Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. patikslintą ieškinį atsakovėms L. K. ir R. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat pagal atsakovės L. K. priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir pagal atsakovių R. V. ir L. K. priešieškinį atsakovui G. D. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro notarė Loreta Mėčienė, Klaipėdos rajono antrojo notaro biuro notarė Neringa Bartkuvienė, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovių priešieškiniai atmestini.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, atsakovių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, eksperto Dariaus Tamašausko, liudytojos S. Š. duotų parodymų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Nustatyta, kad ieškovas G. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra palikėjų S. D. ir S. D. sūnus. Mirties liudijimai patvirtina, kad S. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o S. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarės Loretos Mėčienės sudarytas Bendrasis sutuoktinių testamentas patvirtina, kad sutuoktiniai S. D. ir S. D., šiuo testamentu savo mirties atveju sudarė tokį patvarkymą: S. D. ir S. D. sutarė jiems nuosavybės teise priklausantį visą turtą, tame tarpe ir kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, pinigus, turtines teises ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jiems priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės palieka vienas kitam. Jie sutarė paskirti įpėdiniais L. K., kuri paveldės 2/3 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) ir 68/3167 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)ir R. V., kuri paveldės 1/3 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) ir 68/3167 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), o visą kitą jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, tame tarpe ir kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigus, vertybinius popierius, turtines teises ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jiems priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko dukrai L. K., mirus pergyvenusiam sutuoktiniui. Testamentas pasirašytas abiejų testatorių S. D. ir S. D. buvimo vietoje (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys S. D. medicininiai duomenys patvirtina, kad 2014-12-19 S. D. buvo atliktas bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktas sergant G20 Parkinsono liga (4 st.) ir išduota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, nurodant kad jam nuo 2014-12-19 iki neterminuotai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. 2000-10-16 atliktas darbingumo ekspertizės aktas Nr. 2775-76 patvirtina, kad jis yra nedarbingas, jam pripažinta transporto išlaidų kompensacija nuo 2000-10-16 iki visam laikui. Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimas į med. komisiją patvirtina, kad jau 2000 metais S. D. skundėsi ūžimu ausyse. 2014-12-19 bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktas Nr. SP-4728 patvirtina, kad nuo 2014-12-19 iki neterminuotai S. D. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

S. D. medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad ji laikotarpiu nuo 2016-10-14 iki 2016-10-19 gydėsi VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionare, diagnozė – KŠL: stabili KA. Permanentinis priešširdžių virpėjimas. ŠN f.kl.III; laikotarpiu nuo 2017-03-31 iki 2017-05-06, nuo 2017-07-03 iki 2017-05-05 ir nuo 2017-12-04 iki 2018-01-07 gydėsi Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės stacionare bei slaugos skyriuje, diagnozė - koronarinė širdies liga. Blogėjanti stenokardija. Permanentinis priešširdžių virpėjimas su tachisistolija. PAH ll laipsnio. Hipertenzinė kardiopatija. ŠN F kl. 3. Kraujagyslinė demensija su vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimu; lėtinė galvos smegenų išemija; pablogėjimas; stazinis širdies nepakankamumas; lėtinis priešširdžių virpėjimas; stabili krūtinės angina. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr.833 patvirtina, kad S. D. nuo 2018-02-20 iki 2019-02-19 yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Iš Gargždų ligoninės 2017-12-04 išrašo matyti, kad S. D. tuo laikotarpiu jau buvo blogai girdinti, jai yra diagnozuota smegenų encelopatija. Jai buvo atliktos BLESSE'DO demencijos skalės bei protinės būklės mini tyrimas, kuris patvirtino, kad S. D. yra senatvinė demencija, ryškus pažinimo sutrikimas, lėtinė cerebrinė išemija. Nustatyta, kad 2018-02-20 ieškovas G. D. kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl specialiųjų poreikių nustatymo S. D..

Išrašas iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ patvirtina, kad S. D. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties pagrindu dovanojo savo sūnui (ieškovui) G. D. 0,16 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurį ieškovas 2008-07-03 perleido tretiesiems asmenims. Be to, išrašas patvirtina, kad ieškovo vardu buvo įregistruoti 5 žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini) ir vienas žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini).

Išrašas iš atsakovės L. K. banko sąskaitos patvirtina, kad ji 2007-05-10 mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Pamario namas“ 90500 Lt (26210 Eur) už perkamą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, ji 2006-12-19 pervedė į mamos S. D. sąskaitą 90 000 Lt (26 065 Eur).

Nustatyta, kad 2018-06-19 ieškovas G. D. kreipėsi į Klaipėdos rajono 2- ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po mamos S. D. mirties.

Byloje pateikti PERLO mokėjimai patvirtina, kad 2018 metais ieškovas G. D. mokėjo už internetą ir suteiktas ryšio paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Balticum TV“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras“ išduotos sąskaitos patvirtina, kad 2017 metais ieškovas mokėjo už suteiktas paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini).

TEO LT, AB sąskaitos patvirtina, kad 2015 metais S. D. vardu buvo apmokamos sąskaitos už suteiktas TEO paslaugas; 2018 metais buvo mokama už AB „Klaipėdos energija“, AB „Energijos skirstymo operatorius“; AB „Klaipėdos vanduo“ suteiktas paslaugas bei komunalinius mokesčius.

Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro 2018-05-30 liudijimas patvirtina, kad R. V. kreipėsi dėl palikimo priėmimo po motinos S. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), užvesta paveldėjimo byla. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro 2018-06-06 liudijimas patvirtina, kad L. K. kreipėsi dėl palikimo priėmimo po motinos S. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), užvesta paveldėjimo byla.

Nustatyta, kad atsakovės R. V. ir L. K. išsiuntė pranešimą ieškovui G. D. dėl išsikeldinimo iš joms priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini)iki 2019-03-20.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad mirusiosios S. D. vardu yra įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2007-02-23 pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-305/2019, kurį atliko ekspertas Darius Tamošauskas patvirtina, kad nėra duomenų, kad S. D., testamento sudarymo ir testamento pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini).) būtų sirgusi psichikos sutrikimu. Nėra duomenų, kad S. D. testamento sudarymo ir testamento pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)), dėl laikino ar lėtinio psichikos sutrikimo būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Testamento sudarymo ir pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini).) testatorės S. D. vartoti medikamentai, jų tarpe ir medikamentas „Haloperidol“ negalėjo turėti įtakos testatorės veiksmų supratimui bei valdymui, nes haloperidolis skirtas jau po testamento sudarymo ir pasirašymo (2017 metais).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-304/2019, kurį atliko ekspertas Darius Tamošauskas patvirtina, kad nėra duomenų, kad S. D., testamento sudarymo ir testamento pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Nėra duomenų, kad S. D. testamento sudarymo ir testamento pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)), dėl laikino ar lėtinio psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti.

Iš pateiktų ieškovo G. D. fotonuotraukų matyti, kad butas, kuriame jis gyvena yra tvarkingas, neapleistas. AB „Klaipėdos energija“ pateikta pažyma patvirtina, kad už butą, adresu (duomenys neskelbtini) yra 480,75 Eur įsiskolinimas. Pateikti mokėjimo kvitai už 2016-2020 metus patvirtina, kad įsiskolinimą ieškovas moka dalimis kas mėnesį.

Dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, tai grindžia savo veiksmais, būtent tuo, kad po tėvo mirties likusį turtą faktiškai pradėjo valdyti – toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu ir vis dar rūpinasi tėvams nuosavybės teise priklausiusiu turtu, mokėjo ir moka mokesčius, o tėvams priklausiusiame bute gyvena nuo 2010 metų.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Taip pat atsakovės byloje nepaneigė tų aplinkybių, kad po tėvų mirties (S. D. mirė (duomenys neskelbtini), o S. D. mirė (duomenys neskelbtini)) ieškovas G. D. vienas rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, nors ir ne reguliariai, tačiau mokėjo. Atsakovė R. V. patvirtino, kad ji nematė prasmės mokėti už tėvų butą, nes ten negyveno ir butu nesinaudojo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovas G. D., dar tėvui esant gyvam, kartu su juo tvarkė, rūpinosi ir prižiūrėjo tėvams priklausiusį turtą, ši aplinkybė byloje nėra nuginčyta, todėl atsakovių argumentai, kad ieškovo veiksmai atlikti po tėvo mirties vertintini kaip turto tvarkymas kito asmens, motinos S. D.– naudai, yra nepagrįsti.

Ieškovo G. D. pateiktais dokumentais, patvirtinančiais apie mokesčių už suvartotą elektros energiją, vandenį, komunalines paslaugas, AB „Klaipėdos energija“ suteiktas paslaugas, sumokėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų žodiniais paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovas rūpinasi butu, nors ir nereguliariai, tačiau moka mokesčius, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas šiuo turtu rūpinasi kaip šio turto savininkas. Atsakovės teismo posėdžių metu tvirtino, kad ieškovas buto neprižiūri, butas yra apleistas, tačiau, kaip matyti iš ieškovo į bylą pateiktų fotonuotraukų, butas yra tvarkingas, prižiūrėtas. Aplinkybės, kad nuotraukose matyti ginčo šalių tėvų butas, atsakovės neneigė.

Taigi bylos nagrinėjimo metu ieškovo duoti paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tėvo mirties likusį turtą buvo nuoseklūs ir logiški, pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojos parodymais, dėl ko teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Pažymima, kad pirmiau išdėstytais ir išanalizuotais duomenimis, nustatyta, kad ieškovas tęsė tokį patį naudojimąsi butu, jo priežiūrą, kokia buvo pradėta dar iki tėvo mirties. Be to, ieškovui po tėvo mirties atiteko ir asmeniniai tėvo daiktai, o ieškovo pateikti mokėjimo kvitai įrodo, kad, rūpindamasis buto naudojimu, pareiškėjas aktyviai dalyvavo perimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldė ir valdo jį iki šiol.

Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, patvirtinančius, jog po savo tėvo S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), G. D. atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į po tėvo mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą, o būtent rūpinosi ir prižiūrėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei su savo vaiku ir toliau po palikėjo S. D. mirties gyveno ir šiuo metu gyvena tame pačiame bute ir prižiūrį jį (CPK 178, 185 straipsniai), sprendžia, jog ieškovas įrodė aplinkybę, kad po tėvo S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jis priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Atsakovė L. K. priešieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mama S. D. (mirė (duomenys neskelbtini)) po vyro S. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą pagal bendrą sutuoktinių testamentą faktiniu valdymu, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė dėl jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo 68/3167 dalies, kurią pagal bendrą sutuoktinių testamentą valdė iki savo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)S. D. ir S. D. sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, atitinkantį CK 5.43 straipsnio ir 5.45 straipsnio 1 bei 2 dalies, sąlygas, kuriuo visą savo turimą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pergyvenusiam sutuoktiniui. Sutuoktiniai taip pat susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, įpėdinėmis paskiriamos L. K. ir R. V.. Testamentas pasirašytas abiejų testatorių S. D. ir S. D. buvimo vietoje (duomenys neskelbtini).

Bendrasis sutuoktinių testamentas – tai dvišalis sandoris (sutartis), kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas po savo mirties palieka kitam pergyvenusiam sutuoktiniui visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį. Pagal CK penktosios knygos 5 skyriaus nuostatas bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir vienam sutuoktiniui mirus visą jo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.43 straipsnis). Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrojo sutuoktinių testamento institutu siekiama ne tik užtikrinti kiekvienam sutuoktiniui teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą santuokinį turtą, bet ir sudaryti galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties. Pergyvenęs sutuoktinis, kaip ir kiekvienas kitas įpėdinis, turi teisę atsisakyti palikimo, nes tai jau vienašalis sandoris. Atsisakęs palikimo, sutuoktinis praranda teisę į mirusio sutuoktinio turtą, įskaitant pastarojo bendrosios nuosavybės dalį, netenka teisės ir į privalomąją palikimo dalį, o mirusio sutuoktinio turtą paveldi įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.49 straipsnis).

Atsakovė L. K. priešieškinio reikalavimą grindė tuo, kad S. D. stipriai sureagavo į vyro netektį ir ją vyro mirties dieną ištiko koma iš kurios taip ir nepabudusi netrukus taip pat mirė. Įrodinėjo, kad dėl objektyvių priežasčių – kritinės sveikatos būklės mama (S. D.) nespėjo įforminti palikimo priėmimo, tačiau jį priėmė pagal bendrą sutuoktinių te­stamentą faktiniu valdymu, kaip kartu su palikėju gyvenusi ir jį pergyvenusi su­tuoktinė. Teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas G. D. mamos liepimu ir iš mamos pensijos mokėjo mokesčius už butą, neneigė, kad mamos sveikata buvo pagerėjusi, kad brolis G. D. rūpinosi mama, kad parsivežė iš ligoninės. R. V. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino L. K. nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties mamos sveikata labai pablogėjo, tačiau vėliau pagerėjo ir brolis G. D. parsivežė ją į namus ir ja rūpinosi, teigė, kad mama naudojosi po tėvo mirties jiems priklausančiu butu bei jame esančiais daiktais.

G. D. teismo posėdžio metu taip pat iš dalies sutiko su atsakovės L. K. nurodytomis aplinkybėmis, neneigė, kad po tėvo mirties mamos sveikata labai pablogėjo, tačiau teigė, kad mamos sveikata buvo pagerėjusi, jis ja rūpinosi, todėl jeigu ji būtų norėjusi paveldėti palikimą po tėvo mirties pagal bendrą sutuoktinių testamentą, tą ji ir būtų padariusi. Teigė, kad jis rūpinosi mama ir ji jam sakė, kad nori, jog butą paveldėtų visi vaikai. Be to, jeigu mama būtų išreiškusi valią priimti palikimą po tėvo mirties pagal bendrą sutuoktinių testamentą, L. K. ar R. V. būtų atvežusi notarę pas mamą į namus, kad ši galėtų pateikti notarei pareiškimą priimti palikimą po sutuoktinio mirties pagal bendrą sutuoktinių sudarytą testamentą.

Taigi ieškovas ginčija atsakovių L. K. ir R. V. nurodomas aplinkybes, kad faktiniu valdymu pagal bendrą sutuoktinių testamentą palikimą priėmė ir jų mama S. D. (mirusi (duomenys neskelbtini)).

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus duomenis, su ieškovo pozicija sutinka.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad S. D. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Taip pat pirmiau išdėstytais ir išanalizuotais duomenimis nustatyta, kad S. D. jokių aktyvių veiksmų, kad ji pageidauja perimti mirusiajam priklausiusį turtą pagal bendrą sutuoktinių testamentą, ar kitaip įgyvendinti savo teises į jai tenkančią palikimo dalį, neatliko, dėl ko jos veiksmų, kai ji grįžo iš ligoninės ir naudojosi bute esančiais daiktais teismas nevertina kaip palikimo priėmimo.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė L. K., prašydama nustatyti palikimo priėmimo faktą, kitų įrodymų, patvirtinančių, kokių aktyvių veiksmų S. D., susijusių su turto priežiūra ir išlaikymu, ėmėsi per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, nepateikė, todėl teismas daro išvadą, kad byloje esančių duomenų nepakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas yra tos nuomonės, kad S. D., palikimo, atsiradusio po vyro S. D. mirties nepriėmė, nes ji nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, o palikimą po S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti priėmė G. D..

