Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-3218-862/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16729-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.39.2.6.1; 2.10.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

2023 m. spalio 9 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atstovei advokatei G. R., atsakovės ERGO Versicherung AG atstovui advokatui T. D., trečiojo asmens AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurocargo24“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei ERGO Versicherung AG, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. D., C. M. V., AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, UAB ,,Translogistics24“, ,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 2943,33 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad ieškovės turimais duomenimis 2022-01-17 Austrijoje, vietovėje (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino prie vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prijungtą ieškovės puspriekabę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja nesilaikė saugaus greičio ir atstumo nuo ieškovės puspriekabės, todėl nespėjo sustabdyti savo valdomo automobilio ir atsitrenkė į kairę galinę puspriekabės pusę ir ją apgadino. Po įvykio buvo iškviesta policija. Buvo užpildyta eismo įvykio pažyma. Pažymoje nurodyta, kad automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja važiavo 105 km/h greičiu su pastovaus greičio palaikymo sistema, dešine eismo juosta. Ieškovės puspriekabei padarytos žalos dydis nurodytas remonto darbų sąmatoje Nr. 21153413 ir sudaro 2277,72 EUR (be PVM), o puspriekabei padaryti sugadinimai fiksuoti nuotraukose ir policijos pažymoje. Dėl sugadinimų puspriekabė 3 dienas nebuvo naudojama tiesioginei veiklai vykdyti, todėl ieškovė negavo 665,61 EUR pajamų už tris dienas. Ši suma apskaičiuota remiantis ieškovės pelno (nuostolių) ataskaita. Ieškovei iš viešai prieinamos informacijos žinoma, jog transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė 2022-01-17 buvo apdrausta Austrijos draudimo bendrovėje ERGO Versicherung. Ieškovės 2022-02-01 pretenziją atsakovė atmetė, nurodžiusi, jog dėl eismo įvykio nėra kaltas automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo. Ieškovė teikia 2022-01-17 eismo įvykio vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad ieškovės vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo apie 16 km/h greičiu, o automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), greitis buvo 105 km/h ir jis važiavo dešine eismo juosta, nesilaikydamas saugaus greičio ir atstumo nuo kitų važiuojančių transporto priemonių, ir atsitrenkė į ieškovės puspriekabę. Ieškovės nuomone, atsakovės draustą automobilį vairavęs asmuo pažeidė Austrijos Kelių eismo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią transporto priemonės vairuotojas privalo pritaikyti važiavimo greitį prie susiklosčiusių aplinkybių ar kelių eismo ženklų skelbiamų aplinkybių, ypač prie kelio, eismo ir matomumo sąlygų, taip pat transporto priemonės ir krovinio savybių. Jis taip pat neturi važiuoti taip greitai, kad padarytų žalą kitiems eismo dalyviams ar sužalotų prie kelio esantį turtą ar sužalotų gyvulius, jeigu to galima išvengti. Paaiškino, kad 2022-01-17 ieškovė buvo puspriekabės naudotoja, o jos savininkas buvo UAB OP Finance (buvęs pavadinimas – UAB „Pohjola Finance“). UAB OP Finance yra davusi rašytinį sutikimą, kuriuo sutinka, kad draudimo išmoka būtų mokama ieškovei.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-12 sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-21520-862/2022, ieškinys buvo patenkintas visiškai.

Atsakovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-12 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Paaiškino, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, kad policijos pažymoje konstatuota, jog automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja važiavo 105 km/h greičiu su pastovaus greičio palaikymo sistema, dešine eismo juosta ir ji, nesilaikydama saugaus greičio bei atstumo nuo kitų važiuojančių transporto priemonių, atsitrenkė į ieškovės priekabos kairę galinę pusę. Atkreipė dėmesį į tai, kad originaliame Austrijos policijos pareigūnų dokumente nurodoma, kad „Eismo įvykio dalyvis Nr. 1: C. M. V. pranešė atitinkamai, kad važiavo savo lengvuoju automobiliu, transporto priemonės numerio ženklas: (duomenys neskelbtini), A13 pietų link viduriniąja važiuojamosios kelio dalies juosta ir pasuko į antrą važiuojamosios kelio dalies juostą. Ji važiavo su tempomatu važiuojamosios kelio dalies juosta 105 km/h greičiu. Staiga greta jos važiavęs puspriekabių vilkikas persirikiavo į jos važiuojamosios kelio dalies juostą. (Duomenys neskelbtini) dar norėjo pasukti į kairę, tačiau jai tai nepavyko ir jos mašina kliudė puspriekabių vilkiko puspriekabę (galinę kairės pusės dalį)“, o ieškovės pateiktame, Austrijos policijos pareigūnų dokumento vertime, nurodomas kitas automobilio numeris. Ieškovės pateiktame Austrijos policijos pareigūnų pažymos vertime nurodoma, kad „Eismo įvykio dalyvis Nr. 2: A. D. pranešė atitinkamai, kad važiuodamas A13 pietų link pasuko savo puspriekabių vilkiką į dešinę važiuojamosios kelio dalies eismo juostą. Jis nematė (duomenys neskelbtini), kuri važiavo važiuojamąja kelio dalimi greta jo ir todėl įvyko šoninis susidūrimas. Viskas įvyko taip greitai ir jis nežino kaip viskas tiksliai įvyko.“ Ir pažymėjo, kad ieškovės pateiktoje Austrijos policijos pareigūnų pažymoje originalia kalba bei jos vertime į lietuvių kalbą nėra duomenų, kad C. M. V. vairuojama transporto priemonė Mercedes Benz, GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo dešine eismo juosta, viršijo leistiną greitį bei nesilaikė saugaus greičio ir atstumo nuo kitų važiuojančių transporto priemonių. Pažymėjo ir tai, kad ieškovės pateikta ieškovo vairuotojo A. D. sudaryta eismo įvykio vietos schema, kur nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) važiavo važiuojamąja kelio dalimi už jo, prieštarauja Austrijos policijos pareigūnų pažymoje A. D. nurodytoms aplinkybėms, kur jis teigė, kad (duomenys neskelbtini) važiavo važiuojamąja kelio dalimi greta jo. Išdėstė nuomonę, kad A. D. priderino eismo įvykio mechanizmą prie ieškinyje nurodytų ieškovės argumentų. Taip pat nurodė, kad atsakovės pateiktoje Austrijos policijos pareigūnų pažymoje su vertimu į lietuvių kalbą nurodyta, kad „1 dalyvis: C. M. V. atitinkamai nurodė, kad ji vairavo savo lengvąjį automobilį, valstybinis Nr.: (duomenys neskelbtini), kryptimi A13 į pietus, važiuodama vidurine arba antrąja eismo juosta. Ji važiavo savo juosta 105 km/h greičiu, naudodamasi „autopilotu“. Staiga balninis vilkikas iš dešinės įvažiavo šalia į jos juostą. (Duomenys neskelbtini) dar mėgino išsukti į kairę, bet nespėjo ir kliudė vilkiko priekabą (gale kairėje). 2 dalyvis: A. D. atitinkamai papasakojo, kad jis vairavo savo balninį vilkiką kryptimi A13 į pietus, važiuodamas dešiniąja eismo juosta. Jis sako eismo juostoje nepastebėjęs (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio ir susidūrė su ja iš šono. Tai įvyko greitai, daugiau jis nežinąs apie tikslią avarijos eigą.“ Atsakovės nuomone, jos pateiktas Austrijos policijos pareigūnų pažymos vertimas patvirtina, kad C. M. V. vairuojama transporto priemonę Mercedes-Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo vidurine arba antrąja eismo juosta, o A. D. vairuojamas sunkvežimis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo dešiniąja eismo juosta. Taigi, byloje esantys įrodymai akivaizdžiai paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, ir paneigia ieškovės argumentus, kad automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja važiavo dešine eismo juosta, bei ieškovės pateiktą A. D. nubraižytą eismo įvykio vietos mechanizmą. Pateikė Google Street View nuotraukas iš eismo įvykio vietos, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje kelias yra trijų eismo juostų viena važiavimo kryptimi. Mercedes Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos C. M. V. nubraižė eismo įvykio vietos schemą, kurioje nurodyta, kad 