Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-3393-386/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-02-12
Bylos Nr.: eI2-3393-386/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05746-2025-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas: P. K.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Valstybės saugumo departamentui

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-3393-386/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05746-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.3.3; 55.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 12 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko

2025 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 25S214330 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas1);

2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 258214324, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir Sprendimas2) (kartu – ir skundžiami Sprendimai).

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis 2023 m. gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2025 m. birželio 28 d. , tačiau 2025 m. sausio 21 d. Migracijos departamentas šį leidimą panaikino. Leidimo pagrindu pareiškėjas dirbo statybos įmonėje Lietuvoje. 2025 m. kovo 6 d. pareiškėjas pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ketindamas dirbti statybos darbų meistru. 2025 m. spalio 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus atsisakyti išduoti naują leidimą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą penkeriems metams. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi grindžiamas tuo, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui dėl ankstesnio darbo Baltarusijos valstybinėje įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, remiantis Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pažyma. Sprendimas dėl atvykimo draudimo pareiškėjui nebuvo pateiktas, todėl pareiškėjas tik spėja, kad sprendimas pagrįstas tomis pačiomis aplinkybėmis.

Skundžiami Migracijos departamento sprendimai grindžiami VSD išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui vien dėl to, jog 2012–2016 m. dirbo valstybinėje Baltarusijos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“. Pareiškėjas teigia, kad tokia išvada yra nepagrįsta, nes darbas prieš 10 metų nesukarintoje įmonėje neindikuoja lojalumo Baltarusijos režimui, o jokių duomenų apie jo ryšius su Baltarusijos valdžios struktūromis ar paramą agresyviai politikai nepateikta. Per pastaruosius metus pareiškėjas dirba statybų sektoriuje, yra apolitiškas ir neturi ryšių, kurie leistų jį paveikti. Pareiškėjas remiasi teismų praktika, pagal kurią grėsmė valstybės saugumui turi būti reali ir pagrįsta objektyviais faktais, o ne prielaidomis. Pabrėžia, kad per gyvenimo Lietuvoje laikotarpį laikėsi įstatymų, nedalyvavo propagandinėje veikloje ir nereiškė priešiškumo Lietuvai. Migracijos departamentas, jo manymu, nekritiškai vadovavosi VSD išvada, neatlikdamas individualaus ir savarankiško vertinimo. 2023 m. pareiškėjui jau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nors aplinkybės buvo tos pačios, o per tą laiką neatsirado jokių naujų duomenų, kurie pateisintų kitokį sprendimą. Pareiškėjo deklaruota pozicija geopolitiniais klausimais turėjo būti vertinama bendrai, o ne ignoruojama, todėl Sprendimai, jo nuomone, yra nepagrįsti ir paremti vien spėjimais. Sprendime teigiama, kad pareiškėjo galimybė laisvai atvykti į Baltarusiją ir iš jos išvykti esą rodo jo lojalumą Baltarusijos režimui, tačiau pareiškėjas paaiškina, jog nedalyvavimas aktyvioje opozicinėje veikloje nereiškia paramos ar lojalumo režimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad priimtais Sprendimais pažeidžiamas nediskriminavimo dėl pilietybės principas, nes neigiamos pasekmės jam taikomos ne dėl realių jo veiksmų ar grėsmės Lietuvos saugumui, o vien dėl Baltarusijos pilietybės. Pareiškėjas teigia, kad nėra jokių objektyvių ir realių duomenų apie jo lojalumą Baltarusijos režimui ar grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, todėl skundžiami Sprendimai priimti remiantis niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir turi būti panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka ir prašo teismo skundo netenkinti. Nurodo, kad 2025 m. kovo 24 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo statybos darbų meistru pagrindu. Pildydamas klausimyną pareiškėjas nurodė, kad 2015–2017 m. dirbo Lydos geležinkelio stotyje, priklausančioje Baltarusijos įmonei „Baltarusijos geležinkeliai“, traukinių priėmėju. Siekdamas patikrinti pateiktą informaciją, Migracijos departamentas paprašė pateikti darbo knygelės kopiją, kuri patvirtino, kad pareiškėjas 2012–2016 m. dirbo „Baltarusijos geležinkeliuose“ Lydos stotyje. 2025 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, kad buvo atliktas pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas, o VSD vertinimu, dirbdamas valstybinėje Baltarusijos įmonėje pareiškėjas turėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti jos valdžios vykdomą politiką, laikomą grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD nurodo, kad Baltarusijos valstybinėse įmonėse dirbančių asmenų lojalumą kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, todėl tokiose įmonėse paprastai nedirba režimui nelojalūs asmenys. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, VSD vertinimu, kyla papildomų rizikų, jog jis galėtų būti paveiktas ar išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikloje prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuva nustatyta, kad jis neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, šiuo metu nedirba, o jo ankstesnis leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. VSAT duomenimis, 2023–2025 m. jis 11 kartų vyko į Baltarusiją. Įvertinęs VSD išvadą, pareiškėjo paaiškinimus ir kitus duomenis, Migracijos departamentas 2025 m. spalio 1 d. priėmė Sprendimus atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) nuostatomis, leidžiančiomis taikyti tokias priemones asmeniui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo ankstesnis darbas Baltarusijos strateginiame ekonominiame sektoriuje, net jei jis buvo nutrauktas dėl asmeninių priežasčių (darbo grafiko ir ribotų karjeros galimybių), sudaro pagrindą laikyti jį pažeidžiamu ir potencialiai galinčiu kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumui. Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas taikomas visiems Baltarusijos valstybinių institucijų darbuotojams, nepriklausomai nuo pareigų, o net ir žemos kvalifikacijos pareigos gali būti pripažintos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo nacionalinės vizos, o 2023 m. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kuris 2025 m. buvo panaikintas. Pareiškėjas Lietuvoje dirbo ribotą laiką, šiuo metu nedirba ir neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Ankstesnis leidimo gyventi išdavimas nepanaikina teisės vėliau tas pačias biografijos aplinkybes vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo atsakymai klausimynuose ir jo deklaruojamos politinės pozicijos, institucijų vertinimu, nepaneigia nustatytos grėsmės, kuri siejama su jo ankstesniais darbiniais ryšiais Baltarusijos strateginiame sektoriuje.

Papildomai nustatyta, kad 2023–2025 m. pareiškėjas 11 kartų vyko į Baltarusiją, o tokie ryšiai, nepriklausomai nuo jų priežasčių, laikomi rizikos veiksniu, galinčiu sudaryti sąlygas Baltarusijos institucijoms daryti jam poveikį. Šios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, patvirtina VSD nustatytą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir atitinka formuojamą teismų praktiką. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturi stiprių socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuva, jo interesas gyventi ir dirbti Lietuvoje nelaikytinas svarbesniu už nacionalinio saugumo interesus. Todėl sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą laikomas proporcinga ir teisėta priemone valstybės saugumui užtikrinti. Atsižvelgus į tai, kad pagal Įstatymą draudimo atvykti laikotarpis gali viršyti 5 metus, nustatyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl jam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad atsakovas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Paaiškina, kad skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nors pareiškėjas teigia, kad palaikymo Baltarusijos santvarkai (valdžiai) niekada nereiškė, byloje nebuvo nustatyta ir jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų akivaizdų pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Akcentuoja, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pagrindo teigti, jog jis ateityje galėtų kenkti Lietuvai ar jos saugumui, nėra. VSD įsitikinimu, Migracijos departamento Sprendimai yra priimti nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų ir įvertinus visas individualias aplinkybes, susijusias su pareiškėju. Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat skundžiamais Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. VSD įsitikinimu, Migracijos departamentas Sprendimuose išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, atsižvelgė į esamą geopolitinę situaciją, atliko individualų pareiškėjo vertinimą ir nurodė argumentus, kodėl neišduodamas leidimas gyventi Lietuvoje ir uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 25S214330 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei Migracijos departamento 2025 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 258214324, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2030 m. rugsėjo 30 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. birželio 28 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, ketindamas dirbti statybos darbų meistru.

Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2015-2017 metais dirbo Lydos geležinkelio stotyje (priklausančioje Baltarusijos įmonei „Baltarusijos geležinkeliai“) traukinių priėmėju.

Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti pareiškėjo Klausimyne pateiktą informaciją, 2025 m. birželio 11 d. per MIGRIS komunikaciją paprašė pareiškėjo pateikti darbo knygelės skaitmeninę kopiją.

2025 m. birželio 18 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjo 2010 m. birželio 9 d. Baltarusijoje išduotos darbo knygelės PK Nr.2365280 skaitmeninę kopiją. Darbo knygelėje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. liepos 18 d. dirbo įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ Baranovičių skyriaus Lydos stotyje traukinių priėmėju.

VSD 2025 m. rugsėjo 10 d. išvadoje Nr. 18-9952 (toliau – ir Išvada) nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD turimais duomenimis, asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. P. K. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose). VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 16 d. per MIGRIS komunikaciją paprašė asmens paaiškinti, kokios buvo jo darbo funkcijos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ Baranovičių skyriaus Lydos stotyje, dėl kokių priežasčių pasirinko šį darbą ir kodėl nutraukė darbinius santykius.

2025 m. rugsėjo 16 d. pateiktame atsakyme pareiškėjas nurodė, kad jo darbo funkcijos buvo: komercinių vagonų apžiūra, vagonų plombavimo sutikrinimas su vagonų dokumentacija, krovinio saugumo patikra, išorinė apžiūra, ar nėra vagonų skysčių nuotėkių ir krovinių išsiliejimo, pastebėjus pakrovimo neatitikimus - neatitikimų aktų sudarymas. Šį darbą, anot asmens, pasirinko, nes planavo stoti į geležinkelio transporto universitetą, o jį baigęs ir turėdamas darbo geležinkelyje patirties, galėtų gauti paaukštinimą ir geresnes pareigas. Darbo santykius nutraukė supratęs, kad nenori gyvenimo sieti su geležinkeliu, todėl apsigalvojo dėl stojimo į geležinkelio transporto universitetą ir įstojo į Grodno statybos universitetą, jį baigęs įgijo techniko-statybininko kvalifikaciją. Neturėdamas geležinkelio specialisto išsilavinimo, negalėjo tikėtis karjeros augimo, taip pat pareiškėjo netenkino darbo grafikas (dvi dienas dirbti po 12 val. dieninėje pamainoje, dvi dienos laisvos, dvi dienas dirbti po 12 val. naktinėje pamainoje ir t.t.), todėl išvyko į Lenkiją.

Atsakovas, įvertinęs pateiktą VSD Išvadą, 2025 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 25S214330 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2025 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 25S214324 Uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu1 ir Sprendimu2, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti skundžiamus Sprendimus.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui yra atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pvz., teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.). LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, vadovavosi VSD Išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo darbą Baltarusijos valstybinėje geležinkelių įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, jo galimą lojalumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotam Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.

Migracijos departamentas vadovavosi VSD išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ (Baltarusijos valstybės įmonė „Baltarusijos geležinkeliai“ yra pavaldi Baltarusijos transporto ir komunikacijos ministerijai), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, gali turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, kurios galimai gali pareiškėją, kaip lojalų ir patikimą Baltarusijos Respublikos valdžiai asmenį, išnaudoti Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo praeityje buvę ryšiai su asmenimis, dirbančiais Baltarusijos valdžios tarnybose, kurios yra laikomos grėsme valstybės saugumui.

Pažymėtina, kad VSD išvadoje konstatuota, jog Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas darbinius santykius Baltarusijos valstybinėje geležinkelių įmonėje nutraukė dėl pareiškėjo netenkinančio darbo grafiko bei riboto karjeros augimo ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad asmens darbas Baltarusijos Respublikos strateginiame ekonominiame sektoriuje gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia jo pažeidžiamumą kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti skundžiamus Sprendimus, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia išvada, teismo vertinimu, darytina atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Tuo tarpu Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonė, bet ir pažeisdama tarptautinę teisė, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamų sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad Baltarusijos valstybinėje geležinkelių įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ dirbo tik traukinių priėmėju, tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir/ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvę kolegos) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, jog Migracijos departamentas neatliko pareiškėjo individualaus vertinimo, pažymėtina, kad skundžiamuose Sprendimuose yra įvertinti pareiškėjo ekonominiai, socialiniai, šeiminiai ryšiai bei pareiškėjo pateikta papildoma informacija. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos neturėjo. Jam 2023 m. birželio 28 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2025 m. birželio 28 d. 2025 m. sausio 21 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr.25S20879 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760262475. Pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2024 m. birželio 12 d., skundžiamų Sprendimų priėmimo metu nedirbo. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, - apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jam 2023 m. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tuomet jis taip pat buvo vertinamas pagal tuos pačius kriterijus, tačiau darbas valstybinėje įmonėje tuomet jokios grėsmės valstybės saugumui nekėlė.

Teisėjų kolegina pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo2 neproporcingumą. Be kita ko, pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neatima iš VSD teisės reikšmingas asmens biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, kaskart vertinant besikeičiančią geopolitinę situaciją, taip pat nėra pakankamas pagrindas paneigti galimybę kitaip vertinti reikšmingas asmens biografijos aplinkybes, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti/pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas/pakeitimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vien faktas, jog pareiškėjas Baltarusijos Respublikos valstybinėje geležinkelių įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ dirbo traukinių priėmėjo pareigose, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis Baltarusijos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024 ir kt.).

LVAT bylose, kuriose buvo vertinama asmenų galima grėsmė, nurodo, jog asmeniui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai, Migracijos departamento sprendimuose yra pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

Pažymėtina ir tai, kad remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2025 m. birželio 14 d., į Baltarusiją buvo išvykęs 11 kartų. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad šios aplinkybės gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors iš Migracijos departamento Sprendimo2 matyti, jog esminis Sprendimo2 pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo eitų pareigų Baltarusijos valstybinėje geležinkelių įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, tačiau iš Sprendimo2 turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos neturėjo, jam darbo pagrindu Lietuvoje buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. birželio 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2024 m. birželio 12 d. dirbo Lietuvos įmonėje, darbo užmokestis buvo mokamas. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas savo Sprendime2 rėmėsi tik VSD pateikta Išvada, atmetami kaip nepagrįsti.

Sprendimu2 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių, nes asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui.

Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17). Tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021; kt.).

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punkte nurodyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Šiuo atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą2, atsižvelgė į VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Atsakovas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, kad jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti ir atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtintais protingumo bei proporcingumo principais, uždraudė pareiškėjui 5 metų atvykti į Lietuvos Respubliką.

Nagrinėjamu atveju draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstamą proporcingą terminą asmenims, neturintiems šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1867-821/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1699-575/2024; 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1091-968/2024; kt.). Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada dėl pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Sprendimu2 pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento skundžiamuose Sprendimuose įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamų Sprendimų. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėRomanas Klišauskas