Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.3; 3.1.10.7; 3.1.14.2; 3.2.6.6.1; 3.3.2.1; 3.3.2.4

2023 m. gruodžio 20 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovų E. B., D. S. ir D. P. T. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų D. S., D. P. T. ir E. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, Kauno apygardos ir apylinkės teismams, Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismams, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno apygardos, apylinkės, Vilniaus apygardos, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroms, Vilniaus apskrities, Kauno apskrities vyriausiesiems policijos komisariatams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. Priteisti ieškovei E. B. iš visų atsakovų, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV): vienkartinę išmoką, t. y., 1 mln. Eur neturtinę žalą dėl (duomenys neskelbtini); 1 558,67 Eur išlaidų, susijusių su (duomenys neskelbtini); 12 proc. procesines palūkanas;

1.2. Priteisti ieškovei D. P. T. iš visų atsakovų, išskyrus VSDFV: vienkartinę išmoką, t. y., 1 mln. Eur neturtinę žalą dėl (duomenys neskelbtini); 10 000 Eur periodinę mėnesinę neturtinės žalos išmoką, mokėtiną iki gyvos galvos; 8 985,33 Eur (5 443,29 Eur + 728,14 Eur + 170,30 Eur + 2 643,60 Eur = 8 985,33 Eur) ieškovės išlaidas sveikatai; po 1 mln. Eur neturtinės žalos, patirtos dėl baudžiamojo proceso, už kiekvienus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2006 m. rugpjūčio 2 d.) iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo (byla Nr. KT-159-A-S146/2020); 5 790 Eur teisinės pagalbos išlaidų; 12 proc. procesines palūkanas;

1.3. Priteisti ieškovei D. P. T. darbo užmokestį su mokesčiais: 6 067 Eur už 2007 m. birželio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpį: po 10 400 Eur už kiekvienus metus, skaičiuojant nuo 2008 metų iki 2014 metų; po 36 000 Eur už kiekvienus metus, skaičiuojant nuo 2015 metų iki 2022 metų; taip pat 12 proc. procesines palūkanas;

1.4. Įpareigoti atsakovę VSDFV perskaičiuoti ieškovės D. P. T. senatvės pensiją ir išmokėti ieškovei skirtumą per 30 darbo dienų;

1.5. Priteisti ieškovui D. S. iš visų atsakovų, išskyrus VSDFV: vienkartinę išmoką, t. y. 1 mln. Eur neturtinę žalą, patirtą nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2006 m. rugpjūčio 2 d.) iki apeliacinės instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties priėmimo; 10 000 Eur periodinę mėnesinę neturtinės žalos išmoką, mokėtiną nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki gyvos galvos; 14 971,28 Eur (11 348,73 Eur + 33,61 Eur + 3 588,94 Eur = 14 971,28 Eur) išlaidų sveikatai; vienkartinę 1 mln. Eur neturtinė žalos išmoką, susijusią su (duomenys neskelbtini); po 1 mln. Eur neturtinės žalos, patirtos dėl baudžiamojo proceso, už kiekvienus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2006 m. rugpjūčio 2 d.) iki Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo (byla Nr. KT-159-A-S146/2020); 251, 53 Eur išlaidas, patirtas 2013–2018 metais vykstant į teismo posėdžius; 14,48 Eur dokumentų kopijavimo išlaidas; 31 062,50 Eur turtinę žalą dėl pateikto ieškinio, 886,99 Eur žyminį mokestį ir 187,44 Eur vykdymo išlaidų ( civilinė byla Nr. 2-386-324/2009); 1 066 297,03 Eur turtinę žalą, patirtą dėl civilinės bylos Nr. e2-741-1012/2023; 81 060 Eur teisinės pagalbos išlaidų; 4 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų už šio ieškinio surašymą; 12 proc. procesines palūkanas;

1.6. Priteisti ieškovui D. S. darbo užmokestį su mokesčiais: 10 150 Eur už 2007 m. birželio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpį: po 17 400 Eur už kiekvienus metus, skaičiuojant nuo 2008 metų iki 2014 metų; po 60 000 Eur už kiekvienus metus, skaičiuojant nuo 2015 metų iki 2022 metų; taip pat 12 proc. procesines palūkanas;

1.7. Priteisti ieškovui D. S. solidariai iš atsakovų Kauno apylinkės prokuratūros ir Kauno apygardos prokuratūros 3 250 Eur negautą stipendiją pagal Erasmus programą; 25 Eur už ŽIV testą; 9,46 Eur autobuso bilietą į Sankt Peterburgą; 100 000 Eur neturtinės žalos; 12 proc. palūkanas;

1.8. Priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė prašė pašalinti iš proceso atsakovais įtrauktus teismus, nes dėl galimos žalos, kuri kildinama iš teismų ir teisėjų veiksmų, padarymo, atsakinga valstybė, kuriai ji atstovauja.

