Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą ir atsakovės R. V. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. D. patikslintą ieškinį atsakovėms L. K. ir R. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagal atsakovės L. K. priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal atsakovių R. V. ir L. K. priešieškinį atsakovui G. D. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro notarė L. M., Klaipėdos rajono antrojo notaro biuro notarė N. B., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

28. Apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir iškeldinimo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, todėl apeliacijos dalykas apibrėžiamas apeliacinio skundo ribomis.

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų

29. Ieškovas G. D. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo S. D. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jis, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Tuo tarpu atsakovė L. K. priešieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina S. D. po vyro S. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, reg. Nr. LM-1011, faktiškai pradėjusi jį valdyti kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė ir valdė palikimą iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą ir atmetė atsakovės reikalavimą.

30. Nustatyta, kad S. D. ir S. D. 2016 m. balandžio 6 d. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, reg. Nr. LM-1011, kuriuo visą jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris mirties dieną jiems priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko vienas kitam, o po jų abiejų mirties paskyrė įpėdinėmis savo dukteris L. K. ir R. V.. S. D. mirė (duomenys neskelbtini) , S. D. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad tėvų bute su jais nuo 2010 metų gyveno ir ieškovas, kuris liko gyventi bute su motina ir po tėvo mirties. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovas nors ir nereguliariai, bet mokėjo mokesčius, rūpinosi tėvais ir butu, kad jam po tėvo mirties atiteko asmeniniai tėvo daiktai, konstatavo, jog ieškovo elgesys ir veiksmai įrodo, kad ieškovas po tėvo mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Tuo tarpu, spręsdamas dėl šalių motinos, teismas nurodė, jog ji neatliko jokių aktyvių veiksmų ir įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, todėl konstatavo, kad ji neišreiškė valios įgyvendinti savo teises į jai tenkančią palikimo dalį ir jos tolesnio gyvenimo tame pačiame bute po sutuoktinio mirties ir naudojimosi bute esančiais daiktais nevertino kaip palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro priešingą išvadą.

31. Pagal CK 5.50 straipsnį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis). Pažymėtina, jog įpėdinis yra laisvas pasirinkti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytą būdą, kuriuo priima palikimą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. D. valią priimti palikimą siejo tik su įstatyme nustatytu terminu nesikreipimu į notarą dėl palikimo po sutuoktinio mirties priėmimo.

32. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas (CK 5.66 straipsnis), todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo tarpu palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

33. Kiekvienoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės yra vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.

34. Nustatyta, kad S. D. po sutuoktinio mirties išgyveno tik tris su puse mėnesio, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniui mirus jai ūmiai ir smarkiai pablogėjo sveikata, šalių motina ilgiau kaip mėnesį gydyta ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), taip pat, kaip nurodė pats ieškovas 2018 m. gruodžio 28 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose, mamos būklė smarkiai suprastėjo ir (duomenys neskelbtini) galbūt jau komos būsenos ji buvo išvežta į ligoninę, kurioje (duomenys neskelbtini) mirė. Nors, kaip nurodė šalys, motina iš ligoninės 2018 m. sausį grįžo į namus ir jos būklė buvo pagerėjusi, tačiau iš byloje esančių medicininių dokumentų išrašų taip pat matyti, kad 2018 m. sausio 25 d. jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad ji į daugumą klausimų negeba atsakyti, laike nesiorientuoja, vietoje orientuojasi blogai, nežino savo amžiaus ir pan. 2018 m. vasario 20 d. S. D. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pažymėtina, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad po jų tėvo mirties motina savarankiškai dėl sveikatos būklės nebūtų galėjusi ir negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, o šalys, kaltindamos viena kitą, kad nepasirūpino notaro atvežimu į namus, kad mama galėtų priimti palikimą, nenurodė, kodėl to nepadarė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, prasta sveikatos būklė ir senatvė savaime nereiškia, kad S. D. po sutuoktinio mirties nepriėmė palikimo pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą pradėjusi palikimą faktiškai valdyti ar kad išreiškė valią palikimo nepriimti. Priešingai, butas, dėl kurio kilo ginčas byloje, buvo ir liko registruotas šalių motinos vardu, jos vardu taip pat liko sudarytos sutartys su komunalinių paslaugų tiekėjais, jos vardu buvo išrašomos sąskaitos už paslaugas, S. D. po sutuoktinio mirties iki savo mirties liko gyventi bute, naudojosi visais jame esančiais daiktais, baldais, buitine technika ir pan. tiek, kiek leido jos sveikata. Aplinkybė, kad ji buvo silpnos sveikatos ir dėl to negalėjo atlikti, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, aktyvių palikimo priėmimo ir faktinio jo valdymo veiksmų, nereiškia, kad šalių motina neišreiškė subjektyvios valios priimti palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pažymėtina ir tai, jog nors fiziškai mokesčius už butą mokėjo ieškovas, jis pripažino, kad ilgą laiką nedirbo ir pajamų neturėjo, mokesčius mokėjo iš tėvų pensijų ir socialinių išmokų. Ieškovas 2018 m. gruodžio 28 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad sesuo L. K. kelis kartus paėmė tėvų pensijas, dėl to susidarė skolos už tėvų buto komunalines paslaugas, taip pat nurodė, kad po tėvo mirties iš motinos pensijos pirko vaistų ir slaugos priemonių, o trims asmenims, t. y. motinai, jam ir jo nepilnamečiam sūnui, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, reikėjo išgyventi iš 240 Eur motinos pensijos, todėl pinigų sumokėti už komunalines paslaugas neužteko. Taigi paties ieškovo paaiškinimai įrodo, kad butas buvo išlaikomas ir mokesčiai mokami iš jo motinos pajamų, o tai, kad ieškovas atlikdavo už motiną veiksmus – apmokėdavo sąskaitas, nekeičia teisinio vertinimo. Dar daugiau, aptariamuose paaiškinimuose ieškovas nurodė: „Šiuo metu už buto komunalines paslaugas nuo 2018 m. birželio 25 d. moku pats iš gaunamų pajamų.“ Taigi, akivaizdu, kad ne ieškovas, o jo motina rūpinosi butu po tėvo mirties, o ieškovas, likęs gyventi su silpnos sveikatos motina, disponavo jos pajamomis ir atliko veiksmus, kurie, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, neviršija pareigos rūpintis paramos reikalinga motina ir atlikti už ją veiksmus, kurių pati nepajėgė atlikti, pavyzdžiui, iš jos senatvės pensijos sumokėti mokesčius. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad ieškovas po tėvo mirties liko gyventi tėvų bute, nes neturi kito gyvenamojo būsto, nereiškia, kad jis priėmė palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėjęs jį valdyti. Tik vėliau, praėjus trims mėnesiams nuo motinos mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ieškovas nurodė pradėjęs mokėti už butą iš savo pajamų, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai pagrįsta, nes būtent ieškovas toliau gyvena bute ir juo naudojasi.

35. Aplinkybė, kad ieškovui, kaip jis teigia, atiteko tėvo asmeniniai daiktai, taip pat pati savaime nereiškia, kad jis priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas su kitų įpėdinių sutikimu. Net įpėdinio apsigyvenimas su kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-10/2012). Taigi, ieškovo siekis tapti įpėdiniu pagal įstatymą nėra lygus tapimu įpėdiniu. Paveldėjimas pagal įstatymą galimas tuomet, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažintas negaliojančiu, testamentas apima ne visą turtą, įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo. Nagrinėjamu atveju bendrasis sutuoktinių testamentas nėra panaikintas, yra galiojantis ir sukelia teisines pasekmes.

36. Pažymėtina, jog paties pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad „ieškovas tęsė tokį patį naudojimąsi butu, jo priežiūra, kokia buvo pradėta dar iki tėvo mirties“, paneigia išvadą, kad ieškovas „aktyviai dalyvavo perimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldė ir valdo jį iki šiol“. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir ieškovas nenurodė, kuo skyrėsi jo naudojimasis butu ir jo priežiūra iki tėvo mirties, kai jis tiesiog naudojosi butu ir jame gyveno tėvams leidus, ir kaip tai pasikeitė mirus tėvui. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas toliau gyvena bute ir juo naudojasi taip, kaip gyveno ir naudojosi tėvams esant gyviems, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovas faktiškai priėmė palikimą ir rūpinasi turtu kaip jo savininkas, kad įgijo nuosavybės teisę į butą ar jo dalį ar kad tapo įpėdiniu pagal įstatymą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vien tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių motina, būdama silpnos sveikatos bei reikalinga nuolatinės priežiūros, objektyviai neturėjo galimybės aktyviais veiksmais patvirtinti palikimo priėmimo faktą ar pateikti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau, likdama gyventi bute po sutuoktinio mirties ir jį išlaikydama, būtent ir išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą po sutuoktinio mirties pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai apie tai, kad motina nepriėmė palikimo pagal testamentą, nes neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant notarui pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, motinos įgyvendintą faktinį palikimo priėmimą ieškovas jai esant gyvai pripažino, nes, kaip nustatyta byloje, žinodamas tėvų sudaryto testamento turinį, pats dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo nustatytu terminu į notarą taip pat nesikreipė. Dar daugiau, 2018 m. rugpjūčio 19 d. pareiškime notarui ieškovas nurodė, kad kreipiasi dėl palikimo priėmimo po motinos mirties. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo pozicija nebuvo nuosekli. Po tėvų mirties jis pareiškė ieškinį dėl jų sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento panaikinimo teigdamas, kad testamentas neatitiko tėvų tikrosios valios, buvo sudarytas dėl atsakovių psichologinio spaudimo, taip pat kad tėvai nesuvokė savo veiksmų. Vėliau, atsakovėms kitoje byloje pareiškus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po tėvo mirties motina faktiniu valdymu priėmė palikimą, ir ieškovas pareiškė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties jis faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą, prašė paskirti pomirtinę tėvų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Pradiniame ieškinyje ieškovas nurodė nežinojęs tėvų sudaryto testamento turinio, nebuvęs kambaryje, kai testamentas buvo tvirtinamas, vėliau pripažino, kad jam buvo žinomas testamento turinys ir kad po tėvo mirties testamentu įpėdine paskirta motina. Taip pat ieškovas, kol bylos dėl testamento panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal atsakovių pareiškimą nebuvo sujungtos, nurodė skirtingas aplinkybes apie motinos sveikatą po tėvo mirties, t. y. ginčydamas testamentą prašė skirti ekspertizę teigdamas, kad jau nuo 2016 m. motina ir tėvas buvo tokios būklės, jog nesuvokė savo veiksmų ir sprendimų, o atsakovių inicijuotoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad motina priėmė palikimą, nustatymo atsiliepime nurodė, kad po tėvo mirties motinos sveikata buvo tiek pagerėjusi, visi šventė jos gimimo dieną ir motina pasakė atsisakanti tėvo palikimo. Pažymėtina, jog šalys buvo pasirašiusios taikos sutartį, kuria susitarė, jog ieškovui priklauso piniginė kompensacija, tačiau ieškovo pozicija ir šiuo klausimu nebuvo nuosekli. Taikos sutartį 2019 m. sausio 23 d. pasirašęs, 2019 m. sausio 24 d. prašė teismo netvirtinti, 2019 m. sausio 28 d. prašė įtraukti į taikos sutartį papildomas sąlygas, 2019 m. sausio 30 d. vėl prašė jos netvirtinti teigdamas, kad nesutinka su sutarties nuostata, jog motina priėmė palikimą pagal testamentą. Įvertinus ieškovo poziciją nagrinėjamoje byloje sutiktina su atsakovių argumentais, kad jis bet kokiais būdais siekia pakeisti tėvų valią.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Ieškovo argumentai, kad tik jis vienas rūpinosi tėvais, kad neturi kito gyvenamojo būsto, kad su juo kartu gyvena nepilnametis sūnus, todėl palikus galioti tėvų testamentą bus pažeisti jo ir sūnaus interesai, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Rūpinimasis tėvais ir kito būsto neturėjimas nereiškia, kaip teigia ieškovas, kad jam turi priklausyti bent dalis buto. Be to, šalių tėvų valią buvus būtent tokią, kokia išreikšta bendrajame sutuoktinių testamente, patvirtina ir jų nuoseklus elgesys, notarės, patvirtinusios testamentą, parodymai bei kitos faktinės bylos aplinkybės. 2015 m. lapkričio 24 d. šalių tėvai sudarė asmeninius testamentus, kuriais abu savo vienintele įpėdine paskyrė dukterį L. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia tėvų valia logiška ir pagrįsta, nes L. K. labai prisidėjo prie ginčo buto pirkimo tėvams. 2006 m. gruodžio 19 d. pervedė į motinos S. D. sąskaitą 90 000 Lt (26 065 Eur) ir 2007 m. gegužės 10 d. sumokėjo UAB „Pamario namas“ 90 500 Lt (26 210 Eur) už perkamą ginčo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas mirusiosios S. D. vardu pagal 2007 m. vasario 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį. 2016 m. balandžio 6 d. tėvų pareiškimais nurodyti asmeniniai testamentai panaikinti ir sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas, kuriuo, kaip minėta, po abiejų sutuoktinių mirties įpėdinėmis paskirtos jų dukterys: L. K., kuri paveldės 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 68/3167 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir R. V., kuri paveldės 1/3 dalį nurodyto buto ir 68/3167 dalis nurodyto žemės sklypo. Visą kitą jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigus, vertybinius popierius, turtines teises ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jiems priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui tėvai šiuo testamentu paliko dukrai L. K.. Notarė, patvirtinusi 2016 m. balandžio 6 d. bendrąjį sutuoktinių testamentą, parodė, kad tėvams rūpėjo visi vaikai, tėvai pasitarė, jog yra dar viena dukra, todėl ir jai reikėtų palikti palikimą, o sūnus jau yra gavęs savo dalį. Notarės parodymus patvirtina faktinės bylos aplinkybės. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, S. D. 2007 m. sausio 16 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui (ieškovui) G. D. 0,16 ha žemės sklypą, taip pat nekilo ginčo dėl to, kad tėvai, pardavę turtą, sūnui padovanojo ir 100 000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad tėvų valia buvo nuosekli ir tikra, atitinkanti jų šeimos santykius ir siekį padalyti turtą visiems vaikams.

