- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2-270-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00018-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Lex Baltica“
- Atsakovas
- E. V., A. G., J. R., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Lex Baltica“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Lex Baltica“ ieškinį atsakovams E. V., A. G., J. R. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Lex Baltica“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Panevėžio apygardos teismo teisėjų E. V., A. G., J. R. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 41 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų turtinės žalos atlyginimą ieškovė kildina iš neteisėtų, jos nuomone, teisėjų veiksmų, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-5-337/2022, kurioje ieškovė IĮ „Lex Baltica“ pripažinta civiliniu ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi nustatė ieškovei IĮ „Lex Baltica“ terminą iki 2022 m. vasario 23 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus: patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis (atsakovus) ir ieškinio reikalavimą civilinėje byloje.
3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsniu. Reikšdama ieškinį Lietuvos Respublikai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškovė į bylos nagrinėjimą atsakovais įtraukė teisėjus E. V., A. G. ir J. R., priėmusius baudžiamojoje byloje procesinius sprendimus, dėl kurių, ieškovės teigimu, jai padaryta turtinė žala.
4. Teismas sprendė, kad ieškinyje atsakovais nurodyti teisėjai negali būti traukiami civilinėn atsakomybėn dėl jiems taikomų imunitetų, procesas prieš šiuos asmenis negali prasidėti, todėl nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovus ir ieškinio reikalavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė IĮ „Lex Baltica“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Skundžiama nutartimi teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsniu, siūlo „patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis (atsakovus)“. Pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu, pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės.
5.2. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismas turėjo ieškinį priimti ir tik po to pasiūlyti ieškovei netinkamus atsakovus pakeisti tinkamais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo
9. Civilinis procesas yra grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.
10. Vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Nurodytas principas, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tai reiškia, kad tam tikras asmuo atsakovu ieškinyje gali būti nurodomas tik ieškovo reikalavimu arba jo sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020 37 punktą). Tačiau teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi patikrinti ir įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovu asmuo gali dalyvauti civilinės bylos procese šiuo procesiniu statusu, ar jam gali būti reiškiami atitinkami reikalavimai, be kita ko, ar atsakovas pagal įstatymą neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės instituto jam taikymo.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) IĮ „Lex Baltica“ pateikė teismui ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos, kaip teigiama ieškinyje, dėl teisėjų E. V., A. G. ir J. R. veiksmų, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-5-337/2022, atlyginimo. Atsakovais ieškinyje nurodyti tiek patys baudžiamąją bylą nagrinėjantys teisėjai E. V., A. G. ir J. R., tiek Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad valstybės pareigūnai (teisėjai) negali būti traukiami civilinėn atsakomybėn dėl jiems taikomo imuniteto, todėl nustatė apeliantei (ieškovei) terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovus ir ieškinio reikalavimą. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo nurodymu, atskirajame skunde teigia, kad teismas, visų pirma, turėjo priimti ieškinį ir tik po to, remdamasis CPK 45 straipsniu, pasiūlyti apeliantei (ieškovei) netinkamus atsakovus pakeisti tinkamais.
13. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 47 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas teisėjo imunitetas nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, – teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas; šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo (teismo) veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas (teismas), kuris tik veikia valstybės vardu.
14. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad civilinėje byloje pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovas gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai (teismai). Kai reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo (teismo) neteisėtų veiksmų, atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu reiškiamas tiesiogiai teisėjui (teismui), teismas turi imtis procesinių priemonių tam, jog užtikrintų, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys subjektai procese neužimtų atsakovų procesinės padėties, t. y. priimti procesinį sprendimą dėl teisingumą vykdančių bei teisingumo vykdymo procesinę veiklą padedančių įgyvendinti subjektų (teisėjų, teismų) pašalinimo iš proceso (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866/2013; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1683/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459/2014; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-798/2014; 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1145/2014; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-464/2018). Toks teismo procesinis sprendimas (imunitetą turinčių asmenų pašalinimas iš bylos proceso) sudaro sąlygas pagal išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (ieškinio faktinis pagrindas) tinkamai ir operatyviai nagrinėti valstybei pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir be teisėto pagrindo nesuvaržo konstitucinių subjektų (teisėjų ir teismų) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų funkcijų vykdymo.
15. Taigi, įstatyme esant įtvirtintam teisėjo imunitetui nuo civilinės atsakomybės, jam vykdant teisėjo pareigas, teisėjas negali būti patrauktas atsakovu dėl jo veiksmų, nagrinėjant bylas. Bylose dėl teisėjo (teismo) veiksmais padarytos žalos atlyginimo tinkamas atsakovas yra valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Tuo tarpu reikalavimas teisėjams atlyginti žalą dėl jų atliktų procesinių veiksmų bylose nenagrinėtinas nei teismuose, nei kitose institucijose. Tokį reikalavimą turi būti atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-464/2018).
16. Atsižvelgiant į nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos, spręsdamas ieškovės IĮ „Lex Baltica“ ieškinio priėmimo klausimą, reikalavimą, reiškiamą teisėjams E. V., A. G. ir J. R., turėjo pagrindą atsisakyti priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o ne taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
17. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgtina į tai, kad atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo ginčijama kitu aspektu (dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama), be to, ieškovė reiškia reikalavimą turtinę žalą iš atsakovų priteisti solidariai, dėl to tikslintinas ir ieškinio dalykas. Teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, užtikrina, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai procese neužims atsakovų procesinės padėties (nepašalinus trūkumų, ieškinys teisėjų atžvilgiu bus laikomas nepaduotu ir ši jo dalis grąžinta jį padavusiam asmeniui). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, įpareigodamas ieškovę patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis (atsakovus) ir ieškinio reikalavimą (dalyką). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios pozicijos dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo, kai reiškiamas ieškinys teisėjams (teismams), laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-214-881/2022).
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškovas pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė tik teisėjus (teismus), teismas pagal CPK 45 straipsnio nuostatas turi spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama procesinį klausimą – pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovais patrauktus teisėjus (teismus) į valstybę ir nustatyti terminą ieškinio trūkumas pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškovui nesutikus to padaryti, teismas turi laikyti, kad ieškinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes nėra nurodytas atsakovas, ir grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Tuo tarpu, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus (teismus), teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).
19. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo taikyti CPK 45 straipsnyje numatyto instituto ir spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama procesinį klausimą, nes tinkama atsakovė (valstybė) ieškinyje nurodyta. Be to, akivaizdu, kad apeliantės nurodoma procesinė priemonė – netinkamo atsakovo pakeitimas tinkamu – efektyviai neužtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai procese neužimtų atsakovų procesinės padėties, nes, viena vertus, šis klausimas sprendžiamas jau esant iškeltai civilinei bylai, kita vertus, pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį netinkamo atsakovo pakeitimas tinkamu priklauso išimtinai nuo ieškovo valios – jeigu ieškovas nesutiktų, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas turėtų nagrinėti bylą iš esmės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-881/2022).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nustatytomis aplinkybėmis tinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi, apeliantei (ieškovei) nustatomas naujas terminas (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei individualiai įmonei „Lex Baltica“ naują 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartyje.