Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2S-461-619/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2S-461-619/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38952-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
A. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-461-619/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38952-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.3.4.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26441-861/2017 išnagrinėjo ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo nebuvo iškelta drausmės byla ieškovę atstovavusiai advokatei A. R. panaikinimo ir ieškovės ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi paaiškėjo naujos aplinkybės, kuriame nurodė, kad baudos turi būti nedelsiant panaikintos, taip pat prašė atlyginti pareiškėjai padarytą žalą ir grąžinti jai nepilnametį vaiką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, tai yra nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą pagrindžiančias aplinkybes, motyvus ir pridėti proceso atnaujinimo prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus bei pateikti pasirašytą prašymą, nurodant proceso šalis, dėl proceso atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi nebuvo pašalinti teismo nutartimi nurodyti ieškinio trūkumai. Vilniaus apygardos teismas minėtą nutartį paliko nepakeistą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 17 d. gautas pareiškėjos A. I. prašymas atnaujinti civilinę bylą ir panaikinti nutartis priimtas byloje dėl advokatės A. R. veiksmų ir priimti naujas nutartis esant naujoms išvardytoms aplinkybėms. Pareiškėja 2020 m. sausio 30 d. bei 2020 m. vasario 3 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti teisme 2020 m. sausio 17 d. gautą pakartotinį pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir teisme 2020 m. sausio 30 d. bei 2020 m. vasario 3 d. gautus papildomus pareiškėjos paaiškinimus, kadangi nebuvo pašalinti teismo nutartimi nurodyti trūkumai.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog susipažinęs su pakartotinai teisme 2020 m. sausio 17 d. gauto prašymo turiniu daro išvadą, kad pareiškėja neištaisė trūkumų, kurie buvo nustatyti 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi. Pažymėjo, kad prie prašymo pridėti įrodymai yra visiškai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir reiškiamais reikalavimais. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepašalinus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų šis procesinis dokumentas grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Taip pat nurodė, jog teismas 2018 m. spalio 29 d. prašymui dėl proceso atnaujinimo buvo nustatęs terminą trūkumams pašalinti, dėl to pakartotinai analogiškos nutarties nepriima, kuria nustatytų terminą trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėja A. I. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį įpareigojant atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir/ar atnaujinti procesą byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms - kasacinio skundo neįmanoma buvo surašyti neturint procesinių dokumentų.

7. Apeliantės vertinimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantė nurodo, jog jai būtinai reikalinga skirti advokatą kasacinio skundo parengimui. Pridėti dokumentai susiję su bylos medžiaga ir grėsmę pareiškėjos sūnui. Apeliantė nurodo, jog procesą atnaujinti reikia ir dėl apeliacinio skundo padavimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių dėl advokatės A. R., nes tik aukštesnysis teismas gali ištaisyti žemesniojo teismo klaidas. Teismas privalo gerbti Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo nutarimą, pagal kurį asmuo gali pats parašyti kasacinį skundą be advokato pagalbos. Apeliantei padaryta didžiulė žala – advokatė paėmė 2500 litų, tačiau negalėjo parašyti kasacinio skundo be procesinių dokumentų ir be tarptautinės teisės žinių. Apeliantė prašo skirti advokatą iš Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarptautinės teisės srityje, nes advokatė A. R. atsisako surašyti skundą. Nurodo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra esminis Konstitucinio teismo nutarimas pagal kurį bet kuris asmuo turi teisę surašyti apeliacinį skundą pats.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26441-861/2017 atmetė ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai. Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi nepašalinus trūkumų, pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Vilniaus apygardos teismas minėtą nutartį paliko nepakeistą. 2020 m. sausio 17 d. pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą ir panaikinti priimtus procesinius sprendimus byloje dėl advokatės A. R. veiksmų bei priimti naujus procesinius sprendimus, esant naujoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą.

10. Apeliantė pateikė skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydama, kad ji neteisėta ir nepagrįsta.

11. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2–3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą teismas CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atitinkamai tikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo atveju, jei pateiktas prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, taikomas trūkumų šalinimo institutas; jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai, teismas prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti apeliantės prašymą motyvavo tuo, kad pareiškėja 2020 m. sausio 17 d. pateikusi prašymą atnaujinti procesą, neištaisė prašyme nurodytų trūkumų, kurie buvo nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 11 d. nutartimi.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartis šiuo atveju priimta netinkamai taikant CPK 370 str. 1 d. nuostatas, kadangi pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti nesant nustatytam nei vienam iš CPK 137 str. 2 d. 1,2,7,8 punktuose nurodytų pagrindų.

14. Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tiek 2018 m. spalio 29 d. pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, tiek 2020 m. sausio 17 d. prašymas turi turinio trūkumų, tačiau laikyti naujai pateiktą prašymą pakartotiniu šiuo atveju nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų prašymų turinį konstatuoja, jog šie prašymai iš esmės skirtingi. Pažymėtina, jog teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 23 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

16. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka turinio ar formos reikalavimų turėjo priimti nutartį dėl tokių trūkumų pašalinimo, o ne iš karto atsisakyti priimti tokį prašymą motyvuojant tuo, kad nėra pašalinti daugiau nei prieš metus pateikto prašymo trūkumai, kuris įsiteisėjusia nutartimi laikytas nepaduotu.

17. Apeliantė atskirajame skunde formuluoja reikalavimą skirti jai advokatą. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog teismas bylos šalims advokatų neskiria, todėl šis pareiškėjos prašymas nespręstinas. Pareiškėja turi teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl tokios pagalbos suteikimo.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

19. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė