Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-932-430/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-23
Bylos Nr.: e2A-932-430/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10585-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: V. Š.
Atsakovas: D. Š.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-932-430/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10585-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ir atsakovės D. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei D. Š. ir atsakovės D. Š. priešieškinį ieškovui V. Š. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas ir SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. Š. patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti bažnytinės santuokos tarp V. Š. ir D. Š., sudarytos 2017 m. gegužės 13 d. Vilniaus Išganytojo bažnyčioje, 2017 m. gegužės 23 d. įtrauktos į apskaitą Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1567, akto įrašą dėl bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu V. Š., jo gyvenamojoje vietoje; 3) iš D. Š. nepilnamečio vaiko V. Š., naudai priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise vaiko tėvą V. Š., o pinigus už einamąjį mėnesį sumokant ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos; 4) nustatyti atsakovės D. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. Š. tvarką; 5) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo 2020 m. gegužės 1 d., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu; 6) pripažinti, kad 512/2012 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta 2016 m. liepos 26 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0055/16/00066 pagrindu, šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 7) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, namų apyvokos daiktus; 8) nustatyti, kad atsakovė D. Š. po santuokos nutraukimo įgis turtinę teisę valdyti ir naudotis transporto priemone VW T-ROC, iki bus įvykdyti įsipareigojimai pagal 2018 m. rugpjūčio 12 d. Lizingo sutartį Nr. 715646/00 su SIA „UniCerdit Leasing“ Lietuvos filialo banku, taip pat atsakovei pereis turtinė teisę įgyti šią transporto priemonę asmeninėn nuosavybėn pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal minėtą Lizingo sutartį; 9) priteisti D. Š. iš V. Š. 1 050,81 Eur kompensaciją už jam po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę turto dalį;10) priteisti iš atsakovės D. Š. ieškovo V. Š. naudai 5 992,77 Eur piniginę kompensaciją už sumokėtas būsto kredito ir draudimo įmokas bei 202,77 Eur už elektrą ir internetą; 11) nustatyti, kad ieškovo UAB „Swedbank investicijų valdymas“ sukauptos pensijos lėšos pagal 2019 m. sausio 19 d. Pensijų kaupimo sutartį, lieka ieškovo V. Š. asmenine nuosavybe, o atsakovei D. Š. iš ieškovo V. Š. priteisti 967,45 Eur piniginę kompensaciją; 11) nustatyti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką; 12) padalinti bylos šalims santuokos metu įgytus turtinius įsipareigojimus; 13) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „Š.“, o atsakovei leisti pavardės klausimą spręsti jos nuožiūra; 14) priteisti iš atsakovės D. Š. ieškovo V. Š. naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 13 d. šalys Vilniaus Išganytojo bažnyčioje sudarė santuoką. 2017 m. gegužės 23 d. Vilniaus m. santuoką įtraukė į apskaitą, santuokos akto įrašo Nr.1567. Santuokoje sutuoktiniai susilaukė sūnaus V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. gegužės 1 d. šalys gyvena skyrium, nepilnametis vaikas gyvena tiek pas tėvą, tiek pas motiną. Po santuokos nutraukimo ieškovas prašė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), padalinti šalims lygiomis dalimis – po ½ dalį. Ieškovas laikinai gyvena nuomojamame bute, tačiau po santuokos nutraukimo ieškovas vėl apsigyvens name, kur sūnus auga nuo gimimo, kur jam yra sudarytos visos būtinos sąlygos gyventi, ilsėtis, mokytis. Berniukas čia turi atskirą kambarį, kiemas yra uždaras, su žaidimų aikštele. Aplinka vaikui yra įprasta ir pažįstama, kieme jis turi draugų. Ieškovas prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovo teigimu, įvertinus būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 530 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, kad vaikas kas savaitę laiko būna ir ateityje bus su kiekvienu iš tėvų, kas reiškia, kad abu tėvai patiria su vaiko išlaikymu susijusių išlaidų, ieškovas prašo iš atsakovės nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės priteisti išlaikymą po 180 Eur mokamų kasmėnesinių periodinių išmokų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys jau ilgą laiką vaiko priežiūra dalijasi kas savaitę, ieškovas prašo teismo tokį susitarimą įteisinti. Ieškovas prašo teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo 2020 m. gegužės 1 d., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu.

3. Ieškovas 2023 m. lapkričio 27 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, kuriame teismo prašė priteisti iš atsakovės ieškovui naudai 10 564,09 Eur piniginę kompensaciją už sumokėtas būsto kredito ir draudimo įmokas.

4. Atsakovė D. Š. teismui pateikė priešieškinį kurį galutinai patikslinusi prašė: 1) panaikinti santuokos, sudarytos tarp D. Š. ir V. Š. apskaitos įrašą Vilniaus m. CMS, įrašo Nr. 1567, dėl V. Š. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes Š. ir Š.. 3) nepilnamečio sūnaus V. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su D. Š.; 4) nepilnamečio sūnaus V. Š. išlaikymui priteisti iš V. Š. nuo ieškinio priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės po 415 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš priteisto išlaikymo atimant nuo 2021 m. birželio 1 d. ieškovo mokamą 160 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui; 5) nustatyti V. Š. bendravimo su sūnumi tvarką. 6) nustatyti, kad santuokos nutraukimas D. Š. turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė pasekmes nuo 2020 m. gegužės 1 d.; 7) pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė D. Š. ir V. Š. nuosavybė; 8) nustatyti, kad D. Š. po santuokos nutraukimo įgis turtinę teisę valdyti ir naudotis automobiliu VOLSWAGEN T-ROC, v/n (duomenys neskelbtini) iki bus įvykdyti įsipareigojimai pagal 2019-08-12 Lizingo sutartį Nr. 715646/00 su SIA „UniCredit Leasing“, taip pat D. Š. pereis turtinė teisė įgyti šį automobilį asmeninės nuosavybės teise pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį; 9) priteisti D. Š. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini); 10) priteisti D. Š. asmeninės nuosavybės teise natūra įvardytus kilnojamuosius daiktus; 12) priteisti V. Š. asmeninės nuosavybės teise natūra įvardytus kilnojamuosius daiktus; 13) nustatyti, kad visus kreditorinius įsipareigojimus pagal 2017 m. spalio 4 d. su AB SEB bankas sudarytą Skolos perkėlimo sutartį Nr. 14A1718211371-AR-SP1 po santuokos nutraukimo lygiomis dalimis vykdys V. Š. ir D. Š.; 14) nustatyti, kad visus kreditorinius įsipareigojimus pagal 2019m. rugpjūčio 12 d. su SIA „UniCredit Leasing“ sudarytą Lizingo sutartį Nr. 715646/00 po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys D. Š.; 15) priteisti D. Š. iš V. Š. 2 939,66 Eur kompensaciją už jam po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę turto dalį; 16) priteisti D. Š. iš V. Š. 8 190,50 Eur kompensaciją už pusę pensijų fonde sukauptų lėšų; 17) priteisti V. Š. iš D. Š. 864,44 Eur kompensaciją už pusę pensijų fonde sukauptų lėšų; 18) priteisti D. Š. iš V. Š. 5 752,62 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą; 19) priteisti iš V. Š. D. Š. išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą nuo gyvenimo skyrium pradžios – 2020 m. gegužės 1 d. iki ieškinio priėmimo dienos – 2021m. balandžio 30 d. - 3180,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą (12 mėn. x 265 Eur.); 20) priteisti D. Š. iš V. Š. 5 958,06 Eur kompensaciją už draudimo įmokas, vandens filtro priežiūrą ir stogo remontą, komunalinių atliekų tvarkymą, lizingo įmokas; 21) skirti atsakovei D. Š. naudotis ir gyventi ieškovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – ½ dalimi vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise iki 2035 m. rugpjūčio 3 d.; 22) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovė patikslintą priešieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: šalių santuoka sudaryta 2017 m. gegužės 13 d. Ieškovas, praėjus vos porai metų po santuokos sudarymo, užmezgė romaną ir pradėjo artimai bendrauti su kita moterimi, 2020 m. balandžio mėnesį apsisprendė išsikraustyti iš šeimos namų. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovo apsisprendimas prieš daugiau nei vienerius metus palikti šeimą ir išeiti gyventi su kita moterimi yra tikroji santuokos iširimo sąlyga. Todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės. Atsakovė nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus nuo šalių išsiskyrimo gyvena su atsakove. Ieškovas bendrauja su sūnumi pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas su ieškovu praleidžia kas antrą savaitgalį bei vieną dieną savaitės viduryje (antradienį – trečiadienį) prieš ieškovo savaitgalį ir dvi dienas savaitės viduryje (trečiadienį – penktadienį) prieš atsakovės savaitgalį. Tokia gyvenimo ir bendravimo tvarka mažamečiui vaikui tinka, vaikas niekada nėra išreiškęs noro gyventi su ieškovu. Vaiko poreikių tenkinimu, jo sveikata, visais kitais dalykais visuomet rūpinosi ir toliau rūpinasi atsakovė, todėl teismo prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Atsakovė teismui pateikė išlaidų, reikalingų nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, lentelę ir prašė iš ieškovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 415 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę. Atsakovė nurodo, kad nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios ieškovas nemokėjo jokio išlaikymo vaikui. Todėl atsakovė prašė priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nuo gyvenimo skyriumi pradžios 2020 m. gegužės 1 d. iki laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinojo išlaikymo nustatymo dienos, t. y. išlaikymą už 13 mėnesių po 265 Eur, viso 3 445 Eur. Atsakovė teismo prašė nustatyti jos siūlomą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Atsakovė pažymėjo, kad jau daugiau kaip vieneri metai, kai ieškovas paliko šeimą dėl atsiradusių šiltų jausmų kitai moteriai, t. y. neištikimybės, todėl atsakovė prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas tik D. Š. turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė pasekmes nuo 2020 m. gegužės 1 d. Atsakovė, šalims pradėjus gyventi skyriumi, mokėjo namų turto draudimo įmokas, viso 121,50 Eur. Taip pat atsakovė 2020 m. gegužės mėn. apmokėjo vandens filtravimo įrangos priežiūrą 80 Eur, 2020 m. rugsėjo mėnesį sumokėjo 490 Eur už namo stogo taisymą, kadangi per stogą į namo vidų bėgo vanduo. 2021 m. gegužės ir liepos mėn. atsakovė sumokėjo 85 Eur už žaliųjų atliekų tvarkymą ir 125,43 Eur metinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą (šiais mokesčiais apmokestinamas nekilnojamojo turto objekto savininkas). Atsakovė nuo 2020 m. gegužės 1 d. viena pati mokėjo automobilio lizingo įmokas, nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki šios dienos yra sumokėta 11 014,19 Eur lizingo įmokų. Todėl atsakovė prašė priteisti ½ dalį iš asmeninių lėšų sumokėtų 121,50 Eur draudimo įmokų, 80 Eur už vandens filtro priežiūrą, 490 Eur už remonto darbus, 210,43 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą, 11 014,19 Eur lizingo įmokų iš ieškovo, t. y. 5 958,06 Eur. Atsakovė jokio kito asmeninio nekilnojamojo turto, kuriame po santuokos nutraukimo galėtų apsigyventi su vaiku, neturi. Todėl atsakovė prašė, nutraukiant šalių santuoką nustatyti uzufruktą po bendro turto padalinimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiai ½ daliai vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. leisti atsakovei su vaiku ieškovo asmeninės nuosavybės turtu – ½ dalimi gyvenamojo namo – naudotis neatlygintinai uzufrukto teise bei gyventi joje iki vaiko pilnametystės.

Atsiliepimas

6. Ieškovas V. Š. teismui pateiktame atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų tikslinimo nurodė, kad su patikslintais reikalavimais nesutinka.

7. Atsakovė D. Š. teismui 2023 m. gruodžio 8 d. pateiktame atsiliepime į ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ir pareiškime dėl priešieškinio reikalavimo padidinimo teismo prašė priteisti D. Š. iš V. Š. 10 065,74 Eur (20 131,47 : 2) kompensaciją: už 17 230,92 Eur sumokėtas automobilio lizingo įmokas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1d. iki 2023 m. gruodžio 7 d., 1 314,58 Eur lizingo pagrindais privalomas sumokėti automobilio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1d. iki 2023 m. gruodžio 5 d., 511,97 Eur už namo vidaus turto draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1d. iki 2023 m. gruodžio 7 d., 1074 Eur (230 + 490 + 354) už vandens filtro priežiūrą ir stogo remontą, komunalinių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1d. iki 2023 m. gruodžio 7 d.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) byloje teiktose išvadose nurodė tiek ieškovas, tiek atsakovė geba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi bei tenkinti jo poreikius, sudaro sūnui tinkamas gyvenimo, ugdymosi bei poilsio sąlygas atsakovė patikslintame priešieškinyje pateikė gana plačias bendravimo tvarkos sąlygas, jeigu teismas tenkintų patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tai ieškovui būtų sudaryta galimybė nuosekliai ir sistemingai dalyvauti sūnaus gyvenime. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad berniukas auga, jo poreikiai nuolatos keičiasi, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečio geriausių interesų naudai.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi bendrą dalintiną prievolę, kylančią iš su AB SEB banku sudarytos 2017 m. kovo 16 d. kredito sutarties Nr. 14A1718211371-AR. Kredito sutarties pagrindu tinkamam prievolių įvykdymo užtikrinimui AB SEB bankui yra įkeistas Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). AB SEB bankas nurodė, kad su ieškovo keliamu reikalavimu dėl prievolių pagal Kredito sutartį modifikavimo į asmeninę ieškovo prievolę nesutinka. Nesant banko kolegialaus organo pritarimo, prievolės negali būti modifikuotos, todėl V. Š. ir D. Š. atsakomybė pagal prievoles, kylančias iš 2017 m. kovo 16 d. kredito sutarties Nr. 14A1718211371-AR, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo privalo išlikti solidari. Nesutiko su atsakovės reikalavimu skirti atsakovei naudotis ir gyventi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – ½ dalimi vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), uzufrukto teise iki 2035 m. rugpjūčio 3 d. Paaiškino, kad uzufrukto nustatymas turtui, į kurį AB SEB bankas turi teisėtą ir galiojančią hipoteką, pažeistų kreditoriaus interesus, nes turto apsunkinimas uzufrukto daiktine teise neabejotinai sumažintų turto likvidumą ir vertę, ir tokį turtą būtų sunku parduoti iš viešųjų varžytynių, arba jis būtų parduotas už neadekvačiai mažą kainą. Iš patikslinto priešieškinio matyti, kad patenkinus jo reikalavimą dėl Turto padalinimo lygiomis dalimis šalims (su kuo sutinka ir ieškovas), atsakovei atitektų ½ Turto, kurioje nepilnametis vaikas galėtų netrukdomai gyventi iki pilnametystės. Atsakovė niekaip nepaaiškina, kam tokiu atveju yra reikalinga nustatyti uzufruktą į kitą turto dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovo V. Š. ir atsakovės D. Š. santuokos, sudarytos 2017 m. gegužės 13 d., Vilniaus Išganytojo bažnyčioje, apskaitos įrašą, įregistruotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1567, panaikino dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo V. Š. paliko pavardę „Š.“, o D. Š. paliko santuokinę pavardę „Š.“. Nustatė nepilnamečio vaiko V. Š., gim. 2017 m. rugpjūčio 3 d., gyvenamąją vietą su motina D. Š.. Priteisė iš ieškovo V. Š., išlaikymą nepilnamečiui V. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. balandžio 30 d.) iki sprendimo priėmimo dienos ir priteisė 370 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnamečiui V. Š. nuo sprendimo priėmimo (2024 m. sausio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiui vaikui V. Š. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę D. Š.. Nustatė ieškovo (tėvo) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. Š., (duomenys neskelbtini)., tvarką. Nustatė, kad santuokos nutraukimas V. Š. ir D. Š. turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė pasekmes nuo 2020 m. gegužės 1 d. Pripažino, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė V. Š. ir D. Š. nuosavybė. Priteisė ieškovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovei D. Š. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė V. Š. ir D. Š. naudojimosi vienbučiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: po santuokos nutraukimo ieškovas V. Š. naudojasi pirmame aukšte esančia 3,76 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-2, 2,41 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-3, 33,06 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-4, kaip nurodyta UAB „Pastatų matavimo grupė‘ parengtame plane; nustatė, kad po santuokos nutraukimo D. Š. naudojasi antrame aukšte 6,55 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-5, 7,48 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-6, 8,69 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-7, 13,40 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-8 ir 16,91 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-9, kaip nurodyta UAB „Pastatų matavimo grupė‘ parengtame plane; nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas V. Š. ir atsakovė D. Š. likusiomis patalpomis 12,63 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu R-1, 19,64 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-1, naudojasi bendrai, kaip nurodyta UAB „Pastatų matavimo grupė‘ parengtame plane. Priteisė ieškovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise natūra kilnojamuosius daiktus: Ikea sofą lovą (232,50 Eur), Xiomi lempą (21,90 Eur), Sony patefoną (33,80 Eur), naktinę spintelę (24,80 Eur), kavos stalą (151,20 Eur), kilimą (209,30 Eur), sofą (547,50 Eur), Ikea krėslą (28,80 Eur), virdulį (9,80 Eur), bulvių tarkavimo mašiną (26 Eur), sulčiaspaudę (232,50 Eur), dviračio treniruoklį (132 Eur), šlifuoklį (25 Eur), suktuką (24 Eur), diskinį pjūklą (32,50 Eur), sporto štangą su svoriais (80 Eur), vandens siurblį (46,50 Eur), lauko laistymo žarną (50 Eur), vaikišką dviračio kėdutę (90 Eur), trimerį (61,80 Eur), TV staliuką (145,50 Eur,), televizorių (262,50 Eur) ir Sony garso kolonėlę (52,40 Eur). Priteisė atsakovei D. Š. asmeninės nuosavybės teise natūra kilnojamuosius daiktus: Ikea komodą (49,35 Eur), miegamojo lovą (106,30 Eur), čiužinį (140,20 Eur), Ikea ofiso komodą su stalčiais (49,40 Eur), Karcher garų šepetį (46,90 Eur), lygintuvą (22,80 Eur), Ikea vaikiška lovą (102,90 Eur), Ikea vaikišką čiužinį (74 Eur), vaikišką spintą (49,50 Eur), džiovyklę (187,50 Eur), skalbimo mašiną (187,50 Eur), kavos aparatą (220 Eur). Priteisė ieškovui V. Š. ir atsakovei D. Š. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį virtuvės baldų (1 705 Eur), šaldytuvo (228,50 Eur), kaitlentės (162,50 Eur), orkaitės (146,30 Eur), indaplovės (213,80 Eur). Nustatė, kad visus kreditorinius įsipareigojimus pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. su SIA „UniCredit Leasing“ sudarytą Lizingo sutartį Nr. 715646/00 po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys D. Š.. Nustatė, kad D. Š. po santuokos nutraukimo įgis turtinę teisę valdyti ir naudotis automobiliu VOLSWAGEN T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus įvykdyti įsipareigojimai pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. Lizingo sutartį Nr. 715646/00 su SIA „UniCredit Leasing“, taip pat D. Š. pereis turtinė teisė įgyti šį automobilį asmeninės nuosavybės teise pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį. Visus kreditorinius įsipareigojimus pagal 2017 m. kovo 16 d. su AB SEB bankas sudarytą Kredito sutartį Nr. 14A1718211371-AR-SP1 ir jos pakeitimus po santuokos nutraukimo pripažino solidaria V. Š. ir D. Š. prievole. Pripažino V. Š. teisę į pusę D. Š. UAB „SEB investicijų valdymas“ pensijų fondo lėšų, sukauptų laikotarpiu nuo santuokos sudarymo (2017 m. gegužės 13 d.) iki gyvenimo skyrium momento (2020 m. balandžio 30 d.). Pripažino D. Š. teisę į pusę V. Š. UAB „Swedbank investicijų valdymas“ pensijų fondo lėšų, sukauptų laikotarpiu nuo santuokos sudarymo (2017 m. gegužės 13 d.) iki gyvenimo skyrium momento (2020 m. balandžio 30 d.). Priteisė atsakovei D. Š. 4 444 Eur kompensaciją iš ieškovo V. Š.. Kitose dalyse ieškinio ir priešieškinio netenkino. Priteisti ieškovui iš atsakovės 3883 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei iš ieškovo 5261 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo 81 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nedėjo pakankamai pastangų, neieškojo ir neišnaudojo galimybių santykiams šeimoje pagerinti ir išsaugoti šeimą, todėl ieškovo santykiai su kita moterimi šiuo atveju vertintini kaip netinkamo abipusio problemų sprendimo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam stokos šeimoje rezultatas, dėl kurių atsiradimo esama ir ieškovo, ir atsakovės kaltės. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12. Nustatęs, kad nėra ginčo, jog nuo 2020 m. gegužės 1 d. sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio, netenkinant atsakovės reikalavimo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, teismas sprendė, kad santuokos nutraukimo pasekmės šalių turtinėms teisėms ir pareigoms taikytinos nuo 2020 m. gegužės 1 d.

13. Iš į bylą pateiktų duomenų ir teismo posėdžių metu pateiktų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi reikalingus įgūdžius ir sąlygas, kurios užtikrintų vaikui tinkamą gyvenimo aplinką ir jo interesus. Tačiau atsižvelgdamas į labiau nusistovėjusį emocinį ryšį su motina, labiau įprastą nuolatinę aplinką, Tarnybos nuomonę, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepilnamečio V. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, jos gyvenamojoje vietoje.

14. Teismas, spręsdamas dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgė į vaiko amžių, ieškovo ir atsakovės pateiktus paaiškinimus, Tarnybos nuomonę ir, tenkindamas priešieškinio reikalavimą nustatė ieškovo V. Š. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. Š. tvarką.

15. Remiantis byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais, nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tiek kasdieniams, tiek papildomiems poreikiams (laisvalaikio, ugdymosi ir pan., atsakovės nurodytus vaiko lankomus būrelius) patenkinti yra reikalinga apie 700 Eur suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei, su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta tenka tam tikra didesnė vaiko išlaikymo dalis, į tai, kad ieškovo pajamos yra apie trečdaliu didesnės, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė periodinį išlaikymą po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas ieškovas nuo 2021 m. birželio 1 d. vaiko išlaikymui mokėjo po 150 Eur (atsakovė patvirtino, kad ieškovas šią pareigą vykdė), tai, įskaičius šiuos mokėjimus, ieškovo mokėtinas periodinis išlaikymas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos – 150 Eur kas mėnesį, atsižvelgus į tuo metu buvusį neįrodinėtiną 275 Eur/mėn. Nuo sprendimo priėmimo dienos, priteisė periodinį, kas mėnesį mokamą 370 Eur išlaikymą iki vaiko pilnametystės.

16. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl vaiko išlaikymo laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki bylos iškėlimo dienos 2021 m. balandžio 30 d. pažymėjo, kad atsakovė tik nurodė, jog vaiko tėvas (ieškovas) tuo laikotarpiu neteikė (nemokėjo) išlaikymo vaikui. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė nepaneigė ieškovo teiginių, kad šalims pradėjus gyventi skyrium vaikas apie pusę laiko gyveno su ieškovu, kuris suteikė vaikui gyvenamąjį plotą, rūpinosi jo maitinimu, pirko sūnui drabužius, avalynę, higienos priemones, kanceliarines prekes, vaistus, mokėjo už laisvalaikį. Atsižvelgdamas į tai, ir remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ir iki sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios tėvas rūpinosi sūnumi, todėl nėra pagrindo laikyti, jog tuo laikotarpiu susidarė išlaikymo vaikui skola. Todėl, pripažinus, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. teikė sūnui reikiamą išlaikymą, teismas atsakovės reikalavimo dėl 3 445,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 13 mėnesių (13 mėn. x 265 Eur) netenkino.

17. Tarp šalių nesant ginčo dėl vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pripažino šį turtą bendrąja sutuoktinių nuosavybė ir padalijo jį po ½ dalį kiekvienai iš šalių.

18. .Pirmosios instancijos teismas atmetė, ieškovės reikalavimą leisti atsakovei naudotis ir gyventi kartu su vaiku ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu uzufrukto teise iki 2035 m. rugpjūčio 3 d. Pažymėjo, kad butas yra įkeistas bankui iki visiško Kredito sutarties įvykdymo, hipotekos sandoryje yra nustatyta, kad įkeistas daiktas negali būti suvaržomas (suvaržoma jo valdymo teisė pagal bet kokias sutartis ar susitarimus) be hipotekos kreditoriaus sutikimo (4.1 punktas, CK 4.170 straipsnio 5 dalis). Teismas atkreipė dėmesį, kad uzufrukto nustatymas ginčo turtui, į kurį AB SEB bankas turi teisėtą ir galiojančią hipoteką, pažeistų kreditoriaus interesus, nes turto apsunkinimas uzufrukto daiktine teise neabejotinai sumažintų turto (ginčo buto) likvidumą ir vertę. Be to turtą padalinus lygiomis dalimis šalims (su kuo sutinka ir ieškovas), atsakovei atitekto ½ Turto, kurioje nepilnametis vaikas gali netrukdomai gyventi iki pilnametystės. Atsakovė nepateikė argumentų, kam tokiu atveju yra reikalinga nustatyti uzufruktą į kitą turto dalį, tenkančią ieškovui, su kuriuo šalių vaiko gyvenamoji vieta nenustatoma.

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą nustatyti jo prašomą naudojimosi turtu tvarką pagal UAB „Pastatų matavimo grupė“ parengtą planą, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nesutikdama su tokiu reikalavimu nepasiūlė kitos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, taip pat neįrodė teiginių, kad ieškovo siūloma tvarka pažeidžia nepilnamečio šalių sūnaus interesus.

20. Nesant ginčo tarp šalių, teismas tenkino reikalavimą ir nustatė, kad atsakovė po santuokos nutraukimo įgis turtinę teisę valdyti ir naudotis automobiliu VOLSWAGEN T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus įvykdyti įsipareigojimai pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. Lizingo sutartį Nr. 715646/00 su SIA „UniCredit Leasing“, taip pat atsakovei pereis turtinė teisė įgyti šį automobilį asmeninės nuosavybės teise pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį.

21. Nesant pagrindo modifikuoti solidarios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 6.6, 6.8 straipsniai), kaip to reikalavo šalys, teismas konstatavo, kad įsipareigojimai pagal 2017 m. kovo 16 d. Kredito sutartį Nr. 14A1718211371-AR-SP1 ir jos pakeitimus pripažintini solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, dėl kurios vykdymo šalys vidiniuose santykiuose (tarp buvusių sutuoktinių) gali susitarti, kokiomis dalimis vykdys mokėjimus.

22. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių reikalavimus dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo ir įvertinęs, kad šalių nurodytos daiktų vertės skiriasi, nustatė verčių vidurkius ir konstatavo, kad iš viso daiktų vertė sudaro 6 212,80 Eur. Pažymėjo, kad šalių prašomų priteisti asmeninės nuosavybės teise namų apyvokos daiktų sąrašas skiriasi ir šalys nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl kiekvienai iš šalių turi būti (ne)priteisiamas konkretus daiktas. Atsižvelgdamas į tai, šalys nepateikė svarių argumentų, kodėl konkretus buities daiktas priskiriamas vienam iš buvusių sutuoktinių ir jiems geruoju nepasidalinant daiktų, teismas tam tikrą dalį baldų (didesnė dalis - ieškovui) ir buitinės technikos priskyrė kiekvienai iš šalių. Teismas ieškovui priskyrė daiktus, kurių vertė 2 520,30 Eur, ir kurie yra ieškovui skiriamoje 33,06 kv m ploto patalpoje 1 – 4. Atsakovei teismas priskyrė daiktų, kurių vertė 1 236,40 Eur. Teismas, sprendė, kad esant prieštaringai ieškovo pozicijai ir, kadangi 19,64 kv m ploto patalpa 1-1 su virtuvės zona skiriama naudotis šalims bendrai, yra tikslinga virtuvės baldus ir joje integruotą buitinę techniką skirti šalims po ½ dalį. Todėl atitinkamai ieškovui tenka 3 748,35 Eur vertės kilnojamojo turto, o atsakovei – 2 464,45 Eur.