40. Minėta, paveldėjimas pagal įstatymą galimas tuomet, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažintas negaliojančiu, testamentas apima ne visą turtą, įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta ir, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2016 m. balandžio 6 d. bendrasis sutuoktinių testamentas, reg. Nr. LM-1011, nenustojo teisinės galios.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

42. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. D. po vyro S. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, reg. Nr. LM-1011, faktiniu valdymu kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė – jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo 68/3167 dalis, kurias pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, reg. Nr. LM-1011, valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškovo iškeldinimo

43. Atsakovės priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovą G. D. ir visus kartu su juo gyvenančius asmenis su visu jiems priklausančiu turtu iš atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nors ir nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieškovas po tėvo mirties taip pat įgijo teisę į atsiradusį palikimą, t. y. į dalį ginčo buto, konstatuoja, kad šis priešieškinio reikalavimas atmestas pagrįstai.

44. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas. Nagrinėjamu atveju atsakovės dar nėra ginčo buto savininkės, joms nėra išduoti paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimai, paveldėjimo byla sustabdyta, todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pažeidžia apeliančių, kaip ginčo buto savininkių, teises.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, o atsakovės L. K. priešieškinis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalis paliktina nepakeista.

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

47. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

48. Ieškovui G. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant valstybės lėšomis 100 procentų išlaidų. Valstybės patirtos išlaidos sudaro: 125,58 Eur už advokato teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. balandžio 10 sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-724-6649 ir 1 240 Eur pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-18-P-724-6253-4109, iš jų 457 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 783 Eur už ekspertizę. Ieškovo ieškinys atmestas.

49. Atsakovė L. K. civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme patyrė 1 952,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 840 Eur už teisinę pagalbą ir 112,50 Eur žyminis mokestis), o atsakovė R. V. patyrė 1 037,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 000 Eur už teisinę pagalbą ir 37,50 Eur žyminis mokestis). Atsakovės L. K. priešieškinis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkintas, o atsakovių L. K. ir R. V. priešieškinis dėl iškeldinimo atmestas.

50. Įvertinus byloje išnagrinėtų reikalavimų skaičių, t. y. ieškiniu ir priešieškiniais iš viso pareikšti keturi reikalavimai, iš jų trys išspręsti ieškovo nenaudai ir atsakovių naudai, todėl laikytina, kad ieškovas, t. y. valstybė, turi teisę į 25 proc. patirtų išlaidų atlyginimą, o atsakovės – į 75 proc. patirtų išlaidų atlyginimą.

51. Iš atsakovių valstybės naudai priteistina 341,40 Eur, t. y. po 170,70 Eur, už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kuris nagrinėjamoje byloje būtų sudaręs 113 Eur, todėl iš atsakovių valstybės naudai priteistina 28,25 Eur, t. y. po 14,13 Eur, žyminio mokesčio.

52. Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme patirta 58,40 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytą proporciją iš atsakovių priteistina 14,60 Eur, t. y. po 7,30 Eur, šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

53. Iš ieškovo G. D. atsakovei L. K. priteistinas 1 464,38 Eur, atsakovei R. V. – 778,13 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Apeliantė L. K. už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur, apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Proporcingai apeliantės patenkintų reikalavimų daliai, jai iš atsakovo priteistinas 100 Eur patirtų išlaidų atlyginimas. Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliantė nepateikė, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

55. Ieškovui teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-T-1489-11937 sudaro 180 Eur. Proporcingai apeliantės atmestų reikalavimų daliai iš jos į valstybės biudžetą priteistina 60 Eur už antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u sprendž i a:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo G. D. reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. D. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti;

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas L. K. priešieškinis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D., gimusi (duomenys neskelbtini), po vyro S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. balandžio 6 d. bendrąjį sutuoktinių testamentą, reg. Nr. LM-1011, paliktą palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, tai yra priėmė kaip palikimą S. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 68/3167 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir S. D. priimtą palikimą valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovo G. D. atsakovės L. K. naudai 1 464,37 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 38 centus), atsakovės R. V. naudai 778,13 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 13 centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš atsakovių L. K. ir R. V. valstybės naudai po 192,13 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 13 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, iš jų po 170,70 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 70 centų) už antrinę teisinę pagalbą, po 14,13 Eur (keturiolika eurų 13 centų) žyminio mokesčio ir po 7,30 Eur (septynis eurus 30 centų) už procesinių dokumentų įteikimą“.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. K. valstybės naudai 60 Eur (šešiasdešimt eurų) už antrinę teisinę pagalbą G. D. apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo G. D. atsakovės L. K. naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nurodyti, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, už antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas 5630, o už žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimą įmokos kodas 5660.