Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-02 · Civilinė byla Nr. e2S-1076-854/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
e2S-1076-854/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19878-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Pareiškėjas
A. I.
Ieškovas
A. I.
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1076-854/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19878-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4..; 8.; 3.3.4.1.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. I. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-26441-861/2017 ir panaikinti priimtus procesinius sprendimus byloje dėl advokatės A. R. veiksmų, priimti naujus procesinius sprendimus, esant naujoms aplinkybėms.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti – patikslinti prašymą, nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą pagrindžiančias aplinkybes, motyvus, pridėti proceso atnaujinimo prašymą pagrindžiančius įrodymus. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties, 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja 2020 m. gegužės 18 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. pateikė teismui dokumentus, papildančius prašymą dėl proceso atnaujinimo.

4. Pareiškėja pateiktuose dokumentuose nurodė, kad išaiškėjo naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog nebuvo užsienio teismo sprendimo ir įsakymo patvirtintų vertimų dėl vaiko globos, o Lietuvos apeliacinis teismas juos neteisėtai pripažino Lietuvoje. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jai nebuvo įteikti būtini procesiniai dokumentai Lietuvoje ar užsienyje, todėl jos teisė į teisingą teismą turi būti atstatyta su advokato pagalba, kompetentingam advokatui apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pareiškėjai nebuvo įteiktos 2014 m. lapkričio 13 d. ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartys, kurios yra neįsigaliojusios, nes pareiškėjas nepateikė Lietuvos apeliaciniam teismui pasirašyto patvirtinto įsakymo originalo ir jo vertimo, nepateikė procesines normas atitinkančio originalaus užsienio teismo sprendimo ir jo vertimo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė – kad užsienio pareigūnai garso įraše pripažino, jog pareiškėjos sūnų tyčia pagrobė iš namų tualeto, nesant nė vienos priežasties naudoti policijos galias. Pareiškėjos teigimu, naujai paaiškėjo ir ta aplinkybė, kad Informatikos ir ryšių departamentas nuslepia duomenis apie A. B. nuo Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme įvyko neteisėtas procesas, todėl turi būti surašytas kasacinis skundas. Dėl to tokį skundą turėtų surašyti advokatė A. R., kuriai sumokėta 2 500 Lt už kasacinio skundo surašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, arba būtina skirti advokatą kasaciniam skundui surašyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatavęs, kad nebuvo pašalinti teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartyje nurodyti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai, 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos A. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo, t. y. prašė atnaujinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-26441-861/2017 pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo nebuvo iškelta drausmės byla ieškovę atstovavusiai advokatei A. R., panaikinimo.

7. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 17 d. nutartyje pareiškėjai buvo nurodyti šie pateikto prašymo trūkumai: prašymas yra neaiškus ir nekonkretus; pareiškėja nesuformuluoja konkretaus prašymo; nenurodo, kokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, jos teigimu, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą būtent prašomoje atnaujinti byloje; nepaaiškina, kokį ryšį su prašoma atnaujinti byla turi jos pareiškime dėstomos aplinkybės ir prie prašymo pateikiami dokumentai; nenurodo aplinkybių, susijusių su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnyje įtvirtino termino tokio pobūdžio prašymams pateikti, skaičiavimu; nepaaiškina ir neargumentuoja, kokioje byloje priimtos jos nurodomos nutartys ir kuo jos yra susijusios su prašoma atnaujinti civiline byla dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nurodė, kad pareiškėja, šalindama teismo nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus. Juose nurodė, kad išaiškėjo naujos aplinkybės, jog nebuvo užsienio teismo sprendimo ir įsakymo patvirtintų vertimų dėl vaiko globos, o Lietuvos apeliacinis teismas juos neteisėtai pripažino Lietuvoje; jog pareiškėjai nebuvo įteikti būtini procesiniai dokumentai Lietuvoje ar užsienyje, todėl jos teisė į teisingą teismą turi būti atstatyta kompetentingam advokatui apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį; Lietuvos apeliaciniam teismui nebuvo pateiktas pasirašytas patvirtintas įsakymo originalas ir jo vertimo, procesines normas atitinkantis originalus užsienio teismo sprendimas ir jo vertimas. Be to, naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kad užsienio pareigūnai garso įraše pripažino, jog pareiškėjos sūnų tyčia pagrobė, nesant priežasties naudoti policijos galias; jog Informatikos ir ryšių departamentas nuslepia reikšmingus duomenis nuo Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme įvyko neteisėtas procesas, todėl turi būti surašytas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties.

9. Teismas, susipažinęs su papildyto prašymo turiniu ir pateiktais papildomais dokumentais, padarė išvadą, kad pareiškėja neištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kelia klausimą dėl Lietuvos apeliaciniame teisme vykusio proceso teisėtumo ir jos teisių tinkamo gynimo jame, taip pat pareiškėja siekia, kad būtų apskųsta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, tačiau prašymą pateikė atnaujinti procesą byloje pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo panaikinimo, kuri buvo išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu.

11. Teismas nurodė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra aiškios ir pareiškėjos įvardijamos būtent prašomai atnaujinti bylai reikšmingos naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes nėra pagrindžiamas prašyme ir papildomuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ryšys su išnagrinėta civiline byla dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo bei nėra argumentuojama jų įtaka civilinėje byloje Nr. e2-26441-861/2017 priimto procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Iš pateikto pareiškėjos prašymo ir papildomų dokumentų nėra aišku, kokios naujos aplinkybės paaiškėjo byloje, iškeltoje pagal jos ieškinį Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo.

12. Pažymėjo, kad prie prašymo pridėti įrodymai yra nesusiję su prašomos atnaujinti bylos dalyku ir reiškiamais reikalavimais, nes pareiškėjos pridėta medžiaga iš esmės yra susijusi su Lietuvos apeliaciniame teisme vykusiu procesu, o ne su civiline byla Nr. e2-26441-861/2017.

III. Atskirojo skundo argumentai

13. Pareiškėja A. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį, skiriant advokatą ir skubiai jai grąžinant pagrobtą sūnų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pareiškėja neturi nieko daugiau įrodyti, nes viskas jau buvo įrodyta. Jai turėjo būti skirtas advokatas surašant kasacinį skundą, kad atgautų pagrobtą sūnų V. B.

13.2. Pareiškėja nesprendžia, ar advokatei reikia iškelti drausmės bylą. Advokatų taryba nesirūpina advokatų darbo kokybe, nurodydama, kad valstybės skiriamas advokatas gauna mažus pinigus už kasacinio skundo surašymą ir bet kaip surašytas kasacinis skundas yra kasacinis skundas. Tačiau iš pareiškėjos reikalaujama surašyti daug geresnius ieškinius, priešieškinius, atskiruosius skundus, apeliacinius skundus nei rašo advokatas.

13.3. Visą ryšį tarp Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 2T-92/2014 ir kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atskleidžia 2017 m. spalio 16 d. sprendimas, pareiškėjos pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, apeliacinis skundas ir visa bylos medžiaga, taip pat skundas Lietuvos Konstituciniam Teismui dėl įstatymo pakeitimo.

13.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo pripažinęs pareiškėjos skundą apeliaciniu ir nepagrįstai reikalavo, kad jį pasirašytų advokatas, kai byloms, užvestoms iki tam tikros datos, advokatas nebuvo privalomas. Teismas turėjo apeliacinį skundą perduoti nagrinėti apeliacinei instancijai pareiškėjai papildomai neparašius prašymo dėl skundo perdavimo.

13.5. Pareiškėja yra diskriminuojama. Advokatė A. R. turėtų atstovauti pareiškėją, tačiau to nedaro tinkamai, taip parodydama, kad kasacinį skundą surašytų šališką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai turėtų būti skirtas kitas advokatas.

13.6. Pareiškėjos mažamečio sūnaus gyvybei yra kilusi reali grėsmė dėl A. B. veiksmų (kankinimų, realių grasinimų nužudyti). Jei 2015 metais advokatė būtų gavusi procesinius dokumentus ir surašiusi tinkamai kasacinį skundą, teisingumas būtų atstatytas, nes pagal teismų praktiką užsienio sprendimų ir įsakymų vertimai vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bylose turi būti pasirašyti ir patvirtinti, o pareiškėjas (šiuo atveju – A. B. bylose Nr. 2T-88/2014 ir Nr. 2T-92/2014) nepateikė Lietuvos apeliaciniam teismui pasirašytų ar patvirtintų vertimų į lietuvių kalbą, nepateikė pasirašyto ir patvirtinto užsienio teismo įsakymo, nebuvo užpildyta speciali pažyma, užsienio teismo sprendimas neatitiko procesiniams dokumentams nustatytų reikalavimų. Pripažinus užsienio teismo sprendimą, neįsigali automatiškai pagrindinis dokumentas – įsakymas dėl vaiko globos, taigi, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys negaliojančios ir jas privaloma panaikinti. V. B. gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama A. ir I. pagal 2012 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutarimą, kurio A. B. neapskundė.

Apeliacinės instancijos teismas

kontatuoja:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl pareiškėjos A. I. atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-12329-1097/2020, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

17. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26441-861/2017 atmetė ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo nebuvo iškelta drausmės byla ieškovę atstovavusiai advokatei A. R., panaikinimo.

18. Pareiškėja 2018 m. spalio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-26441-861/2017. Pareiškėjai nepašalinus teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi nurodytų prašymo trūkumų, teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (civilinė byla Nr. eA2-40465-294/2018). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2S-116-431/2019).

19. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 17 d. gautas pareiškėjos A. I. prašymas atnaujinti civilinę bylą ir panaikinti nutartis, priimtas byloje dėl advokatės A. R. veiksmų, ir priimti naujas nutartis esant naujoms aplinkybėms. Pareiškėja 2020 m. sausio 30 d. bei 2020 m. vasario 3 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus.

20. Teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti teisme 2020 m. sausio 17 d. gautą pakartotinį pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir 2020 m. sausio 30 d. bei 2020 m. vasario 3 d. gautus papildomus pareiškėjos paaiškinimus, kadangi nebuvo pašalinti teismo nutartimi nurodyti trūkumai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį ir pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2S-461-619/2020).

21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties kopijos gavimo nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti – patikslinti prašymą, nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą pagrindžiančias aplinkybes, motyvus, pridėti proceso atnaujinimo prašymą pagrindžiančius įrodymus; taip pat pateikti tinkamai pasirašytą prašymą, nurodyti dalyvaujančius procese asmenis, pridėti su pateikiamu prašymu susijusius ir jį pagrindžiančius įrodymus. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2020 m. kovo 17 d. teismo nutarties, 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2S-738-661/2020).

22. Pareiškėja 2020 m. gegužės 18 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui dokumentus, papildančius prašymą dėl proceso atnaujinimo.

23. Teismas, konstatavęs, kad nebuvo pašalinti teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartyje nurodyti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai, 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-26441-861/2017 laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

24. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, teigdama, kad visos aplinkybės yra įrodytos, todėl jai nebereikia nieko šioje byloje įrodyti. Teigia, kad ryšį tarp Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 2T-92/2014 ir kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atskleidžia 2017 m. spalio 16 d. sprendimas, pareiškėjos pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, apeliacinis skundas ir visa bylos medžiaga, taip pat skundas Lietuvos Konstituciniam Teismui dėl įstatymo pakeitimo. Pareiškėja taip pat nurodo argumentus, susijusius, su, pasak atsakovės, netinkamu jos atstovavimu – netinkamu kasacinio skundu surašymu (pareiškėją tuo metu atstovavo advokatė A. R.), taip pat dėsto argumentus, nurodo aplinkybes, susijusias su Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtomis civilinėmis bylomis Nr. 2T-88/2014 ir Nr. 2T-92/2014. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, atmeta juos kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodytų motyvų.

25. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

26. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Imperatyvūs reikalavimai procesinio dokumento formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiami reikalavimai, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.

27. CPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. CPK 369 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

28. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

29. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme nurodė, kad procesą siekia atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-26441-861/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo nebuvo iškelta drausmės byla ieškovę atstovavusiai advokatei A. R., panaikinimo. Ieškovės ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu šioje byloje buvo atmestas.

31. Iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, 2020 m. gegužės 18 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad pareiškėja savo prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės motyvuoja naujomis paaiškėjusiomis aplinkybėmis (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o būtent, kad: nebuvo užsienio teismo sprendimo ir įsakymo patvirtintų vertimų dėl vaiko globos, o Lietuvos apeliacinis teismas juos neteisėtai pripažino Lietuvoje; jog pareiškėjai nebuvo įteikti būtini procesiniai dokumentai Lietuvoje ar užsienyje, todėl jos teisė į teisingą teismą turi būti atstatyta kompetentingam advokatui apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį; Lietuvos apeliaciniam teismui nebuvo pateiktas pasirašytas patvirtintas įsakymo originalas ir jo vertimo, procesines normas atitinkantis originalus užsienio teismo sprendimas ir jo vertimas; užsienio pareigūnai garso įraše pripažino, jog pareiškėjos sūnų tyčia pagrobė, nesant priežasties naudoti policijos galias; jog Informatikos ir ryšių departamentas nuslepia reikšmingus duomenis nuo Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

32. Iš pareiškėjos nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo ir su tuo susijusių jos dėstomų argumentų matyti, kad pareiškėja naujai paaiškėjusias aplinkybes iš esmės sieja ne su civiline byla Nr. e2-26441-861/2017, kurioje prašo atnaujinti procesą, tačiau su kitomis – Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtomis civilinėmis bylomis Nr. 2T-88/2014 (dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo byloje Nr. NJ13C00159 dėl nepilnamečio vaiko globos, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, pripažinimo Lietuvos Respublikoje) ir Nr. 2T-92/2014 (dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 peržiūrėjimo). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėja ne kartą šiose bylose bandė atnaujinti procesą, tačiau pareiškėjos prašymai arba buvo nepriimti, laikyti nepaduotais, arba atsisakyta atnaujinti procesą (civilinė byla Nr. A2-1-381/2015, Nr. eA2-2-180/2015, Nr. eA2-2-381/2016, Nr. eA2-5-943/2017, Nr. eA2-4-236/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

33. Taigi, nors nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nurodė CPK 366 straipsnyje numatytą vieną iš proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau tiek savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde visas, pasak pareiškėjos, paaiškėjusias naujas aplinkybes, taip pat kitus argumentus ji iš esmės sieja su civilinėmis bylomis Nr. 2T-88/2014 ir Nr. 2T-92/2014, o ne civiline byla Nr. e2-26441-861/2017.

34. Civilinėje byloje Nr. e2-26441-861/2017, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, ieškovė A. I. reiškė reikalavimą panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą, kuriuo advokatei A. R. nebuvo iškelta drausmės byla. Ieškovė savo argumentus grindė tuo, jog advokatė A. R. neišsireikalavo visų būtinų dokumentų, neieškojo pagrindo, kad kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo būtų priimtas, taip veikė prieš ieškovės ir jos sūnaus interesus.

35. Iš pareiškėjos dėstomų argumentų matyti, kad ji siekia, jog būtų surašytas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014. Tuo pačiu pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad jai turėtų būti skirtas kitas advokatas, nes advokatė A. R. galėtų būti šališka, surašytų netinkamą kasacinį skundą.

36. Pažymėtina, kad šiuo atveju tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-26441-861/2017 buvo sprendžiamas Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo klausimas ir joje trečiuoju asmeniu dalyvavo advokatė A. R., ir tai, kad kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, kurį buvo atsisakyta priimti, surašė ta pati advokatė, nereiškia, kad tarp šių civilinių bylų egzistuoja ryšys pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios išimtinai susijusios tik su civilinėmis bylomis Nr. 2T-88/2014 ir Nr. 2T-92/2014, o ne su civiline byla Nr. e2-26441-861/2017, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

37. Pareiškėjos argumentai, kad jai šioje byloje nieko nereikia įrodyti, yra nepagrįsti ir neatitinka CPK 369 straipsnio nuostatų, numatančių prašymui atnaujinti procesą keliamus formos ir turinio reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, t. y. proceso atnaujinimo pagrindo, kuris būtų susijęs būtent su civiline byla Nr. e2-26441-861/2017, kurioje buvo sprendžiamas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo pagrįstumo klausimas. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nenurodė jokių aplinkybių ar teisinių argumentų, kurie galėtų patvirtinti pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, pagrįstai sprendė, jog pareiškėja nepašalino 2020 m. kovo 17 d. teismo nutartimi nustatytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, dėl ko pareiškėjos prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė