- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-466-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01668-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinių projektų rengimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Senasis Medvėgalis“
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinių projektų rengimas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senasis Medvėgalis“ apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-188-377/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nacionalinių projektų rengimas‘‘ ieškinį atstovei uždarajai akcinei bendrovei „Senasis Medvėgalis‘‘ dėl tiesioginių išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4380,20 EUR dydžio patirtų tiesioginių nuostolių, priteisti ieškovei 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2020 m. birželio 12 d. pasirašė paslaugų sutartį dėl paraiškos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (toliau - MITA) dėl subsidijos, susijusios su COVID-19, skirtos turizmui, parengimo paslaugų, Projekto administravimo paslaugų (jei projektui bus paskiriama subsidija), Rinkodaros strategijos parengimo paslaugų (jei projektui bus paskiriama subsidija) bei IT paslaugų (jei projektui skiriama subsidija) suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis priemonės „Turizmo inovacijos“ taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. birželio 1 d. Įsakymo Nr. 4-388 25 punktu ,,netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos: 25.1. paraiškos rengimo išlaidos”, šia sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė nemokamai atsakovei parengs paraišką subsidijai gauti už tai, jei atsakovė, gavusi subsidiją, pasirašys su ieškove naujas sutartis dėl projekto administravimo paslaugų teikimo, rinkodaros strategijos parengimo ir IT paslaugų teikimo, pagal Sutarties III skyriuje nustatytą paslaugų kainą. Atsakovė su sąlygomis sutiko. Pradėjusi vykdyti sutartį, ieškovė neatlygintinai parengė atsakovei paraišką, pagal kurią atsakovei pagal priemonę „Turizmo inovacijos“ buvo skirta negrąžintina subsidija iki 33 000 EUR. Pasirašydamos sutartį šalys susitarė, kad ieškovė neatlygintinai teiks paraiškos rengimo paslaugas, prisiimdama riziką ir visus kaštus, rengiant paraišką dėl šio finansavimo gavimo, su lūkesčiais į pajamas pagal sutartyje numatytas paslaugas, kurios bus teikiamos atsakovei gavus subsidiją. Sutartyje numatyta, jog sutartis pasibaigia, jei projektui subsidija nėra skiriama. Kadangi atsakovė subsidiją gavo, todėl ieškovė pradėjo teikti projekto administravimo, rinkodaros strategijos parengimo bei informacinių technologijų (toliau - IT) paslaugas. 2020 m. spalio 22 d. telefoninio pokalbio metu atsakovė informavo ieškovę vienašališkai nutraukiantis paslaugų sutartį. 2020 m. spalio 26 d. ieškovė raštu informavo atsakovę apie tai, kad atsakovė, norėdama vienašališkai nutraukti sutartį, privalo sumokėti ieškovei tiesiogiai patirtus nuostolius dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Rašte nurodė, kad atsakovė turi atlyginti paraiškos parengimo kainą - 3000 EUR (plius PVM), taip pat nurodė, kad ieškovė, vykdydama sutartį ir gavusi informaciją apie subsidijos skyrimą projektui, iki pranešimo dėl paslaugų sutarties nutraukimo gavimo, buvo pradėjusi teikti rinkodaros strategijos parengimo paslaugas. Šiems darbams buvo sugaišta apie 10 val. Taikant valandinį panašių paslaugų (konsultavimo) įkainį - 50 EUR (be PVM) gaunasi 500 EUR ( pridedant PVM). Taip pat buvo pradėtos teikti ir IT paslaugos - viešai prieinamos informacijos analizė. Joms sugaištos 2 val. Taikant valandinį panašių paslaugų (IT paslaugos) įkainį - 60 EUR (be PVM), gaunasi 120 EUR (be PVM). Todėl ieškovė pareikalavo sumokėti bendrą suteiktų paslaugų kainą - 3620 EUR ( plius PVM). Atsakovė 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. 