Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių L. K., R. V. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. D. patikslintą ieškinį atsakovėms L. K. ir R. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro notarė L. M., Klaipėdos rajono antrojo notaro biuro notarė N. B., valstybės įmonė Turto bankas, ir pagal atsakovės L. K. priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. V., Klaipėdos rajono antrojo notarų biuro notarė N. B., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 6 d. Klaipėdos rajono 3-ajame notaro biure S. D. ir S. D. sudarytą bendrą sutuoktinių testamentą; išreikalauti iš Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės S. D. ir S. D. ligos istorijas; paskirti S. D. ir S. D. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios metu būtų atsakyta į klausimą, ar 2016 m. balandžio 6 d. ginčijamo testamento sudarymo metu S. D. ir S. D. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą.

2. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai einančio teisėjo Egidijaus Mickevičiaus 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi ši civilinė byla sujungta su kita Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėta civiline byla Nr. e2YT-3340-1025/2019 pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. V., G. D., Klaipėdos rajono antrojo notarų biuro notarė N. B., VĮ Turto bankas, ir civilinė byla perduota toliau nagrinėti teisėjui V. P.. Teismas šį pareiškimą laiko atsakovės L. K. priešieškiniu, o suinteresuotus asmenius trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

3. 2019 m. kovo 25 d. teisme buvo gautas ieškovo G. D. prašymas dėl teismo pomirtinės psichiatrijos ekspertizės skyrimo S. D. ir S. D., ekspertizę pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams; skyrus pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, išreikalauti visus pomirtinei psichiatrijos ekspertizei atlikti reikiamus medicininius S. D. ir S. D. dokumentus iš gydymo įstaigų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovo G. D. prašymą skirti teismo pomirtinę psichiatrijos ekspertizę tenkino ir paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, ją pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. Išreikalavo S. D. ir S. D. medicininius dokumentus iš šių gydymo įstaigų: Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės, Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro, Gargždų psichikos sveikatos centro, Klaipėdos universitetinės ligoninės, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos 3-ojo teritorinio skyriaus. Civilinę bylą sustabdė, iki bus atlikta ekspertizė.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5.1. Nurodė, kad, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ir įvertinus ieškovo dėstomus argumentus dėl ekspertizės skyrimo, yra būtinas išsamus ekspertinis testatorių psichikos būsenos ginčo sandorio sudarymo metu tyrimas. Teigia, jog atsižvelgiant į ieškovo nurodomas aplinkybes, kad palikėjų S. D. ir S. D. testamentas galbūt neatitiko tikrosios palikėjų valios, ir ieškovo turimus ir kartu su ieškiniu pateiktus palikėjų medicininius duomenis, rodančius galimą S. D. ir S. D. psichikos sveikatos sutrikimą, skirtina teismo pomirtinė psichiatrijos ekspertizė.

5.2. Nurodė, kad civilinė byla sustabdytina, iki bus atlikta teismo pomirtinė psichiatrijos ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas (CPK 164 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 166 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja R. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo.

7.1. Nurodė, kad, sustabdžius bylą iki ekspertizės atlikimo, gautos ekspertizės išvados bus neišsamios, kadangi byloje dėl testamento sudarymo nėra apklausti proceso dalyviai, nėra apklausta Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarė L. M., tvirtinusi ginčijamą sutuoktinių testamentą. Mano, jog jos duoti parodymai ekspertizei atlikti neabejotinai svarbūs, kadangi notaras, tvirtinantis testamentą ir sprendžiantis apie testatorių tikrąją valią, gali pateikti bylai ir ekspertizei svarbias su testamento sudarymu susijusias aplinkybes – kokia buvo testatorių sveikatos būklė, kaip jie reagavo į aplinką, ar jų dėstomos mintys buvo nuoseklios, ar jie iki pasirašydami testamentą diskutavo, ar išreiškė poziciją, dėl ko jie nori sudaryti testamentą ir pan.

7.2. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės suponuoja, kad vien pagal medicininius dokumentus atliktos ekspertizės išvados bus neišsamios ir deklaratyvios. O procese išklausius šalių ir trečiųjų asmenų duotus paaiškinimus neabejotinai kils poreikis skirti pakartotinę ekspertizę, o tai neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų. Mano, kad dėl šių aplinkybių, paskyrus pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, tikslingas tolesnis bylos nagrinėjimas, apklausiant proceso dalyvius dėl aplinkybių, susijusių su testamento sudarymu.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas G. D. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės R. V. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9.1. Nurodė, kad atsakovės argumentai patvirtina, kad atsakovė skundžia ne nutarties dalį dėl bylos sustabdymo, o iš esmės skundžia nutarties dalį dėl ekspertizės paskyrimo. Teigia, jog ne tik šie, bet ir kiti atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai iš esmės patvirtina, kad atsakovė nesutinka su paskirta ekspertize, o ne su civilinės bylos sustabdymu.

9.2. Nurodė, kad teismas specialiųjų medicinos žinių neturi, todėl akivaizdu, kad sprendžiant klausimą dėl testatorių veiksnumo testamento sudarymo metu šioje byloje buvo būtina ekspertizė.

9.3. Teigia, jog ekspertų išvada yra vienas iš įrodymų byloje, todėl įstatymų leidėjas nesuteikė procesinės teisės šalims atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria yra paskirta ekspertizė, kadangi tokio pobūdžio nutartis yra susijusi su įrodymų rinkimu, o tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

10. Atskiruoju skundu pareiškėja L. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos Nr. e2-306-1071/2019 sustabdymo ir klausimą dėl bylos stabdymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11.1. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sustabdė bylą jos dar net nepradėjęs nagrinėti. Teigia, jog nors teismas bylą sustabdė ir todėl joje negali būti atliekami jokie procesiniai veiksmai, tačiau teismas nustatė terminą atsiliepimams pateikti. Mano, kad bylos sustabdymas dėl paskirtos ekspertizės yra nepagrįstas, formalus ir nesavalaikis, kadangi net ir paskyrus šioje byloje ekspertizę galima nagrinėti bylą, siekiant surinkti ir ištirti kitus įmanomus ir būtinus įrodymus, pavyzdžiui, apklausti proceso dalyvius, kurių parodymai yra būtini tinkamai atlikti ekspertizę.

11.2. Nurodė, kad eksperto išvada yra tik viena iš įrodymų rūšių, kurią teismas tiria ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl mano, jog eksperto išvados gavimas, nesant kitų įrodymų, neturi ir negali turėti jokios išankstinės prioritetinės įrodomosios reikšmės ar didesnės galios palyginti su kitais įrodymais, nes CPK to nenumato.

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas G. D. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės L. K. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13.1. Nurodė, kad ieškovas naudodamasis CPK 42 straipsnyje suteikta teise rinkti įrodymus, pateikti prašymus, CPK 178 straipsnyje įtvirtinta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, teismui pateikė prašymą skirti pomirtinę psichiatrijos ekspertizę S. D. ir S. D.. Teigia, jog apie pateiktą prašymą skirti pomirtinę psichiatrijos ekspertizę teismas informavo abi atsakoves. Atsakovėms buvo sudaryta galimybė išsakyti savo nuomonę dėl ekspertizės paskyrimo ir pateikti klausimus ekspertui, tačiau teise pateikti klausimus ekspertui atsakovės nepasinaudojo.

13.2. Ieškovo nuomone, teismas, paskirdamas ekspertizę ir sustabdydamas bylą, nepažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo. Teigia, kad CPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Mano, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas būtų pažeistas, jei ekspertizė būtų paskirta ne iš karto, o bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirieji skundai netenkintini.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2-306-1071/2019, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne bylą stabdyti.

17. Pagal CPK 164 straipsnio 2 punktą, teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai paskiria ekspertizę. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo paskirta S. D. ir S. D. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuria siekiama išsiaiškinti, ar 2016 m. balandžio 6 d. ginčijamo testamento sudarymo metu S. D. ir S. D. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

18. Kvestionuodamos skundžiamos nutarties dalį dėl bylos sustabdymo, apeliantės teigia, kad teismas ne laiku sustabdė bylos nagrinėjimą, nes būtina atlikti kitus procesinius veiksmus, kurių bylą sustabdžius atlikti negalima: apklausti proceso dalyvius bei liudytojus. Apeliančių teigimu, neatlikus anksčiau nurodytų procesinių veiksmų, ekspertizės išvada nebus išsami ir kils būtinybė atlikti pakartotinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirųjų skundų argumentais. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, jog byloje sprendžiamas klausimas dėl S. D. ir S. D. sudaryto bendro sutuoktinių testamento pripažinimo negaliojančiu, kadangi, ieškovo nuomone, S. D. ir S. D. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės paskyrimas padės ne tik išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes, bet ir leis teismui tinkamai atlikti proceso dalyvių bei liudytojų apklausas, todėl pripažintina, kad, neatlikus pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės, byla negali būti nagrinėjama teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gavus ekspertizės išvadas ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, būtų užtikrintas kokybiškas ir efektyvus visų reikšmingų bylai aplinkybių išsiaiškinimas, tiriant įrodymus būtų koncentruojamasi į bylos esmę. Nesustabdžius bylos nagrinėjimo, galima situacija, kai teismui, ištyrus rašytinius įrodymus, apklausus liudytojus, gautos ekspertizės išvadų pagrindu tektų iš naujo atlikti procesinius veiksmus, kas nesuderinama su teismo proceso koncentruotumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindo, teisingai įvertino šio instituto taikymo išimtinumą bei ekspertizės išvadų gavimo reikšmę teisingam šalių ginčo išnagrinėjimui, kuris yra prioritetinis CPK tikslas, palyginti su proceso operatyvumu.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirųjų skundų turinius, konstatuoja, jog apeliantės L. K. bei R. V. nors ir neskundžia nutarties dalies dėl ekspertizės paskyrimo, tačiau gana plačiai pasisako dėl jos netikslingumo ir išreiškė poziciją, kad ekspertizė šioje proceso stadijoje nėra tikslinga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK nenumato galimybės apskųsti teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo, todėl anksčiau paminėto apeliančių argumento nevertina ir dėl jo nepasisako (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.