Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-182-643/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-30
Bylos Nr.: e2A-182-643/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16729-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas: ERGO Versicherung AG
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“

Kategorijos

2.1.2.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-182-643/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16729-2022-0Procesinio sprendimo kategorija:2.1.2.4.1.4; 3.1.7.1.1; (S) 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.1.2; 3.2.4.9.3.3;3.2.4.11; 3.3.1.14.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 30d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), E. S. ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ERGO Versicherung AG apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei ERGO Versicherung AG, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. D., C. M. V., AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, UAB ,,Translogistics24“, ,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurocargo24“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2943,33 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovės turimais duomenimis 2022 m. sausio 17 d. Austrijoje, vietovėje (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino prie vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prijungtą ieškovės puspriekabę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja nesilaikė saugaus greičio ir atstumo nuo ieškovės puspriekabės, todėl nespėjo sustabdyti savo valdomo automobilio ir atsitrenkė į kairę galinę puspriekabės pusę ir ją apgadino. Po įvykio buvo iškviesta policija. Buvo užpildyta eismo įvykio pažyma. Pažymoje nurodyta, kad automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja važiavo 105 km/h greičiu su pastovaus greičio palaikymo sistema, dešine eismo juosta. Ieškovės puspriekabei padarytos žalos dydis nurodytas remonto darbų sąmatoje Nr. 21153413 ir sudaro 2277,72 Eur (be PVM), o puspriekabei padaryti sugadinimai fiksuoti nuotraukose ir policijos pažymoje. Dėl sugadinimų puspriekabė 3 dienas nebuvo naudojama tiesioginei veiklai vykdyti, todėl ieškovė negavo 665,61 Eur pajamų už tris dienas. Ši suma apskaičiuota remiantis ieškovės pelno (nuostolių) ataskaita. Ieškovei iš viešai prieinamos informacijos žinoma, jog transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė 2022 m. sausio 17 d. buvo apdrausta Austrijos draudimo bendrovėje ERGO Versicherung. Ieškovės 2022 m. vasario 1 d. pretenziją atsakovė atmetė, nurodžiusi, jog dėl eismo įvykio nėra kaltas automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo. Ieškovė pateikė 2022 m. sausio 17 d. eismo įvykio vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad ieškovės vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo apie 16 km/h greičiu, o automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), greitis buvo 105 km/h ir jis važiavo dešine eismo juosta, nesilaikydamas saugaus greičio ir atstumo nuo kitų važiuojančių transporto priemonių, ir atsitrenkė į ieškovės puspriekabę. Ieškovės nuomone, atsakovės draustą automobilį vairavęs asmuo pažeidė Austrijos Kelių eismo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią transporto priemonės vairuotojas privalo pritaikyti važiavimo greitį prie susiklosčiusių aplinkybių ar kelių eismo ženklų skelbiamų aplinkybių, ypač prie kelio, eismo ir matomumo sąlygų, taip pat transporto priemonės ir krovinio savybių. Jis taip pat neturi važiuoti taip greitai, kad padarytų žalą kitiems eismo dalyviams ar sužalotų prie kelio esantį turtą ar sužalotų gyvulius, jeigu to galima išvengti. Paaiškino, kad 2022 m. sausio 17 d. ieškovė buvo puspriekabės naudotoja, o jos savininkas buvo UAB OP Finance (buvęs pavadinimas – UAB „PohjolaFinance“). UAB OP Financeyra davusi rašytinį sutikimą, kuriuo sutinka, kad draudimo išmoka būtų mokama ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-21520-862/2022, ieškinys buvo patenkintas visiškai.

Šalies argumentai

4. Atsakovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

5. Paaiškino, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, kad policijos pažymoje konstatuota, jog automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja važiavo 105 km/h greičiu su pastovaus greičio palaikymo sistema, dešine eismo juosta ir ji, nesilaikydama saugaus greičio bei atstumo nuo kitų važiuojančių transporto priemonių, atsitrenkė į ieškovės priekabos kairę galinę pusę. Atkreipė dėmesį į tai, kad originaliame Austrijos policijos pareigūnų dokumente nurodoma, kad „Eismo įvykio dalyvis Nr. 1: C. M. V. atitinkamai, kad važiavo savo lengvuoju automobiliu, transporto priemonės numerio ženklas: (duomenys neskelbtini), A13 pietų link viduriniąja važiuojamosios kelio dalies juosta ir pasuko į antrą važiuojamosios kelio dalies juostą. Ji važiavo su tempomatu važiuojamosios kelio dalies juosta 105 km/h greičiu. Staiga greta jos važiavęs puspriekabių vilkikas persirikiavo į jos važiuojamosios kelio dalies juostą. V. dar norėjo pasukti į kairę, tačiau jai tai nepavyko ir jos mašina kliudė puspriekabių vilkiko puspriekabę (galinę kairės pusės dalį)“, o ieškovės pateiktame, Austrijos policijos pareigūnų dokumento vertime, nurodomas kitas automobilio numeris. Ieškovės pateiktame Austrijos policijos pareigūnų pažymos vertime nurodoma, kad „Eismo įvykio dalyvis Nr. 2: A. D. pranešė atitinkamai, kad važiuodamas A13 pietų link pasuko savo puspriekabių vilkiką į dešinę važiuojamosios kelio dalies eismo juostą. Jis nematė V., kuri važiavo važiuojamąja kelio dalimi greta jo ir todėl įvyko šoninis susidūrimas. Viskas įvyko taip greitai ir jis nežino kaip viskas tiksliai įvyko.“ Ir pažymėjo, kad ieškovės pateiktoje Austrijos policijos pareigūnų pažymoje originalia kalba bei jos vertime į lietuvių kalbą nėra duomenų, kad C. M. V. transporto priemonė Mercedes Benz, GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo dešine eismo juosta, viršijo leistiną greitį bei nesilaikė saugaus greičio ir atstumo nuo kitų važiuojančių transporto priemonių. Pažymėjo ir tai, kad ieškovės pateikta ieškovo vairuotojo A. D. sudaryta eismo įvykio vietos schema, kur nurodyta, jog V. važiavo važiuojamąja kelio dalimi už jo, prieštarauja Austrijos policijos pareigūnų pažymoje A. D. nurodytoms aplinkybėms, kur jis teigė, kad V. važiavo važiuojamąja kelio dalimi greta jo. Išdėstė nuomonę, kad A. D. priderino eismo įvykio mechanizmą prie ieškinyje nurodytų ieškovės argumentų. Taip pat nurodė, kad atsakovės pateiktoje Austrijos policijos pareigūnų pažymoje su vertimu į lietuvių kalbą nurodyta, kad „1 dalyvis: C. M. V. nurodė, kad ji vairavo savo lengvąjį automobilį, valstybinis Nr.: (duomenys neskelbtini), kryptimi A13 į pietus, važiuodama vidurine arba antrąja eismo juosta. Ji važiavo savo juosta 105 km/h greičiu, naudodamasi „autopilotu“. Staiga balninis vilkikas iš dešinės įvažiavo šalia į jos juostą. V. dar mėgino išsukti į kairę, bet nespėjo ir kliudė vilkiko priekabą (gale kairėje). 2 dalyvis: A. D. atitinkamai papasakojo, kad jis vairavo savo balninį vilkiką kryptimi A13 į pietus, važiuodamas dešiniąja eismo juosta. Jis sako eismo juostoje nepastebėjęs V. lengvojo automobilio ir susidūrė su ja iš šono. Tai įvyko greitai, daugiau jis nežinąs apie tikslią avarijos eigą.“ Atsakovės nuomone, jos pateiktas Austrijos policijos pareigūnų pažymos vertimas patvirtina, kad C. M. V. transporto priemonę Mercedes-Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo vidurine arba antrąja eismo juosta, o A. D. vairuojamas sunkvežimis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo dešiniąja eismo juosta. Taigi, byloje esantys įrodymai akivaizdžiai paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, ir paneigia ieškovės argumentus, kad automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja važiavo dešine eismo juosta, bei ieškovės pateiktą A. D. nubraižytą eismo įvykio vietos mechanizmą. Pateikė Google StreetView nuotraukas iš eismo įvykio vietos, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje kelias yra trijų eismo juostų viena važiavimo kryptimi. Mercedes Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos C. M. V. eismo įvykio vietos schemą, kurioje nurodyta, kad 2022 m. sausio 17 d. transporto priemonė Mercedes Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo trijų eismo juostų kelio A13 (važiavimo kryptis Pietūs) viduriniąja (antrąja) eismo juosta. Tuo pačiu metu transporto priemonei „Mercedes Benz GLS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kairės, ta pačia kryptimi, greta važiavo kita transporto priemonė. Tuo pačiu metu, transporto priemonei Mercedes Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš dešinės (pirmąja eismo juosta), ta pačia kryptimi, važiavo A. D. vairuojamas sunkvežimis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). C. M. nubraižytoje eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, kad rikiuodamasis į antrąją eismo juostą sunkvežimio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nerodė posūkio signalo, bei ji negalėjo transporto priemonės Mercedes Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasukti į kairę. Išdėstė poziciją, kad eismo įvykis kilo, kai ieškovės vairuotojas A. D., važiuodamas 16 km/h greičiu bei nerodydamas posūkio signalų, keitė važiavimo kryptį iš pirmosios (dešinės) eismo juostos į antrąją eismo juostą, staiga atlikdamas manevrą nepastebėjęs antrąja eismo juosta važiuojančios transporto priemonės Mercedes Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl sukėlė eismo įvykį, dėl kurio yra atsakingas. Pagal Austrijos Kelių eismo taisyklių § 11 straipsnio 1 dalį automobilio vairuotojas gali keisti važiavimo kryptį arba eismo juostą tik įsitikinęs, kad tai atlikti įmanoma, nesukeliant pavojaus arba nesutrukdant kitiems kelių eismo dalyviams. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad automobilio vairuotojas privalo apie ketinamą važiavimo krypties arba kelių eismo juostos pakeitimą signalizuoti kitiems eismo dalyviams laiku, kad kiti eismo dalyviai galėtų pasiruošti jo ketinamam manevrui. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad signalizuoti apie važiavimo krypties arba eismo juostos pakeitimą reikia tam skirtais, prie automobilio pritvirtintais posūkio signalais.

Atsiliepimas

6. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovė kreipėsi į L. V. firmą „L.“ ir paprašė paaiškinti, kodėl buvo nurodytas neteisingas lengvosios transporto priemonės numeris, taip pat paaiškinti vertimo niuansus dėl juostų. Ieškovei žodžiu buvo paaiškinta, jog vertime yra padaryta techninė klaida- suklysta dėl lengvosios transporto priemonės numerio; paaiškinta, kad Austrijos pareigūnų pažymoje nurodytas tekstas yra specifinis ir galimos vertimo interpretacijos, kadangi vertėjai nėra kelių eismo taisyklių žinovai/specialistai, bei nurodė, kad vertimo esmė nesikeičia nepriklausomai nuo to, kiek juostų buvo kelyje. Patvirtino, kad jokie paaiškinimai nebuvo derinami, o vertimo klaidos yra techninės. Sutiko su atsakovės argumentais, kad ginčo kelyje buvo trys juostos ir to neneigia, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad aiškiai apgadintas ieškovės puspriekabės galas, laikosi pozicijos, kad lengvoji transporto priemonė įvažiavo į ieškovės transporto priemonių junginį iš galo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės vairuotojas Austrijos pareigūnams po įvykio nurodė, kad iš tikrųjų viskas įvyko labai greitai, kad jis važiavo keliu A13 kelio link ir kad pasuko savo vilkiką su puspriekabe į dešinę juostą, kad važiavo dešine eismo juosta ir tai atsispindi vairuotojo nubraižytoje schemoje. Patvirtino, kad ieškovės vairuotojas iš tikrųjų nematė kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, kadangi jos greitis daugiau nei 5 kartus viršijo ieškovės transporto priemonių junginio greitį, atvažiavo iš galo. Išdėstė poziciją, kad jei eismo įvykis būtų įvykęs kaip nurodo atsakovė, turėtų būti apgadintas tiek vilkiko, tiek puspriekabės visas kairysis šonas, o šiuo atveju apgadinimai yra vilkiko gale. Atkreipė dėmesį, kad objektyviai neįmanoma dviem transporto priemonėms, važiuojančioms 5 kartus skirtingu greičiu važiuoti šalia. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad lengvosios transporto priemonės vairuotoja policijos pareigūnams nėra neužsiminusi apie kokį nors posūkio signalą ar jo rodymą/nerodymą, nes tai nėra fiksuota pareigūnų sudarytame dokumente.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-21520-862/2022, ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė tenkinti ieškovės ieškinį.

9. Tretieji asmenys A. D., C. M. V., UAB „Translogistics24“ ir „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei UAB „Eurocargo24“ iš atsakovės ERGO Versicherung AG2943,33 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2943,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2998,51Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės ERGO Versicherung AG 35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

11. Teismas nustatė, kad eismo įvykis, kuriame dalyvavo lengvasis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkikas Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko 2022-01-17, vietovėje (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis Pietūs, 5,340 km. Lengvąjį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo trečiasis asmuo C. M. V., o vilkiką Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo trečiasis asmuo A. D. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

12. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, kurios transporto priemonės vairuotojas yra atsakingas dėl įvykusio eismo įvykio. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo skirta eismo įvykio ekspertizė. Ekspertui atlikus sugadinimų požymių ant automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono ir puspriekabės Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinės dalies kairės pusės bei kairiojo šono užpakalinės dalies palyginimą, nuotraukose užfiksuoti minėtų transporto priemonių sugadinimai, tikėtina, susidarė jų tarpusavio kontakto metu, iš paskos priartėjusiam automobiliui Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono priekine dalimi atsitrenkus į puspriekabės Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinės dalies kairę pusę ir toliau dešiniuoju šonu per visą ilgį nenutrūkstamai liečiantis su puspriekabės užpakalinės dalies kaire puse ir kairiojo šono užpakalinės dalies zonoje esančiomis dalimis. Ekspertizės akte nurodyta, kad sugadinimų pobūdis rodo buvus smailų kampą tarp šių transporto priemonių išilginių ašių, kai automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo smailiu kampu nukreiptas ir judėjo iš dešinės į kairę pusę puspriekabės atžvilgiu. Ekspertizės akte nurodyta, jog velkamos puspriekabės galas dešiniajame posūkyje juda mažesniu spinduliu nei vilkikas ir net vilkikui įvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, užpakalinė puspriekabės dalis, kairys jos kampas, vis tiek yra pirmosios juostos ribose ir į antrąją eismo juostą neišsikiša. Ekspertas nurodė, jog, tikėtina, kad lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies pirmojoje juostoje.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti tokiu būdu, kuris nurodytas ekspertizės akte (lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai iš paskos priartėjusiai prie dešiniojo šono priekine dalimi atsitrenkus į puspriekabės Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinės dalies kairę pusę ir toliau dešiniuoju šonu per visą ilgį nenutrūkstamai liečiantis su puspriekabės užpakalinės dalies kaire puse ir kairiojo šono užpakalinės dalies zonoje esančiomis dalimis nei vilkiko Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui iš dešinės įvažiavusį antrąja važiuojamosios dalies juostą), o ne taip, kaip tai aiškina atsakovė, vertindama trečiųjų asmenų sudarytas schemas ir paaiškinimus fiksuotus policijos protokole.

14. Nustatė, jog šioje civilinėje byloje kilusiam ginčui dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei iš atsakovės, kuri yra eismo įvykio metu sukėlusio ieškovei turtinę žalą transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikė, taikytina teisė nustatoma pagal atsakovės buveinės vietos valstybės teisę. Kadangi, atsakovės buveinės vieta yra Austrijos Respublikoje, Vienoje, todėl teismas šioje byloje kilusio ginčo dalyje dėl draudimo santykių nagrinėjimui ex officio taikė atsakovės buveinės vietos valstybės – Austrijos Respublikos – teisę.

15. Pagal Austrijos Respublikos Bendrojo civilinio kodekso § 1294 straipsnį žala atsiranda dėl kito asmens neteisėto veikimo arba neveikimo; arba atsitiktinai. Neteisėta žala padaroma savavališkai arba netyčia. Austrijos Respublikos kelių eismo įstatymo § 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės vairuotojas privalo pritaikyti važiavimo greitį prie susiklosčiusių aplinkybių ar kelių eismo ženklų skelbiamų aplinkybių, ypač prie kelio, eismo ir matomumo sąlygų, taip pat transporto priemonės ir krovinio savybių. Jis taip pat neturi važiuoti taip greitai, kad padarytų žalą kitiems eismo dalyviams ar sužalotų prie kelio esantį turtą ar sužalotų gyvulius, jeigu to galima išvengti.

16. Nustatė, kad lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja nurodė, jog transporto priemonę vairavo 105 km/h greičiu su greičio palaikymo programa. Ekspertizės akte nurodyta, kad vilkiko Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pajudėjimo momento iki susidūrimo momento praėjo 12,16 sekundžių. Atitinkamai ekspertizės akte nustatyta, kad lengvasis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastoviu 105 km/h greičiu per 12,16 sekundes galėjo nuvažiuoti 354,7 m. Nurodytu 105 km/h greičiu važiuojančiam automobiliui, kai asfalto danga šlapia, yra reikalingas 85,2 m atstumas tam, kad sumažintų savo automobilio važiavimo greitį iki priekyje važiuojančio vilkiko Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvengtų susidūrimo su minėtu transporto priemonių junginiu. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, ekspertas nurodė, jog tikėtina, kad lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos trečiojo asmens C. M. V. veiksmai sąlygojo eismo įvykį, kadangi artėdama prie kliūties laiku turėdama galimybę nemažino savo automobilio važiavimo greičio.

17. Teismas padarė išvadą, jog 2022 m. sausio 17 d. eismo įvykis tarp lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkiko Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko būtent dėl lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos trečiojo asmens C. M. V. kaltės.

18. Dėl 2022 m. sausio 1 d. Austrijos Respublikoje įvykusio eismo įvykio ieškovė (teikianti tarptautines pervežimo paslaugas)3 dienas negalėjo minėtos puspriekabės naudoti pelnui gauti. Ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti vidutiniškai 221,87 Eur pelno per dieną iš vienos transporto priemonės (puspriekabės). Ieškovė puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo naudoti 3 dienas, todėl ji negavo 665,61 Eur pajamų (pelno).Atsakovė, kaip transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudikė, yra atsakinga už patirtos žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Atsakovė ERGO Versicherung AG apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priimti į bylą atsakovės teikiamus įrodymus.

20. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo2023 m. spalio 9 d. sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2023 m. rugpjūčio 18 d. byloje gautu Lietuvos teismo ekspertizių centro 2023 m. rugpjūčio 14 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1303 (23)/11-1815 (23).

21. Nurodo, kad byloje kilęs ginčas, ar eismo įvykis kilo automobiliui Mercedes Benz“ GLS400D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant dešine (pirmąja) eismo juosta ir atsitrenkus į pirmojoje eismo juostoje važiavusią puspriekabę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ar eismo įvykis kilo vidurinėje (antroje) eismo juostoje, kuria važiavo automobilis Mercedes Benz“ GLS400D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rikiavosi iš pirmosios į antrąją eismo juostą.

22. Nurodo, kad eksperto išvados yra pateiktos naudojantis vaizdo įraše 9598798_(duomenys neskelbtini)DVR_Video.mp4 matoma situacija. Byloje esančioje Austrijos policijos pareigūnų pažymoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2022 m. sausio 17 d., 08.06 val., eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis Pietūs, 5340 km. Ieškovė į bylą pateikė vaizdo įrašą 9598798_(duomenys neskelbtini)DVR_Video.mp4, kuris padarytas 2022 m. sausio 17 d. laikotarpiu nuo 08.59 val. iki 09.04 val., t. y. šio vaizdo įrašo laikas nesutampa su eismo įvykio laiku.

23. Pažymi, jog peržiūrint Vaizdo įrašą (įrašo laikas: 09:00:15. GPS koordinatės: 47.213291N,011.398938E), matyti iš kelio į stovėjimo aikštelę įvažiuojanti transporto priemonė, kuri maždaug 12 sekundžių (įrašo laikas: nuo 09:00:15 iki 09:00:27) važiuoja palei ištisines baltos spalvos linijas, žyminčias automobilių stovėjimo vietas. Pagal į www.bing.com/maps ir www.google.com/maps suvestas vaizdo įraše nurodytas GPS koordinates (koordinačių vaizdai pridedami) matyti, kad šios transporto priemonės judėjimo trajektorija nesutampa su GPS koordinatėmis. Akivaizdu, kad yra realios transporto priemonių junginio padėties ir fiksuojamų koordinačių nesutapimas. Ekspertinio tyrimo metu padaryta pagrįsta išvada, kad dėl žymios fiksuotų GPS koordinačių paklaidos tiek kelio pločio, tiek ir ilgio atžvilgiu, iš šių duomenų negalima atkurti realios transporto priemonių junginio trajektorijos.

24. Atsakovės vertinimu, ekspertas nepagrįstai susidūrimą nustatė laiku 09:01:09 val. Peržiūrint viršutiniame dešiniajame kampe vaizdo įrašą, kur fiksuojamas puspriekabės vidaus vaizdas, akivaizdžiai matyti, kad puspriekabės kėbulo svyravimas prasideda vaizdo įrašo laiku 09:01:06 val., o apatiniame kairiajame kampe vaizdo įraše laiku 09:01:06 val. matyti greta pravažiuojančių tamsios spalvos automobilio su įjungtomis šviesomis, bei šviesios spalvos automobilio su įjungtomis šviesomis atspindžiai. Būtent vaizdo įrašų viršutiniame dešiniajame kampe ir apatiniame kairiajame kampe laiku 09:01:06 val. ir yra užfiksuotas tikrasis susidūrimo laikas. Šią išvadą sustiprina tai, kad vaizdo įrašo laiku 09:01:06 val. įvykus susidūrimui prasidėjo puspriekabės svyravimas ir tuo pat metu įvykyje dalyvavusi C. M. vairuojama transporto priemonė „Mercedes Benz GLS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta pravažiavo kryptimi A13 į pietus. Todėl, atsakovės nuomone, eksperto išvados yra nepagrįstos ir pirmosios instancijos teismas jomis, kaip įrodymu, negalėjo vadovautis, o jomis pasivadovaudamas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

25. Paaiškina, kad ekspertizės akte nurodyta, kad vaizdo įraše, pagal sisteminį kameros laiką 09:01:09 val., iškart po transporto priemonių susidūrimo apatiniame kairiajame vaizdo įraše matosi važiuojamosios kelio dalies atspindys ir horizontalaus žymėjimo linijos, žyminčios kairiau vilkiko „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančių eismo juostų ribas. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo apatinio kairiojo lango dešiniajame pakraštyje fiksuojamo vaizdo atspindžio matomumas yra labai prastas. Kadangi kelio ir jo ženklinimo atspindžiai krenta ne ant horizontalaus paviršiaus, o ant vertikaliai kelio atžvilgiu esančios nelygaus paviršiaus vairuotojo kabinos galinės sienos, todėl šviesos spinduliai išsklaidyti skirtingais kampais ir gaunamas vaizdas neaiškus ir netikslus. Iš šio vaizdo įrašo apatinio kairiojo lango dešiniajame pakraštyje fiksuojamo vaizdo atspindžio nematyti, kuria eismo juosta važiuoja vilkikas, o iš eksperto neteisingai nustatytu susidūrimo momentu (vaizdo įrašo laikas 09:01:09)matomų dviejų baltos spalvos linijų (kurios, tikėtina, žymi trečiąją kairinę eismo juostą) objektyviai neįmanoma nustatyti, kaip vilkikas išsidėstęs kelio važiuojamosios dalies pločio atžvilgiu prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu. Nežinant, šių duomenų iš vaizdo įrašo neįmanoma objektyviai nustatyti eismo įvykio mechanizmo. Logiška ir tikėtina, kad ieškovės vilkiko vairuotojas, pajutęs susidūrimą ir tuo pat metu pamatęs antra eismo juosta pro jį dideliu greičiu pravažiuojančią transporto priemonę „Mercedes Benz GLS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasuko vilkiką „Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į pirmąją eismo juostą ir sustojo prie dešinio važiuojamosios dalies krašto. Vaizdo įrašo laiku nuo susidūrimo 09:01:06 val. iki 09:01:41 val. nematyti vilkiko judėjimo trajektorijos iš dešinės jo pusės.

26. Akcentuoja, kad ekspertizės akte nurodyta, kad atliekant tyrimą vadovautasi neakredituotu standartinio tyrimo procedūros aprašymu „Transporto priemonių susidūrimo mechanizmo nustatymas“, LTEC STRA-R-274, leidimas Nr. 1.1 (įteisintas, neakredituotas metodas), „Transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio apskaičiavimas“, leidimas Nr. 5.1 (įteisintas, neakredituotas metodas), t. y. tyrimui buvo taikomi neakredituoti metodai. Ekspertas savo pasirinkimą privalo pagrįsti teismui, o teismas privalo patikrinti, ar tyrimo rezultatams gauti buvo taikyti moksliškai patvirtinti, visuotinai pripažinti, akredituoti ir konkrečiam atvejui skirti metodai. Nagrinėjamu atveju, vaizdo atspindžio matomumui esant labai prastam ekspertas netaikė jokio moksliškai pagrįsto metodo tikslu išgauti aiškų ir tikslų situacijos vaizdą. Yra pagrindas teigti, kad eksperto išvados gautos nesiremiant moksliniais metodais, o gautos išvados yra nepagrįstos ir klaidingos.

Žemesnės instancijos teismas

27. Nurodo, kad pirmosios instancijos rėmėsi eksperto išvadomis, neįvertindamas jų kartu su visais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ekspertizės akto išvados akivaizdžiai prieštarauja eismo įvykio dalyvių parodymams, kuriuos jie iškart po eismo įvykio pateikė Austrijos policijos pareigūnams.

28. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai vertino patikimu įrodymu ekspertizės aktą. Pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas ekspertizės išvadų sąsajos su kitais byloje esančiais įrodymais, pažeidė CPK 176, 185 straipsnius, bei neargumentuotai atmesdamas eismo įvykio dalyvių Austrijos policijos pareigūnams duotus paaiškinimus, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Netinkamai taikytos proceso teisės normos galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo byloje priėmimui ir tai yra pagrindas naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą.

Atsiliepimas

29. Atsakovė nurodo, kad pateikia byloje esančio Vaizdo įrašo iškarpas, kuriomis grindžia savo apeliacinio skundo argumentus. Atsakovės pateikiamos Vaizdo įrašo iškarpos betarpiškai susijusios su byloje jau esančiu vaizdo įrašu, todėl prašo šias vaizdo įrašo iškarpas prijungti prie bylos. Atsakovės atstovas 2023 m. spalio 30 d. gavo Vienos civilinių bylų žemės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. protokolą, kurį prašo prijungti prie šios civilinės bylos. Atsakovės nuomone, šis protokolas reikšmingas tuo, kad jame yra informacijos apie Vienos civilinių bylų žemės teismo byloje paskirtą ekspertinį tyrimą, kuris numatytas atlikti 2024 m. sausio mėnesį. Taip pat iš šio įrodymo matyti, kad transporto priemonės „Mercedes Benz GLS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja C. M. V. po gimdymo rugpjūčio mėnesį turi sveikatos problemų, todėl negalėjo atvykti į Vienos civilinių bylų žemės teismo bylą duoti paaiškinimus dėl ginčo eismo įvykio.

30. Ieškovė UAB „Eurocargo24“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Ieškovės nuomone, įvertinus tiek ekspertizės akto turinį, tiek jo santykį su kitais byloje esančiais įrodymais, tiek teismo posėdžio metu pateiktus teismo eksperto V. L. paaiškinimus, atsakovės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi byloje gautu Lietuvos teismo ekspertizių centro 2023 m. rugpjūčio 14 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1303 (23)/11-1815 (23), yra visiškai nepagrįsti.

32. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai, visapusiškai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismo ekspertizės išvadas, teismo posėdžio metu teismo eksperto V. L. duotus išsamius paaiškinimus ir sprendė, jog atlikta teismo ekspertizė yra aiški, pagrįsta ir ja rėmėsi kartu su kitais byloje esančiais įrodymais; nenustatė jokių aplinkybių dėl teismo ekspertizės prieštaravimo kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams ar jos neišsamumo, kadangi tokių aplinkybių nėra.

33. Ieškovė atkreipia dėmesį ir į tai, jog apeliantė visiškai be pagrindo kvestionuoja ir teigia, kad neva teismo ekspertizė atlikta kažkokiais neleistinais ar neteisėtais būdais, nes šalia akredituotų metodų buvo naudoti ir įteisinti neakredituoti metodai. Pažymi, kad teismų praktikoje neakredituotų metodų naudojimas yra visiškai pripažįstamas, leistinas, pagrįstas, teisėtas.

34. Paaiškino, kad teismo ekspertas, nesant objektyvios galimybės gauti tikslių duomenų, tikslių eismo įvykio vietos ir eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių nuotraukų su kriminalistinei fotografijai reikiamu masteliu, išlaikant statų kampą į fotografuojamus paviršius ir kt., negalėjo padaryti kategoriškų išvadų, o padarė labiausiai tikėtinas išvadas, kas civiliniame procese yra leistina ir pakankama.

35. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad automobilio „Mercedes Benz“ GLS400d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja eismo įvykio metu važiavo 105 km/h greičiu (tai konstatuota ir Austrijos policijos pažymoje); atstumas tarp eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių iki įvykio buvo apie 354,7 m; techniniu požiūriu nustatyti netinkami automobilio „Mercedes Benz“ GLS400d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos veiksmai; techniniu požiūriu nenustatyta jokių ieškovės transporto priemonių junginio netinkamų veiksmų.

Šalies argumentai

36. Ieškovė nurodo, kad ginčo transporto priemonės yra registruotos Lietuvoje ir ginčo vilkike įmontuotoje videokameroje yra nustatytas laikas Lietuvoje galiojančiu laiko režimu, kai, Austrijoje lyginant su Lietuva laikas yra viena valanda anksčiau. Atėmus iš eismo įvykio videoįraše fiksuoto laiko 1 valandą, ir gaunamas apytikslis ginčo eismo įvykio laikas, dėl kurio nekilo abejonių net teismo ekspertizę atlikusiam teismo ekspertui. Be to, Austrijos policijos pareigūnai ginčo eismo įvykyje nedalyvavo ir atvyko po įvykio, kai ginčo eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės jau nebebuvo padėtyse, kurios buvo iš karto po eismo įvykio, o buvo kitose padėtyse, todėl ginčo įvykio laikas Austrijos policijos pažymoje nurodytas kaip tikėtinas laikas iš dalyvių paaiškinimų, o ne tikslus įvykio laikas. Eismo įvykis užfiksuotas vaizdo įraše ir ginčo dėl to, kad 2022 m. sausio 17 d. rytą įvyko ginčo įvykis, kuriame dalyvavo nurodytos transporto priemonės, taip pat nėra. Jokios kitos transporto priemonės ginčo eismo įvykyje nedalyvavo, todėl apeliantės niekuo nepagrįsti teiginiai apie neva neaiškų ar netikslų eismo įvykio laiką neturi jokios reikšmės nustatant atsakingą už eismo įvykį asmenį.

37. Ieškovės vertinimu, teismo ekspertas vadovavosi objektyviu įrodymu – eismo įvykio vaizdo įrašu ir būtent juo remiantis nustatė GPS koordinates, o aplinkybė, kad suvedus koordinates trajektorija ne visiškai tiksliai sutampa paaiškinama tuo, kad palydovinės sistemos pagalba perduodamas signalas vėluoja/gali vėluoti, o ne perduodamas tiksliai tą pačią sekundę.

Šalies argumentai

38. Ieškovė pažymi, jog ekspertizės akte nurodyta, kad vilkikas, v/n (duomenys neskelbtini) galėjo būti ties kairiuoju pirmosios eismo juostos kraštu arba nežymiai (iki 0,16 m) įvažiavęs į antrąją eismo juostą, tačiau ekspertizės akte akcentuota, kad “iš 14 pav. pavaizduotos situacijos matome, kad vilkiko “Mercedes Benz” velkamos puspriekabės galas dešiniajame posūkyje juda mažesniu spinduliu nei vilkikas ir net vilkikui įvažiavus į antrą krypties eismo juostą, užpakalinė puspriekabės dalis, kairys jos kampas vis tiek yra pirmosios eismo juostos ribose ir į antrąją eismo juostą neišsikiša”, t. y. puspriekabė, į kurią atsitrenkė transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja, buvo pirmoje eismo juostoje ir lengvosios transporto priemonės vairuotoja galėjo ir turėjo ją pamatyti, tačiau to nepadarė.

39. Ieškovės vertinimu, lengvosios transporto priemonės Mercedes Benz vairuotojos paaiškinimai neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, yra nepagrįsti ir galimai melagingi. Pažymi, kad Austrijos policijos pažymoje taip pat nėra užfiksuota jokių objektyvių duomenų, nei schemos, tik eismo įvykio dalyvių parodymai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir vadovavosi ne tik byloje surinktais rašytiniais įrodymais, bet ir teismo ekspertizės aktu, kuris neprieštarauja kitiems objektyviems byloje surinktiems įrodymams.

40. Nurodo, kad apeliantės prašymas prijungti Vienos civilinių bylų žemės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. protokolą, kurį teigia gavusi tik 2023 m. spalio 30 d., ieškovės vertinimu, yra nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji gavo minėtą protokolą po 2023 m. spalio 9 d. sprendimo. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo ir nepaaiškina, kokios protokole nurodytos aplinkybės lemia ar gali lemti 2023 m. spalio 9 d. sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Taip pat, atsakovės prašymas prijungti dar neegzistuojantį įrodymą (atsakovės įvardinamą ekspertinio tyrimo atlikimą Vienos teisme) yra atmestinas kaip nepagrįstas. Nors atsakovė bando argumentuoti, kad minėtas protokolas reikšmingas tuo, kad jame yra informacijos apie Vienos civilinių bylų žemės teismo byloje paskirtą ekspertinį tyrimą, kuris numatytas atlikti 2024 m. sausio mėnesį, atkreiptinas dėmesys, kad protokole kalbama apie žodinį vaizdo įrašo tyrimą, bet ne apie atskirą ekspertinį tyrimą. Tą patvirtina pateikto protokolo vertimo ištraukos. Todėl net ir tuo atveju, jei teismas spręstų prijungti teikiamą protokolą (su kuo ieškovė nesutinka), nėra pagrindo spręsti nei dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atidėjimo ar įrodymo, kurio nėra rašytine forma, prijungimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

43. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 straipsniai).

44. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

45. Eismo įvykis, kuriame dalyvavo lengvasis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkikas Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko 2022 sausio 17 d., vietovėje (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis Pietūs, 5,340 km. Lengvąjį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo trečiasis asmuo C. M. V., o vilkiką Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo trečiasis asmuo A. D.

46. 2022 m. sausio 17 d. Tirolio federalinės žemės policijos akte užfiksuoti tokie eismo įvykio dalyvių paaiškinimai:

46.1 . trečiasis asmuo C. M. V., vairavusi lengvąjį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad ji vairavo savo lengvąjį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kryptimi A13 į pietus, važiuodama vidurine arba antrąja eismo juosta. Ji važiavo savo juosta 105 km/h greičiu, naudodamasi greičio palaikymo programa, staiga balninis vilkikas iš dešinės įvažiavo šalia į jos juostą, dar mėgino išsukti į kairę, bet nespėjo ir kliudė vilkiko priekabą (gale kairėje);

46.2 .trečiasis asmuo A. D. parodė, kad jis vairavo balninį vilkiką (Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kryptimi A13 į pietus, važiuodamas dešiniąja eismo juosta, juostoje nepastebėjęs lengvojo automobilio, susidūrė su juo iš šono, tai įvyko greitai, daugiau nežinąs apie tikslią avarijos eigą.

47. 2023 m. gegužės 29 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė. Ekspertui užduoti klausimai: 1. Koks buvo 2022 m. sausio 17 d. eismo įvykio Austrijoje, kurio metu susidūrė vilkikas Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė Mercedes Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kilimo mechanizmas? 2. Kurios 2022 m. sausio 17 d. eismo įvykyje Austrijoje, dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo veiksmai sąlygojo 2022 m. sausio 17 d. eismo įvykio kilimą. Jei 2022 m. sausio 17 d. eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų jame dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų veiksmai, prašė nurodyti kiekvieno iš vairuotojų veiksmų įtaką eismo įvykio kilimui. Esant galimybei ir procentinę to išraišką. 3. Ar byloje esančiose nuotraukose fiksuotos puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės Mercedes Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai buvo padaryti 2022 m. sausio 17 d. eismo įvykio Austrijoje metu. Koks buvo nurodytų automobilių sugadinimų padarymo mechanizmas?

48. 2023 m. rugpjūčio 14 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1303(23)/11-1815(23) nustatyta: 1. Tikėtina tokia šio eismo įvykio eiga (mechanizmas). Vilkikas „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. D., iš stovėjimo aikštelės įvažiavo į kelią, į pirmąją eismo juostą. Tuo metu link šio transporto priemonių junginio keliu artėjo automobilis „Mercedes Benz“ GLS400d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas C. M. V.. Vilkiko „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavimo metu, automobilis „Mercedes Benz“ GLS400d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo susidūrimo vietos buvo apie 354,7 m atstumu. Vilkikui su puspriekabe toliau važiuojant pirmąja kelio juosta, pasiekus 16 km/h greitį, į puspriekabės užpakalinės dalies kairę pusę kairiojo šono priekine dalimi atitrenkė iš paskos priartėjęs automobilis „Mercedes Benz“ GLS400d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Susidūrimo metu tarp puspriekabės ir automobilio „Mercedes Benz“ GLS400d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas, automobilis „Mercedes Benz“ GLS400d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės išilginės simetrijos ašies atžvilgiu judėjo iš dešinės į kairę. Automobilis „Mercedes Benz“ GLS400d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniuoju šonu per visą automobilio ilgį perbraukė per puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinį kairįjį kampą ir kairiojo šono užpakalinę dalį, po to transporto priemonės atsiskyrė ir nuvažiavo į priekį, kol buvo sustabdytos nenustatytose padėtyse. 2. Techniniu požiūriu tikėtina, jog automobilio „Mercedes Bendz“ GLS400d, valst. Br. (duomenys neskelbtini), vairuotoja C. M. V. nesiėmė laiku sumažinti savo vairuojamo automobilio važiavimo greičio ir dėl to neišvengė susidūrimo su puspriekabe. Dėl didelio atstumo tarp transporto priemonių pradiniu situacijos susidarymo momentu, vairuotojai nereikėjo intensyviai stabdyti savo transporto priemonės, todėl tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojos C. M. V. veiksmai prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje – artėdama prie kliūties, laiku nemažino savo automobilio greičio. 3. Tikėtina, kad nuotraukose užfiksuoti puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinės dalies kairės pusės ir kairiojo šono užpakalinės dalies sugadinimai padaryti susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz“ GLS400d. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu, kai iš paskos priartėjęs automobilis „Mercedes Benz“ GLS400d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono priekine dalimi atsitrenkė į puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinės dalies kairę pusę ir toliau dešiniuoju šonu per visą ilgį nenutrūkstamai lietėsi su puspriekabės užpakalinės dalies kaire puse ir kairiojo šono užpakalinės dalies zonoje esančiomis dalimis.

49. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti tokiu būdu, kuris nurodytas ekspertizės akte (lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai iš paskos priartėjusiai prie dešiniojo šono priekine dalimi atsitrenkus į puspriekabės Krone, valstybinis Nr. ML086, užpakalinės dalies kairę pusę ir toliau dešiniuoju šonu per visą ilgį nenutrūkstamai liečiantis su puspriekabės užpakalinės dalies kaire puse ir kairiojo šono užpakalinės dalies zonoje esančiomis dalimis nei vilkiko Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui iš dešinės įvažiavusį antrąja važiuojamosios dalies juostą), o ne taip, kaip tai aiškina atsakovė, remdamasi trečiųjų asmenų sudarytomis schemomis ir paaiškinimais, fiksuotais policijos protokole.

50. Atsakovė vilkiko Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo trečiojo asmens A. D. kaltę iš esmės įrodinėjo 2022 m. sausio 17 d. Tirolio federalinės žemės policijos akte eismo įvykio dalyvių duotais paaiškinimais. Iš šių paaiškinimų, matyti, kad trečiasis asmuo C. M. V., vairavusi lengvąjį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad ji vairavo savo lengvąjį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kryptimi A13 į pietus, važiuodama vidurine arba antrąja eismo juosta. Ji važiavo savo juosta 105 km/h greičiu, naudodamasi greičio palaikymo programa. Staiga balninis vilkikas iš dešinės įvažiavo šalia į jos juostą. C. M. V. dar mėgino išsukti į kairę, bet nespėjo ir kliudė vilkiko priekabą (gale kairėje). Trečiasis asmuo A. D. minėtame akte parodė, kad jis vairavo savo balninį vilkiką kryptimi A13 į pietus, važiuodamas dešiniąja eismo juosta. Jis sako eismo juostoje nepastebėjęs C. M. V. lengvojo automobilio ir susidūrė su ja iš šono. Tai įvyko greitai, daugiau jis nežinąs apie tikslią avarijos eigą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

51. Atsakovė prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus: vaizdo įrašo ištrauką, Vienos civilinių bylų žemės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. protokolą, GoogleMaps duomenis pagal GPS koordinates ir Bing Maps duomenis pagal GPS koordinates. Nurodo, kad Vienos civilinių bylų žemės teismo protokolą gavo tik 2023 m. spalio 30 d, t. y. jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o naujai teikiami įrodymai patvirtina, jog byloje atliktos teismo ekspertizės išvados yra netinkamos.

52. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

53. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

54. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrindė aplinkybių, kurias galima būtų vertinti objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teisme. Apeliantė teikiamais įrodymais siekia pagrįsti atitinkamas faktines aplinkybes, kurios jai buvo žinomos jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmos instancijos teisme buvo nagrinėjamas ir vertinamas klausimas dėl teismo ekspertizės išvadų ir kitų byloje esančių faktinių duomenų neatitikimo, todėl apeliantė turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą teikti įrodymus savo pozicijai pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad prašomų priimti naujai teikiamų įrodymų ji neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako juos priimti ir jų nevertina.

Dėl įrodymų vertinimo

55. Esminis apeliacinio skundo argumentas – kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2023 m. rugpjūčio 14 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1303 (23)/11-1815(23). Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ekspertizės akto išvados akivaizdžiai prieštarauja eismo įvykio dalyvių parodymams, kuriuos jie iškart po eismo įvykio pateikė Austrijos policijos pareigūnams. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

56. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

57. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 38 punktas).

58. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį nustatyta, kad pirmos instancijos teismas išvadą, jog 2022 m. sausio 17 d. eismo įvykis tarp lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. I-HARVY2, ir vilkiko Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko būtent dėl lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos trečiojo asmens C. M. V. kaltės, pagrindė byloje esančių rašytinių įrodymų (2022 m. sausio 17 d. Tirolio federalinės žemės policijos akte fiksuotais eismo įvykio dalyvių paaiškinimais) analize, teismo eksperto išvada ir teismo posėdžio metu jo duotais paaiškinimais bei kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir aktualiomis teisės aktų (tiek nacionalinių, tiek ir Austrijos Respublikos) nuostatomis. Teismas pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl atmeta eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, duotus iškart po eismo įvykio, ir kodėl remiasi detaliomis ir moksliškai pagrįstomis teismo eksperto išvadomis. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai atitinka teismo įsitikinimo laipsniui vertinant byloje surinktus įrodymus keliamą pagrįsto įsitikinimo standartą. Tai, jog apeliantė įrodymus vertina kitaip, nei tai padarė teismas, nesudaro pagrindo pripažinti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.

Dėl ekspertizės išvadų vertinimo

59. CPK 212 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

60. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

61. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

62. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog teismo eksperto V. L. atliktos ekspertizės aktas yra prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai. Proceso šalims kilusios abejonės dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų buvo šalinamos apklausiant tyrimą atlikusį ekspertą teismo posėdyje, kuriame ekspertas atsakė į klausimus dėl ekspertizės duomenų prieštaravimo kitiems byloje esantiems duomenims, o konkrečiai eismo įvykio dalyvių paaiškinimams, duotiems įvykio vietoje. Teisėjų kolegija pažymi, jog negalima iš eismo įvykio dalyvio, veikiančio akivaizdžiai stresinėje situacijoje, reikalauti tikslumo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų apie nešališkus eismo įvykio liudytojus. O eismo įvykio dalyvių paaiškinimai vertintini kritiškai ir dėl tos priežasties, kad jie suinteresuoti tokių paaiškinimų lemiamu rezultatu, kuris apsprendžia jų kaltę dėl įvykio. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, tik tokiu atveju, jeigu jie yra nuoseklūs, išsamūs, detalūs, o juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai ekspertizės išvadoms suteikti prioritetą prieš eismo įvykio dalyvių subjektyvius paaiškinimus įvykio vietoje.

63. Apeliantė taip pat nurodo, kad eksperto išvados yra pateiktos naudojantis vaizdo įraše 9598798_(duomenys neskelbtini)DVR_Video.mp4 matoma situacija. Byloje esančioje Austrijos policijos pareigūnų pažymoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2022 m. sausio 17 d., 08.06 val., eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis Pietūs, 5340 km. Ieškovė į bylą pateikė vaizdo įrašą 9598798_(duomenys neskelbtini)DVR_Video.mp4, kuris padarytas 2022 m. sausio 17 d. laikotarpiu nuo 08.59 val. iki 09.04 val., t. y. šio vaizdo įrašo laikas nesutampa su eismo įvykio laiku. Nėra pagrindo nepritarti ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, jog ginčo transporto priemonės yra registruotos Lietuvoje ir ginčo vilkike įmontuotoje videokameroje yra nustatytas laikas Lietuvoje galiojančiu laiko režimu, o Austrijoje, kur įvyko eismo įvykis, laikas yra viena valanda anksčiau, todėl atėmus iš eismo įvykio videoįraše fiksuoto laiko 1 valandą, ir gaunamas apytikslis ginčo eismo įvykio laikas.

64. Apeliantė nurodo, kad eksperto išvados gautos nesiremiant moksliniais metodais, o gautos išvados yra nepagrįstos ir klaidingos. Ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais.

65. Ekspertizės akte, kurį atliko eismo įvykio teismo eksperto kvalifikaciją ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją bei ekspertinio darbo stažą nuo 1995 metų turintis teismo ekspertas V. L., yra nurodyta, kad atliekant tyrimą buvo vadovaujamasi standartinio tyrimo procedūros aprašymu „Transporto priemonių susidūrimo mechanizmo nustatymas“, LTEC STPA-R-274, leidimas Nr. 1.1 (įteisintas neakredituotas metodas), ‚Transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio apskaičiavimas“ LTEC-STPRA-R-83, leidimas Nr. 5.1 (įteisintas neakredituotas metodas), „Galimybės išvengti susidūrimo stabdant tyrimas“, LTEC STPA-R-261, leidimas Nr. 2.1 (akredituotas metodas). Teisėjų kolegijos vertinimu į bylą pateiktas ekspertizės įforminimas visiškai atitinka Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnyje keliamus reikalavimus.

Dėl procesinės baigties

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas atsakovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

67. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

69. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

70. Ieškovė 2023 m. gruodžio 27 d. teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1 089,00Eur suma bei tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0499 ir 2023 m. gruodžio 8 d. mokėjimo patvirtinimą.

71. Ieškovės prašoma priteisti 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 089,00Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės ERGO Versicherung AG apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės ERGO Versicherung AG, juridinio asmens kodas 101528g, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“, juridinio asmens kodas 303025620, 1 089,00 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiMargarita StambrauskaitėEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė