Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė, veikdama Marijampolės apylinkės teismo vardu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio pagrindu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Miesto gijos“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Miesto gijos“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo V. P. (toliau – atsakovas) priteisti 417,27 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,13 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. ieškovė teikia šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui, įskaitant ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Už laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. į minėtą butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl susidarė 417,27 Eur skola.

2.2. Buto savininkas J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Skola, susidariusi už į Butą tiektą šilumos energiją, susidarė po Buto buvusio savininko mirties. Atsakovas butą paveldėjo (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kaip naujasis Buto savininkas atsako už skolas, susidariusias nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)), nepaisant to, jog Butą atsakovas paveldėjo tik 2025 m. rugsėjo 29 d.

2.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

2.4. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Ieškovės teigimu, tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų asmeninių prievolių teisinių santykių. Ieškovė pažymi, jog atsakovo skola yra susidariusi laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d., t. y. skola susidariusi po Buto buvusio savininko mirties. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, atsakovas kaip naujasis buto savininkas atsako už skolas susidariusias nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)), nepaisant to, jog Butas, pasak atsakovo, buvo paveldėtas tik 2025 m. rugsėjo 29 d.

2.5. Su atsakovu nebuvo sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, Buto šilumos/karšto vandens tiekimo–vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad ieškovė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo–pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas.

3. Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su pareikštu ieškiniu sutinka tik iš dalies, prašo ieškinį dalyje dėl 309,85 Eur atmesti. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvykusio sprogimo žuvo jos savininkas J. P., kuris dėl lavono apdegimo iš karto nebuvo identifikuotas. Dėl įvykio Vilniaus AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2024 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialistas ikiteisminiam tyrimui pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad atlikus tyrimą, nustatyta, jog V. P. ir asmuo, kurio stipriai apdegęs lavonas buvo rastas (duomenys neskelbtini) bute (duomenys neskelbtini), yra biologiniai pusbroliai. Identifikuota, kad tas asmuo yra J. P.. J. P. neturėjo sudarytų testamentų, mirė būdamas našliu, vaikų neturėjo. Taigi atsakovas buvo J. P. šeštos eilės įpėdinis, paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

3.2. Apie tokius tyrimo rezultatus atsakovas buvo informuotas tik 2024 m. balandžio 9 d. 2024 m. gegužės 10 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarę Rasą Birutienę dėl palikimo, atsiradusio po J. P. mirties priėmimo, tačiau notarė atsisakė atsakovo prašymą priimti, nes Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, 2024 m. gegužės 3 d. buvo išduoti du palikimo perėjimo valstybei liudijimai, kurių pagrindu visą palikimą, atsiradusį po J. P. mirties, įskaitant ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo Lietuvos Respublika.

3.3. Atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir valstybei išduotų palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025, ieškinį patenkino, sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2025 m. kovo 12 d.

3.4. Pakartotinai dėl palikimo priėmimo į notarę atsakovas kreipėsi 2025 m. gegužės 29 d., palikimas buvo priimtas pagal apyrašą, o paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui išduotas 2025 m. rugsėjo 29 d.

3.5. Laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 3 d. (palikimo perėjimo valstybei liudijimų išdavimo dienos) iki 2025 m. kovo 12 d. (teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo valdomas kito įpėdinio – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, atsakovas ne tik tuo laikotarpiu negavo ieškovo paslaugų, bet ir objektyviai negalėjo daryti jokios įtakos tam turtui. Dalis šio laiko (nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. kovo 12 d.) patenka į šioje byloje aktualų laikotarpį, už kurį siekiama priteisti skolą už paslaugas.

3.6. Ieškovė iš esmės teisingai teigia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą, palikimo priėmimo teisiniai padariniai (pvz. pareiga sumokėti paveldimam turtui teiktų komunalinių paslaugų kainą) kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau toks aiškinimas, atsakovo nuomone, būtų teisingas tik tuo atveju, jei nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo atveju - nuo (duomenys neskelbtini)) iki galutinio įpėdinio (šiuo atveju – atsakovo) palikimo priėmimo dienos, palikimas nebūtų perėjęs kito asmens nuosavybėn ir kitas asmuo šio turto nebūtų valdęs kaip savo ir nebūtų gavęs įvardijamų paslaugų.

3.7. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas laikinai turtą paveldėjusiam ir nuosavybės teise valdžiusiam asmeniui nepagrįstai praturtėti galutinio įpėdinio sąskaita, o pastarajam nepagrįstai tektų pareiga atlyginti kito asmens, kuris nėra palikėjas, skolas. Tokio aiškinimo nekeičia faktas, kad laikinai turtą valdė specialus paveldėjimo santykių subjektas – valstybė, kuriai turtas pereina su sąlyga, kad nei vienas iš įpėdinių palikimo nepriima, jų nėra arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, kadangi pareiga atlyginti savo naudoto daikto eksploatavimo išlaidas kyla iš savininko teisių turinio - naudodamasis daiktu ar juo disponuodamas, savininkas privalo apmokėti ir jo išlaikymo išlaidas (CK 4.37 str.).

3.8. Už į butą, esantį (duomenys neskelbtini), teiktas ieškovės paslaugas laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. kovo 12 d. yra atsakinga Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.

3.9. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, už šį laikotarpį paslaugų kaina sudaro 309,85 Eur (2024 m. 12 mėn. 94,92 Eur + 2025 m. 01 mėn. 93,75 Eur +2025 m. 02 mėn. 95,97 Eur + 2025 m. 03 mėn. 25,21 Eur ). Likusią 107,42 Eur (2025-03-13 / 09-30) atsakovas ieškovei sumokės gera valia.

4. 2025 m. gruodžio 23 d. ieškovė pateikė nuomonę į atsakovo atsiliepimą į ieškinį, kurioje nurodė, jog laikosi ieškinyje išdėstytos pozicijos bei papildomai nurodė, jog nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytas argumentais, kuriais remiantis atsakovas nesutinka už laikotarpį laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. kovo 12 d. apmokėti susidariusios skolos už į Butą patiektą šilumos energiją. Nesutikimą ieškovė grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. nepaisant to, ar turtas spėjo pereiti kitam įpėdiniui ar jis būtų likęs bešeimininkiu (iki kol atsakovas jį paveldėjo), atsakovas kaip turto savininkas yra laikomas nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)).

4.2. Civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025 buvo pripažinta, jog notarės Rasos Birutienės išduoti paveldėjimo teisės liudijimai buvo pripažinti negaliojančiais. Tai reiškia, jog valstybė nėra turto paveldėtoja, tuo pačiu valstybė niekada nebuvo ir negali būti laikoma Buto savininkė.

4.3. Nagrinėjamoje situacijoje pripažinus negaliojančiais palikimo perėjimo valstybei liudijimus, laikytina, jog valstybei turtas nebuvo perėjęs, atsižvelgiant į tai, prievoliniai šilumos tiekimo–vartojimo santykiai ir šilumos pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir valstybės niekada neegzistavo, todėl valstybė nėra atsakinga už Butui susidariusias skolas už šilumą laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. kovo 12 d.

5. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025 buvo pripažinta, jog notarės Rasos Birutienės išduotas buto paveldėjimo teisės liudijimas yra negaliojantis. Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui.

6. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2026 m. sausio 8 d. nutartimi skyrė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. vasario 5 d. 08.30 val. Apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai – paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt teismo pranešimą, taip pat išsiuntus teismo nutartį. Nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims buvo nustatytas terminas iki 2026 m. sausio 22 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus. Šalys įrodymų nepateikė. Byloje taip pat negauta šalių prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė teikia šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui, įskaitant ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Už laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. į minėtą butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl susidarė 417,27 Eur skola. Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro išrašų duomenimis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvęs savininkas J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

8. Iš Testamentų registro duomenų matyti, kad į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas. 2024 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, notarės Rasos Birutienės išduotų palikimo perėjimo valstybei liudijimų, notarinio registro Nr. 14-2816, Nr. 14-2817, pagrindu visą palikimą, atsiradusį po J. P. mirties, įskaitant ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo Lietuvos Respublika. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025, pareiškėjui (atsakovui) V. P. atnaujino praleistą įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą palikimui priimti bei pripažino negaliojančiais 2024 m. gegužės 3 d. notarės Rasos Birutienės išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus, kurių notarinio registro Nr. 14-2816 ir Nr. 14-2817. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. kovo 12 d. Testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gegužės 29 d. palikėjo J. P. palikimą pagal turto apyrašą priėmė V. P..

9. Byloje nekyla ginčo, jog laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 3 d. notarės Rasos Birutienės išduotų palikimo perėjimo valstybei liudijimų pagrindu visą palikimą, atsiradusį po J. P. mirties, įskaitant ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo Lietuvos Respublika. Taip pat nekyla ginčo, jog minėti liudijimai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025, pripažinti negaliojančiais. Iš byloje pateikto 2025 m. rugsėjo 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto notarės Rasos Birutienės, matyti, jog palikėjo J. P. palikimą pagal turto apyrašą, tame tarpe ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priėmė V. P..

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą už laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją/karštą vandenį. Ieškovė nurodo, kad minėto buto savininkas J. P. mirė (duomenys neskelbtini), 417,27 Eur skola yra susidariusi už laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. į minėtą butą tiektą šilumos energiją, t. y. skola susidariusi po buvusio buto savininko J. P. mirties. Atsakovas Butą paveldėjo 2025 m. rugsėjo 29 d. Nors 2024 m. gegužės 3 d. notarės Rasos Birutienės išduotų palikimo perėjimo valstybei liudijimų pagrindu visą palikimą, atsiradusį po J. P. mirties, įskaitant ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo paveldėjusi Lietuvos Respublika, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025, minėti liudijimai pripažinti negaliojančiais. 2025 m. rugsėjo 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu palikėjo J. P. turtą, tame tarpe ir Butą, paveldėjo atsakovas V. P.. Ieškovė, vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimu, nurodo, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Ieškovės teigimu, prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Atsakovas yra palikėjo turto paveldėtojas, todėl, ieškovės nuomone, atsakovas kaip naujasis buto savininkas atsako už skolas susidariusias nuo palikimo atsiradimo momento (duomenys neskelbtini), nepaisant to, jog butas, pasak atsakovo, buvo paveldėtas tik 2025 m. rugsėjo 29 d.

11. Kaip jau minėta, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka apmokėti susidariusios skolos už Butui patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. kovo 12 d., t. y. nuo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo dienos iki teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025, kuriuo atsakovui V. P. buvo atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėn. terminas palikimui priimti ir pripažinti negaliojančiais notarės Rasos Birutienės valstybei išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimai, įsiteisėjimo dienos), kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo valdomas kito įpėdinio, t. y. Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko. Atsakovo teigimu, dalis laikotarpio, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. kovo 12 d., patenka į laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti skolą už paslaugas. Kadangi minėtu Butas buvo valdomas kito įpėdinio, t. y. Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atsakovas nesutinka už laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. kovo 12 d. į Butą patiektą šilumos energiją apmokėti susidariusios skolos, kuri, atsakovo teigimu, pagal ieškovės pateiktus duomenis, sudaro 309,85 Eur (2024 m. 12 mėn. 94,92 Eur + 2025 m. 01 mėn. 93,75 Eur +2025 m. 02 mėn. 95,97 Eur + 2025 m. 03 mėn. 25,21 Eur). Todėl prašo ieškovės ieškinio dalį dėl 309,85 Eur atmesti. Atsakovas pažymi, jog likusią 107,42 Eur sumą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 13 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. atsakovas ieškovei sumokės gera valia.

12. Paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėmimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1. straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su išlyga, t. y. palikimas priimamas visas ir be išimčių. Taip pat pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

13. Pagal CK 1.95 straipsnio 1 dalį pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Kai sandoris negalioja nuo sudarymo momento (lot. ab initio), tai kartu konstatuotina, kad jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-515/2012, 2016 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-53-701/2016). Tiek niekiniai, tiek nuginčijami sandoriai pagal bendrąją taisyklę negalioja ab initio (nuo pradžių) nepaisant to, kad nuginčijami sandoriai kurį laiką buvo laikomi galiojančiais. Tokia išvada išplaukia iš CK 1.95 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje teigiama, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2015).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2015.

15. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025, pripažinti negaliojančiais 2024 m. gegužės 3 d. notarės Rasos Birutienės išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimai, notarinio registro Nr. 14-2816, Nr. 14-2817, kurių pagrindu visą palikimą, atsiradusį po J. P. mirties, įskaitant ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo paveldėjusi Lietuvos Respublika. Po minėtų liudijimų pripažinimo negaliojančiais, 2025 m. rugsėjo 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto notarės Rasos Birutienės, pagrindu palikėjo J. P. palikimą pagal turto apyrašą, tame tarpe ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priėmė V. P..

16. Nagrinėjamu atveju pripažinus negaliojančiais palikimo perėjimo valstybei liudijimus, laikytina, jog valstybei turtas nebuvo perėjęs, be to, prievoliniai šilumos tiekimo-vartojimo santykiai ir šilumos pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir valstybės niekada neegzistavo, todėl valstybė nėra atsakinga už Butui susidariusias skolas už šilumą laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. kovo 12 d. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad nors atsakovas butą paveldėjo tik 2025 m. rugsėjo 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu po to, kai teismine tvarka civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025 buvo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimai, tačiau, nepaisant to, ar turtas spėjo pereiti kitam įpėdiniui ar jis būtų likęs bešeimininkiu (iki kol atsakovas jį paveldėjo), atsakovas turto savininku yra laikomas nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. (duomenys neskelbtini), o tai suponuoja išvadą, atsakovas kaip naujasis buto savininkas atsako už skolas susidariusias nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)).

17. Atsiliepime į ieškinį atsakovas teigia, jog ieškinio reikalavimų visiškas patenkinimas sudarytų prielaidas išvadai, jog tuo metu palikimą priėmęs asmuo ir gavęs paslaugas, tačiau už jas nemokėjęs, nepagrįstai praturtėtų. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Viena vertus, atsakovas šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų (nėra pateikta duomenų, jog ieškovės suteiktomis paslaugomis trečiasis asmuo realiai naudojosi, Butas buvo išnuomotas ar pan.). Kita vertus, šiuo atveju primintina, jog pareiga mokėti mokesčius už Butui tiektą šilumos energiją/karštą vandenį nustatyta Buto savininkui, kuris, kaip jau minėta, yra atsakovas ir Buto savininku jis laikomas nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)).

18. Palikimo priėmimo laisvės principas reiškia, kad įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakyti jį priimti, palikimo priėmimo būdo ir paveldėjimo teisės išdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018).

19. Iš byloje atsakovo pateikto 2025 m. rugsėjo 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro notarės Rasos Birutienės, paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas (toliau – Liudijimas), taip pat sudaro butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Be to, minėto Liudijimo Pastabose nurodyta, kad „2025 m. liepos 9 d. antstolio Mindaugo Dabkaus sudarytame paveldimo turto apyraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti kreditoriai su kreditoriniais reikalavimais, tiek pagal esamą paveldimo turto apyrašą, tiek pagal būsimus paveldimo turto apyrašo papildymus, jeigu tokie būtų, įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas nustato ir reglamentuoja įstatymas, ir minėtas prievoles įpėdinis vykdo vadovaudamasi įstatymu. Paveldėjimo teisės liudijime prievolės nenurodomos, jas įpėdinis žino ir paveldimo turto apyrašą turi. Įpėdinis V. P. patvirtina, kad kreditorinių reikalavimų nepripažįsta ir kreditorinius reikalavimus ginčija.“ Iš to darytina išvada, jog atsakovas žinojo apie palikėjo skolas jau priimdamas palikėjo palikimą, todėl turėjo galimybę apsvarstyti dėl palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas kreipėsi į notarų biurą, priėmė palikimą, todėl laikytina, kad atsakovas paveldėjo ne tik palikėjo butą, bet ir su juo susijusias turtines prievoles.

21. Nors tarp ieškovės ir atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau Buto šilumos /karšto vandens tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tinklų (į Butą buvo tiekiamas šildymas, buto gyvatuko šildymas, apskaitos prietaisų aptarnavimas), todėl darytina išvada, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289, nuo 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173, 5 punktas), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovas privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad už laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. į minėtą butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas buvo neatsiskaityta, todėl susidarė 417,27 Eur įsiskolinimas.

22. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitę su ieškove, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 417,27 Eur skola.

23. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 18 d. – pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 23 Eur žyminis mokestis ir 2,13 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą bei Gyventojų registro duomenų išrašą, iš viso 25,13 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju byloje nesusidarė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (procesiniai dokumentai išsiųsti per Elektroninių paslaugų portalą (EPP)), todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 417,27 Eur (keturių šimtų septyniolikos eurų 27 centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 417,27 Eur (keturių šimtų septyniolikos eurų 27 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,13 Eur (dvidešimt penkių eurų 13 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Miesto gijos“, juridinio asmens kodas 124135580, buveinės adresas Elektrinės g. 2, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT53 7044 0600 0121 9501, AB SEB banke, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.