23. Pasisakydamas dėl sutuoktinių dalintino turto balanso, teismas nustatė, kad bendros jungtinės nuosavybės teise įgyto turto vertė sudaro 211 212,80 Eur (173 000 (namas) + 13 000 (sklypas)+ 19 000 (automobilis) + 6 212,80 (kiln. daiktai). Šalių santuokos metu įgyti kreditoriniai įsipareigojimai yra: 1) pagal 2017-10-04 su AB SEB bankas sudarytą Skolos perkėlimo sutartį Nr. 14A1718211371-AR-SP1, pagal kurią paskolos likutis su palūkanomis yra 128 675,80 Eur; 2) pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. su SIA „UniCredit Leasing“ sudarytą Lizingo sutartį Nr. 715646/00, pagal kurią lizingo likutis sudaro 15 953,54 Eur. Bendra kreditorinių įsipareigojimų suma yra 144 629,34 Eur (128 675,80 + 15 953,54). Taigi, viso turto balansas 211 212,80 Eur – 144 629,34 Eur (įsipareigojimai) = 66 583,46 Eur. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise tenka ½ dalis vienbučio gyvenamojo namo ir ½ dalis žemės sklypo 93 000 Eur (186 000 : 2) vertės bei 3 748,35 Eur vertės baldai, daiktai ir buitinė technika. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise tenka ½ dalis vienbučio gyvenamojo namo ir ½ dalis žemės sklypo 93 000 Eur (186 000 : 2) vertės, turtinė teisė valdyti ir naudotis automobiliu VW T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus įvykdyti įsipareigojimai pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. Lizingo sutartį Nr. 715646/00 su SIA „UniCredit Leasing“, taip pat turtinė teisė įgyti šį automobilį asmeninės nuosavybės teise pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, taip pat 2 464,45 Eur vertės baldai, daiktai ir buitinė technika. Pirmosios instancijos teismui padalinus sutuoktinių bendrą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus ieškovui tenka bendro turto už 45 016,85 Eur (105 606,40 (211 212,80 : 2) – 64 337,90 (128 675,80 : 2) + 3 748,35), o atsakovei – už 46 779,41 Eur (105 606,40 - 64 337,90 - 15 953,54 + 19 000 + 2 464,45). Atitinkamai ieškovui turėtų būti iš atsakovės priteista 1 762,56 Eur kompensacija (46 779,41 – 45 016,85 : 2). Ieškovas pripažino, kad turi būti įskaitytas atsakovės 2 900 Eur įnašas už automobilį VW T-ROC (minėtas lėšas gavus už parduotą anksčiau turėtą automobilį), todėl, atlikus įskaitymą iš ieškovo atsakovei būti priteista 1 137,44 Eur kompensacija.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės kompensacijų, neįskaitant ieškovo pripažįstamą 1 050,81 Eur už tenkančią didesnę turto dalį (kurią teismas nustatė didesnę – 1 137,44 Eur) ir 967,45 Eur už pusę ieškovo pensijų fonde sukauptų lėšų, kurias sutinka sumokėti ieškovas atsakovei, bet įskaitant atsakovės pripažįstamą sumokėti ieškovui 864,44 Eur sumą už pusę atsakovės pensijų fonde sukauptų lėšų, bendra suma sudaro 11 631,30 Eur (202,77 + 10 564,09 + 864,44). Atsakovės prašoma priteisti iš ieškovo kompensacijų, neįskaitant ieškovo pripažįstamos 967,45 Eur už pusę ieškovo pensijų fonde sukauptų lėšų, kurią sutinka sumokėti ieškovas, bendra suma sudaro 26 948,52 Eur (2 939,66 + 8 190,50 + 5 752,62 + 10 065,74). Pažymėjo, kad šalių pozicijos skiriasi dėl ieškovo mokėtinos kompensacijos atsakovei už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą dydžio. Atsakovė nurodė, kad ieškovas 2020 m. vasario 6 d. gavo 14 567,78 Eur išeitinę išmoką, kurios dalis (11 505,24 Eur (200 + 6 000 + 2 700 + 2 605,24)) pagal atsakovę panaudota nesusijusiems su šeima poreikiams tenkinti, todėl atsakovei ieškovas turi sumokėti 5 752,62 Eur (11 505,24 : 2) kompensaciją. Ieškovas mano, kad atsakovei priteistina ne 5 752,62 Eur, o 3 509,41 Eur kompensacija už bendro turto vertės sumažinimą (14 567,78 – 7 548,66 = 7 018,82 : 2). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti nesusijusias su šeimos reikmėmis ieškovo išlaidas – 200 Eur pervedimą UAB „Ideas Factory Lt“, 6 000 Eur pervedimą ieškovo seseriai, ką ieškovas įvardijo kaip „paskolą“ seseriai. Tačiau įvertinęs, kad ieškovas smulkius pavedimus į Revolut sąskaitą atlikinėjo ir iki 14 567,78 Eur (2020 m. vasario 6 d.) išeitinės išmokos gavimo, jie laikytini susijusiais su šeimos poreikiais. Ieškovas 2022 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šeimos reikmėms išleido 7 548,66 Eur sumą. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 3 509,41 Eur (14 567,78 – 7 548,66 = 7 018,82 : 2) kompensaciją už bendros nuosavybės sumažėjimą.

25. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl šalių reikalavimų susijusių su pensijų fonde sukauptomis sumomis, nustatė, kad remiantis Swedbank 2021 m. gruodžio 29 d. rašto duomenimis vieno apskaitos vnt. vertė yra 1,631 Eur (16 381,01 : 10042.922), todėl santuokos metu sukauptų 2246.345 apskaitos vnt. vertė sudaro 3 663,79 Eur (2246.345 x 1,631) ir į pusę šių lėšų pretenduoja atsakovė – 1 831,89 Eur (3 663,79 : 2). Iš UAB „SEB investicijų valdymas“ 2022 m. vasario 14 d. pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo santuokos sudarymo (2017 m. gegužės 13 d.) iki gyvenimo skyrium momento (2020 m. balandžio 30 d.) D. Š. pensijų fonde sukaupė 1 728,88 Eur, todėl pagal ieškovą, atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 967,45 Eur suma. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos (apskaitos vnt.) nėra realiai gautos ir negali būti gautos artimiausiu metu, teisė jas gauti atsiranda sulaukus pensinio amžiaus o pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas tik kitą darbo dieną nuo prašymo kaupimo bendrovėje gavimo dienos, bei remdamasis CK 3.88 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad teisinis reglamentavimas numato tik teisės į pensijos lėšas sukauptas santuokos metu pripažinimą, bet ne galimybę priteisti pensijų fonde sukauptas lėšas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas kiekvienai iš šalių pripažino teisę į pusę kiekvieno sutuoktinio santuokos metu (iki gyvenimo skyrium pradžios) sukauptų piniginių lėšų, tačiau konkrečių dydžių nenurodė ir jų neįtraukė į šalims priteistinas kompensacijas.

26. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 1 137,44 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, 3 509,41 Eur kompensacija už bendro turto vertės sumažinimą ir 10 564,09 Eur kompensaciją už draudimo įmokas, vandens filtro priežiūrą ir stogo remontą, komunalinių atliekų tvarkymą, lizingo įmokas, iš viso 15 210,94 Eur (1 137,44 + 3 509,41 + 10 065,74). Ieškovui iš atsakovės priteistina 202,77 Eur kompensacija už elektrą ir internetą ir 10 564,09 Eur piniginė kompensacija už sumokėtas būsto kredito ir draudimo įmokas, iš viso - 10 766,86 Eur (202,77 + 10 564,09). Atlikus įskaitymą iš ieškovo atsakovei priteistina 4 444 Eur kompensacija.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

27. Ieškovas V. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą dalyje dėl kompensacijų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą: priteisti ieškovui V. Š. iš atsakovės D. Š. 4512,64 Eur dydžio piniginę kompensaciją; perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Skundžiamo teismo sprendimo 112 punkte nurodyta iš ieškovo atsakovei priteistina 1137,44 Eur kompensacijos suma ir jos nustatymo būdas neatitinka teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos. Įvertinus pirmosios instancijos teismo atliktus šalims priklausančio kilnojamojo turto skaičiavimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai apskaičiavo sutuoktiniams tenkančio turto ir kompensacijos dydžius. Teismas padarė esminę klaidą – sudarydamas šalių dalintino turto balansą neįvertino aplinkybės, kad nuo bylos užvedimo teisme dienos iki sprendimo priėmimo dienos atsakovė kas mėnesį mokėjo lizingo įmokas, kurių pusė (10.564,09 Eur), kaip kompensacija, skundžiamu teismo sprendimu buvo priteista iš ieškovo atsakovei, atitinkamai dėl ko sprendimo priėmimo metu pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. su ŠIA „UniCredit Leasing" sudarytą Lizingo sutartį Nr. 715646/00 lizingo likutis sudarė nebe 15.953,54 Eur (kaip bylos užvedimo metu), o vos 3038,55 Eur (7 x 379, 85 + 379,60).

27.2. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas padarė klaidą skaičiuodamas atsakovei atitenkančio kilnojamojo turto (namų apyvokos daiktų) vertę. Teismo sprendimo 95 punkte nurodyta, kad teismas nustatė daiktų verčių vidurkį. Teismas skundžiamu sprendimu atsakovei priteisė turto ne už 1236,40 Eur, o už 1384,13 Eur, dėl ko konstatuotina, kad skundžiamo teismo sprendimo 102 punkte padaryta skaičiavimo klaida, nes ieškovui tenka 3748,35 Eur vertės kilnojamojo turto, o atsakovei ne 2464,45 Eur, o 2612,18 Eur.

27.3. Padalinus sutuoktinių bendrą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus ieškovui turėjo atitekti bendro turto už 32.410,45 Eur (93.000 (186.000 : 2) - 64.337,90 (128.675,80 : 2) + 3748,35), o atsakovei - už 47.235,73 Eur (93.000 - 64.337,90 - 3038,55 + 19.000 + 2612,18). Atitinkamai ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista 7412,64 Eur kompensacija (47.235,73 - 32.410,45 : 2). Kadangi ieškovas pripažino, kad turi būti įskaitytas atsakovės 2900 Eur įnašas už automobilį VW T-ROC (minėtas lėšas gavus už parduotą anksčiau turėtą automobilį), todėl, atlikus įskaitymą, ne iš ieškovo atsakovei (kaip nurodyta skundžiamame sprendime), o iš atsakovės ieškovui proporcingai tenkančiai daliai turėjo būti priteista 4512,64 Eur (7412,64- 2900) Eur kompensacija.

27.4. Pirmosios instancijos teismui sprendime dėl akivaizdžių klaidų netinkamai apskaičiavus kompensacijos už dalintiną turtą dydį, nurodytos klaidos lėmė kitas skaičiavimo klaidas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kas turi esminės įtakos šalims ir valstybei priteistinoms bylinėjimosi išlaidų sumoms. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galutinį rezultatą ne iš ieškovo atsakovei, o iš atsakovės ieškovui priteistina kompensacija, darytina išvada, kad tenkinama 75 proc. (100 x 7 + 50 :10) ieškovo reikalavimų ir 65 proc. (100 x 6 + 50 : 10) atsakovės. Todėl ieškovui priteistina iš atsakovės 2605,50 Eur žyminio mokesčio ir 1875 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 4480,50 Eur. Atsakovei iš ieškovo priteistina 1065 Eur žyminio mokesčio ir papildomų išlaidų bei 3477,50 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 4542,50 Eur.

Atsiliepimas

28. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Šalys su procesiniais dokumentais pateikė teismui įrodymus apie kredito ir lizingo likučius. Vėliau teikiamais įrodymais apie atliktus mokėjimus po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir procesinių dokumentų tikslinimais šalys formavo reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo viena iš kitos. Atitinkamai nė viena iš šalių netikslino reikalavimų dėl turto ir prievolių padalinimo, neteikė papildomų įrodymų dėl kredito ir lizingo likučio. Taigi šalys pasirinko savo teisių gynimo būdą ne tikslinant prievolių likučius ir taip didinant turto aktyvą, o formuojant reikalavimus priteisti kompensacijas už kiekvienos iš šalių mokėtas kredito įmokas. Ieškovo reikalavimas teismui būti aktyviam ir pačiam rinkti įrodymus ginče dėl sutuoktinių turto padalinimo, prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Tuo labiau ieškovo argumentas, jog teismas iš banko sąskaitų išrašų turėjo pasiskaičiuoti, koks yra kreditorinių įsipareigojimų likutis vienam ar kitam laikotarpiui, yra nepagrįstas, kadangi kintant mokėtinoms palūkanoms tai nėra įmanoma padaryti vien įvertinus per tam tikrą laiką sumokėtas įmokas.

Šalies argumentai

28.2. Ieškovas sąmoningai iškraipo teismo sprendimą. Pirma, teigdamas, jog teismas tik iš ieškovo priteisė kompensaciją už atsakovės sumokėtas lizingo įmokas. Lygiai taip pat teismas sprendime iš atsakovės ieškovui priteisė kompensaciją už ieškovo sumokėtas paskolos įmokas. Taigi, teismas abi šalis laikė lygiavertėje padėtyje, t. y. iš abiejų atitinkamai pagal byloje pateiktus įrodymus priteisė po ½ dalį kiekvieno iš jų sumokėtų lizingo ir paskolos įmokų.

28.3. Priešingai nei teigia, apeliantas atsakovei iš ieškovo kompensacija nurodomoje 10 564,09 Eur bendroje sumoje buvo priteista ne tik už sumokėtas lizingo įmokas, bet ir už draudimo įmokas, vandens filtro priežiūrą ir stogo remontą, komunalinių atliekų tvarkymą (114 punktas). Taigi, ieškovo pateikiami skaičiavimai yra neteisingi.

28.4. Ieškovas teigia, jog teismas sudarydamas turto balansą turėjo atimti ne 15 953,54 Eur lizingo likučio sumą, o ją sumažinti atsakovės sumokėtomis įmokomis. Tačiau ieškovas kažkodėl nutyli, jog vadovaujantis tokia logika, sudarant turto balansą taip pat turėtų būti atimama ne 128 675,80 Eur paskolos likučio suma, o ji sumažinama ieškovo sumokėtomis paskolos įmokomis. Tačiau kažkodėl ieškovas nėra linkęs šalių laikyti lygiavertėje padėtyje ir tiek teismo sprendimą, tiek byloje esančius įrodymus interpretuoja tik sau palankia linkme.

28.5. Net vadovaujantis ieškovo argumentais turtinė šalių padėtis iš esmės nesikeistų. Kadangi ta dalimi, kuria turto balansas ir kiekvienai šaliai tenkanti turto dalis atėmus prievoles yra mažesnė, yra kompensuota priteisiant kiekvienai iš šalių bylos nagrinėjimo metu sumokėtų paskolos ir lizingo įmokų ½ dalimi.

28.6. Ieškovas taip pat nurodo, jog teismas sprendime padarė klaidą, kadangi atsakovei priteista Ikea komoda įvertinta 49,35 Eur, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota, jog šio kilnojamojo turto verčių vidurkis yra 197,17 Eur. Atsakovė sutinka, jog teismo sprendime šioje vietoje padarytas rašymo apsirikimas ir tuo pačiu aritmetinė klaida, kuri ištaisytina vadovaujantis CPK 276 straipsnio nuostatomis.

29. Atsakovė D. Š. pateikė apeliacinį skundą kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą: 1) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis 300 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. balandžio 30 d.) iki sprendimo priėmimo dienos ir priteisti 370 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą – nuo sprendimo priėmimo (2024 m. sausio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nuo gyvenimo skyriumi pradžios (2020 m. gegužės 1 d.) iki laikinojo išlaikymo nustatymo dienos (2021 m. gegužės 31 d.) už 12 mėnesių po 265 Eur, viso 3 180 Eur. 3) skirti atsakovei naudotis ir gyventi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – ½ dalimi vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise iki 2035-08-03. 4) Netenkinus reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, nustatyti, kad: 1) po santuokos nutraukimo ieškovas naudojasi pirmame aukšte esančia 33,06 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-4, kaip nurodyta UAB „Pastatų matavimo grupė“ parengtame plane; 2) po santuokos nutraukimo naudojasi antrame aukšte 6,55 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-5, 7,48 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-6, 8,69 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-7, 13,40 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-8 ir 16,91 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-9, kaip nurodyta UAB „Pastatų matavimo grupė“ parengtame plane; 3) po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė likusiomis patalpomis 12,63 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu R-1, 19,64 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-1, 3,76 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-2, 2,41 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-3, kaip nurodyta UAB „Pastatų matavimo grupė“ parengtame plane, naudojasi bendrai. 5) priteisti atsakovei iš ieškovo 8 190,50 Eur kompensaciją už pusę pensijų fonde sukauptų lėšų. Priteisti ieškovui iš atsakovės 864,44 Eur kompensaciją už pusę pensijų fonde sukauptų lėšų. 6) Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-96-466/2024 palikti nepakeistą. 7) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