0206 ,,Dėl priemonės ,,Turizmo inovacijos ”, atmetė pateiktą sąskaitą faktūrą, informuodama, kad nesutinka sumokėti už suteiktas paslaugas iki sutarties vienašališko nutraukimo. Ieškovė iki šios dienos nėra gavusi atsiskaitymo už patirtas tiesiogines išlaidas. Be to, už termino praleidimą atlyginti išlaidas, atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. nurodė, jog su ieškove 2020 m. birželio 12 d. sudarė paslaugų sutartį dėl paraiškos, skirtos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (toliau – MITA) dėl subsidijos, susijusios su COVID-19, skirtos turizmui, parengimo. Sutartimi šalys sutarė, jog ieškovė atsakovei paraišką parengs nemokamai, tačiau šiuo metu ieškovė ieškiniu reikalauja 3000 EUR skolos (plius PVM) už paraiškos rengimą. Nurodo, kad pagal pasirašytą sutartį, šalys tik ketino atsakovei gabus subsidiją, pasirašyti atskiras sutartis dėl projekto administravimo, rinkodaros ir IT paslaugų. Tačiau tokių ketinimų atsakovė po projekto parengimo, subsidijos gavimo, neišreiškė. Atsakovė negalėjo pasirašyti ieškovės pateiktų susitarimų primestomis, vienašališkai parengtomis ir atsakovei nepriimtinomis sąlygomis. Pavyzdžiui, ieškovė darė spaudimą, kad atsakovė pasirašytų sutartį dėl projekto administravimo ir rinkodaros paslaugų, pagal kurią atsakovė būtų įsipareigojusi ieškovei už minėtas paslaugas sumokėti itin dideles sumas (15 730 EUR), nepaisant to, ar suteiktos paslaugos būtų laikomos tinkamomis finansuoti. Todėl atsakovė, dėl ieškovės nesąžiningo elgesio, kai ji buvo verčiama pasirašyti vienašališkai parengtas ieškovės sutartis be jokių derybų dėl sutarčių turinio, atsakovė buvo priversta atsisakyti minėtas sutartis pasirašyti. Tokiu būdu dėl ieškovės kaltės naujos sutartys nebuvo pasirašytos. To šalims nepadarius, tai yra nepasirašius naujų sutarčių dėl papildomų ieškovės paslaugų, ieškovė nusprendė, kad sutartis buvo nutraukta, nors atsakovė to nepadarė (nepranešė ieškovei vienašališkai nutraukianti sutartį). Sutartis iš esmės niekada nebuvo nutraukta iš atsakovės pusės vienašališkai, dėl to ieškovės teiginiai dėl jos teisės reikalauti apmokėjimo už paslaugas sutarties nutraukimo metu, yra absoliučiai nepagrįsti. Pažymėjo, jog paraiškos rengimo kaina yra 0 EUR, o ieškovė, pateikdama atsakovei 2020 m. spalio 26 d. sąskaitą, pradėjo reikalauti, kad už paraišką atsakovė ieškovei sumokėtų 3000 EUR (plius PVM) sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1500 EUR tiesioginių išlaidų atlyginimo, 34 EUR bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės atsakovei 998,25 EUR bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad šalys 2020 m. birželio 12 d. pasirašė paslaugų sutartį. Sutarties pagrindu ieškovei parengus paraišką ir gavus negrąžintiną subsidiją, pasirašomas papildomas susitarimas, nurodant konkrečią paslaugų teikimo kainą bei apmokėjimo tvarką. Sutartyje numatyta, jog už paslaugas atsakovė sumoka per 30 dienų nuo paslaugos perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Sutartyje taip pat numatyta, jog sutartis pasibaigia, jei subsidija nėra skiriama. Nagrinėjamu atveju pagal ieškovės parengtą paraišką atsakovė gavo 33 000 EUR subsidiją, todėl ieškovė pradėjo teikti informacinių technologijų paslaugas. Vykstant deryboms dėl šių paslaugų šalims nepavyko susitarti bei pasirašyti naujus papildomus susitarimus, tačiau ieškovė pradėjo vykdyti kai projekto administravimo, rinkodaros strategijos bei IT paslaugas. Ieškovei buvo parengti sutarčių projektai, tačiau atsakovė jų nepasirašė, o 2020 m. spalio 26 d. ieškovė informavo apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo sumokėti nuostolius.
6. Teismas dėl nuostolių pagrįstumo nurodė, kad ieškovei parengus paraišką atsakovė subsidiją gavo, todėl ieškovė pradėjo teikti paslaugas pagal sutartį be išankstinės konsultacijos su atsakove. Teismas pažymėjo, kad sutarties III dalies 1 punkto lentelėje preliminariai sumos buvo aptartos ir numatytos, be to teismo posėdžio metu ieškovės atstovė sutiko sudaryti taikos sutartį bei reikalavimą mažinti iki 1500 EUR, sumos. Teismas atsižvelgęs į tai, kad šalims sutartyje numatytų ketinimų sutartims pasiekti nepavyko, konstatavo, kad šioje byloje ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir sąžininga toliau vykdydama sutartinius įsipareigojimus, juos pradėjo aiškintis plečiamai, dėl ko patyrė nuostolių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1500 EUR tiesioginių išlaidų atlyginimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi, tai yra priteisti ieškovei iš atsakovės 4380,20 EUR dydžio patirtų tiesioginių nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas . Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė atliko perteklinius veiksmus pagal 2020 m. birželio 12 d. pasirašytą paslaugų sutartį. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino sutarties turinį. Nurodo, kad sutartyje buvo aiškiai apibrėžtos paslaugos, kurias turės suteikti ieškovė, jeigu projektui bus paskirta subsidija. Atsižvelgiant į tai, kad subsidija buvo paskirta ir į tai, kad sutartis iki tol nebuvo nutraukta, ieškovė vykdė sutartį. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad projektas turėjo būti įgyvendintas per trumpą laiką. Nurodo, kad paslaugų kaina buvo aiški, o atsakovė elgėsi nesąžiningai, delsė pasirašyti papildomus susitarimus.
7.2. Ieškovė dėl sutarties vykdymo nurodo, kad atsakovė siekė išvengti pareigos atsiskaityti už paslaugas gavus nemokamą paraiškos parengimo paslaugą ir jos pagrindu gavus negrąžintiną 33 000 EUR subsidiją. Atsakovės nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad tiek ieškovei ruošiant dokumentus paraiškai, tiek teikiant paslaugas, atsakovė pretenzijų neturėjo, o tik ieškovei suteikus nemokamas paraiškos parengimo paslaugas vengė pasirašyti susitarimus, siekdama nutraukti sutartį. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė buvo verčiama pasirašyti sutartis, kadangi jų projektai buvo siunčiami derinimui, be to, lieka neaišku, kodėl teismas priteisė tik 1500 EUR sumą, kadangi ieškovės patirtas išlaidas sudaro 3630 EUR suma.
7.3. Ieškovė nurodo, kad sprendime neaišku kokią ieškinio dalį teismas patenkino. Teigia, kad teismas turėtų aiškiai nurodyti ir argumentuoti kokie ieškinio reikalavimai yra tenkinami, kurie atmetami. Teismo išvados suponuoja prielaidą, kad didžioji dalis ieškovės pateiktų argumentų yra neištirti ir neišnagrinėti, o pagrįsti tik prielaidomis. Pažymi, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje tenkino reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl šio reikalavimo nepasisakyta, nepasisakė dėl 2021 m. sausio 13 d. teikto prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, jog ieškovė neatliko perteklinių veiksmų. Teigia, kad po subsidijos skyrimo turėjo būti pasirašomi papildomi susitarimai. Šiuo atveju nepasirašius šių paslaugų teikimo sutarčių, kaip numatyta sutartyje. Ieškovės prielaidas ir interpretacijas paneigia sutarties turinys. Pažymi, kad atsakovei nebuvo žinoma, kokias ieškovė paslaugas galimai teikė, tokių aplinkybių nepagrindė, neįrodė jog buvo pasitelkti subrangovai. Akivaizdu, kad reikalavimas sumokėti už nesuteiktas paslaugas yra neteisėtas.
8.2. Atsakovė nurodo, kad ieškovė remiasi naujomis aplinkybėmis apeliaciniame procese dėl trumpo projekto įgyvendinimo termino. Teigia, kad ieškovė turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad ji minėtas paslaugas faktiškai pradeda teikti ir teikė, pavyzdžiui, pranešimas atsakovei, kad nepaisant nesudarytų sutarčių paslaugos pradedamos teikti ir, paslaugos faktinio teikimo įrodymai ir kita. Nurodo, kad tik pačiai ieškovei apskritai buvo žinoma aplinkybė, jog ji neva teikia kažkokias paslaugas, tačiau šios aplinkybės pagrįsti ieškovė negali.
8.3. Atsakovė nurodo, kad ieškovės apskaičiuoti įkainiai nebuvo šalių aptarti, ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė prašomų priteisti sumų, tai yra faktiškai patirtų išlaidų paslaugų teikimui. Pažymi, jog pagal sutartį paraiška buvo parengta nemokamai. Sutartyje nurodyta paraiškos parengimo kaina - 0 EUR ir sutartyje nėra nuostatos, kad nutraukus sutartį bus mokama 3000 EUR suma. Teigia, jog ieškovė negali paaiškinti, kas sudaro jos reikalaujamą sumą. Nurodo, kad už paraiškos teikimą ieškovei gali priklausyti iki 54,48 EUR sumos darbuotojo darbo užmokesčiui padengti.
Šalies argumentai
9. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys ir iš atsakovės ieškovei priteista 1500 EUR suma bei bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovė dėl ieškinio ribų peržengimo nurodo, kad ieškovė, pasinaudodama savo teise pasirinkti gynybos priemones ir strategiją, suformavo ieškinio reikalavimus dėl paslaugų kainos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.721 straipsnio 1 dalies (nes atsakovė vienašališkai nenutraukė sutarties) nusprendė ne atmesti ieškinį, o pakeitė ieškinio dalyką bei pagrindą ir ieškovės ieškinį iš dalies patenkino taikydamas civilinę atsakomybę atsakovei. Toks teismo sprendimas patvirtina apie nepagrįstą ieškinio ribų peržengimą ir neteisėtumą.
Šalies argumentai
9.2. Atsakovė dėl ieškovei priteistos sumos nepagrįstumo nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog paslaugų kaina nebuvo aptarta, tačiau nusprendė priteisti ieškovei 1500 EUR sumą. Nors teismas nedetalizavo kurią ieškovės ieškiniu prašomą priteisti išlaidų rūšį pripažįsta dalinai pagrįsta, atsakovė nurodo, kad ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė prašomų priteisti sumų, o ir be to, sutartyje nurodyta, kad paraiškos parengimo paslaugos yra nemokamos, ar nutraukus sutartį ji apmokestinama 3000 EUR suma.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovė nurodo, kad teismas sutartį aiškino plečiamai. Teigia, kad dėl netinkamo sutarties aiškinimo ieškovei suteiktas pranašumas atsakovės atžvilgiu. Nurodo, kad aiškinant sutartį ieškovė galėjo tikėtis, jog gaus pajamas ateityje iš atsakovės už administravimo, rinkodaros ir IT paslaugas, bet ne, kad gaus atlygį už projekto parengimą, sudarius naujus susitarimus dėl administravimo, rinkodaros ir IT paslaugų teikimo. Atlygio už projekto rengimą nėra numatyta nei vienoje sutarties sąlygoje.
10. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė dėl ieškinio ribų peržengimo nurodo, kad atsakovės argumentai yra nepagrįsti, šiuo atveju atsakovės pranešimas telefonu apie sutarties nutraukimą buvo akivaizdūs, aktyvūs konkliudentiniai veiksmai, išreikšti aiškiu sutarties atsisakymu, nenurodant konkrečių argumentų bei aiškiai atspindintys šalies valią atsisakant tolimesnio bendradarbiavimo. Pažymi, jog tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai, atsakovei paslaugos buvo suteiktos, todėl atsakovė atlikdama veiksmus elgėsi nesąžiningai, nevykdė sutartinių įsipareigojimų.
10.2. Ieškovė dėl nuostolių apskaičiavimo nurodo, kad šalys sutartimi susitarė dėl kompleksinių paslaugų teikimo. Jeigu atsakovė sutartį būtų vykdžiusi pagal šalių susitartas sąlygas, ieškovė nebūtų reikalavusi atlyginti paraiškos parengimo paslaugos kainos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutartį vienašališkai nutraukė, jai kyla pareiga atsiskaityti už iki sutarties nutraukimo suteiktas paslaugas. Nurodo, kad nuostoliai yra apskaičiuoti tinkamai ir paraiškos kainą 3000 EUR sumai sudaro darbuotojų darbo užmokestis (su paraiška dirbo finansininkas ir projekto vadovas, komercinių pasiūlymų rinkodaros strategijos parengimo paslaugoms bei IT paslaugoms (6 komerciniai pasiūlymai) ir kitos administracinės išlaidos).
10.3. Ieškovė dėl sutarties aiškinimo nurodo, kad atsakovės interesai po paslaugų teikimo sutarties nepasikeitė ir ji gavo subsidiją, o šalių sudarytoje sutartyje numatytas projekto administravimo, rinkodaros strategijos bei IT paslaugų teikimą atsakovė įsigijo iš kitų konsultantų. Tokie atsakovės veiksmai tik patvirtina atsakovės ketinimą pasinaudoti nemokama paraiškos parengimo paslaugos suteikimo kaina ir neatsiskaityti su ieškove už suteiktas sutartyje numatytas paslaugas, nepaisant to, kad ieškovė tinkamai suteikė paraiškos parengimo paslaugas, dėl ko atsakovei buvo suteikta maksimali galima negrąžintina subsidija – 33 000 EUR. Atsižvelgiant į tai, tokie atsakovės veiksmai laikytini nesąžiningais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundžiamas sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1500 EUR tiesioginių išlaidų atlyginimo. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jog ieškovė atliko perteklinius veiksmus, tai pat nesutinka su sutarties nuostatų aiškinimu, teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė subsidiją gavo, o iš teismo sprendimo lieka neaišku, kurią nuostolių dalį teismas priteisė. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas peržengė ieškinio ribas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį nekonkretizavo, kurią ieškinio dalį tenkina, be to netinkamai aiškino šalių sutarties nuostatas.
14. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 13 punktas), daroma išvada, kad byloje keliami klausimai ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimus tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikė sutarčių aiškinimo taisykles.
15. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatytos tokios faktinės aplinkybės - ieškovė ir atsakovė 2020 m. birželio 12 d. pasirašė paslaugų sutartį Dėl paraiškos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai dėl subsidijos, susijusios su COVID-19, skirtos turizmui, parengimo paslaugų, Projekto administravimo paslaugų (jei projektui bus paskiriama subsidija), Rinkodaros strategijos parengimo paslaugų (jei projektui bus paskiriama subsidija) bei IT paslaugų (jei projektui skiriama subsidija), suteikimo. Šios sutarties III dalies 1 punkte nustatytos paslaugų kainos - paraiškos parengimas - 0 EUR, projekto administravimo išlaidos - 10 procentų nuo projektui skirtų lėšų (netiesioginių išlaidų dalis), rinkodaros strategijos parengimas - 12 100 EUR, IT paslaugos - 24 200 EUR. Tos pačios sutarties IX skyriaus 3 punkte numatyta, jog sutartis pasibaigia, jei projektui subsidija nėra skiriama.
16. Byloje ginčo dėl fakto, jog ieškovė paraišką parengė nėra. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų atsakovei buvo suteikta 33 000 EUR subsidija, kurią gavo ieškovės parengtos paraiškos pagrindu. Atsakovei nepasirašant papildomų susitarimų, ieškovė 2020 m. spalio 26 d. raštu informavo atsakovę apie tai, kad atsakovė norėdama vienašališkai nutraukti sutartį, privalo sumokėti ieškovei tiesiogiai patirtus nuostolius dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Nurodė, kad atsakovė turi atlyginti paraiškos rengimo, rinkodaros paslaugų suteikimo išlaidas bendrai 4380,20 EUR sumai. Šiai sumai išrašyta ir PVM sąskaita - faktūra, tačiau atsakovė ieškovės dokumentų nepasirašė ir ieškovės reikalaujamų sumų nesumokėjo.
17. Pirmiausia tiek ieškovė, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos atliktu šalių sudarytos sutarties (nutarties 15 punktas) sąlygų vertinimu. Ieškovė teigia, kad sutartyje nustatytos kainos buvo aiškios, sutartis gavus subsidija nebuvo nutraukta, todėl atsakovė elgėsi nesąžiningai. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pagal sutartį po subsidijos skyrimo turėjo būti pasirašyti papildomi susitarimai, ieškovės nurodyti įkainiai sutartyje nebuvo aptarti, tačiau šiuo atveju teismas nesant aiškios paslaugos kainos nusprendė ieškovei priteisti 1500 EUR sumą nedetalizuodamas, kurią ieškinio dalį tenkina, todėl sutartį aiškino plečiamai.
18. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, tai yra nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu (šalių derybas), šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
19. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).
20. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aiškinant pagrindinę sutartį plečiamai, gavus negrąžintiną subsidiją, ieškovė tikėjosi, kad papildomos sutartys bus pasirašytos ir projekto parengimo išlaidos bus atsakovės atlygintos (tik subsidijos negavus – atsakovei pareigos mokėti nėra). Iš to ieškovė ir kildina pareigą atsakovei atlyginti jos patirtas tiesiogines išlaidas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės atstovė sutiko sudaryti taikos sutartį reikalavimą mažinant iki 1500 EUR sumos, į tai, kad ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus be papildomų susitarimų pasirašymo, nusprendė ieškovei priteisti 1500 EUR tiesioginių išlaidų atlyginimo, kadangi tokia suma priteisimas iš dalies kompensuos ieškovės patirtus nuostolius.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties nuostatas (nutarties 15-16 punktai, sutarčių aiškinimo taisykles (nutarties 17-20 punktai), į byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių ikisutartinius santykius teikiant ofertą dėl paraiškos parengimo, su šiomis teismo išvadomis nesutinka. Pirmiausia - teismas nevertino šalių sutarties sudarymo aplinkybių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė gavo ieškovės 2020 m. birželio 9 d. komercinį pasiūlymą, kuriuo atsakovei pasiūlyta pasinaudoti negražinama subsidija, susijusią su COVID-19. Nurodyta, kad dokumentai subsidijai gauti bus parengti nemokamai. Įsipareigojimas dokumentus parengti nemokamai yra nurodytas ir 2 ir 4 pasiūlymo lapo rezoliucinėse dalyse. Vertinant sutarties turinį (nutarties 15 punktas), nustatyta, kad šios sutarties III dalyje užfiksuotos sutarties elementų (paraiškos, rinkodaros, IT paslaugų kainos). Paraiškos kaina - 0 EUR. Šios sutarties nuostatos ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog šalys nebuvo susitariusios dėl paraiškos parengimo kainos, o teismas ieškinį tenkindamas iš dalies rėmėsi ieškovės PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytais skaičiavimais, kurie galimai nebuvo žinomi atsakovei sutarties sudarymo metu. Fakto, patirtinančio jog iki sutarties sudarymo ir sutarties vykdymo metu atsakovė buvo informuota apie paraiškos parengimo kainą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
23. Antra, iš dalies sutiktina ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog aiškinant sutarties turinį, teismas neįvertino atsakovės sąžiningumo sutartinių santykių metu. Remiantis sutarties I dalimi nustatyta, kad šalys pasiekė susitarimą, gavus subsidiją, leisti ieškovei vykdyti projekto administravimo, rinkodaros strategijos, IT teikimo (sutarties 1.2-1.4 punktai) paslaugas atsakovei. Atsakovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo atsiskaityti (sutarties 3 punktas). Vadinasi, aiškinant pagrindinę sutartį, gavus subsidiją, ieškovė tikėjosi gauti pajamų papildomų sutarčių pagrindu, rengiant rinkodaros strategijas, teikiant administravimo ir IT paslaugas, tai yra ieškovė turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad atsakovei sėkmingai gavus subsidiją, papildomos sutartys bus pasirašytos ir papildomų paslaugų išlaidos bus atsakovės atlygintos. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš svarbiausių sutarties vykdymo principų yra sutarties šalių bendradarbiavimas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas susitarimui vykdyti, prireikus keistųsi reikšminga informacija, laiku praneštų apie kylančias susitarimo įvykdymo kliūtis ir pan. Iš nustatytų aplinkybių galima spręsti, jog atsakovė nesilaikė šalių bendradarbiavimo principo, laiku neteikė ieškovei informacijos apie sutarties vykdymą, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertino ar atsakovė pažeidė sutarties V dalies 1.1 ir 1.7 punktų nuostatas, nekonkretizavo ar atsakovė turi pareigą atlyginti dalį paraiškos parengimo išlaidų (3000 EUR be PVM), ir ar kitų suteiktų paslaugų ((Rinkodaros strategijos parengimas ir IT paslaugos) (620 EUR be PVM)) išlaidas.
24. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad teismas neatskleidė tikrojo susitarimo tikslo, nevertino šalių iki sutartinių santykių ir šalių elgesio vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, faktiškai ieškovės atliktus darbus, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės parengtoje sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai 620 EUR sumai be PVM (Rinkodaros strategijos parengimo paslaugos - 500 EUR suma, IT paslaugos - 120 EUR suma), nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, lieka neaišku, kaip yra apskaičiuotos minėtos sumos, kokie darbai po subsidijos suteikimo buvo suteikti minėtos sąskaitos pagrindu. Kaip matyti ieškovė pirmosios instancijos teisme nenurodė ir nedetalizavo prašomų priteisti sumų, o tik teikiant apeliacinį skundą, motyvuojamojoje dalyje nurodė paraiškos (3000 EUR) parengimo išlaidų apskaičiavimą, rinkodaros, IT paslaugų išlaidos nėra pagrįstos, jų apskaičiavimas nėra nurodytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių visas ieškovės PVM sąskaitose - faktūrose nurodytų paslaugų apskaičiavimą, tokie duomenys nebuvo pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, tik kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant konkrečių duomenų, jog ieškovė suteikė IT paslaugas 120 EUR sumai, rinkodaros paslaugas 500 EUR sumai, nėra aišku ar ieškovė turi reikalavimą į minėtus patirtus nuostolius.
26. Teisėjų kolegijos manymu, anksčiau paminėti trūkumai negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nes tam reikia surinkti naujų įrodymų, be to, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti klausimais, kurių pirmosios instancijos teismas nesprendė ir dėl jų nepasisakė. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kadangi skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi ir, tik pašalinus nustatytus trūkumus, bylą bus galima išnagrinėti iš esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
28. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl bylinėjimosi išlaidų sprendimą turės priimti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.