ieškovei išlaikymo nuo tada, kai ji tapo pilnametė bei į tai, kad šiuo metu teismas neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, remiantis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendė, jog iš atsakovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteistinas laikinas išlaikymas ieškovei po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, tokia suma užtikrins būtiniausių ieškovės poreikių patenkinimą, papildomai gaunant valstybės skiriamus vaiko pinigus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas L. M. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį ir sumažinti iš apelianto ieškovei priteisto laikino išlaikymo dydį nuo 250 Eur iki 200 Eur sumos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismo motyvai yra pernelyg formalūs, ieškovė preliminariai neįrodė savo pažangumo, teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti laikiną išlaikymą ir atsakovo prievolėmis kitam nepilnamečiam išlaikytiniam. Be to, teismas neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo ir, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi išimtinai ieškovės deklaratyviais argumentais, kad ji neturi galimybės dirbti.
6.2. Apeliantas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, apeliantas turi kitą nepilnametį vaiką, kuriam taip pat turi būti teikiamas išlaikymas. Apeliantas niekada nevengė teikti ieškovei išlaikymo (paramos), sutinka teikti atsakovei po 200 Eur paramą, prašė ieškovės nurodyti jos banko sąskaitos numerį, tačiau ieškovė deklaratyviai nurodė, kad kiekvieną mėnesį jai reikia apie 1 390 Eur paramos ir kreipėsi į teismą. Ieškovės ieškinio argumentai, kad kas mėnesį jai reikalinga bent po 1 390 Eur paramos suma yra akivaizdžiai nepagrįsti, neparodo paramos reikalingumo, o atskleidžia ieškovės siekį išlaidauti ir naudotis nebūtinais daiktais bei paslaugomis. Nors taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl išlaikymo (paramos) priteisimo iš esmės, tačiau siekiant nustatyti, ar yra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokio dydžio, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinio reikalavimai gali būti tenkinami ir preliminariai kokia apimtimi, taip pat atsižvelgti į šiuo metu esančią teismų praktiką panašaus pobūdžio civilinėse bylose.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. K. prašo atsakovo L. M. atskirąjį skundą atmesti, prijungti prie bylos duomenis iš civilinės bylos Nr. e2-95-251/2022. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-329-898/2012 apeliantas L. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį ir nuteistas laisvės apribojimu 8 mėnesiams įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, kadangi vengė pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti dukrą S. M. nustatytais laikotarpiais išlaikymo nemokėdamas visiškai bei mokėdamas nereguliariai ne teismo nustatytu būdu (ne nustatytomis sumomis).
7.2. Šios bylos nagrinėjimas gali trukti apie metus ir teismo priteistas laikinos ieškovės išlaikymo lėšos yra mažesnės nei Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-95-251/2022 priteistos vaiko išlaikymo lėšos, tačiau atsakovas samdosi advokatę, kad susimažinti išlaikymo išlaidas 50 Eur ir tai parodo požiūrį į vaiką, kadangi atskirojo skundo parengimo išlaidos gali viršyti papildomų 50 Eur išlaikymo išlaidų skyrimą vaikui per bylos nagrinėjimo laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
14. Apeliantas L. M. su atskiruoju skundu pateikė į bylą elektroninį laišką, žinutes ieškovei, gimimo įrašą, teisinių paslaugų teikimo sutartį, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus 4-ojo skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovui, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apelianto L. M. pateikti įrodymai priimami.
15. Trečiasis asmuo A. K. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-329-898/2012, apelianto banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d., apelianto ir B. M. 2021 m. spalio 27 d. sudarytą Dovanojimo sutartį, Juridinių asmenų registro išrašą apie uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Lux auto“ bei prašo prijungti prie bylos duomenis iš civilinės bylos Nr. e2-95-251/2022. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su trečiojo asmens pateiktais naujais įrodymais ir pateiktu prašymu dėl duomenų prijungimo, sprendžia, kad tiek Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-329-898/2012, tiek Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-95-251/2022 esantys duomenys yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko prieinama informacija, su kuria, esant poreikiui, apeliacinės instancijos teismas gali susipažinti pats, todėl trečiojo asmens pateiktas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-329-898/2012 nepriimamas ir prašymas dėl duomenų prijungimo iš civilinės bylos Nr. e2-95-251/2022 netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens pateikti apelianto banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d., taip pat apelianto ir B. M. 2021 m. spalio 27 d. sudaryta Dovanojimo sutartis bei Juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „Lux auto“ nėra reikšmingi byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kadangi susiję su 2020–2021 metų laikotarpiu, todėl šie įrodymai nepriimami.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė S. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo L. M. ir trečiojo asmens A. K. dukra. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-95-251/2022 ieškovės A. K. ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7428-207/2009 iš L. M. nepilnametei dukrai S. M. nustatyto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir priteisė iš atsakovo L. M. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė ieškovei A. K. uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečio vaiko S. M. išlaikymui skirtas lėšas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo L. M. ieškovei 6,21 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 95,62 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės A. K. valstybei 6,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-246-372/2022 Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Teismas patikslino Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo valstybei nurodant, kad priteisiamos iš atsakovo L. M. valstybei 55,21 Eur bylinėjimosi išlaidos.
17. 2024 m. lapkričio 15 d. ieškovė S. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo L. M. išlaikymą ieškovei po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą arba pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų, ir bylinėjimosi išlaidas.
18. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo ieškovei laikiną išlaikymą po 300 Eur mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
19. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo L. M. laikiną išlaikymą (paramą) ieškovei S. M. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas L. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra pernelyg formalūs, ieškovė preliminariai neįrodė savo pažangumo, teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti laikiną išlaikymą ir atsakovo prievolėmis kitam nepilnamečiam išlaikytiniam. Be to, teismas neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo ir, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi išimtinai ieškovės deklaratyviais argumentais, kad ji neturi galimybės dirbti. Apeliantas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi kitą nepilnametį vaiką, kuriam taip pat turi būti teikiamas išlaikymas. Apeliantas niekada nevengė teikti ieškovei išlaikymo (paramos), sutinka teikti atsakovei po 200 Eur paramą, prašė ieškovės nurodyti jos banko sąskaitos numerį, tačiau ieškovė deklaratyviai nurodė, kad kiekvieną mėnesį jai reikia apie 1 390 Eur paramos ir kreipėsi į teismą. Ieškovės ieškinio argumentai, kad kas mėnesį jai reikalinga bent po 1 390 Eur paramos suma yra akivaizdžiai nepagrįsti, neparodo paramos reikalingumo, o atskleidžia ieškovės siekį išlaidauti ir naudotis nebūtinais daiktais bei paslaugomis.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatas tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
23. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Tokia priemone siekiama laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrūkstamo išlaikymo pilnamečiam vaikui, kuris mokosi, teikimas yra sąlyga, leidžianti tęsti mokymąsi bei užtikrinti būtinuosius poreikius.
24. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys galėtų būti patenkintas.
25. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad, teismui vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015, 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Tai paaiškinama tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ar jo reikalavimams patenkinti.
26. Teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.
27. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimą), nurodė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.
28. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, ar jų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina, tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas spręsti, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių duomenų apie savo pažangumą, todėl net preliminariai neįrodė, jog yra pagrindas priteisti jai laikiną išlaikymą, taip pat, kad jau ieškinio priėmimo stadijoje teismas privalėjo preliminariai įvertinti kokia apimtimi ieškovės ieškinio reikalavimai gali būti tenkinami, taip pat atsižvelgti į šiuo metu esančią teismų praktiką panašaus pobūdžio civilinėse bylose, atmestini kaip nepagrįsti.
29. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą / poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-380-516/2021, 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-236/2021).
30. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė šiuo metu studijuoja dieniniame skyriuje, taip pat į tai, jog atsakovas neteikia ieškovei išlaikymo nuo tada, kai ji tapo pilnametė, bei į tai, kad šiuo metu teismas neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, remiantis teisingumo ir proporcingumo principais, iš atsakovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisė laikiną išlaikymą ieškovei po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendė, kad tokia suma užtikrins būtiniausių ieškovės poreikių patenkinimą, papildomai gaunant valstybės skiriamus vaiko pinigus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi ieškovė dirbti neturi galimybių, pajamų negauna, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus galimai neužtikrinti minimalūs ieškovės poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Atskirajame skunde apeliantas nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas, taip pat nepateikė duomenų, kad jis dėl objektyviai pateisinamų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo studijuojančiai dieniniame skyriuje ir neturinčiai savarankiškų pajamų dukrai.
31. Nors apeliantas nurodo, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje bei turi nepilnametį vaiką, kuriam taip pat turi būti teikiamas išlaikymas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės pačios savaime nepatvirtina apelianto negalėjimo teikti ieškovei išlaikymą, kadangi vertinant apelianto turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąją (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį turtą (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat kitas pajamas.
32. Iš Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-711-1215/2025 duomenų matyti, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, apeliantas nuo 2023 m. kovo 9 d. (registruota 2023 m. kovo 16 d.) yra UAB „Lux auto“ vadovas ir nuo 2023 m. kovo 31 d. (registruota 2023 m. gegužės 29 d.) minėtos įmonės vienintelis akcininkas, kuriam priklauso 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Lux auto“ akcijų. Duomenys apie apelianto einamas įmonės vadovo pareigas ir turimas akcijas patvirtina, kad apeliantas gauna ne tik nedarbo socialinio draudimo išmoką, bet ir kitas pajamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir preliminariai įvertinus duomenis apie apelianto turimą turtą ir gaunamas pajamas, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis nėra pajėgus teikti dukrai 250 Eur dydžio laikiną išlaikymą iki byla bus išnagrinėta iš esmės bei nesudaro pagrindo sumažinti ieškovei priteisto laikino išlaikymo sumą iki apelianto prašomo 200 Eur dydžio.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.