Taigi (duomenys neskelbtini)S. D. ir S. D. sudarytas bendras sutuoktinių testamentas, įpėdinei – S. D. nesikreipus į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ir atsakovei L. K. neįrodžius, kad S. D. per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą, neteko teisinės galios, nes po palikėjo S. D. mirties testamentinis įpėdinis S. D. palikimo nepriėmė. Tokiu atveju teisė priimti palikimą pagal įstatymą atsirado kitiems įpėdiniams, tarp jų ir ieškovui G. D., kuris kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir teismas šį faktą nustatė.

Atsakovė L. K. akcentuojama aplinkybė, kad mama S. D. palikimo neatsisakė, nes nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo atsisakymo, teismui nustačius, kad palikimo nei vienu iš įstatyme – CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytų būdų S. D. nepriėmė, situacijos teisinio vertinimo nekeičia.

Esant pirmiau išdėstytoms ir išanalizuotoms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui, atsakovės L. K. priešieškiniu pareikštas reikalavimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mama S. D. (mirė (duomenys neskelbtini)) po vyro S. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą pagal bendrą sutuoktinių testamentą faktiniu valdymu – atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajono 3-jame notaro biure S. D. ir S. D. sudarytą bendrą sutuoktinių testamentą.

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini)bendrojo sutuoktinių testamento sudarymas ginčijamas dėl S. D. ir S. D. valios nebuvimo, jų negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos, dėl keleto konfliktinių situacijų šeimoje bei atsakovių darymo Stanislovui ir S. D. psichologinio spaudimo. Ieškovas, testatorių sūnus, vadovaudamasis aplinkybe, kad testamentas neatitiko S ir S. D. valios, siekia jį nuginčyti.

Ginčijant testatorių valią CK 1.89 straipsnio pagrindu, ieškovas turi pareigą įrodyti, kad bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu jo tėvai S. D. ir S. D. buvo tokios būsenos, kuri neleido jiems adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Savo argumentams įrodyti ieškovas teismo prašė paskirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

Teismas 2019-04-10 nutartimi paskyrė ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar S. D. ir S. D. testamento pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini) sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu; ar S. D. ir S. D. testamento pasirašymo metu, dėl galimai turėto /-ų psichikos sutrikimo /-ų, psichikos ligos /-ų galėjo visapusiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; ar testamento pasirašymo metu testatorės S. D. vartoti medikamentai, jų tarpe ir medikamentas ,,Haloperidol“ galėjo turėti įtakos / įtakojo testatorės veiksmų supratimą; ar testamento pasirašymo metu testatorės S. D. vartoti medikamentai, jų tarpe ir medikamentas ,,Hariperidolis“ galėjo turėti įtakos / įtakojo testatorės veiksmų t. y. testamento pasirašymo / parašo valdymą. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.85TPK-305/2019, ekspertas davė išvadą, kad nėra duomenų, kad S. D., testamento sudarymo ir testamento pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)) būtų sirgusi psichikos sutrikimu. Nėra duomenų, kad S. D. testamento sudarymo ir testamento pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)), dėl laikino ar lėtinio psichikos sutrikimo būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Testamento sudarymo ir pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)) testatorės S. D. vartoti medikamentai, jų tarpe ir medikamentas „Haloperidol“ negalėjo turėti įtakos testatorės veiksmų supratimui bei valdymui, nes haloperidolis skirtas jau po testamento sudarymo ir pasirašymo (2017 metais). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.85TPK-304/2019, ekspertas davė išvadą, kad nėra duomenų, kad S. D., testamento sudarymo ir testamento pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Nėra duomenų, kad S. D. testamento sudarymo ir testamento pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)), dėl laikino ar lėtinio psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.

Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis.). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys medicininiai duomenys neginčijamai patvirtina faktą, jog S. D. ir S. D. testamento sudarymo dieną tikrai sirgo įvairiomis ir gana sunkios ligomis. S. D. nuo 2014-12-19 neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis sergant Parkinsono liga (4 st.). Nuo 2009 jam buvo diagnozuojami somatiniai ir neurologiniai susirgimai, 2014 metais jam buvo diagnozuotas astenodepresinis sindromas, o 1996-01-27 depresinis sindromas, 1996-02-07 diagnozuota aterosklerotinė encefalopatija, tačiau psichikos sutrikimų neužfiksuota ir nenustatyta. S. D. 2015-05-29 diagnozuota išeminė širdies liga, įtampos krūtinės angina, persistuojantis priešširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas, pirminė arterinė hipertenzija III laipsnio, poliartrozė, liumbalgija osteochondrozės pasekoje, tačiau psichikos sutrikimų neužfiksuota ir nenustatyta. Vaistas „Haloperidolis“ S. D. paskirtas jau po testamento pasirašymo, tai yra 2017-07-04. Senatvinė demencija S. D. nustatyta tik 2018-01-25.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad testatoriai testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jie negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Priešingai, testatorių išrašai iš medicininių dokumentų leidžia konstatuoti, kad testatorių psichiniai gebėjimai nebuvo sutrikę taip, kad jie negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Nėra užfiksuota, kad testatoriai dėl psichikos sutrikimų būtų lankęsi pas psichiatrus. Tiek atsakovės (testatorių dukros), tiek liudytoja S. Š. patvirtino, kad jie nepastebėjo, kad S. ir S. D. testamento sudarymo metu būtų turėję kokių psichinių sutrikimų. Liudytoja patvirtino, kad seneliai buvo šviesaus proto, tik senelis S. D. dėl Parkinsono ligos turėjo judėjimo negalią, tačiau teismas laiko, kad asmens fizinė negalia negali būti pripažįstama aplinkybėmis, leidžiančiomis abejoti asmens gebėjimu suvokti savo veiksmus.

Be to, ieškovas nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kad S. ir S. D. elgesyje buvo požymių, rodančių psichikos sutrikimą, dėl kurio jie negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovas G. D. apie testamento sudarymą žinojo, pats buvo patalpoje, kai notarė atvyko pas juos į namus ir kai testatoriai pasirašė testamentą, tačiau po testamento sudarymo esant testatoriams gyviems, nesikreipė į teismą dėl testatorių veiksnumo apribojimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad testamento sudarymo metu testatorių valia atitiko jų tikrąją valią.

Byloje taip pat nekilo abejonių dėl notarės pareigų tinkamo atlikimo, notarė Loreta Mėčienė teismo posėdžio patvirtino, kad atvykusi pas testatorius į namus nepastebėjo, kad S. D. ir S. D. turėtų kokių psichinių sveikatos sutrikimų. Ji patvirtino, kad testatoriai netgi išreiškė valią pakeisti pirminį testamentą, o tai įrodo, kad testatoriai buvo veiksnūs testamento sudarymo dieną ir suprato savo veiksmų pasekmes.

Tai, kad S. D. ir S. D. testamento sudarymo dieną galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti patvirtina eksperto išvada.

Itin reikšminga šio ginčo kontekste aplinkybe teismas laiko tai, jog testamentą pasirašė patys testatoriai notaro akivaizdoje, parašyti vardai ir pavardės, parašai, pasirašyta tinkamoje vietoje, kas taip pat leidžia teismui tikėti ginčo testamento pasirašymo momentu testatorių sąmoninga ir socialiai orientuota būkle. Daryti priešingas išvadas nėra jokio pagrindo, nes byloje nėra įrodymų, kad testatoriaus valia buvo kitokia, negu išreikšta testamente.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalį, CK 5.18 straipsnio 1 dalį, įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentą yra leidžiamas ir net jų dalyvavimas, įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą savaime nereiškia nesąžiningumo ar apgaulės, prievartos naudojimo testatoriaus atžvilgiu bei neturi įtakos testamento galiojimui. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovės surado notarą, o liudytoja S. Š. (anūkė) atvežė notarą pas testatorius į namus, nesudaro jokio pagrindo abejoti testamento sudarymo procedūros atlikimu ar testatorių galimybe (duomenys neskelbtini)laisva valia nurodyti ginčijamo testamento turinį. Nagrinėjamu atveju ieškovas, tvirtindamas, jog atsakovės

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, daro išvadą, kad testatoriai S. D. ir S. D. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuoti, patys suformavo savo valią bei ją išreiškė, jų valia išreikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka. Dėl to teismas yra tos nuomonės, kad ieškovas neįrodė, jog S. D. ir S. D. sudarydami testamentą buvo tokios psichinės būklės, kurioje negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl ieškovo ieškinys atsakovams dėl testamento nuginčijimo, atmestinas.

Be to, teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas G. D. po S. D., gimusio (duomenys neskelbtini)mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs palikimą valdyti, ir teismui atmetus priešieškinio reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D. po vyro S. D. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą pagal bendrą sutuoktinių testamentą faktiniu valdymu, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, (duomenys neskelbtini)sutuoktinių sudarytas bendras testamentas netenka teisinės galios, nes mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto, o kita pusė, mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis (CK 3.117 straipsnio 4 dalis, CK 5.49 straipsnis).

Dėl reikalavimo iškeldinti atsakovą G. D. ir visus kartu su juo gyvenančius asmenis su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena savavališkai, tai yra neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. CK 6.612 straipsnis aiškiai numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, tai yra įsikėlę į ją be nuomos, panaudos ar kitos panašios sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Pareiškęs reikalavimą iškeldinti asmenį iš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, savininkas privalo įrodyti, kad iškeldintinas asmuo neturi jokio teisinio pagrindo naudotis patalpomis, o iškeldintinas asmuo nepateikia teismui įrodymų, kad tokį pagrindą jis vis dėl to turi.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio priešieškiniu prašoma iškeldinti atsakovą G. D., nuosavybės teise yra įregistruotas S. D. vardu. Nei ieškovėms L. K., nei R. V., nei atsakovui G. D. paveldėjimo liudijimai nėra išduoti.

Atsakovės L. K. ir R. V. savo reikalavimą iškeldinti ieškovą G. D. grindė tuo, kad jų tėvai S. D. ir S. D. bendru sutuoktiniu testamentu visą turtą po mirties paliko joms. Jos palikimą, atsiradusi pagal testamentą priėmė, jos yra nurodyto nekilnojamojo turto savininkės (bendrasavininkės), o G. D. neteisėtai gyvena joms priklausančiame bute, jų nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. G. D. pranešimu įspėtas dėl išsikeldinimo iš patalpų, pranešimą jis gavo 2019-03-12, tačiau iš gyvenamųjų patalpų neišsikėlė.

Ieškovas G. D. su priešieškinio reikalavimu dėl iškeldinimo visiškai nesutiko. Nesutiko su L. K. ir R. V. nurodytomis aplinkybėmis, kad jos yra buto (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, nes nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas butui, adresu (duomenys neskelbtini), nėra išduotas nei atsakovėms, nei jam. Jis bute gyvena ir juo naudojasi nuo 2010 m. Po tėvų mirties butą prižiūri, moka mokesčius vienas. Atsakovės buto išlaikymu ir priežiūra nesirūpina.

Teismas laiko pagrįstais ieškovo G. D. išsakytus argumentus, kad nuosavybės teisė į palikimą nėra įregistruota, nes butas tebėra registruotas mirusiosios S. D. vardu. Nors byloje pateikti įrodymai ir patvirtina, kad L. K. ir R. V. po motinos S. D. mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau nuosavybės teisė į butą joms nėra įregistruota, paveldėjimo byla yra sustabdyta ieškovui pareiškus ieškinį dėl testamento nuginčijimo ir juridinio fakto nustatymo.

Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės L. K. ir R. V. nėra ginčo buto savininkės, nuosavybės teisė į butą joms nėra įregistruota, be to, teismas tenkino ieškovo G. D. ieškinio reikalavimą pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu priėmė palikimą atsiradusį po tėvo S. D. mirties, todėl jis taip pat įgijo teisę į palikimą atsiradusį po tėvo mirties, tai yra į dalį ginčo buto. Todėl, pripažinus ieškovo G. D. prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, teismas plačiau dėl ieškovo G. D. iškeldinimo iš ginčo buto nepasisako ir šį priešieškinio reikalavimą taip pat atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl baudos už nesąžiningai pareikštą priešieškinį dėl iškeldinimo.

Ieškovas prašo už atsakovių R. V. ir L. K. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningai pažeidžiant proceso ekonomiškumo principą už nesąžiningai pareikštą priešieškinį dėl iškeldinimo, skirti joms 2000 Eur baudą, 50 proc. baudos pervedant jam. ieškovo teigimu, atsakovės piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes pareiškė nesąžiningą priešieškinį, jis taip pat yra teisėtas ginčo buto paveldėtojas.

Teismas šį ieškovo reikalavimą atmeta, nes nėra pagrindo konstatuoti atsakovių L. K. ir R. V. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Kreipimasis į teismą dėl, ieškovo nuomone, pažeistų teisių gynybos negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o kiti atsakovių nurodyti veiksmai – tai yra paveldėjimo bylos užvedimas siekiant paveldėti atsiradusį palikimą po tėvų mirties pagal bendrą sutuoktinių testamentą – susiję su šalių tarpusavio santykiais ir ginčo dalyku, o ne su naudojimusi procesinėmis teisėmis. Dėl šių atsakovių veiksmų buvo pasisakyta nagrinėjant atsakovių argumentus dėl ginčo esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui G. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant valstybės lėšomis 100 procentų išlaidų. Pateikta pažyma patvirtina, kad valstybė patyrė 1240 Eur išlaidų, kurias sudaro 457 Eur išlaidos advokatei ir 783 Eur už ekspertizę.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. K. civilinės bylos nagrinėjimo metu patyrė 1952,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1840 Eur už teisinę pagalbą ir 112,50 Eur žyminis mokestis), o atsakovė R. V. patyrė 1038 Eur bylinėjimosi išlaidų (1000 Eur už teisinę pagalbą ir 38 Eur žyminis mokestis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo G. D. patikslintas ieškinys buvo patenkintas 50 procentų, iš atsakovių L. K. ir R. V. valstybės naudai už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisiamos 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 620 Eur, iš kiekvienos po 310 Eur. Taip pat iš atsakovių priteistinas 50 proc. žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, tai yra (75 + 38 = 113; 113 / 2 = 56.5 Eur), iš kiekvienos po 28,25 Eur.

Atsakovių priešieškinius atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Teismas 2020 m. kovo 3 d. protokoline nutartimi įpareigojo ieškovą sumokėti 50 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą dėl eksperto kelionės išlaidų, atvykstant į teismo posėdį užtikrinimo. Kadangi kiti proceso dalyviai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai, juridinio asmens kodas 125817744, iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintinas 2020 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu (mokėtojas Lietuvos Respublikos Finansų ministerija) įmokėtas 50 Eur užstatas už eksperto kelionės išlaidas.

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 58,40 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas 50 procentų, tai 29,20 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių po 14,60 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Sprendimui įsiteisėjus 2018 m. birželio 25 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 428-430 straipsniais, 259- 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškovo G. D. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas G. D., gimęs (duomenys neskelbtini) po S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovių L. K. ir R. V. priešieškinius atmesti.

Priteisti iš atsakovių L. K. ir R. V. po 352,85 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų (po 310 Eur už antrinę teisinę pagalbą, po 28,25 Eur žyminio mokesčio ir po 14,60 Eur (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai. Informuoti atsakoves, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, už antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas 5630, o už žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimą įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Grąžinti Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai, juridinio asmens kodas 125817744, iš Klaipėdos apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų, įmokėtų mokėtojos Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2020 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo paskirtyje nurodyta „E2-44-1071/20 UŽ EKSPERT.KEL“, įmokėtą 50 Eur užstatą už eksperto kelionės išlaidas, pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui.

Sprendimui įsiteisėjus 2018 m. birželio 25 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.