- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- e2-26441-861/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19878-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Ieškovas
- A. I.
- Advokatai
- Beata Vilienė
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo A. R. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017-02-09 sprendimą. Nurodė, kad advokatė A. R. neišsireikalavo būtinų procesinių dokumentų, surašė skundą nesusipažinusi su byla. Advokatė iš anksto planavo, kad teismas skundą atmestų, nes jokių bylos šalių pateiktų dokumentų neišsireikalavo ir pagrindo kasacijai neieškojo. Advokatų tarybos sprendimas neiškelti advokatei R. R. drausminės bylos yra neteisėtas ir nepagrįstas, sumenkina advokato priesaiką.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovė neturi teisės skųsti Advokatų tarybos sprendimo nekelti drausmės bylos, kadangi šis sprendimas nesukelia ieškovei teisinių pasekmių. Priimant ginčo sprendimą, nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad advokatė būtų pažeidusi advokato profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar advokato profesinę etiką. Ieškovė su advokate susitarė dėl to, kad advokatė parengs skundą Lietuvos Aukščiausiajam teismui. Ieškovė nepateikė duomenų, kad su advokate susitarė dėl papildomų teisinių paslaugų teikimo. Pažymėjo, kad vien tai, jog teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, dar nereiškia, kad advokatė savo pareigas atliko netinamai ar suteikė nekokybiškas paslaugas.
Trečiasis asmuo advokatė A. R. su ieškiniu taip pat nesutiko, teigė, kad savo darbą atliko tinkamai, kasacinį skundą surašė išnagrinėjusi ieškovės pateiktus dokumentus, įsigilinusi į ieškovės argumentus. Ieškovė viską skundžia dėl to, kad teismai nepriima jai palankių sprendimų, tačiau tai nesuponuoja advokatės A. R. neteisėtų veiksmų ar aplaidaus darbo atlikimo.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.
Trečiasis asmuo teigė, kad stengėsi padėti ieškovei, surašė tinkamą kasacinį skundą, padarė viską, ką privalėjo padaryti pagal sudarytą sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014-12-16 ieškovė su advokate A. R. sudarė atstovavimo sutartį dėl kasacinio skundo surašymo (e. b. l. 99, I tomas), kurį advokatė surašė ir pateikė teismui 2015-02-09. 2017-02-09 Lietuvos advokatūros advokatų taryba priėmė sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatei A. R. (e. b. l. 151, I tomas), kurį ir skundžia ieškovė.
Dėl sprendimo teisinių padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė teigia, kad ginčijamo sprendimo panaikinimas nesukelia ieškovei jokių teisinių padarinių, todėl šis ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Teismas negali sutikti su tokiu atsakovės vertinimu. Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis numato, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis Įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju, ginčo sprendimą priėmė Lietuvos advokatūros organas – Advokatų taryba. Ieškinio senaties termino atsakovė taikyti neprašo, todėl teismas dėl jos nepasisako.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Ieškovė teigia, kad Advokatų taryba priėmė neteisingą sprendimą dėl advokatės veiksmų, ko pasekoje buvo pažeistos ieškovės teisės, dėl to negalima teigti, kad šis teismo sprendimas nesukels ieškovei jokių teisinių padarinių.
Dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017-02-09 sprendimo panaikinimo.
Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Šioje įstatymo normoje, garantuojant advokatų nepriklausomybę, kartu nustatomos jų nepriklausomybės ribos. Jos įtvirtintos ne tik Advokatūros įstatyme tiesiogiai, bet ir kituose teisės aktuose, kurių taip pat turi laikytis Lietuvos advokatūra įgyvendindama Advokatūros įstatymą bei advokatūros organų priimtus aktus, pavyzdžiui Advokatūros įstatus, Advokatų etikos kodeksą. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalis). Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, jog Advokatų taryba priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ar advokato padėjėjui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtinto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktas numato jog advokatų drausmės bylos iškeliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu, Lietuvos advokatų etikos kodeksu, Aprašu bei kitais teisės aktais. Pagal Aprašo 14 punktą, Advokatų taryba sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo priima drausmės komiteto, atlikusio advokato veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, tyrimą, teikimu.
Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad advokatė A. R. neišsireikalavo visų būtinų dokumentų, neieškojo pagrindo, kad kasacinis skundas būtų priimtas, taip veikė prieš ieškovės ir jos sūnaus interesus. Atsakovas Lietuvos advokatūra nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad advokatė būtų aplaidžiai ar netinkamai atlikusi savo darbą, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė su advokate susitarė dėl papildomų teisinių paslaugų teikimo, ne tik kasacinio skundo surašymo. Dėl šių priežasčių Advokatų taryba nutarė nekelti advokatei A. R. drausminės bylos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas nesutinka su ieškove, kad advokatė netinkamai atliko savo darbą, nes neišsireikalavo papildomų duomenų, jai nerūpėjo ieškovės vaiko interesai. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, jog šalys susitarė ne tik dėl kasacinio skundo surašymo, bet ir dėl kitų teisinių paslaugų teikimo. Teismo posėdžio metu advokatė paaiškino, kad stengėsi padėti ieškovei, skundo rašymui skyrė daug pastangų ir laiko. Jai nesuprantama, kodėl ieškovė nesikreipė į ją, jei nebuvo patenkinta suteiktomis paslaugomis, kodėl nesiekė išspręsti ginčo taikiai. Pažymėtina, kad advokatas, nors ir turi veikti kliento interesais, tačiau ši pareiga nesuponuoja paslaugų neatlygintinumo. Advokatė neprivalėjo atlikti kitų papildomų darbų, dėl kurių šalys nesusitarė ir už kuriuos ieškovė advokatei nebuvo sumokėjusi.
Iš ieškinio galima suprasti, kad ieškovė mano, jog advokatė skundą specialiai surašė taip, kad jis būtų atmestas ar nepriimtas. Su tokia ieškovės nuomone teismas negali sutikti, nes būtent teismas, o ne bylos šalys ar jų atstovai tiria ir vertina visus įrodymus, imasi visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teisiškai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus, reikia atsižvelgti į specifinę advokato padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-684/2015). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad advokatė savo atstovaujamąją gynė teisėtais būdais ir vadovaudamasi išimtinai jos interesais. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nurodytų aplinkybių – aplaidaus advokatės darbo ar kitų neteisėtų veiksmų – ieškovė neįrodė, todėl nėra pagrindo dėl šio motyvo naikinti atsakovės priimto sprendimo.
Ieškovė į bylą teikė daugybę įrodymų, kurie su jos reikalavimu atsakovei nėra tiesiogiai susiję. Taip pat daug įrodymų pateikė prieš pat bylos nagrinėjimą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl teismas jų nevertina, nes nei teismui, nei kitoms bylos šalims nebuvo galimybės susipažinti bei pasisakyti dėl šių naujai pateiktų įrodymų. Ieškovė buvo tinkamai ir laiku informuota apie vyksiantį teismo posėdį, galėjo minėtus dokumentus pateikti anksčiau nei prieš pat bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, į kurį pati neatvyko, paprašiusi bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje nenustatyti materialiniai ar procesiniai pagrindai Advokatų tarybos 2017-02-09 priimtam sprendimui panaikinti, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.
Kiti ieškovės išdėstyti argumentai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.), todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 3 EUR suma, iš šalių pašto išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės Lietuvos advokatūros, j. a. k. 300099149, naudai 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.