Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. V. ir L. K. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo U. D., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovėms pagal 2021-04-21 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1820, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 56,46 m² (toliau – ginčo turtas), t. y. ieškovei L. K. priklauso 2/3 dalys, o ieškovei R. V. 1/3 dalis ginčo turto. Nustatyta, kad ieškovės 2019-03-04 registruota pašto siunta išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo pareikalavo atsakovo iki 2019-03-20 išsikraustyti iš ginčo turto kartu su jam priklausančiais daiktais ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, atsakovas jam skirtą pranešimą atsiėmė pašto skyriuje 2019-03-12. Iš į bylą pateiktų pažymų nustatyta, kad įsiskolinimas AB „Klaipėdos vanduo“ už ginčo turtą iki 2021-07-09 sudaro 14,22 Eur (2021-07-09 pažyma Nr. 2021/S.03-689), įsiskolinimas AB „Klaipėdos energija“ už ginčo turtą iki 2021-07-01 sudaro 418,81 Eur (2021-07-09 pažyma Nr. R-02E-PZM00926), įsiskolinimas DNSB „Epušėlė“ iki 2021-07-01 sudaro 3 432,44 Eur (2021-07-14 pažyma). Iš į bylą pateikto 2021-07-22 pranešimo nustatyta, kad nekilnojamojo turto brokerio M. K. atlikta butų nuomos Gargždų mieste analize ir paklausa, ginčo turto nuomos kaina yra 300,00 Eur, o iš pateiktų internetinėse svetainėse rastų skelbimų nustatyta, kad 60 m² bendrojo ploto butų nuomos kainos Gargždų mieste yra nuo 290,00 Eur iki 500,00 Eur, o 48 m² bendrojo ploto buto nuomos kaina Gargždų mieste yra 250,00 Eur. Iš AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktos sąskaitos už 2021 m. liepos mėnesį (2021-07-31 Serija SF15985730) nustatyta, kad mokėtina suma už suteiktas paslaugas sudaro 21,43 Eur, kuri apmokėta „Perlo terminale“ 2021-09-11. Iš 2021-08-31 AB „Klaipėdos energija“ pateiktos sąskaitos Nr. SFEN11720476 nustatyta, kad mokėtina suma už šilumą 2021 m. rugpjūčio mėn. yra 403,79 Eur (likutis mėnesio pradžioje: 387,68 Eur ir 14,19 Eur delspinigiai; priskaičiuota už šilumą 1,40 Eur ir 2,40 Eur delspinigiai; koreguota -1,88 Eur), o iš pateiktų įmokos kvitų nustatyta, kad atsakovas 2021-04-30 (20,00 Eur), 2021-05-28 (20,00 Eur), 2021-06-28 (20,00 Eur), 2021-07-31 (20,00 Eur), 2021-09-12 (40,00 Eur) atliko dalinius mokėjimus už šilumą.

Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1364-513/2020 panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-07 sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. e2-44-1071/2020, kuria patenkintas Ž. M. (buvęs vardas ir pavardė - G. D.) reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir priimtas naujas sprendimas – Ž. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintas, taip pat panaikinta sprendimo dalis, kuria atmestas L. K. priešieškinis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir priimtas naujas sprendimas – nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. D., gimusi (duomenys neskelbtini), po vyro S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pagal 2016-04-06 bendrąjį sutuoktinių testamentą, reg. Nr. LM-1011, paliktą palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, tai yra priėmė kaip palikimą S. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 68/3167 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir S. D. priimtą palikimą valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo turto

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas po savo mamos S. D. mirties ((duomenys neskelbtini)), liko gyventi ir iki šiol kartus su savo nepilnamečiu vaiku gyvena ginčo turte. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2021-04-21 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1820 pagrindu ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo turtas, t. y. ieškovei L. K. priklauso 2/3 dalys, o ieškovei R. V. 1/3 dalis ginčo turto.

Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos gali nulemti skirtingas teisės į būstą apsaugos priemones. Kasacinis teismas išaiškino, kad teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-361/2013, Nr. 3K-3-260/2008 ir kt.).

Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad panaudos sutarties sudarymui konstatuoti esminę reikšmę turi panaudos davėjo realus turto perdavimas naudotis panaudos gavėjui ir pastarojo priėmimas šį turtą naudoti, t. y. panaudos davėjo išoriškai (formaliai) išreikštoji valia turi atitikti tikrąją (vidinę) jo valią bei tikslą, kurio šiuo sandoriu siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šalių sudarytos panaudos sutarties egzistavimą: rašytinių duomenų, liudytojų parodymų, sutarčių, įregistruotų viešame registre ar kitų įrodymų, galinčių bent iš dalies pagrįsti, kad ieškovės panaudos sutartimi suteikė teisę naudotis atsakovui ginčo turtu. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2019-03-04 atsakovui išsiųstas pranešimas reikalaujant išsikraustyti iš buto bei teismo posėdžio metu ieškovės R. V. ir ieškovės L. K. atstovo duoti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės niekada nebuvo išreiškusios valios leisti atsakovui panaudos sutarties pagrindu gyventi joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Byloje nenustatyta, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, todėl darytina išvada, kad ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir ieškovių nuosavybės teisė valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti ginama daiktinės teisės pagrindu (CK 4.98 straipsnis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte atsakovas gyvena be teisinio pagrindo, todėl konstatuotinas ieškovių, kaip ginčo turto savininkių, teisių pažeidimas (CK 4.37 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės įrodė, kad atsakovo veiksmai pažeidžia jų teises netrukdomai naudotis ir disponuoti savo nuosavybe - ginčo turtu. Ieškovės, įgydamos turtą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, tapo jo savininkėmis, todėl turi pagrįstą lūkestį, jog gali nevaržomai įgyvendinti visas savininko teises, t. y. valdyti, naudoti, disponuoti turtu. Ieškovių teisė nevaržomai įgyvendinti savo teisę į nuosavybę negali būti paneigiama dėl to, jog atsakovas neturi kito gyvenamojo ploto ar dėl to, kad šiuo metu jo materialinė padėtis yra sunki.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaiko teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016; 2006-09-13 civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnį vaiko teisę į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, visų pirma, privalo užtikrinti vaiko tėvai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės normos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teisės (Vilniaus apygardos teismo 2015-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1993-392/2015).

Atsakovas be jokio teisėto pagrindo neatlygintinai naudojasi privačia nuosavybe, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumą. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės, kad jis ginčo turte gyvena be teisėto pagrindo, nes ieškovės valios leisti atsakovui gyventi joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute nebuvo išreiškusios. Ieškovės į teismą kreipėsi 2021-07-28, t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po to, kai ieškovės 2021-04-21 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu įgijo ginčo turtą. Šio sprendimo priėmimo metu atsakovas ginčo turte gyvena 8 mėnesius, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad per šį laikotarpį atliko kokius nors veiksmus, susijusius su naujos gyvenamosios vietos paieška, ar būtų atlikęs kokius nors kitus veiksmus, siekdamas atlaisvinti ieškovėms priklausantį butą. Maža to, atsakovo nepilnamečio vaiko ugdymo procesas buvo pasibaigęs jau 2021 m. birželio mėnesį, tačiau atsakovas, suprasdamas, jog ginčo turtu naudojasi be teisėto pagrindo, jokių veiksmų dėl naujos gyvenamosios vietos paieškos nesiėmė net ir tuo metu. Atsakovas į bylą įrodymų, kad jis, kaip nepilnamečio vaiko tėvas, dėl kokių nors konkrečių objektyvių ar subjektyvių priežasčių neturi galimybių įgyvendinti pareigos užtikrinti kitą gyvenamąjį būstą savo nepilnamečiam vaikui, nepateikė. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas į bylą nėra pateikta, o aplinkybės, kad jo materialinė padėtis yra sunki, yra nulemtos jo paties subjektyvaus pasirinkimo. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad skyrius duomenų apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis pagalbos į tarnybą/kitas institucijas dėl vaiko teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimo, neturi, taip pat nurodė, kad atsakovas gali pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku ir yra pajėgus savarankiškai užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikui, todėl iškeldinimas iš ginčo turto neprieštarauja atsakovo nepilnamečio vaiko interesams. Teismo vertinimu, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo pripažinti teisinės būtinybės ginti vaiko interesus suvaržant buto savininkių teises, dėl to nėra teisinio pagrindo neiškeldinti atsakovo iš ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, vaikų interesus privalo užtikrinti jų tėvai, todėl atsakovo argumentai, jog iškeldinimas pažeis nepilnamečio vaiko interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas niekuo nepagrindė nei prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nei tam reikalingo termino, nes atsakovas turi galimybę pasirinkti naują gyvenamąją vietą užtikrinant jo nepilnamečiam vaikui galimybę tęsti ugdymo procesą toje pačioje mokymosi įstaigoje, be to, pareiga susirasti kitą būstą atsakovui atsirado ne šio teismo sprendimo priėmimo metu, o pasikeitus būsto savininkams, kurių valia iškeldinti jame gyvenančius asmenis, atsakovui buvo žinoma dar iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl atsakovo atstovės prašymas sprendimo įvykdymą dėl iškeldinimo atidėti iki mokslo metų pabaigos, nepagrįstai suvaržytų ieškovių, ginčo turto savininkių daiktines teises ir turtinius interesus, todėl taip pat yra atmestinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės su atsakovu buto nuomos ar panaudos sutarties nėra sudarę, į tai, kad ieškovės reikalauja iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos teismine tvarka, taikytina įstatymo analogija numatyta CK 6.612 straipsnyje, ginant savininkių teises nuo pažeidimų nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), atsakovas iškeldintinas iš ginčo turto su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 straipsnis).

Dėl nuostolių atlyginimo

Ieškovės ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovei R. V. 5 155,16 Eur žalą, o ieškovei L. K. 10 310,31 Eur žalą. Nurodo, kad atsakovas, neteisėtai gyvendamas bute, nemokėjo už buto eksploatavimo paslaugas ir yra susidaręs 3 865,47 Eur įsiskolinimas, be to, atsakovas be teisėto pagrindo gyvendamas bute nuo 2018-03-22 gaudavo naudą natūra, ieškovėms nieko nemokėjo ir taip nepagrįstai praturtėjo, be to, ieškovės, kaip palikimą priėmusios įpėdinės, galėjo butą išnuomoti ir gauti už jį nemažiau kaip 11 600,00 Eur (už 40 mėnesių laikotarpį) pajamų.

Ieškinio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo iš esmės prašoma atsakovui taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), ieškovių patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovių patirtos žalos, taip pat atsakovo kaltę, kuri pagal įstatymus preziumuojama (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

Byloje nustatyta, kad ieškovių ir atsakovo mama S. D. mirė (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, kad atsakovas po mamos mirties liko gyventi ginčo turte ir iki šiol jame gyvena. Atsakovas iš esmės neginčijo, kad yra susidaręs įsiskolinimas už buto eksploatavimo paslaugas, tačiau nurodė, kad skolos dydis yra mažesnis nei ieškovių prašoma priteisti suma, nes atsakovas mokesčius mokėjo, tačiau nereguliariai. Atsakovo teigimu, jis neturi pareigos atlyginti ieškovėms nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, nes nuomos santykiai tarp jų nebuvo susiklostę, t. y. ginčo turte jis gyveno kaip šeimos narys, o nuo to momento kai ieškovės įsiregistravo nuosavybę - ginčo turte liko gyventi panaudos teisinių santykių pagrindu.

Nors ieškovėms paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas buvo išduotas tik 2021-04-21, o įrašas Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre galioja tik nuo 2021-05-03, tačiau sprendžiant klausimą dėl priteistinų nuostolių dydžio, atsižvelgtina į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą; paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas (CK 5.66 straipsnis), todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Teismo turimais teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-7077-1025/2019 iškeltoje pagal ieškovių L. K. ir R. V. ieškinį atsakovui G. D. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2018-06-06 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimu Nr. 222 L. K. ir R. V. priėmė palikimą po mamos mirties, o Klaipėdos apygardos teismo 2020-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1364-513/2020 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad šalių mama S. D. po vyro S. D. mirties, pagal 2016-04-06 bendrąjį sutuoktinių testamentą Nr. LM-1011, paliktą palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, tai yra priėmė kaip palikimą S. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusią 1/2 dalį ginčo turto. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuosavybės teisę į ginčo turtą ieškovės įgijo išreiškusios valia priimti palikimą, t. y. 2018-06-06, ir ši teisė joms priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas vėliau, nes kaip ir minėta, paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik ieškovių turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Klaipėdos apygardos teismo 2020-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1364-513/2020 nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2016-04-06 bendrasis sutuoktinių testamentas Nr. LM-1011 nenustojo teisinės galios, todėl po abiejų sutuoktinių mirties L. K. paveldėjo 2/3 dalis ginčo turto, o R. V. - 1/3 dalį ginčo turto. Ž. M. po tėvų mirties pareiškė ieškinį dėl tėvų sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento panaikinimo teigdamas, kad testamentas neatitiko tėvų tikrosios valios, buvo sudarytas dėl L. K. ir R. V. psichologinio spaudimo, taip pat kad tėvai nesuvokė savo veiksmų, vėliau dėl L. K. ir R. V. kitoje byloje pareiškus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po tėvo mirties motina faktiniu valdymu priėmė palikimą, Ž. M. pareiškė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties jis faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą, ir prašė paskirti pomirtinę tėvų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Pradiniame ieškinyje Ž. M. nurodė nežinojęs tėvų sudaryto testamento turinio, nebuvęs kambaryje, kai testamentas buvo tvirtinamas, vėliau pripažino, kad jam buvo žinomas testamento turinys ir kad po tėvo mirties testamentu įpėdine paskirta motina. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Ž. M. laikėsi nenuoseklios pozicijos ir bet kokiais būdais siekė pakeisti tėvų valią. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas piktybiškai vengė vykdyti tėvų testamentą inicijuodamas teisminius ginčus, dėl ko paveldėjimo byla buvo sustabdyta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas savalaikiai.

Byloje nustatyta, kad ieškovės išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo pareikalavo jo iki 2019-03-20 išsikraustyti iš ginčo turto kartu su jam priklausančiais daiktais ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis. Ieškovių nuosavybės teisė ir atitinkamai teisė reikalauti, jog asmenys, neturintys teisėto pagrindo būti ieškovėms nuosavybės teise priklausančiame turte, išsikeltų, šiuo teismo sprendimu yra tik patvirtinta, t. y. teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovių teisė ne atsirado, o buvo patvirtintas šios reikalavimo teisės pagrįstumas, todėl darytina išvada, kad ieškovių teisė į nuosavybę buvo pažeidžiama nuo atsakovui pareikšto reikalavimo atlaisvinti ginčo turtą neįvykdymo dienos, t. y. nuo 2019-03-20 (Klaipėdos apygardos 2019-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-713-513/2019). Byloje nustatyta, kad tarp šalių panaudos teisiniai santykiai susiklostę nebuvo ir atsakovas žinojo ir suprato, kad nuo 2019-03-20 jis turi išsikelti iš ginčo turto, tačiau piktybiškai vengė tai padaryti inicijuodamas teisminius ginčus. Neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, todėl darytina išvada, kad atsakovui be teisinio pagrindo naudojantis ieškovėms priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovas tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas, taigi tai laikytina ieškovių patirtais nuostoliais. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2011-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1220-345/2011; Vilniaus apygardos teismo 2018-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1141-392/2018; Kauno apygardos teismo 2009-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-955-510/2009).

Ieškovės nurodė, kad jos negavo 11 600,00 Eur pajamų už 40 mėnesių laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini) (mamos mirties data) iki 2021-07-28 (ieškinio teismui pateikimo data)), kas sudaro 290,00 Eur/mėn. Sprendžiant dėl priteistinų nuostolių dydžio, atsižvelgtina į byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. nekilnojamojo turto brokerio atliktą butų nuomos Gargždų mieste analizę, kurioje nurodyta, kad ginčo turto nuomos kaina yra 300,00 Eur, į skelbimus iš internetinės svetainės portalų, kuriuose nurodyta, kad 60 m² bendrojo ploto butų nuomos kainos Gargždų mieste yra nuo 290,00 Eur iki 500,00 Eur ir į visuotinai žinomas aplinkybes, kad butų nuomos paklausa Gargždų mieste yra labai didelė. Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. skelbimas iš internetinės svetainės portalo, kuriame nurodyta, kad buto nuomos kaina Gargždų mieste yra 250,00 Eur, atmestini, nes byloje nustatyta, kad ginčo turto bendras plotas yra 56,46 m², o atsakovo pateiktame skelbime nurodytas bendras buto plotas yra tik 48 m². Ieškovės nurodė, kad jos ginčo turtą galėjo išnuomoti ir taip gauti pajamas, ieškovė R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pati galėjo eiti gyventi į butą žiemos metu, nes gyvena kaime, o jos darbo vieta yra Gargždų mieste.

Ieškovės negali nei pačios naudotis paveldėtu turtu, nei gauti pajamų iš nuomos, nes jų valia disponuoti ginčo turtu buvo apribota dėl atsakovo veiksmų neteisėtai naudojantis ginčo turtu. Kadangi atsakovas nustatytu terminu neišsikėlė iš ginčo turto, laikytina, kad jis naudojasi turtu neteisėtai ir neabejotinai gaudamas naudos, kuri pasireiškia tuo, kad jis sutaupė nemokėdamas ieškovėms nuomos ar kitokio užmokesčio už naudojimąsi svetimu turtu. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą ir šalių elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) yra pagrindas tenkinti ieškovių reikalavimą ir priteisti iš atsakovo ieškovėms atlyginimą už naudojimąsi joms nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovių reikalavimu iš ginčo turto turėjo išsikelti iki 2019-03-20, tačiau tai padaryta nebuvo, į tai, kad ieškovės nurodė, jog jų negautos pajamos per mėnesį sudaro 290,00 Eur, į tai, kad ši suma iš esmės atitinka panašios kvadratūros butų nuomos kainas Gargždų mieste, į tai, kad L. K. paveldėjo 2/3 dalis ginčo turto, o R. V. - 1/3 dalį ginčo turto, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovėms priteisti 8 120,00 Eur (290,00 Eur x 28 mėn. (skaičiuojant nuo 2019-03-20 iki 2021-07-31)), t. y. ieškovei L. K. priteisti 5 413,33 Eur, o R. V. 2 706,67 Eur patirtų nuostolių (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Ieškovės taip pat nurodo, kad atsakovas, neteisėtai gyvendamas bute, nemokėjo už buto eksploatavimo paslaugas, dėl ko yra susidaręs 3 865,47 Eur įsiskolinimas, kurį kaip žalą prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas mokesčius mokėjo, nors ir nereguliariai, todėl skolos likutis yra mažesnis.

Iš į bylą pateiktos AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos nustatyta, kad įsiskolinimas AB „Klaipėdos vanduo“ už ginčo turtą iki 2021-07-09 sudaro 14,22 Eur. Iš 2021-07-31 AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktos sąskaitos už 2021 m. liepos mėnesį nustatyta, kad mokėtina suma už suteiktas paslaugas sudaro 21,43 Eur, į šią sumą įskaičiuota 14,17 Eur praėjusio laikotarpio skola ir delspinigiai 0,09 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad ši sąskaita Perlo terminale“ apmokėta 2021-09-11, darytina išvada, kad įsiskolinimo AB „Klaipėdos vanduo“ už ginčo turtą iki 2021-07-09 nėra.

Iš į bylą pateiktos AB „Klaipėdos energija“ pažymos nustatyta, kad įsiskolinimas AB „Klaipėdos energija“ už ginčo turtą iki 2021-07-01 sudaro 418,81 Eur. Iš 2021-08-31 AB „Klaipėdos energija“ pateiktos sąskaitos nustatyta, kad mokėtina suma už šilumą 2021 m. rugpjūčio mėn. yra 403,79 Eur (likutis mėnesio pradžioje: 387,68 Eur ir 14,19 Eur delspinigiai; priskaičiuota už šilumą 1,40 Eur ir 2,40 Eur delspinigiai; koreguota -1,88 Eur), o iš atsakovo pateiktų įmokos kvitų nustatyta, kad atsakovas 2021-04-30 (20,00 Eur), 2021-05-28 (20,00 Eur), 2021-06-28 (20,00 Eur), 2021-07-31 (20,00 Eur), 2021-09-12 (40,00 Eur) atliko dalinius mokėjimus už šilumą. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktoje sąskaitoje nurodyta, kad mokėtina 403,79 Eur suma už šilumą yra už 2021 m. rugpjūčio mėnesį, į tai, kad į šią sumą yra įskaitytas ir mėnesio pradžioje buvęs įsiskolinimas, darytina išvada, kad atsakovo įsiskolinimas AB „Klaipėdos energija“ už ginčo turtą iki 2021-08-31 sudarė 403,79 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovėms. Įvertinus tai, kad L. K. paveldėjo 2/3 dalis ginčo turto, o R. V. - 1/3 dalį ginčo turto, ieškovei L. K. priteistina 269,19 Eur, o ieškovei R. V. 134,60 Eur nuostolių. Tai, kad atsakovas nuo 2021-04-30 iki 2021-07-31 atliko dalinius mokėjimus (20,00 Eur/mėn.) AB „Klaipėdos energija“ už ginčo turtą, nėra pagrindas šiomis sumomis mažinti atsakovo įsiskolinimą AB „Klaipėdos energija“, nes pateiktoje sąskaitoje nurodyta atsakovo skola yra 2021-08-31, dėl ko darytina išvada, kad atsakovo įmokos, atliktos iki 2021-07-31 AB „Klaipėdos energija“ jau buvo įskaitytos į buvusį įsiskolinimą už ginčo turtą išrašant 2021-08-31 sąskaitą. Atsakovo 40,00 Eur įmoka yra atlikta 2021-09-12, t. y. po 2021-08-31, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki šiol gyvena ginčo turte ir mokesčiai už šilumą privalo būti mokėtini ir po 2021-08-31, nėra pagrindo 40,00 Eur suma mažinti 2021-08-31 AB „Klaipėdos energija“ pateiktoje sąskaitoje nurodyto 403,79 Eur įsiskolinimo už šilumą.

Iš į bylą pateiktos DNSB „Epušėlė“ pažymos nustatyta, kad įsiskolinimas DNSB „Epušėlė“ iki 2021-07-01 sudaro 3 432,44 Eur. Pateiktoje detalizacijoje nurodyta, kad: nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. mokėtina suma sudaro 124,65 Eur (430,38 Lt); nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. mokėtina suma sudaro 191,95 Eur, į kurią jau įskaičiuotas 124,65 Eur skolos likutis iš praėjusių metų; nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. mokėtina suma sudaro 219,58 Eur, į kurią jau įskaičiuotas 191,95 Eur skolos likutis iš praėjusių metų; nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. mokėtina suma sudaro 379,67 Eur, į kurią jau įskaičiuotas 219,58 Eur skolos likutis iš praėjusių metų; nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. mokėtina suma sudaro 822,77 Eur, į kurią jau įskaičiuotas 379,67 Eur skolos likutis iš praėjusių metų; nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. mokėtina suma sudaro 1 684,13 Eur, į kurią jau įskaičiuotas 822,77 Eur skolos likutis iš praėjusių metų; nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. mokėtina suma sudaro 2 745,25 Eur, į kurią jau įskaičiuotas 1 684,13 Eur skolos likutis iš praėjusių metų; nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. mokėtina suma sudaro 3 432,44 Eur, į kurią jau įskaičiuotas 2 745,25 Eur skolos likutis iš praėjusių metų. Atsižvelgiant į tai, kad iki (duomenys neskelbtini) ginčo turte gyveno šalių mama S. D., kuri ir buvo ginčo turto savininkė, darytina išvada, kad pareiga mokėti mokesčius DNSB „Epušėlė“ iki (duomenys neskelbtini) priklausė S. D., tačiau po jos mirties bute liko gyventi atsakovas, kuris turi pareigą nuo (duomenys neskelbtini) mokėti DNSB „Epušėlė“ nustatytus mokesčius. Atsakovas į bylą rašytinių įrodymų, kad yra sumokėjęs DNSB „Epušėlė“ esamą įsiskolinimą nepateikė, todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo įsiskolinimas DNSB „Epušėlė“ už ginčo turtą nuo 2018-03-22 iki 2021-07-01 sudaro 3 003,04 Eur (393,36 Eur (už laikotarpį nuo 2018-03-22 iki 2018-12-31 (už 2018 m. kovo mėnesį atsakovo mokėtina suma sudaro 9,81 Eur (1,09 Eur (33,79 Eur/31 d.) x 9 d.)) + 861,37 Eur (už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31) + 1 061,11 Eur (už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-12-31) + 687,20 Eur (už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-07-01), todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovėms. Įvertinus tai, kad L. K. paveldėjo 2/3 dalis ginčo turto, o R. V. - 1/3 dalį ginčo turto, ieškovei L. K. priteistina 2 002,03 Eur, o ieškovei R. V. 1 001,01 Eur nuostolių.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, iš atsakovo Ž. M. ieškovei L. K. priteistina bendroje sumoje 7 684,55 Eur (5 413,33 Eur + 269,19 Eur + 2 002,03 Eur), o ieškovei R. V. priteistina bendroje sumoje 3 842,28 Eur (2 706,67 Eur + 134,60 Eur + 1 001,01 Eur) patirtų nuostolių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė L. K. iki bylos išnagrinėjimo teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 743,00 Eur: 423,00 Eur žyminis mokestis ir 1 320,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-08-31 sprendimu atsakovui buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. 2021-11-10 pažymoje Nr. (12.34Mr) PT-7870 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 573,75 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 75 procentais iš atsakovo Ž. M. ieškovei L. K. priteistina 1 307,25 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 25 procentus, todėl iš ieškovių L. K. ir R. V. valstybei priteistina po 71,72 Eur atsakovo atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovą Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovėms L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir įpareigojant išsikraustyti nedelsiant įsiteisėjus teismo sprendimui.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 842,28 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 28 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-07-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 684,55 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 55 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-07-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 307,25 Eur (tūkstantį tris šimtus septynis eurus ir 25 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovių L. K. ir R. V. po 71,72 Eur (septyniasdešimt vieną eurą ir 72 ct) atsakovo atstovavimo išlaidų valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.