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė tik ją laikyti tinkama atsakove, nes teritorinės prokuratūros neturi juridinio asmens statuso ir negali būti tinkamais atsakovais.

4. Atsakovai Kauno apylinkės teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas, Kauno apygardos teismas, Kauno apygardos prokuratūra ir Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimuose į ieškinį prašė jų nelaikyti tinkamomis atsakovėmis.

5. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus apskrities VPK) atsiliepime prašė ieškinį atmesti.

6. VSDFV atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė, kad tinkamas atsakovas būtų VSDFV Kauno skyrius, nes jis, ne valdyba, sprendžia pensijų skyrimo, perskaičiavimo ir panašius klausimus. Jis paskyrė ir moka ieškovei senatvės pensiją.

7. Vilniaus miesto ir Kauno apylinkės prokuratūros, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras nepateikė atsiliepimų į ieškinį.

8. Ieškovai pateikė teismui prašymą išskirti į atskirą bylą reikalavimus, pareikštus atsakovams, kurie nepateikė atsiliepimų į ieškinį ar pavėlavo juos pateikti, t. y. pateikė po 2023 m. spalio 23 d. ir jų atžvilgiu priimti sprendimą už akių, ieškinį tenkinti, išskyrus reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų Kauno apygardos ir apylinkės prokuratūrų ieškovui D. S. 3 250 Eur negautos stipendijos, 25 Eur išlaidų ŽIV testui ir 9,46 Eur už atšauktą kelionės bilietą, 100 000 Eur neturtinės atlyginimą bei 12 proc. palūkanas, nes viena atsakovė laiku pateikė atsiliepimą.

9. Ieškovai 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė atskirąjį skundą, nes teismas neišsprendė jų prašymo priimti sprendimą už akių, ir prašė jį patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi:

2.1. Atnaujino atsakovams Kauno apygardos ir apylinkės prokuratūroms, Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismams terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, priėmė jų atsiliepimus;

2.2. Netenkino ieškovų prašymo išskirti bylos dalį ir priimti sprendimą už akių dėl atsiliepimus nepateikusių ar pavėluotai pateikusių atsakovų;

2.3. Pašalino Kauno ir Vilniaus apygardos, Kauno ir Vilniaus miesto apylinkės teismus iš bylos proceso;

2.4. Pašalino Kauno apygardos, Kauno apylinkės, Vilniaus apygardos, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūras iš bylos proceso;

2.5. Įtraukė į procesą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų VSDFV Kauno skyrių. Pasiūlė jam per 20 dienų pateikti atsiliepimą dėl ginčo esmės;

2.6. Netenkino VSDFV prašymo pašalinti iš proceso;

2.7. Nutarė pasirengti bylos nagrinėjimui parengiamųjų dokumentų būdu, nustatė ieškovams 20 dienų terminą nuo teismo nutarties įteikimo dublikui ir atitinkamai tokį pat terminą atsakovams, gavus dubliką, triplikui pateikti;

2.8. Atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą (registracijos numeris DOK-6644).

3. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos ir apylinkės prokuratūros, Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismai pavėluotai pateikė atsiliepimus į ieškinį. Vilniaus apskrities VPK jį pateikė per pratęstą terminą. Kauno apygardos teismas prašė atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti. Teismas įvertino tai, kad ieškovai pateikė 156 lapų ieškinį, argumentacijos gausą, priedų apimtį, ir nutarė, kad nustatytas terminas atsiliepimams pateikti nepakankamas. Šalys jį praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnio 1 dalis).

4. Sprendimo už akių priėmimas – teismo teisė, bet ne pareiga (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 3 dalis). Sprendimo už akių priimti reikia nustatyti esmines bylos aplinkybes (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Teismas preliminariai įvertino bylos duomenis, ieškinio reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš visų keturiolikos atsakovų, išskyrus VSDFV, ir nusprendė, kad negali išskirti į atskirą bylą reikalavimus, pareikštus daliai ieškovus ir priimti sprendimo už akių.

5. Teisėjų ir prokurorų imunitetas nuo civilinės atsakomybės vykdant jiems pavestas pareigas ar įgyvendinant priskirtas funkcijas įtvirtintas CK 6.272 straipsnyje. Visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, bet ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o teismai pašalinami iš proceso.

6. Kauno apygardos, Kauno apylinkės, Vilniaus apygardos, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros yra juridinio asmens – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – filialai, kurie neturi juridinio asmens statuso ir negali savarankiškai atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, atlyginimo. Dėl to teismas pašalino nurodytas prokuratūras iš bylos, valstybės atstove nurodydamas Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą.

7. Teismas nustatė, kad VSDFV teritoriniai skyriai priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria bei moka pensijas, pašalpas ar kitas išmokas, tvarko jų apskaitą. Ieškovė D. T. pareiškė reikalavimą perskaičiuoti jai mokamą pensiją. Jį turėtų vykdyti turėtų vykdyti VSDFV Kauno skyrius, todėl jį įtraukė į procesą.

8. Ieškovai nurodė VSDFV atsakove ne kaip valstybės atstovę, nepareiškė reikalavimo atlyginti žalą. Pareikštas reikalavimas nesiejamas su valstybės atsakomybe, todėl teismas nepašalino VSDFV iš proceso (nepakeitė kitu atstovu).

9. Teismo procesinis elgesys nepriimant prašyto sprendimo už akių, negali būti apeliacijos objektu, nes tokio (ne)veikimo apskundimo galimybė nenumatyta CPK 142 ir 285 straipsniuose. Dalies bylos reikalavimų išskyrimas ir sprendimo už akių nepriėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

III. Atskirųjų skundų argumentai

10. Ieškovai 2023 m. lapkričio 23 ir 24 d. pateikė du atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutartyje nustatė, kad atskiraisiais skundais ieškovai skundžia tos pačios nutarties skirtingas dalis, todėl priėmė juos kaip vieną atskirąjį skundą.

11. Ieškovai 2023 m. lapkričio 23 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų 2023 m. lapkričio 10 d. atskirąjį skundą, išskirti į atskirą bylą atsakovams Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, Kauno ir Vilniaus apygardų, Vilniaus miesto ir Kauno apylinkės teismams, Kauno ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroms, Vilniaus apskrities VPK pareikštus reikalavimus ir dėl jų priimti sprendimą už akių, atnaujino atsakovams praleistus terminus atsiliepimams į ieškinį pateikti ir klausimus išnagrinėti iš esmės: išskirti į atskirą bylą nurodytiems atsakovams pareikštus reikalavimus į atskirą bylą ir priimti sprendimą už akių, patenkinti ieškovų reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (nutarties 1.1–1.3, 1.5–1.8 papunkčiai). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Atsakovai Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, Kauno ir Vilniaus apygardų, Vilniaus miesto ir Kauno apylinkės teismams, Kauno ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, Vilniaus apskrities VPK nepateikė atsiliepimų per teismo nustatytą terminą. Ieškovai ieškinyje suformulavo prašymą priimti sprendimą už akių. Ieškovai 2023 m. spalio 25 d. pateikė teismui prašymą išskirti į atskirą bylą reikalavimus atsakovams, kurie laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių ir patenkinti ieškinio reikalavimus.

11.2. Teismas turėjo priimti sprendimą už akių per septynias kalendorines dienas, skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 23 d., t. y. kai pasibaigė terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti. Teismas nepriėmė sprendimo už akių, todėl ieškovai 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė atskirąjį skundą. Teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 1, 2, 6 dalyse įtvirtintas imperatyviąsias normas, užkirto kelią bylos eigai.

11.3. Teismas, nesant teisinio pagrindo, savo iniciatyva atnaujino atsakovams terminus atsiliepimams pateikti. Atsakovai – įstaigos, kuriose dirba profesionalūs teisininkai, kuriems keliami griežtesni rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartai. Atsakovai nenurodė priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti terminą. Teismas neturi suteikti nei vienai iš šalių pranašumo.

