- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2-866/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika atstovaujama teisingumo ministerijos Panevėžio apygardos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6655-603/2012, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. pareiškė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismui ir teisėjai B. J., prašydamas pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos institucijos vykdė organizuotą tyčinį ieškovo teisių pažeidinėjimą baudžiamosios bylos Nr. 25-1-1960-99 ikiteisminio tyrimo ir civilinės bylos Nr. 2-517-198/2010 nagrinėjimo metu bei priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 700 584,33 Lt žalos atlyginimo už ieškovo teisių pažeidinėjimą nurodytų bylų nagrinėjimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškinio dalį dėl ieškovo reikalavimų atsakovams Panevėžio apygardos teismui ir teisėjai B. J. atsisakė priimti; kitai ieškinio daliai nustatė terminą trūkumams pašalinti.
Teismas ieškinio dalį dėl reikalavimų atsakovams Panevėžio apygardos teismui ir teisėjai B. J. atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, nurodydamas, kad ieškinys šioje dalyje nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, jog pagal CK 6.272 str. 2 d. imperatyvius reikalavimus, ieškinys dėl žalos, atiradusios dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareikštas tik valstybei, todėl ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį teismui ar teisėjui.
Kitai ieškinio daliai nustatydamas trūkumus, teismas nurodė, jog iš ieškinio turinio negalima suprasti, kokiais institucijų veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės, kaip buvo pažeistos jo teisės, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio (700 584,33 Lt) atlyginimo suma. Teismas sprendė, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo, nepateikė paskaičiavimų ir įrodymų, kuriuose atsispindėtų ieškovo patirta turtinė ir neturtinė žala, todėl nustatė ieškovui terminą pašalinti šiuos ieškinio trūkumus. Teismas, vertindamas ieškovo prašymą išreikalauti iš Panevėžio apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-517-198/2010 ir prie jos prijungtą baudžiamąją bylą Nr. 25-1-1960-99, nurodė, kad įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus teikia šalys. Teismas pažymėjo, kad teismas išreikalauja įrodymus, kai šalis jų negali pateikti, tačiau šiuo atveju ieškovas nepateikė duomenų, kad negali susipažinti su prašomomis prijungti civilinėmis bylomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas, nustatydamas, kad ieškinio dalis dėl reikalavimų atsakovams Panevėžio apygardos teismui ir teisėjai B. J. yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, netinkamai taikė ir pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir CK 6.272 straipsnį. Jei ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tai pirmosios instancijos teismas turi motyvuotai nurodyti į kurią instituciją reikia kreiptis pareiškėjui, kad minėti reikalavimai būtų išnagrinėti (CPK 137 str. 3 d.). Nesant motyvų nutartis yra absoliučiai negaliojanti ir naikintina, taip pažeidžiamas CK 6.272 straipsnis, nes ieškinį pareiškus valstybei, nedraudžiama atsakovais įtraukti institucijas ir asmenis, kurie veikdami valstybės vardu ir nagrinėdami civilines bylas savo veiksmais pažeidė Konstituciją. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas ieškinio priėmimo stadijoje neturi teisės reikalauti įrodyti materialinių reikalavimų pagrįstumą, todėl teismas neteisėtai reikalauja įrodyti ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Juo labiau, kad ieškinyje yra aiškiai nurodytas prašomos priteisti 200 584,33 Lt turtinės žalos dydis ir faktas, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis prašoma atlyginti 500 000 Lt patirtą neturtinę žalą. Šios žalos faktus ir dydžius gali įrodyti ir pagrįsti tik prašoma išreikalauti civilinės bylos Nr. 2-517-198/2010 ir baudžiamosios bylos Nr. 25 -1-1960-99 eiga ir medžiagos. Be to, šiuo metu ieškovas yra suimtas objektyviai negali pateikti jokių papildomų duomenų, net jei jų būtų reikalaujama pagrįstai. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, nes civilinė byla Nr. 2-517-198/2010 yra susijusi su neteisėtais Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų veiksmais, todėl Vilniaus apygardos teismas privalo nusišalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi yra šališkas ir priklausomas bei suinteresuotas šios bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį, atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Vadovaudamasis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, pareikštą atsakovų Panevėžio apygardos teismo ir šio teismo teisėjos B. J. atžvilgiu.
Ieškovas teigia, kad skundžiama nutartis naikintina tuo pagrindu, jog teismas, pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, t. y. atsisakęs priimti ieškinio dalį nenurodė į kurią instituciją ieškovui reikia kreiptis dėl ieškovo pareikštų reikalavimų Panevėžio apygardos teismui ir šio teismo teisėjai B. J.. Su tokiu atskirojo skundo argumentu teismas nesutinka. CPK 137 straipsnio 3 dalies formuluotė, jog „nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme“ taikoma tais atvejais, kai egzistuoja kita kompetentinga institucija, kuri turi kompetenciją nagrinėti keliamą klausimą. Ieškinys dėl jo (ieškovo) teisių pažeidimo baudžiamosios bylos Nr. 25-1-1960-99 ikiteisminiame tyrime ir civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010 pareikštas atsakovui Lietuvos Respublikai ir bus nagrinėjamas šioje byloje, ieškovui tinkamai ištaisius ieškinio trūkumus. Teismų ir teisėjų imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš Panevėžio apygardos teismo ir šio teismo teisėjos nenagrinėtinas nei teismuose, nei kitose institucijos.
Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jis įpareigotas patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pašalinti minėtus ieškinio trūkumus, nes pateiktame ieškinyje yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, prašoma priteisti suma, suformuluotas reikalavimas.
Teismas, nesutikdamas su apelianto argumentais, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.).
Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė ieškinio netikslumus, kurie reikšmingi nustatant bylos nagrinėjimo ribas, atsakovui atsikertant į pareikštus reikalavimus, todėl įpareigojo ieškovą per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas, nustatęs tam tikrus procesinio dokumento netikslumus, turėjo teisę įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį bei aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą, dalyką bei nurodyti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus yra ieškovo pareiga; iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad šių įrodymų jis negali gauti, todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą juos pateikti.
Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas neturi teisės nagrinėti ieškovo pateikto ieškinio, kadangi civilinė byla Nr. 2-517-198/2010 yra susijusi su žalos neatlyginimu dėl neteisėtų Vilniaus apygardos teismo šio teismo teisėjų veiksmų. Pažymėtina, kad nušalinimo (nusišalinimo) klausimai turi būti sprendžiami CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti nurodytu klausimu.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista, o ieškovui nustatomas terminas iki 2013 m. kovo 14 d. pašalinti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2013 m. kovo 14 d. pašalinti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.