29.1. Atsakovės supratimu, įvertinus motyvacinėje skundžiamo sprendimo dalyje išdėstytą, teismas nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos iš ieškovo priteisė 300 Eur dydžio išlaikymą vaikui kas mėnesį (150 Eur mokėtas laikinas išlaikymas + 150 Eur mokėtinos periodinės išmokos). Atsakovė iš esmės sutinka su tokiu teismo sprendimu. Toks sprendimas reiškia, kad ieškovas turi sumokėti atsakovei 300 Eur išlaikymą už 2021 m. gegužės mėn. ir papildomai po 150 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau atsižvelgiant į sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą, t. y. priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, ieškovui geranoriškai nemokant priteisto išlaikymo (bendroje sumoje 300 Eur), priverstinis išieškojimas iš esmės būtų neįmanomas, kadangi sprendime nurodyta priteisti išlaikymą po 150 Eur, o ieškovas nuo 2021 m. birželio 1 d. kiekvieną mėnesį moka laikiną išlaikymą po 150 Eur. Taigi formaliai vertinant, ieškovas jau yra įvykdęs teismo sprendimą taip, kaip nurodyta rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgiant į tai sprendimas keistinas šioje dalyje priteisiant iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis 300 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. balandžio 30 d.) iki sprendimo priėmimo dienos ir 370 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo sprendimo priėmimo (2024 m. sausio 24 d.) iki vaiko pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

29.2. Teismas konstatavo, kad šalys pradėjo gyventi skyriumi nuo 2020 m. gegužės 1 d. Ieškovas šiuo laikotarpiu jokių pinigų vaiko išlaikymui atsakovei neduodavo, tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Ieškovas teigė, jog jis išlaikė vaiką pirkdamas jam daiktus. Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas ne atsakovė turėjo šiuos teiginius paneigti, o ieškovas juos pagrįsti. Tačiau iš esmės jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė. Byloje esantys ieškovo bankų sąskaitų išrašai tokių teiginių taip pat nepatvirtina. Tuo tarpu už darželį (4 mėn. privatus darželis, 8 mėn. valstybinis darželis), darželio šventines/karnavalines aprangas, kanceliarines prekes darželiui, gimtadienio tortus, vaišės darželyje. konsultacijas pas gydytojus dėl profilaktinių širdies stebėjimų, vidaus organų echoskopiją, vaistus, erkių encefalito 3 skiepus, odontologines paslaugas, sezoninę aprangą, batus mokėjo atsakovė (priedas Nr. 1). Atsakovė nuo pat gyvenimo skyriumi pradžios prašė ieškovą padėti išlaikyti vaiką. Tačiau ieškovas atsikirsdavo, kad jis moka šalių paimtą kreditą ir komunalinius mokesčius, todėl nieko daugiau mokėti neprivalo (priedas Nr. 2). Tačiau ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės pusę jo sumokėtų kredito įmokų ir komunalinių mokesčių ir teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino. Todėl apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

29.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą nustatyti uzufrukto teisę ginčo turtui. Teismų praktikoje pasisakoma, jog uzufrukto nustatymas nesuvaržo banko, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, teises skolos priverstinio išieškojimo atveju. Įstatyme įtvirtinta teisė nustatyti uzufruktą, kol vaikui sueis pilnametystė, negali būti ribojama ar paneigiama šalių susitarimu. Dėl šios priežasties argumentai, kad nepilnamečių vaikų interesų prioritetas nesuteikia jų tėvams teisės atlikti veiksmų, kurių teisiniai padariniai daro esminę įtaką tėvų kreditorių teisėms ir interesams, nepagrįstas. Šalys susitarimu negali pakeisti įstatymuose numatytų vaiko teisių apsaugos garantijų (CK 3.189 straipsnis). Taigi, šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nenustatyti uzufrukto todėl, kad namas yra įkeistas bankui, o bankas nesutinka su uzufrukto nustatymu. Byloje nėra jokių duomenų, jog, kreditas būtų nemokamas, skolininkai būtų nemokūs ar pan. Taigi, jokių grėsmių kreditoriaus atveju nėra. Tuo labiau, kaip pažymėta teismų praktikoje, net ir šalių susitarimas dėl turto neapsunkinimo ir kreditoriaus nesutikimas dėl uzufrukto nustatymo, nėra priežastis uzufrukto nenustatyti. Be to nors teismas pasisakė, kad atsakovei priteisiama ½ dalis namo, todėl vaikui yra užtikrinama gyvenamoji vieta, tačiau neįvertino, kad pagal nustatytą tvarką, atsakovė su vaiku neturėtų galimybės naudotis sanitariniu mazgu. Teismui priėmus sprendimą, ieškovas nurodė, ketinantis įsikraustyti gyventi į namą. Tai reiškia, kad ieškovas atsikraustys gyventi į namą kartu su savo partnere. Tačiau gyvenamasis namas realiai yra pritaikytas gyventi vienai šeimai. Šalių santykiai vis dar išlieka konfliktiški, ieškovas veda bendrą gyvenimą su kita moterimi, kuri realiai lėmė šalių santuokos griūtį. Todėl bendras šalių gyvenimas ir naudojimasis vienu gyvenamuoju namu bei bendromis patalpomis, sukeltų daug daugiau konfliktų nei jų yra dabar, tai nebūtų naudinga šalių sūnui, kas gali būti neigiamu veiksniu jo raidai ir socialiniam vystymuisi. Vertinant vaiko interesą turėti gyvenamąją patalpą užtikrinimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į formalias aplinkybes, jog atsakovei priteisiama ½ dalis namo, bet ir realias faktines aplinkybes, kokiomis sąlygomis vaikas turės gyventi. Šiuo atveju uzufrukto nustatymas visiškai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir nepažeistų ieškovo teisių, kadangi jam išsaugoma nuosavybės teisė į namą dalis, o viso namo priežiūra ir išlaikymas tektų atsakovei.

Šalies argumentai

29.4. Apeliantė su teismo sprendimo dalimi nustatyti naudojimosi tvarką nesutinka. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto dalybų, pats ieškovas buvo nurodęs, kad gyvenimas po vienu stogu abiem yra neįmanomas. Todėl atsakovė prašė teismo nustatyti uzufruktą ieškovo namo daliai.

29.5. Teismui nustatant namo naudojimosi tvarką nebuvo įvertintos tos aplinkybės, kad atsakovei priskirtoje naudojimuisi namo dalyje nėra įrengtas sanitarinis mazgas. Pagal namo kadastrinius matavimus, name buvo suplanuoti du sanitariniai mazgai – pirmame aukšte patalpoje pažymėtoje indeksu 1-2 ir antrame aukšte patalpoje pažymėtoje indeksu 1-6. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antrame aukšte sanitarinis mazgas nėra įrengtas. Antro aukšto patalpoje 1-6 yra neįrengtos nei grindys, nei sienos, stovi tik skalbimo mašina, džiovyklė ir spintelė. Nėra įrengta nei unitazo, nei dušo ar vonios. Todėl, jeigu yra nustatoma naudojimosi namu tvarka, atsakovei ir vaikui turi būti užtikrinta galimybė naudotis sanitariniu mazgu, t. y. turi būti nustatyta, jog pirmame aukšte esančia 3,76 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-2, ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai.

29.6. Pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-3, yra įrengta namo rekuperacinė sistema, elektros, interneto įvadai. Tai yra bendros namo komunikacijos, kuriomis abu namo savininkai turi teisę naudotis bendrai. Pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką ši patalpa yra priskirta naudotis ieškovui. Tokiu atveju atsakovė, įvykus gedimui ar pan., neturėtų teisės patekti į šią patalpą. Todėl, jeigu yra nustatoma naudojimosi namu tvarka, atsakovei turi būti užtikrinta galimybė naudotis sandėliuku, kuriame įrengtos namo komunikacijos, t. y. turi būti nustatyta, jog pirmame aukšte esančia 2,41 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-3, ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai.

29.7. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas aiškiai numato, kad šiuo įstatymu reguliuojamos pensijų kaupimo sistemos šalys yra tik pensijų kaupimo bendrovė ir pensijų fondo dalyvis. Įstatymas nenumato galimybės pensijų išmoką mokėti kitiems asmenims, ne pensijų fondo dalyviams. Tinkamai įvykdžius pensijų kaupimo sutarties sąlygas tik sutarties šaliai priklausys šios sutarties įvykdymo rezultatas, t. y. tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausys iš pensijų fondo mokamos pensijų išmokos, kadangi sutartis yra susijusi išimtinai su šiuo asmeniu. Todėl teismo sprendimas, kuriuo kiekvienai iš šalių pripažįstama teisė į pusę kiekvieno sutuoktinio santuokos metu sukauptų piniginių lėšų, yra nei teisiškai, nei faktiškai neįgyvendinamas.