2022-01-17 transporto priemonė Mercedes Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo trijų eismo juostų kelio A13 (važiavimo kryptis Pietūs) viduriniąja (antrąja) eismo juosta. Tuo pačiu metu transporto priemonei „Mercedes Benz GLS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kairės, ta pačia kryptimi, greta važiavo kita transporto priemonė. Tuo pačiu metu, transporto priemonei Mercedes Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš dešinės (pirmąja eismo juosta), ta pačia kryptimi, važiavo A. D. vairuojamas sunkvežimis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). C. M. V. nubraižytoje eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, kad rikiuodamasis į antrąją eismo juostą sunkvežimio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nerodė posūkio signalo, bei ji negalėjo transporto priemonės Mercedes Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasukti į kairę. Išdėstė poziciją, kad eismo įvykis kilo, kai ieškovės vairuotojas A. D., važiuodamas 16 km/h greičiu bei nerodydamas posūkio signalų, keitė važiavimo kryptį iš pirmosios (dešinės) eismo juostos į antrąją eismo juostą, staiga atlikdamas manevrą nepastebėjęs antrąja eismo juosta važiuojančios transporto priemonės Mercedes Benz GLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl sukėlė eismo įvykį, dėl kurio yra atsakingas. Pagal Austrijos Kelių eismo taisyklių § 11 straipsnio 1 dalį automobilio vairuotojas gali keisti važiavimo kryptį arba eismo juostą tik įsitikinęs, kad tai atlikti įmanoma, nesukeliant pavojaus arba nesutrukdant kitiems kelių eismo dalyviams. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad automobilio vairuotojas privalo apie ketinamą važiavimo krypties arba kelių eismo juostos pakeitimą signalizuoti kitiems eismo dalyviams laiku, kad kiti eismo dalyviai galėtų pasiruošti jo ketinamam manevrui. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad signalizuoti apie važiavimo krypties arba eismo juostos pakeitimą reikia tam skirtais, prie automobilio pritvirtintais posūkio signalais.

Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovė kreipėsi į L. V. firmą „Letra“ ir paprašė paaiškinti, kodėl buvo nurodytas neteisingas lengvosios transporto priemonės numeris, taip pat paaiškinti vertimo niuansus dėl juostų. Ieškovei žodžiu buvo paaiškinta, jog vertime yra padaryta techninė klaida - suklysta dėl lengvosios transporto priemonės numerio; paaiškinta, kad Austrijos pareigūnų pažymoje nurodytas tekstas yra specifinis ir galimos vertimo interpretacijos, kadangi vertėjai nėra kelių eismo taisyklių žinovai/specialistai, bei nurodė, kad vertimo esmė nesikeičia nepriklausomai nuo to, kiek juostų buvo kelyje. Patvirtino, kad jokie paaiškinimai nebuvo derinami, o vertimo klaidos yra techninės. Sutiko su atsakovės argumentais, kad ginčo kelyje buvo trys juostos ir to neneigia, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad aiškiai apgadintas ieškovės puspriekabės galas, laikosi pozicijos, kad lengvoji transporto priemonė įvažiavo į ieškovės transporto priemonių junginį iš galo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės vairuotojas Austrijos pareigūnams po įvykio nurodė, kad iš tikrųjų viskas įvyko labai greitai, kad jis važiavo keliu A13 kelio link ir kad pasuko savo vilkiką su puspriekabe į dešinę juostą, kad važiavo dešine eismo juosta ir tai atsispindi vairuotojo nubraižytoje schemoje. Patvirtino, kad ieškovės vairuotojas iš tikrųjų nematė kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, kadangi jos greitis daugiau nei 5 kartus viršijo ieškovės transporto priemonių junginio greitį, atvažiavo iš galo. Išdėstė poziciją, kad jei eismo įvykis būtų įvykęs kaip nurodo atsakovė, turėtų būti apgadintas tiek vilkiko, tiek puspriekabės visas kairysis šonas, o šiuo atveju apgadinimai yra vilkiko gale. Atkreipė dėmesį, kad objektyviai neįmanoma dviem transporto priemonėms, važiuojančioms 5 kartus skirtingu greičiu važiuoti šalia. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad lengvosios transporto priemonės vairuotoja policijos pareigūnams nėra neužsiminusi apie kokį nors posūkio signalą ar jo rodymą/nerodymą, nes tai nėra fiksuota pareigūnų sudarytame dokumente.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-04 nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-12 sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-21520-862/2022, ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo tenkinti ieškovės ieškinį.

Tretieji asmenys A. D., C. M. V., UAB „Translogistics24“ ir „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu buvo išklausyti eksperto V. L. paaiškinimai. Ekspertas atsakydamas į ieškovės atstovės klausimus paaiškino, kad duomenys nėra visiškai tikslūs, nes matmenys paimti iš palydovinės nuotraukos ir žemėlapio mastelio. Pažymėjo, jog tyrimas atliktas pagal duomenis, kuriuos turėjo, kadangi policijos schemos nebuvo, tikslių mastelinių nuotraukų iš eismo įvykio vietos taip pat nebuvo, šukės, susidariusios po eismo įvykio, neužfiksuotos, jokių pėdsakų nebuvo. Ekspertas nurodė, jog pagrindinis įrodymas tyrimui buvo vaizdo įrašas. Ekspertas nurodė, kad susidūrimas turėjo įvykti pirmoje eismo juostoje. Ekspertas atsakydamas į atsakovės atstovo advokato klausimus paaiškino, kad ekspertizę atliko bandydamas situaciją pavaizduoti pagal tai, kokios koordinatės buvo vaizdo įraše ir ekspertas žemėlapyje atidėjo koordinates taip kaip automatiškai koordinates žymi „Google maps“ ir šią trajektoriją ekspertas perkėlė į specialią programą eismo įvykių modeliavimui. Tokiu būdu ekspertas pasižymėjo trajektoriją pagal gautas koordinates ir bandė sutapatinti kelyje buvusią trajektoriją, tai, kas yra realus kelio profilis, sustojimo aikštelės profilis, kad vilkikas atkartotų tą trajektoriją važiuodamas keliu ir pavaizdavo, kad trajektorija pagal koordinates ne visai atitinka kelio profilį ir pagal nurodytas GPS koordinates vilkikas kažkuriuo momentu turėtų važiuoti ne keliu. Eksperto nuomone, tai nėra įmanoma, todėl ekspertas perkėlė trajektoriją, kuri atkartotų kelio profilį, tačiau ekspertui tai nepavyko. Atsižvelgęs į tai, ekspertas padarė išvadą, jog koordinatės, kurios buvo žymimos vaizdo įraše ne tiksliai atkartoja judėjimo trajektoriją ir pagal ją nustatyti kelio važiuojamojoje dalyje tikslių padėčių neišeina. Ekspertas nurodė, jei nebūtų buvę korekcijų, vilkikas tam tikrą atkarpą būtų turėjęs važiuoti pieva, esančia tarp stovėjimo aikštelės ir kelio. Ekspertas nurodė, jeigu koordinatės būtų visiškai tikslios ir pagal jas būtų įmanoma nustatyti vilkiko judėjimo realią trajektoriją, tuomet nebūtų ginčo kas ir kur buvo išsidėstęs, tačiau ekspertas savo tyrime parodė, kad tos koordinatės nėra visiškai tiksliai atkartojančios transporto priemonių važiavimo padėties, todėl ekspertas toliau tyrimą tęsė naudodamasis vaizdo įraše matoma situacija – pagal tai, kaip vilkikas išsidėstęs prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu, kaip yra išsidėstęs kelio važiuojamosios dalies pločio atžvilgiu. Paaiškino, kad eksperto išvados yra pateiktos būtent pagal šiuos duomenis, o ne pagal tą trajektoriją, kuri buvo bandoma nustatyti pagal GPS koordinates. Ekspertas nurodė, kad tyrimo neatliko remdamasis trečiųjų asmenų paaiškinimais, kadangi vaizdo įrašas yra objektyvesnis duomuo (vaizdo įraše matomas transporto priemonių išsidėstymas). Ekspertas paaiškino, kad vilkiko važiavimo laikas yra nustatytas pagal vaizdo įrašą ir po to pagal laiką skaičiuojamas atstumas ir techninė galimybė išvengti susidūrimo. Ekspertas nurodė, kad automobilio Mercedes Benz vairuotoja galėjo būti šalia vilkiko tik tuo momentu, kai įvyko susidūrimas su vilkiku. Visą laiką iki susidūrimo automobilis Mercedes Benz artėjo iš paskos vilkikui ir, jei automobilio Mercedes Benz greitis buvo 105 km/h, kaip nurodo automobilio Mercedes Benz vairuotoja, tai vilkikui išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės automobilis Mercedes Benz buvo virš 300 m atstumu, todėl teigti, kad automobilis Mercedes Benz ir vilkikas buvo greta yra nekorektiška. Ekspertas paaiškino, kad trajektorijos koregavimas yra viena iš programos, kuria atlieka eismo įvykių tyrimus, funkcijų ir trajektoriją, kuri pažymėta galima kilnoti į bet kurią padėtį ir žiūrėti kaip tai atitiko objektyvius duomenis. Tai yra speciali funkcija, skirta modeliuoti transporto priemonių judėjimo trajektorijas pagal objektyvius duomenis, kuriuos ekspertai turi bylos medžiagoje. Ekspertas paaiškino, kad iš vaizdo įrašo nustatyta, jog Mercedes Benz automobiliui kliūtis (vilkikas) truko 12 sekundžių, todėl tokia kliūtis negali būti laikoma staigia, kadangi nereikėjo imtis neatidėliotinų veiksmų norint išvengti susidūrimo. Ekspertas nurodė, jog automobilio Mercedes Benz vairuotoja 12 sekundžių nesiėmė veiksmų, kuriais būtų galima išvengti susidūrimo.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esanti Tirolio federalinės žemės policijos byla Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad eismo įvykis, kuriame dalyvavo lengvasis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkikas Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko 2022-01-17, vietovėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km. Lengvąjį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo trečiasis asmuo C. M. V., o vilkiką Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo trečiasis asmuo A. D. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, kurios transporto priemonės vairuotojas yra atsakingas dėl įvykusio eismo įvykio. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo skirta eismo įvykio ekspertizė. Teismo ekspertams pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) Koks buvo 2022-01-17 eismo įvykio Austrijoje, kurio metu susidūrė vilkikas Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kilimo mechanizmas; 2) Kurios 2022-01-17 eismo įvykyje Austrijoje, dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo veiksmai sąlygojo 2022-01-17 eismo įvykio kilimą. Jei 2022-01-17 eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų jame dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų veiksmai, prašome nurodyti kiekvieno iš vairuotojų veiksmų įtaką eismo įvykio kilimui. Esant galimybei ir procentinę to išraišką; 3) Ar byloje esančiose nuotraukose fiksuotos puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai buvo padaryti 2022-01-17 eismo įvykio Austrijoje metu. Koks buvo nurodytų automobilių sugadinimų padarymo mechanizmas?

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023-08-24 gautas 2023-08-14 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovas prašo teismo nesivadovauti šiuo ekspertizės aktu, kadangi ekspertizės aktas skiriasi nuo eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, kurie užfiksuoti 2022-01-17 Tirolio federalinės žemės policijos akte apie eismo įvykį. Atsakovės atstovas nurodė, kad šalių paaiškinimai yra patikimiausi įrodymai, kadangi paaiškinimai duoti iškart po eismo įvykio. Nurodė, kad ekspertas atlikdamas ekspertizę privalėjo remtis eismo įvykio dalyvių paaiškinimais, kad trajektorijos rankinis braižymas galėjo turėti įtaką ekspertizės atlikimui.

Teismo ekspertas atsakydamas į ieškovės ir atsakovės atstovų advokatų klausimus nurodė, kad vienintelis objektyvus įrodymas ekspertizės atlikimui buvo byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matomas transporto priemonių išsidėstymas, todėl tyrimo neatliko remdamasis subjektyviais trečiųjų asmenų paaiškinimais esančiais byloje. Ekspertas nurodė, jog ekspertizę atliko bandydamas situaciją pavaizduoti pagal tai, kokios koordinatės buvo vaizdo įraše ir ekspertas žemėlapyje atidėjo koordinates taip, kaip automatiškai koordinates žymi „Google maps“ ir šią trajektoriją ekspertas perkėlė į specialią programą eismo įvykių modeliavimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo advokato argumentai dėl ekspertizės akto nepatikimumo atmestini kaip nepagrįsti ir teismas nusprendžia vadovautis 2023-08-14 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvadomis esančiomis jose.

Atsakovė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog nesutinka su ieškovės ieškinyje išdėstytomis eismo įvykio aplinkybėmis ir paaiškino, kad eismo įvykis kilo, kai trečiasis asmuo A. D., važiuodamas 16 km/h greičiu bei nerodydamas posūkio signalų, keitė važiavimo kryptį iš pirmosios (dešinės) eismo juostos į antrąją eismo juostą, staiga atlikdamas manevrą, nepastebėjęs antrąja eismo juosta važiuojančios transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl sukėlė eismo įvykį, dėl kurio yra atsakingas. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateikta ieškovės vairuotojo A. D. sudaryta eismo įvykio vietos schema, kur nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) važiavo važiuojamąja kelio dalimi už jo, prieštarauja Austrijos policijos pareigūnų pažymoje A. D. nurodytoms aplinkybėms, kur jis teigė, kad (duomenys neskelbtini) važiavo važiuojamąja kelio dalimi greta jo.

Atsakovė vilkiko Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo trečiojo asmens A. D. kaltę iš esmės įrodinėja 2022-01-17 Tirolio federalinės žemės policijos akte eismo įvykio dalyvių duotais paaiškinimais. Iš šių paaiškinimų, matyti, kad trečiasis asmuo C. M. V., vairavusi lengvąjį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad ji vairavo savo lengvąjį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kryptimi (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), važiuodama vidurine arba antrąja eismo juosta. Ji važiavo savo juosta 105 km/h greičiu, naudodamasi greičio palaikymo programa. Staiga balninis vilkikas iš dešinės įvažiavo šalia į jos juostą. (Duomenys neskelbtini) dar mėgino išsukti į kairę, bet nespėjo ir kliudė vilkiko priekabą (gale kairėje). Trečiasis asmuo A. D. minėtame akte parodė, kad jis vairavo savo balninį vilkiką kryptimi (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), važiuodamas dešiniąja eismo juosta. Jis sako eismo juostoje nepastebėjęs (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio ir susidūrė su ja iš šono. Tai įvyko greitai, daugiau jis nežinąs apie tikslią avarijos eigą.

Iš byloje esančio ekspertizės akto, matyti, kad ekspertui atlikus sugadinimų požymių ant automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono ir puspriekabės Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinės dalies kairės pusės bei kairiojo šono užpakalinės dalies palyginimą, nuotraukose užfiksuoti minėtų transporto priemonių sugadinimai, tikėtina, susidarė jų tarpusavio kontakto metu, iš paskos priartėjusiam automobiliui Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono priekine dalimi atsitrenkus į puspriekabės Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinės dalies kairę pusę ir toliau dešiniuoju šonu per visą ilgį nenutrūkstamai liečiantis su puspriekabės užpakalinės dalies kaire puse ir kairiojo šono užpakalinės dalies zonoje esančiomis dalimis. Ekspertizės akte nurodyta, kad sugadinimų pobūdis rodo buvus smailų kampą tarp šių transporto priemonių išilginių ašių, kai automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo smailiu kampu nukreiptas ir judėjo iš dešinės į kairę pusę puspriekabės atžvilgiu. Ekspertizės akte nurodyta, jog velkamos puspriekabės galas dešiniajame posūkyje juda mažesniu spinduliu nei vilkikas ir net vilkikui įvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, užpakalinė puspriekabės dalis, kairys jos kampas, vis tiek yra pirmosios juostos ribose ir į antrąją eismo juostą neišsikiša. Ekspertas nurodė, jog, tikėtina, kad lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies pirmojoje juostoje.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Atsižvelgiant į atliktą tyrimą ir ekspertizės akte išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti tokiu būdu, kuris nurodytas ekspertizės akte (lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai iš paskos priartėjusiai prie dešiniojo šono priekine dalimi atsitrenkus į puspriekabės Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinės dalies kairę pusę ir toliau dešiniuoju šonu per visą ilgį nenutrūkstamai liečiantis su puspriekabės užpakalinės dalies kaire puse ir kairiojo šono užpakalinės dalies zonoje esančiomis dalimis nei vilkiko Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui iš dešinės įvažiavus į antrąja važiuojamosios dalies juostą), o ne taip, kaip tai aiškina atsakovė, vertindama trečiųjų asmenų sudarytas schemas ir paaiškinimus fiksuotus policijos protokole.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų nustatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (CK 1.12 straipsnio 1 dalis, CPK 808 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju susiklosto kelios teisinių santykių grupės: 1) iš eismo įvykio (delikto) kylantys teisiniai santykiai tarp žalą padariusio asmens ir ją patyrusio asmens (nukentėjusiojo); 2) iš draudimo sutarties kylantys teisiniai santykiai, susiję su draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos, jeigu dėl jos draudėjui kilo civilinė atsakomybė (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-973-826/2022).

Europos parlamento ir Tarybos 2008-06-17 reglamento (EB) Nr. 593/2008 „Dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės“ (toliau – „Roma I“) 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad draudimo sutarčiai taikoma draudiko buveinės vietos valstybės teisė, jei sutarties šalys nebuvo pasirinkusios draudimo sutarčiai taikytinos teisės. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta duomenų, kad draudimo sutarties šalys būtų pasirinkusios taikytiną teisę iš draudimo sutarties teisinių santykių kylantiems ginčams. Tokiu atveju šioje civilinėje byloje kilusiam ginčui dėl turinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei iš atsakovės, kuri yra eismo įvykio metu sukėlusio ieškovei turtinę žalą transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikė, taikytina teisė nustatoma pagal atsakovės buveinės vietos valstybės teisę. Iš byloje esančio draudimo poliso Nr. KF-002551610, matyti, kad atsakovės buveinės vieta yra Austrijos Respublikoje, Vienoje. Atsižvelgiant į tai, teismas šioje byloje kilusio ginčo dalyje dėl draudimo santykių nagrinėjimui ex officio taiko atsakovės buveinės vietos valstybės – Austrijos Respublikos - teisę („Roma I“ 7 straipsnio 2 dalis, CK 1.10 straipsnio 1 dalis, 1.12 straipsnio 2 dalis, CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Eismo įvykiui įvykus kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, deliktiniams teisiniams santykiams taikytina teisė nustatoma remiantis 2007-07-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Reglamentas „Roma II“) 4 straipsnio nuostatomis – žalą padariusio asmens (draudėjo) atsakomybės pagrindas, apimtis, atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, žalos vertinimas, asmenų, kurie turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nustatymas, senaties terminas ir kita nustatomi pagal valstybės, kurioje atsirado žala, teisę. Kitaip tariant, eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė kyla tam tikromis sąlygomis, kurias apibrėžia žalos atsiradimo (paprastai eismo įvykio) vietos valstybės teisė. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Austrijos Respublikoje, todėl trečiojo asmens C. M. V. deliktinės civilinės atsakomybės nustatymui taikytina Austrijos Respublikos teisė.

Pagal Austrijos Respublikos Bendrojo civilinio kodekso (toliau – Bendrasis civilinis kodeksas) § 1294 straipsnį žala atsiranda dėl kito asmens neteisėto veikimo arba neveikimo; arba atsitiktinai. Neteisėta žala padaroma savavališkai arba netyčia. Austrijos Respublikos kelių eismo įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) § 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės vairuotojas privalo pritaikyti važiavimo greitį prie susiklosčiusių aplinkybių ar kelių eismo ženklų skelbiamų aplinkybių, ypač prie kelio, eismo ir matomumo sąlygų, taip pat transporto priemonės ir krovinio savybių. Jis taip pat neturi važiuoti taip greitai, kad padarytų žalą kitiems eismo dalyviams ar sužalotų prie kelio esantį turtą ar sužalotų gyvulius, jeigu to galima išvengti.

Iš byloje esančio 2022-01-17 Tirolio federalinės žemės policijos akto matyti, kad lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja nurodė, jog transporto priemonę vairavo 105 km/h greičiu su greičio palaikymo programa. Ekspertizės akte nurodyta, kad vilkiko Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pajudėjimo momento iki susidūrimo momento praėjo 12,16 sekundžių. Atitinkamai ekspertizės akte nustatyta, kad lengvasis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastoviu 105 km/h greičiu per 12,16 sekundes galėjo nuvažiuoti 354,7 m. Nurodytu 105 km/h greičiu važiuojančiam automobiliui, kai asfalto danga šlapia, yra reikalingas 85,2 m atstumas tam, kad sumažintų savo automobilio važiavimo greitį iki priekyje važiuojančio vilkiko Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvengtų susidūrimo su minėtu transporto priemonių junginiu. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, ekspertas nurodė jog tikėtina, kad lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos trečiojo asmens C. M. V. veiksmai sąlygojo eismo įvykį, kadangi artėdama prie kliūties laiku turėdama galimybę nemažino savo automobilio važiavimo greičio.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į byloje esančius rašytinius įrodymus, į eksperto išvadą, į tai, kad jokių kitų įrodymų paneigiančių ekspertizėje nurodytas aplinkybes nėra, darytina išvada, kad 2022-01-17 eismo įvykis tarp lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkiko Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko būtent dėl lengvojo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos trečiojo asmens C. M. V. kaltės.

Trečiojo asmens C. M. V. neteisėti veiksmai pasireiškė pažeidus Kelių įstatymo § 20 straipsnio 1 dalį. Priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų nagrinėjamoje byloje pasireiškė tuo, kad transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja laiku nesumažinusi transporto priemonės greičio trenkėsi į puspriekabę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2943,33 EUR žalos atlyginimo, kurią sudaro 2277,72 EUR puspriekabės remontas ir 665,61 EUR negautos pajamos. Pagal Bendrojo civilinio kodekso § 1323 straipsnį, norint kompensuoti bet kokią padarytą žalą, viskas turi būti atkurta į ankstesnę būseną arba, jei tai neįmanoma, turi būti grąžinta apskaičiuota vertė. Byloje esanti remonto sąmata Nr. 21153413 patvirtina, kad ieškovė už puspriekabės Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą patyrė 2277,72 EUR (be PVM) išlaidų. Bendrojo civilinio kodekso § 1331 straipsnyje įtvirtinta, jei kieno nors turtas yra sugadintas tyčia arba dėl akivaizdaus kito asmens neatsargumo, jis taip pat turi teisę į negautą pelną. Ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės naudojama (teikiant tarptautines pervežimo paslaugas) gauti pelno (pajamas). Dėl 2022-01-17 Austrijos Respublikoje įvykusio eismo įvykio ieškovė 3 dienas negalėjo minėtos puspriekabės naudoti pelnui gauti. Ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti vidutiniškai 221,87 EUR pelno per dieną iš vienos transporto priemonės (puspriekabės). Ieškovė puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo naudoti 3 dienas, todėl ji negavo 665,61 EUR pajamų (pelno). Kadangi ieškovė dėl eismo įvykio metu padarytų puspriekabės apgadinimų remonto 3 dienas negavo pajamų, paryrė pagrįstas išlaidas transporto priemonės remontui, visa ieškovės patirta žala sudaro 2943,33 EUR.

Pagal Austrijos Respublikos 1994 m. Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) § 26 straipsnį nukentėjęs trečiasis asmuo gali pareikšti draudikui reikalavimą atlyginti žalą, į kurią jis turi teisę pagal atitinkamą draudimo sutartį. Įstatymo § 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudimas apima pagrįstų ir nepagrįstų reikalavimų atlyginti žalą, pareikštų draudėjui ar bendrai apdraustiems asmenims remiantis įstatymų numatytomis atsakomybės nuostatomis, patenkinimą, jeigu asmenys buvo sužaloti ar nužudyti, turtas buvo sugadintas, sunaikintas ar prarastas naudojant apdraustą transporto priemonę arba buvo padaryta finansinė žala, kuri nėra nei kūno sužalojimas, nei turtinė žala (vien tik finansiniai nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, atsakovė, kaip transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudikė, yra atsakinga už ieškovei 2943,33 EUR patirtos žalos atlyginimą, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas iš atsakovės ieškovei priteisiant 2943,33 EUR žalos atlyginimą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai) metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu 2943,33 EUR dydžio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos vertėjams bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 66 EUR dydžio žyminį mokestį, 1573 EUR už advokato suteiktas teisines paslaugas, 426,89 EUR procesinių dokumentų vertimo išlaidų, 932,62 EUR už teismo ekspertizę. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos 2998,51 EUR (66 EUR + 1573 EUR + 426,89 EUR + 932,62 EUR) yra pagrįstos ir protingos, todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 2998,51 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė procesiniu dokumentu (DOK – 147221) prašo grąžinti ieškovei 567,38 EUR permokos sumą į ieškovės sąskaitą. Paaiškino, kad pagal teismo įpareigojimą ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 1500 EUR, o pagal pateiktą sąskaitą už teismo ekspertizę reikėjo mokėti 932,62 EUR. Byloje esantis AB „SEB“ banko 2023-05-04 mokėjimo nurodymas Nr. 677042 patvirtina, kad ieškovė į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą įmokėjo 1500 EUR už teismo ekspertizės atlikimą. Byloje esanti 2023-08-18 PVM sąskaita faktūra Nr. 0001951 patvirtina, kad teismo ekspertizė kainavo 932,62 EUR, todėl likusi nepanaudota lėšų suma – 567,38 EUR. Nesant pagrindo laikyti įmokėtų lėšų už paskirtą ekspertizę likučio Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje, jos grąžintinos asmeniui atlikusiam mokėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (35,14 EUR) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR) – 35 EUR patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Eurocargo24“, juridinio asmens kodas 303025620, iš atsakovės ERGO Versicherung AG 2943,33 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2943,33 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2998,51 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės ERGO Versicherung AG 35 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Grąžinti ieškovei UAB „Eurocargo24“, juridinio asmens kodas 303025620, Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esančią sumą – 567,38 EUR, pervedant nurodytą sumą į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, iš kurios buvo padarytas pavedimas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.