- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1093-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. L. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei A. L. dėl atgręžtinio reikalavimo įvykdyti solidarią prievolę, tretieji asmenys Luminor Bank, AS, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 2 d. priimtu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. L. 9026,46 Eur sumą atgręžtinio reikalavimo teisės pagrindu ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 patvirtino A. L. ir A. L. taikos sutartį, kuria A. L. įsipareigojo padengti ½ dalį A. L. nuo 2016 m. sausio 1 d. sumokėtų kredito įmokų pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. 2300-2015-107716. Teigia, kad ieškovas visiškai atsiskaitė su kreditoriumi, iš viso sumokėjo 18 052,92 Eur, todėl mano, kad įgijo reikalavimo teisę į atsakovę.
Atsiliepimas
2. Atsakovė 2020 m. balandžio 28 d. priimtu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kiek turėjo sumokėti pagal vartojimo kreditą įmokų iki 2016 m. sausio 1 d. ir kiek faktiškai sumokėjo. Kreditorius Luminor Bank (kredito davėjas) 2018 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. L. dėl skolos pagal vartojimo kredito sutartį priteisimo. Kreditorius, žinodamas ir neprieštaravęs, kad prievolė pagal vartojimo kredito sutartį yra A. L. ir A. L. solidari prievolė, pareiškė reikalavimą tik vienam skolininkui A. L Taip pat taikos sutartį pasirašė tik su vienu skolininku. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10514-328/2018 patvirtinta taikos sutartis, kuria A. L. pripažino savo atsakomybę, kilusią iš kredito sutarties Nr. 2300-2015-107716, sutiko su kreditoriaus reikalavimu dėl 10685,34 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 403,78 Eur nesumokėtų palūkanų, 998,02 delspinigių, 11,50 procentų metinių palūkanų nuo 10685,34 Eur negrąžinto kredito, 5 procentų palūkanų nuo visos 12087,14 Eur skolos. Taip pat pripažino savo atsakomybę ir dėl 873,50 Eur, kurią sudaro 726 Eur advokato išlaidos, 70 Eur vykdymo išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir 77,50 Eur (25 proc.) žyminio mokesčio. Nei kreditorius, nei A. L. A. L. apie šį procesą neinformavo, taikos sutartį pasirašė nesant kito skolininko sutikimo. Tai duoda pagrindą teigti, kad atsakovė negali prisiimti ieškovo įsipareigojimo pagal taikos sutartį, nes taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią. Kreditoriaus ir A. L. elgesys, sprendžiant vartojimo kredito grąžinimo klausimą liudija, kad kreditorius atleido skolininkę A. L. nuo skolos grąžinimo. A. L. su tokia pozicija sutiko ir prisiėmė visišką skolos grąžinimo naštą. Pagal CK 6.14 str. 1 d. teismo sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš solidarių bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams. Šis straipsnis numato privalomą procesinį bendrininkavimą solidariosios prievolės atveju, todėl solidariosios atsakomybės atveju teismas gali tvirtinti tik tokią taikos sutartį, kuri sudaryta su abiem solidariais bendraskoliais. Iš kitos pusės teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ją pasirašiusioms šalims. Pagal CK 6.129 str., prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo. UAB „Intrum Lietuva“ pagal 2019 m. sausio 15 d. reikalavimų perleidimo sutartį įgijo iš pradinio kreditoriaus Luminor Bank, AS reikalavimo teisę į A. L. vardu susidariusį įsiskolinimą. Ieškovas A. L. naujam kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ pagal vartojimo kredito sutartį sumokėjo 18052,92 Eur įsiskolinimą. Tačiau pagal 2018 m. rugsėjo 19 d. taikos sutartį turėjo sumokėti 12087,14 Eur skolos, 5 procentų procesines palūkanas nuo šios sumos ir 873,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal vartojimo kredito sutarties 16 p. bendra kredito gavėjo (ieškovo) mokėtina suma – 16258,26 Eur. Pradinis kreditorius neinformavo naujo kreditoriaus apie A. L. ir A. L. solidariąją atsakomybę, neperdavė jam teismo patvirtintos nutarties, ir tokiu būdu atleido A. L. nuo skolos mokėjimo. Atsakovei A. L. apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą tapo žinoma iš civilinės bylos Nr. e2-10514-328/2018, tačiau jokie duomenys apie šios sutarties sąlygas jai nėra žinomi. Atsakovė neatmeta galimybės, kad reikalavimo perleidimo sutartimis pradinis kreditorius išreiškė savo valią atleisti A. L. nuo turtinės prievolės įvykdymo.
3. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateiktu atsiliepimu prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismui. Nurodė, kad A. L. pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. 2300-2015-107716 iš viso yra atlikęs įmokų už 18052,92 Eur sumą, iš kurių padengta 12000,00 Eur skola, 2875,76 Eur palūkanų, 1344,30 Eur delspinigių, 873,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, 959,36 Eur procesinių palūkanų. Atsiliepimo parengimo dienai skola yra sumokėta visiškai. UAB „Intrum Lietuva“ pretenzijų pagal kreditavimo sutartį Nr. 2300-2015-107716 A. L. neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės A. L. 7200,10 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 7200,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 590 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. L.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai argumentai:
4.1. Iki taikos sutarties sudarymo ieškovo prievolė kreditoriui pagal 2015 . spalio 30 d. kreditavimo sutartį buvo asmeninė A. L. prievolė. Taikos sutartimi A. L., iki tol nebuvusios skolininke pagal kredito sutartį, iniciatyva (t. y. be kreditoriaus iniciatyvos) prievolė šalių tarpusavio santykiuose pakeista iš asmeninės į solidarią, t. y. šalių tarpusavio susitarimu prievolė kreditoriui tapo solidaria jų, kaip jungtinės veiklos dalyvių, prievole.
4.2. Atsakovės argumentai, kad kreditorius ir ieškovas ją atleido nuo prievolės, yra nepagrįsti ir atmestini.
4.3. Netinkamas prievolių, kylančių ir sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. A. L. nevykdė arba netinkamai vykdė kredito sutartį, dėl to kredito sutartis buvo nutraukta, priskaičiuota delspinigių, patirtos kitos papildomos bei bylinėjimosi išlaidos. Pasekmės kilusios dėl A. L. netinkamo prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tenka jam pačiam ir nepatenka į taikos sutartimi, kuria grindžiamas ieškinys, ½ dalį nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2015 . spalio 30 d. kreditavimo sutartį sumokėtų kredito įmokų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui arba vadovaujantis CPK 326 str. 1 d. 2 p. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Pagrindiniai skundo argumentai:
5.1. Nagrinėjamos bylos kontekste atsakovė mano, kad buvo pagrindas jos priešieškinį nagrinėti su ieškovo ieškiniu ir taikyti vienarūšių reikalavimų įskaitymą.
5.2. Ši byla teisminga Vilniaus apylinkės teismui arba Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
5.3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. e2- 10514-328/2018 priėmė 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą A. L. materialiųjų teisių ar pareigų.
5.4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-10514-328/2018, patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp Luminor Bank AS skyriaus ir A. L.. Kadangi A. L. nebuvo šios taikos sutarties šalimi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. patvirtinta taikos sutartis neįgijo atsakovei res judicata galios.
5.5. UAB „Intrum Lietuva“ 2019 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į A. L. vardu susidariusį įsiskolinimą, tačiau byloje nėra šios reikalavimo perleidimo sutarties ir nėra žinoma apie joje galimai paslėptas nuostatas.
5.6. Atsakovės manymu, pradinio kreditoriaus ir skolininko (ieškovo) tarpusavio susitarimu skolininkų solidarioji piniginė prievolė pagal kredito sutartį transformavosi į ieškovo asmeninę atsakomybę ir tokiu būdu atleido atsakovę nuo bet kokios piniginės prievolės įvykdymo pradiniams kreditoriams bei ieškovui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas priešieškinį byloje pateikė po to, kai pirmasis teismo posėdis buvo atidėtas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priešieškinio nepriimti, nes tai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių priešieškinis nebuvo pateiktas anksčiau, nenustatyta.
6.2. Bylos teismingumo klausimas jau buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi.
6.3. Solidarioji A. L. prievolė yra kildinama ne iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10514-328/2018, o iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtintos tarp A. L. ir A. L. sudarytos taikos sutarties teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. ir AB Luminor Bank (anksčiau AB DNB bankas) 2015 m. spalio 30 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2300-2015-107716, prievolės pobūdis – asmeninė ieškovo prievolė. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. gruodžio 21 d., civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 patvirtinta ieškovės A. L., atsakovo A. L. ir atsakovės Z. T. 2017 m. lapkričio 30 d. sudaryta taikos sutartis. Taikos sutarties šalys, be kitko, sutarė, kad A. L. ir A. L. susitaria ir patvirtina, kad prievolė AB Luminor Bank (anksčiau AB DNB bankas) pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. 2300-2015-107716 dėl 12000 Eur kredito yra jų solidarioji prievolė kreditoriui (taikos sutarties 3 punktas); A. L. įsipareigoja padengti ½ dalį atsakovo A. L. nuo 2016 m. sausio 1 d. sumokėtų kredito įmokų pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. 2300-2015-107716.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pradinio kreditoriaus (banko) ir skolininko (ieškovo) tarpusavio susitarimu skolininkų solidarioji piniginė prievolė pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį transformavosi į ieškovo asmeninę atsakomybę ir tokiu būdu atleido atsakovę nuo bet kokios piniginės prievolės įvykdymo pradiniams kreditoriams bei ieškovui. Šiuo aspektu kolegija pirmiausia pažymi, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, be kitko, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju nors apeliantė ir nurodo, kad jos solidarioji piniginė prievolė pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį transformavosi į ieškovo asmeninę atsakomybę, tačiau kokiu teisiniu pagrindu bei kokiomis teisės normomis reiktų vadovautis, nenurodo, motyvuotu teisiniu argumentavimu nepagrindžia.
11. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilygsta teismo sprendimo galiai, nes, ją patvirtinus, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, toks pats ieškinys negali būti pareiškiamas, teismas tokį ieškinį atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2016). Kaip jau minėta, Klaipėdos apylinkės teismo (anksčiau Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi buvo sutarta, kad A. L. ir A. L. prievolė AB Luminor Bank (anksčiau AB DNB bankas) pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. 2300-2015-107716 dėl 12000 Eur kredito yra jų solidarioji prievolė (taikos sutarties 3 punktas). Taigi, priešingai, negu nurodo apeliantė, taikos sutartis jos šalims turi res judicata galią.
12. Kitas aspektas tas, kad kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2011, Nr. 3K-3-181-313/2018 ir kt.). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018 ). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018 ).
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei teisinį reglamentavimą nusprendžia, kad ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis atsiskaitinėjo su kreditoriumi, įvykdydamas prievolę pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį, kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ (Luminor Bank, AS teisių pagal kredito sutartį perėmėja) patvirtino, kad 2015 m. spalio 30 d. kredito sutartis įvykdyta, dėl to konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti atsakovės (buvusios sutuoktinės, bendraskolės) grąžinti jam pinigines lėšas (dalį lėšų), sumokėtas, grąžinant nurodytą paskolą ( CK 6.9 str. 1 d., 6.114 str. 3 p.). Atsižvelgdama į tai, kad apeliantė neginčija ieškovui priteistos sumos dydžio, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, kolegija plačiau apie ieškovui priteistą sumą nepasisako.
14. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai jos pareikštą priešieškinį teismas atsisakė priimti, mano, kad buvo pagrindas jos priešieškinį nagrinėti su ieškovo ieškiniu ir taikyti vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Kolegija pažymi, jog CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, taigi CPK nenumato galimybės tokio pobūdžio nutartis skųsti apeliacine tvarka. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama būtent dėl to, kad taip neužkertamas kelias pareikšti reikalavimus atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, šiuo atveju nėra pažeidžiama jos teisė kreiptis į teismą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti atsakovo priešieškinį apeliantės nurodytais motyvais apeliaciniame procese šios bylos teisiniam rezultatui neturi įtakos ir dėl jos motyvų plačiau nepasisakytina.
15. Apeliantės nuomone, ši byla teisminga Vilniaus apylinkės teismui arba Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Atsakant į šį argumentą pastebėtina, kad teismingumo klausimas išsprendžiamas priimant ieškinį (CPK 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas), Dera pastebėti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-316-642/2020, išnagrinėjus ieškovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties, minėta nutartis buvo panaikinta ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės nurodant, kad atsakovės prievolė padengti dalį ieškovo sumokėtų kredito įmokų kyla Lietuvoje, todėl ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Taigi, spręstina, kad ieškinio teismingumo klausimas yra išspręstas, dėl to aiškintis šias aplinkybes iš naujo nėra pagrindo.
16. Apeliantės vertinimu, civilinėje byloje Nr. e2-10514-328/2018 priimti procesiniai sprendimai bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp Luminor Bank AS skyriaus ir A. L.. neįgijo atsakovei res judicata galios, kadangi A. L. nebuvo šios taikos sutarties šalimi. Pabrėžtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-10514-328/2018 priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, dėl to motyvai dėl apeliantės nedalyvavimo minėtoje byloje neturi teisinės reikšmės šioje civilinėje byloje. Akcentuotina, kad šios bylos dalykas ir ieškovo prašymas kilęs / susijęs su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 apeliantės prisiimtais įsipareigojimais, o ne su civilinėje byloje Nr. e2-10514-328/2018 priimtais procesiniais sprendimais. Dėl šių priežasčių apeliantės argumentas nepagrįstas.
17. UAB „Intrum Lietuva“ ir Luminor Bank AS skyriaus 2019 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir jos nuostatos taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pasikartotina, kad apeliantės prievolė kildinama iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017, o ne UAB „Intrum Lietuva“ ir Luminor Bank AS skyriaus 2019 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Dėl to šis argumentas nepagrįstas.
18. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliantės apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys).
21. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš apeliantės priteisti 500 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovui A. L. priteisti iš atsakovės A. L. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.