11.4. Teismas neteisingai atsisakė priimti 2023 m. lapkričio 10 d. atskirąjį skundą, kuriuo ieškovai prašė išskirti dalį reikalavimų į atskirą bylą ir priimti sprendimą už akių. Ieškovai skundė pirmosios instancijos teismo neveikimą.

12. Ieškovai 2023 m. lapkričio 24 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria teismas pašalino iš proceso dalį solidarių atsakovų ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų nustatyta, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1054 bei 2010 m. kovo 24 d. nutarimo 3.22 papunktis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsniui, 29 straipsnio 1, 2 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 102 straipsnio 1 daliai, 2 daliai, 105 straipsnio 1 daliai, 106 straipsnio 4 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, 3 daliai, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam proporcingumo principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstitucinio papročio principui, o pagal reguliavimo apimtį ir priėmimo tvarką - neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika; palikti visus ieškinyje nurodytus solidarius atsakovus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Atsakovai privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jų darbuotojų, ėjusių savo tarnybines pareigas, kaltės. Teisėjai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai niekada neturėjo imuniteto nuo civilinės atsakomybės dėl žalos, kuri atsirado dėl jų kaltų veiksmų. Nei vienas iš solidarių atsakovų nepateikė duomenų, kad yra apdraudę savo civilinę atsakomybę.

12.2. Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos atsakomybė neeliminuoja solidarios ar subsidiarios teismų ir prokuratūros atsakomybės.

12.3. Teismo iniciatyva pašalinti atsakovai teikė atsiliepimus į ieškinį, naudojosi jiems suteiktomis teisėmis.

12.4. Teismas, pašalindamas iš bylos dalį atsakovų, viršijo įstatymų suteiktus įgaliojimus, užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui.

12.5. Ieškovai suformulavo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nurodo jo praktiką, kurioje aptariami teisinės valstybės principai: neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui; negali būti nustatytas reguliavimas, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas viena konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą; teisės į teisminę gynybą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar teisėtą interesą; valstybės pareiga užtikrinti žmogaus orumo apsaugą ir gynybą, teisėtų lūkesčių principu ir pan.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas.

15. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimai, ar pagrįstai teismas atsisakė priimti atsakovų atskirąjį skundą, pašalino dalį solidarių atsakovų iš bylos proceso, atnaujino atsakovams terminus atsiliepimams pateikti, neišskyrė dalies reikalavimų į atskirą bylą, nepriėmė sprendimo už akių.

Dėl praleisto termino atsiliepimams į ieškinį atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas atsakovams praleistus terminus atsiliepimams pateikti ir juos priimdamas, viršijo savo įgaliojimus.

17. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis). Įstatymų leidėjas įtvirtino teismui pareigą rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, užkirsti kelią procesui vilkinti, šalims – siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 72 straipsnio 1 dalis). Viena iš operatyvaus proceso užtikrinimo priemonių – CPK įtvirtinti ar teismo nustatyti terminai, per kuriuos šalys privalo atlikti procesinius veiksmus.

18. Asmenims, kurie praleido procesinį terminą, kyla CPK 75 straipsnyje įtvirtinti padariniai, t. y. pasibaigus terminui, išnyksta teisė atlikti procesinius veiksmus, procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad procesiniai terminai gali būti pratęsiami ir atnaujinami (CPK 77, 78 straipsnis). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Be to, įstatyme įtvirtinta teismo teisė atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, savo iniciatyva atnaujino atsakovams Kauno apygardos ir apylinkės prokuratūroms, Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismams terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti ir priėmė jų atsiliepimus. Teismas įvertino, kad apeliantų pateiktas ieškinys itin išsamiai surašytas, jo ir priedų apimtis didelė, todėl atsakovams galėjo nepakakti laiko atsiliepimams parengti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise atnaujinti procesinį terminą, nesant šalių prašymo. Toks teismo procesinis sprendimas ne tik nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, nesuteikė pranašumo atsakovams, bet ir užtikrino jų teisę būti išklausytiems.

20. CPK 78 straipsnyje įtvirtinta, kad atskirasis skundas gali būti paduodamas tik dėl nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 6 dalis).

21. Apeliacinis teismas išaiškino, kad, vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atsižvelgiant į tai, jog įstatyme tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu atskirai neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1762-798/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1108-407/2017; 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1110-450/2022, 15 punktas). Dėl to nutarties dalis, kuria teismas atnaujino atsakovams Kauno apygardos ir apylinkės prokuratūroms, Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismams terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti ir priėmė jų atsiliepimus, nelaikytina apeliacijos objektu, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl reikalavimų į atskirą bylą neišskyrimo ir sprendimo už akių nepriėmimo teisėtumo ir pagrįstumo

22. Teismas nepriima atskirojo skundo ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Jei ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

23. Apeliantai neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą išskirti ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovams, kurie nepateikė ar pavėluotai pateikė atsiliepimus į ieškinį, ir priimti sprendimą už akių.

24. CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnį, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Teismas šio prašymo netenkina, manydamas, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės.

25. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis).

26. Apeliantai teisingai nurodyta, kad 2023 m. spalio 23 d. pasibaigė atsakovams nustatytas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti. Apeliantai ieškinyje nurodė, kad teismas gali priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimų į ieškinį. Apeliantai 2023 m. spalio 25 d. taip pat pateikė prašymą teismui išskirti į atskirą bylą atsakovams Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, Kauno ir Vilniaus apygardų, Vilniaus miesto ir Kauno apylinkės teismams, Kauno ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroms, Vilniaus apskrities VPK, kurie nepateikė atsiliepimų į ieškinį, pareikštus reikalavimus į atskirą bylą ir priimti sprendimą už akių. Kadangi teismas nepriėmė sprendimo už akių per CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą, apeliantai 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame suformulavo tokius pačius reikalavimus.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad atskirasis skundas – byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas, kuriuo atskirai nuo teismo sprendimo CPK nustatytas atvejais skundžiamos neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutartys, kurios užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnio 1 dalis).

28. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 25 punktas).

29. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 28 punktas).

30. Apeliantai 2023 m. lapkričio 10 d. atskiruoju skundu skundė ne pirmosios instancijos teismo nutartį, bet teismo procesinį elgesį – apeliantų prašymo išskirti į atskirą bylą reikalavimus, pareikštus atsakovams, nepateikusiems atsiliepimų į ieškinį ir priimti dėl jų sprendimą už akių neišsprendimą per CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą.

31. Byloje dalyvaujantys asmenys, manydami, kad pirmosios instancijos teismas laiku neatliko procesinių veiksmų, kuriuos pagal CPK privalėjo atlikti, turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti (CPK 72 straipsnio 3 dalis). CPK neįtvirtinta byloje dalyvaujantiems asmenims teisė skųsti atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo neveikimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 72 straipsnio 3 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal šį Kodeksą privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Šis prašymas pateikiamas per bylą nagrinėjantį teismą, o šis prašymo priėmimo klausimą privalo išspręsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos. Jeigu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos teismas, dėl kurio neatliktų procesinių veiksmų yra pateiktas prašymas, atlieka atitinkamus procesinius veiksmus, laikoma, kad proceso dalyvis atsisakė pateikto prašymo. Priešingu atveju šis prašymas per septynias darbo dienas nuo jo gavimo persiunčiamas apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjamoje byloje apeliantai CPK 72 straipsnio 3 dalimi nepasinaudojo ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas. Dėl to pirmosios teismas teisingai atsisakė priimti apeliantų 2023 m. lapkričio 10 d. atskirąjį skundą.

32. Apskųstoje nutartyje teismas nepatenkino apeliantų prašymų išskirti į atskirą bylą atsakovams Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, Kauno ir Vilniaus apygardų, Vilniaus miesto ir Kauno apylinkės teismams, Kauno ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroms, Vilniaus apskrities VPK, kurie nepateikė atsiliepimų į ieškinį, pareikštus reikalavimus į atskirą bylą ir priimti sprendimą už akių. Apeliantai teigia, kad teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 1, 2, 6 dalyse įtvirtintas imperatyviąsias normas, užkirto kelią bylos eigai.

33. Kai sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba jeigu jie pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškinį teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 straipsnio 2 dalis).

34. Bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą, t. y. atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008). CPK 136 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta proceso teisės norma reiškia, jog tik teismas turi teisę nuspręsti, ar ieškinyje pareikšti reikalavimai yra autonomiški, ar visgi tarpusavyje susiję, ar juos tikslinga nagrinėti vienoje byloje, ar reikia išskirti į atskiras bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-781-516/2016). Taigi, CPK įtvirtinta teismo dispozityvi teisė, bet ne imperatyvi pareiga išskirti apeliantų reikalavimus į atskirą bylą.

35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepatenkino apeliantų prašymo priimti sprendimą už akių. Akcentuotina tai, kad CPK taip pat neįtvirtinta galimybė apskųsti atskiruoju skundu nutartį, kuria teismas atsisako priimti sprendimą už akių. Aplinkybės, kad apeliantai tokį prašymą suformulavo ieškinyje, taip pat pateikė atskirą prašymą, nereiškia, kad teismas turi pareigą priimti sprendimą už akių. Priešingai – CPK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė netenkinti prašymo priimti sprendimą už akių, jei teismas mano, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės.

36. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, neišskirdamas dalies ieškinio reikalavimų ir atsisakydamas priimti sprendimą už akių, užkirto kelią bylos eigai. Byla bus nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, t. y. teismas išnagrinės bylą iš esmės, ištirs ir įvertins įrodymus ne formaliai, bet išsamiai, išklausys byloje dalyvaujančius asmenis. Apskųsta nutartis nėra galutinis teismo sprendimas, ji nesuvaržo apeliantų procesinių teisių.

37. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK neįtvirtinta teisė skųsti atskiruoju skundu teismo nutartis, kuriomis pirmosios instancijos teismas atsisako išskirti dalį ieškinio reikalavimų į atskirą bylą, taip pat netenkina prašymo priimti sprendimą už akių dėl atsakovų, kurie per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į ieškinį, bet pateikė juos pavėluotai ir teismas atnaujino terminą tokiems atsiliepimams pateikti bei juos priėmė (CPK 136 straipsnio 2, 3 dalys, 285 straipsnio 1 dalis). Dėl to ši nutarties dalis negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

38. Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnis).

39. Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

40. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

41. Apeliantai prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis ištirtų, prieštarauja Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 3.22 papunktis bei 2010 m. kovo 24 d. nutarimas CK ir Konstitucijai ar ne. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą. Taigi, apeliantų prašymas, grindžiamas gausia Konstitucinio Teismo praktika, savaime neįpareigoja teismo kreiptis su atitinkamu prašymu į Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kilusį ginčą, nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus, teisinį reglamentavimą, nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas abejoti Vyriausybės nutarimų, kuriuose įtvirtinti Teisingumo ministerijos funkcija atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, ir ministerijoms pavestos valdymo sritys, neprieštaringumu CK ir Konstitucijoje įtvirtintiems principams. Dėl to apeliantų prašymas netenkinamas.

Dėl teismų ir prokuratūrų procesinės padėties

42. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pašalindamas iš bylos dalį atsakovų, t. y. Kauno ir Vilniaus apygardos, Kauno ir Vilniaus miesto apylinkės teismus, Kauno apygardos, Kauno apylinkės, Vilniaus apygardos, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūras, viršijo įstatymų suteiktus įgaliojimus, užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui.

43. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad valstybės pareigūnams (teisėjams ir prokurorams) negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl jiems taikomo imuniteto, todėl pašalino teismus ir prokuratūras iš atsakovų.

44. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 47 straipsnyje įtvirtintas teisėjų imunitetas. Pagal nurodyto straipsnio 8 dalį teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė.

45. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6.272 straipsnio 2 dalis).

46. Lietuvos apeliacinio teismas išaiškino, kad civilinėje byloje pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovas gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai (teismai). Kai reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo (teismo) neteisėtų veiksmų, atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu reiškiamas tiesiogiai teisėjui (teismui), teismas turi imtis procesinių priemonių tam, jog užtikrintų, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys subjektai procese neužimtų atsakovų procesinės padėties, t. y. priimti procesinį sprendimą dėl teisingumą vykdančių bei teisingumo vykdymo procesinę veiklą padedančių įgyvendinti subjektų (teisėjų, teismų) pašalinimo iš proceso (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866/2013; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1683/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459/2014; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-798/2014; 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1145/2014). Toks teismo procesinis sprendimas (imunitetą turinčių asmenų pašalinimas iš bylos proceso) sudaro sąlygas pagal išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (ieškinio faktinis pagrindas) tinkamai ir operatyviai nagrinėti valstybei pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir be teisėto pagrindo nesuvaržo konstitucinių subjektų (teisėjų ir teismų) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų funkcijų vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-464/2018, 11 punktas; 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-270-910/2022, 14 punktas).

47. Įstatyme esant įtvirtintam teisėjo imunitetui nuo civilinės atsakomybės, jam vykdant teisėjo pareigas, teisėjas negali būti patrauktas atsakovu dėl jo veiksmų, nagrinėjant bylas. Bylose dėl teisėjo (teismo) veiksmais padarytos žalos atlyginimo tinkamas atsakovas yra valstybė, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija. Tuo tarpu reikalavimas teisėjams atlyginti žalą dėl jų atliktų procesinių veiksmų bylose nenagrinėtinas nei teismuose, nei kitose institucijose. Tokį reikalavimą turi būti atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-464/2018).

48. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus (teismus), teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

49. Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 (redakcija galiojanti nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.) 3.22.2 punkte įtvirtinta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, jai atstovauja Teisingumo ministerija.

50. Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Dėl neteisėtų prokurorų veiksmų ar neveikimo asmenims atsiradusi žala atlyginama CK nustatyta tvarka (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

51. Dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo žala ją patyrusiems asmenims taip pat yra atlyginama valstybės nepaisant prokuratūros pareigūnų kaltės, o prokurorams, kaip ir teisėjams, taikytinas imunitetas nuo civilinės atsakomybės dėl jų pareigų ar funkcijų vykdymo, šalinat juos iš proceso (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-464/2018, 13 punktas).

52. Pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas, teismų praktika yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pašalino teismus ir prokuratūras iš nagrinėjamos bylos teismo proceso, nes apeliantai negali nukreipti į juos reikalavimų atlyginti žalą, atsiradusią dėl galbūt neteisėtų teisėjų ir prokurorų veiksmų. Dėl to apeliantai nepagrįstai prašo laikyti pašalintus iš proceso teismus ir prokuratūras solidariai atsakovais.

53. Aplinkybės, kad atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškinį, nepagrindžia jų privalomo dalyvavimo procese. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepimuose atsakovai prašo pašalinti juos iš bylos ir tinkama valstybės atstove laikyti Teisingumo ministeriją.

54. Priešingai negu teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas, pašalindamas iš proceso solidarius atsakovus Kauno ir Vilniaus apygardos, Kauno ir Vilniaus miesto apylinkės teismus, Kauno apygardos, Kauno apylinkės, Vilniaus apygardos, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūras, neviršijo įstatymų suteiktų įgaliojimų ir apskųsta nutartimi neužkirto kelio teisingam bylos išnagrinėjimui.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nutarties dalis, kuria teismas atsisakė išskirti į atskirą bylą atsakovams Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, Kauno ir Vilniaus apygardų, Vilniaus miesto ir Kauno apylinkės teismams, Kauno ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroms, Vilniaus apskrities VPK pareikštus reikalavimus ir dėl jų priimti sprendimą už akių, atnaujino atsakovams praleistus terminus atsiliepimams į ieškinį pateikti, pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas dėl šios bylos dalies nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

56. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai, susiję su atsisakymu priimti apeliantų 2023 m. lapkričio 10 d. atskirąjį skundą, atsakovų Kauno ir Vilniaus apygardos, Kauno ir Vilniaus miesto apylinkės teismų, Kauno apygardos, Kauno apylinkės, Vilniaus apygardos, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrų pašalinimu iš proceso, nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, padėtą pagal ieškovų E. B., D. S. ir D. P. T. 2023 m. lapkričio 23 d. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta išskirti į atskirą bylą atsakovams Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, Kauno ir Vilniaus apygardų, Vilniaus miesto ir Kauno apylinkės teismams, Kauno ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroms, Vilniaus apskrities VPK pareikštus reikalavimus ir dėl jų priimti sprendimą už akių, taip pat atsakovams atnaujintas praleistas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti.

Palikti nepakeistą kitą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį.