- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-904-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00140-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- T. A., V. R., K. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-722-730/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“ ieškinį atsakovams T. A., V. R. ir K. S. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Logistikos grupė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti: 1) solidariai iš atsakovų T. A. ir V. R. 133 445,30 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 133 445,30 Eur sumą; 2) solidariai iš atsakovų K. S. ir V. R. 210 951,27 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 210 951,27 Eur sumą; 3) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė atsakovų T. A. ir V. R. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones 133 445,30 Eur sumai, areštuojant atsakovams priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovus ir / arba trečiuosius asmenis; atsakovų K. S. ir V. R. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones 210 951,27 Eur sumai, areštuojant atsakovams priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovus ir / arba trečiuosius asmenis.
3. Ieškovė nurodė, kad jai padaryta žala dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, konstatuotų Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartyse. Atsakovų nesąžiningumas, neteisėti veiksmai ir padaryta žala yra konstatuoti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Pažymėjo, kad ginčas vyksta dėl didelės pinigų sumos ir tai patvirtina sąlygą ir pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovai nesąžiningais, neteisėtais veiksmais padarė didelę žalą, todėl gali bandyti slėpti savo turtą ar kitaip vengti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nustatė, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, faktines aplinkybes, todėl teismas nusprendė, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kurį grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas.
5. Teismas nusprendė, kad vien bankroto pripažinimo tyčiniu faktas, ieškovei nepateikus jokių kitų duomenų ar įrodymų apie tai, kad atsakovai ketina sumažinti (ar jau sumažino) savo turimo turto masę arba vertę, turint tikslą išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad atsakovai gali atlikti nesąžiningus veiksmus, keliančius grėsmę sprendimo įvykdymui. Kitų duomenų ar aplinkybių, apie galimus atsakovų nesąžiningus veiksmus ieškovė nenurodė. Teismas, patikrinęs Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis, nustatė, kad atsakovų atžvilgiu nėra pradėta bylų, kurios leistų manyti, jog atsakovai yra nesąžiningi ir ar galbūt vengtų teismo sprendimo vykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė atsakovų galimo nesąžiningumo, tokių aplinkybių nepatvirtina ir kiti duomenys. Teismas pažymėjo, kad vien sunki turtinė finansinė padėtis nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė galbūt jai palankaus sprendimo neįvykdymo rizikos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė BUAB „Logistikos grupė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Ieškinio suma fiziniams asmenims yra labai didelė, iš viso 344 396,57 Eur. Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas vien šiuo pagrindu, kadangi kyla pagrįsta grėsmė dėl būsimo sprendimo įvykdymo. Ieškovė negali gauti duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išmokas, turimas santaupas, turimą kilnojamąjį turtą, todėl objektyviai negali įrodyti tikrosios atsakovų turtinės padėties. Jeigu ginčas vyksta dėl didelės ieškinio sumos, tai preziumuoja sprendimo neįvykdymo grėsmę, o šią prezumpciją turi paneigti atsakovai, kurie disponuoja tiksliais duomenimis apie savo turtinę padėtį.
6.2. Ne pats bendrovės tyčinio bankroto pripažinimas yra pagrindas atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartyse konstatuoti prejudiciniai faktai, kuriais nustatyta, kad ieškovė privesta prie bankroto būtent dėl tyčinių atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovai, žinodami, kad įmonė nemoki, tyčia dar labiau blogino bendrovės finansinę padėtį, neteisėtai išsimokėjo didelę sumą dividendų, panaikino įmonės kreditorių galimybes atgauti skolas, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, neperdavė administratoriui dokumentų, sudarė kitus ekonomiškai nenaudingus sandorius ir kt. Šie neteisėti atsakovų veiksmai buvo ne vienkartinio pobūdžio, o sistemingi ir trunkantys ilgą laiką. Minėtose bylose konstatuoti neteisėti atsakovų veiksmai, nukreipti į bendrovės padėties bloginimą ir kreditorių teisių pažeidimą, įrodo atsakovų nesąžiningumą ir kartu su nagrinėjamoje byloje pareikšto didelio ieškinio reikalavimo suma, leidžia manyti, kad atsakovai ateityje gali imtis panašių veiksmų, siekdami išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
6.3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog teismas ir savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, kadangi ieškovė yra bankrutavusi įmonė ir ieškinys pateiktas siekiant apginti ieškovės ir jos kreditorių teisėtus interesus. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų atžvilgiu, būtų neapsaugotos bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisės ir interesai.
Atsiliepimas
7. Atsakovas T. A. atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovė prašymą turi pagrįsti svariais argumentais, nes pageidauja itin asmenį varžančių laikinųjų apsaugos priemonių – nuosavybės apribojimo visam bylos nagrinėjimo laikui, o tokio pobūdžio bylos yra sudėtingos, šioje dalyvauja net 4 šalys, todėl bylos nagrinėjimo laikas gali tęstis daugiau nei metus.
7.2. Ieškovė pareiškė žalos atlyginimo ieškinį, kurio reikalavimo suma atitinka visų kreditorių reikalavimų sumą, nustatytą ieškovė nemokumo procese. Atskirajame skunde ir ieškinyje neatsižvelgiama į teismų praktiką, kad turi būti įrodytos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, net ir ieškovės bankrotui esant pripažintam tyčiniu, neanalizuojama, ar atsakovai iš tikrųjų atsakingi ta apimtimi, kuri nurodoma ieškinyje. Pats ieškinio pareiškimo faktas, žinant apie iki šiol šalių apie pusę metų vykdytas ir nesėkme pasibaigusias taikos derybas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-323-459/2021, labiau panašus ne į naujo ginčo inicijavimą, bet į ieškovės bandymą dar kartą pradėti minėta nesėkme pasibaigusias taikos derybas, o prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų ieškovės taikos derybų sėkmės garantu – efektyvia derybine „spaudimo teismo rankomis“ priemone.
7.3. Skundu bandoma teismą klaidinti, kad visų atsakovų atžvilgiu pareikšta reikalavimų suma 344 396,57 Eur yra didelė. T. A. atžvilgiu pareikšta solidarių reikalavimų suma yra 133 445,30 Eur. T. A. atžvilgiu ieškinio reikalavimai suformuoti „automatiškai“, t. y. ieškovė tik preliminariai suskaičiavo, kiek turėjo įsipareigojimų, kol jos valdymo organo nariu buvo T. A., ir „mechaniškai“ pareiškė solidarų reikalavimą. Ieškovė, reikšdama reikalavimus, nesigilino, ar T. A. reiškiamų reikalavimų sumą sudaro praleisto juos vykdyti termino ieškovės įsipareigojimai, ar ilgalaikės perspektyvos įsipareigojimai, kurių vykdymą privalėjo užtikrinti vėlesni ieškovės valdymo organų nariai, jais tapę po T. A. ieškovės akcijų pardavimo. Taigi, ieškovės reiškiami reikalavimai vien jau T. A. atžvilgiu nėra tikėtinai pagrįsti, ar bent jau pagrįsti ieškovės nurodoma visa jų apimtimi.
7.4. Skunde tik deklaratyviai teigiama apie atsakovų galimą nesąžiningumą, nepateikiant konkrečių įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad atsakovai ketintų elgtis nesąžiningai, slėpti turtą ar pan., t. y. ieškovė iš esmės nemotyvuoja, kaip ir kodėl galėtų pasunkėti teismo sprendimo vykdymas, net jeigu jis būtų palankus ieškovei.
7.5. Tarp tų pačių šalių jau seniai vyksta taip pat didelės sumos ginčas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-323-459/2021, šioje byloje ta pati ieškovė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams net neprašė, o dėl pandemijos per daugiau nei metus užsitęsusį teismo procesą atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, kuriais slėptų savo turtą ar kurtų kliūtis ieškovei palankaus sprendimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-323-459/2021 įvykdymui. Atsakovai nėra nesąžiningi, jie tik naudojasi teise nesutikti su ieškinio reikalavimais, argumentuotai juos neigia, o proceso ekonomiškumo tikslu su ieškove net bandė susitaikyti.
7.6. Ieškovė dar 2020 m. rugpjūčio 26 d. pateikė atsakovams pretenziją dėl minėtos žalos atlyginimo – jeigu atsakovai iš tikrųjų būtų nesąžiningi, per beveik metus nuo minėtos pretenzijos gavimo neabejotinai jau būtų paslėpę turimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
11. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau nenustatė pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo nutartį kritikuoja ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą grindžia trimis aspektais: 1) ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra labai didelė; 2) yra konstatuoti prejudiciniai faktai, kad ieškovė privesta prie bankroto dėl tyčinių atsakovų neteisėtų veiksmų; 3) egzistuoja viešasis interesas, kadangi ieškovė yra bankrutavusi įmonė ir ieškinys pareikštas siekiant apginti ieškovės ir jos kreditorių teisėtus interesus.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktika formuojama ta linkme, jog ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, tačiau gali būti vienu iš vertinimo aspektų, jeigu byloje būtų duomenų apie atsakovo siekį išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, šiuo atveju ieškovės teiginiai apie ieškinio sumos reikšmę atsakovams, kaip fiziniams asmenims, savaime nėra pagrindas areštuoti atsakovų turtą.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovų nesąžiningumą ir jų siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas atsakovo galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021). Tokių aplinkybių ieškovė nenurodė nei prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar panašiai. Byloje nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovų siekius vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškinio suma yra neaktuali ir pati savaime laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesuponuoja, nes laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą.
16. Nesutiktina ir su ieškovės vertinimu, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimas konstatuoti atsakovų veiksmai, privedę ieškovę prie bankroto, įrodo grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės nesieja su tyčinio bankroto buvimu ar nebuvimu, antraip tokią sąlygą būtų tiesiogiai nustatęs proceso įstatyme (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-269-464/2020). Ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu faktas, konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai, privedę ieškovę prie bankroto, ieškovei nepateikus jokių kitų argumentų ar įrodymų apie tai, kad atsakovai ketina sumažinti savo turimo turto masę ar vertę, turėdami tikslą išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad atsakovai gali atlikti nesąžiningus veiksmus, keliančius grėsmę sprendimo įvykdymui.
17. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs civilinę byla Nr. e2-323-459/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovams T. A. ir V. R. dėl neteisėtai išmokėtų dividendų ir gyventojų pajamų mokesčio už neteisėtai išmokėtus dividendus priteisimo, įsiteisėjusia 2020 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šių atsakovų atžvilgiu. Kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovas T. A., reikšmės, sprendžiant dėl atsakovų siekio išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, turi ir tai, kad, nors šalių ginčai tęsiasi jau daugiau nei pusantrų metų, ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovai per šį laiką visgi ėmėsi veiksmų, kurie keltų grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
18. Stokoja pagrįstumo ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šiuo konkrečiu atveju lėmė dar ir viešojo intereso buvimas, nes ieškovė yra bankrutavusi bendrovė. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos išieškojimo procesui ateityje palengvinti nepriklausomai nuo to, kurio subjekto (veikiančio ar bankrutuojančio juridinio asmens) naudai išieškojimas bus vykdomas. Bendrovės bankrotas – kolektyvinis procesas, kurio metu sprendžiami ne pavienių, bet visų įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų klausimai, kreditorių skirtingi interesai derinami, ieškant protingos ir teisingos jų pusiausvyros. Visgi poreikis užtikrinti bendrovės kreditorių reikalavimų operatyvų patenkinimą negali būti vertinamas kaip atsakovų sąžiningumo prezumpciją paneigianti aplinkybė, savaime lemianti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1573-464/2020).
19. Šioje nutartyje nurodyti motyvai ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė atskirajame skunde nepateikė argumentų ir nenurodė duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kadangi šia nutartimi išsprendžiamas procesinis – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – klausimas, apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje nepaskirsto bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas paskirtys pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, paaiškėjus tenkintinų / atmestinų ieškinio reikalavimų apimtims (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.