29.8. Bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo klausimai reglamentuojami numatant, jog santuokos nutraukimo metu dalinamas bendras sutuoktinių turtas, kurio vertė nustatoma pagal rinkos kainas, o negalint turto padalinti natūra, vienam iš sutuoktinių priteisiama kompensacija. Šiuo atveju santuokos metu kiekvieno iš sutuoktinių sukauptas pensijų fondas negali būti padalinamas natūra, kadangi Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas tokios galimybės nenumato. Tačiau vadovaujantis CK nuostatomis, galimas sukaupto pensijų fondo padalinimas vienam iš sutuoktinių priteisiant kompensaciją pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

29.9. Byloje yra pateikti atsakymai iš ieškovo ir atsakovės pensijų kaupimo bendrovės apie jų pensijų fonde sukauptus vienetus ir jų vertes. Teismas nurodė, kad negalima vadovautis AB Swedbank pateiktu atsakymu, nes ten nurodyti sukaupti apskaitos vienetai iki 2021 m. gruodžio 29 d., kai šalys jau gyveno skyrium. Tačiau pažymėtina, kad AB Swedbank pateikė atsakymą pagal teismo išduotą liudijimą (2 failas 111 lapas), kuriuo atsakovei ir jos atstovei suteikta teisė gauti ir rinkti įrodymus iš uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ apie ieškovo pensijų fonde nuo 2017 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. sukauptas lėšas. Taigi AB Swedbank pateikė duomenis pagal teismo liudijime nurodytus duomenis – už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Ieškovas taip pat teigė, kad jis dalį apskaitos vienetų sukaupė iki santuokos sudarymo, tačiau jokių oficialių duomenų iš AB Swedbank šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė. Todėl atsakovė prašo pakeisti šią teismo Sprendimo dalį priteisiant atsakovei iš ieškovo 8 190,50 Eur kompensaciją už pusę pensijų fonde sukauptų lėšų bei priteisiant ieškovui iš atsakovės 864,44 Eur kompensaciją už pusę pensijų fonde sukauptų lėšų.

Atsiliepimas

30. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurias ieškovas mokėjo privalomą išlaikymą sūnui po 150 Eur (bylos nagrinėjimo metu dėl indeksavimo ši suma jau buvo padidėjusi iki 202 Eur, kurią ieškovas ir mokėjo), todėl, ieškovui mokant ne tik priteistą, bet ir papildomą išlaikymą sūnui, aplinkybė, kad ieškovas minėtų laikotarpiu teikė pakankamą išlaikymą sūnui, yra įrodyta. Byloje nebuvo nustatyta, jog laikotarpiu nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos vaiko poreikių patenkinimui buvo reikalinga iš kiekvieno iš tėvų 300 Eur išlaikymo suma, kaip apeliaciniame skunde teigia atsakovė. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, tokią išvadą padarė tik ji pati, savo nuožiūra sau naudinga prasme aiškindama teismo sprendimą. Atsakovė neįrodė, kad laikino išlaikymo dydis ir atsakovo papildomai teiktas išlaikymas nebuvo pakankami nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, kad vaiko poreikiai buvo didesni, todėl papildomas 150 Eur išlaikymo iš ieškovo priteisimas reikštų tėvų teisių ir pareigų disbalansą ir apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

30.2. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina nuolatinį ieškovo bendravimą su sūnumi bei rūpinimąsi jo poreikiais, todėl išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovas į bylą yra pateikęs įrodymus, kad teikė išlaikymą sūnui pirkdamas daiktus, taip pat kitomis formomis, pavyzdžiui, leisdamas laisvalaikį ir pan. Atsakovė procesiniuose dokumentuose neneigė, jog tėvas aktyviai dalyvavo vaiko gyvenime ir ugdyme, faktiškai pusę laiko gyveno su tėvu. Ieškovas gyvenimo su vaiku metu ne tik jam pirko maistą, suteikė gyvenamąjį plotą, tačiau ir pirko rūbus, avalynę, higienos priemones, kanceliarines prekes, vaistus, mokėjo už laisvalaikį ir t.t. Šias aplinkybes patvirtino ieškovo į bylą pateikti pirkinių kvitai, pačios atsakovės paaiškinimai apie tai, kad tėvas vaikui pirko tam tikrus daiktus, leido laiką su vaiku, taigi ir atitinkamai patyrė išlaidų. Tėvo prisidėjimą prie vaiko poreikių patvirtino ir ugdymo įstaigos pažymos apie tai, kad vaiku tinkamai rūpinasi, prie išlaidų padengimo prisideda abu tėvai. Atsakovei neįrodžius, kokie nepilnamečio sūnaus poreikiai nebuvo patenkinti ar kad ji tuos poreikius tenkino tik iš savo lėšų, nepagrindus momento, nuo kada vaiko tėvas nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti vaiką, teismas minėtą reikalavimą pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

30.3. Ieškovui ir atsakovei skundžiamu sprendimu atitenka po 1/2 dalį ginčo turto. Taigi atsakovė, su kuria lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas, turi gyvenamąją vietą – 1/2 dalį namo, kuria gali naudotis ir šalių nepilnametis vaikas, tuo tarpu jokių argumentų, dėl ko būtina nustatyti uzufruktą kitai 1/2 daliai namo, atsakovė nepateikė. Byloje yra duomenys, kad šiuo metu ieškovas name negyvena. Ieškovui negyvenant name, šalių nepilnamečiui vaikui nėra atimta galimybė naudotis ir jam priklausančia buto dalimi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodinėjo, jog pagal ieškovo prašomą nustatyti naudojimosi namu tvarką, atsakovė su vaiku neturėtų galimybės naudotis sanitariniu mazgu, šia aplinkybe nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ji nesirėmė. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu šis argumentas būtų vertinamas, jis nesudaro pagrindo spręsti klausimo dėl uzufrukto nustatymo, kadangi atsakovė turi pareigą užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, jos turtinė padėtis leidžia atlikti būtinus remonto darbus, reikalingus sanitariniam mazgui įrengti ir atitinkamai užtikrinti vaiko teisę į būstą ne ieškovo interesų sąskaita. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė ar juo labiau šalių nepilnametis vaikas, nenustačius uzufrukto teisės, gali atsidurti gatvėje. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovas savo dalyje ketina gyventi su kita moterimi, tačiau nepateikia jokių šios aplinkybės įrodymų.

30.4. Nei viename iš procesinių dokumentų atsakovė neteikė prašymo nustatyti kitokią, nei ieškovo prašoma, naudojimosi tvarką, taip pat neteikė į bylą įrodymų apie tai, kodėl ieškovo prašoma nustatyti tvarka negalėtų būti įgyvendinama. Apeliacinis skundas grindžiamas ne tik naujais teisiniais argumentais, naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, bet ir apskritai reiškiamas naujas reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Tokių aplinkybių, kad atsakovei priskirtoje naudojimuisi namo dalyje nėra įrengtas sanitarinis mazgas, dėl ko atsakovė neturi galimybės naudotis tualetu ir dušu, atsakovė pirmosios instancijos teisme nenurodė ir jomis nesirėmė, neteikė į bylą įrodymų apie tai. Pažymėtina, kad turto vertinimo ataskaitos, iš kurių esančiomis nuotraukomis apeliaciniame skunde remiasi atsakovė, buvo sudarytos gerokai iki sprendimo priėmimo, todėl šioje proceso stadijoje nėra galimybės išsiaiškinti, ar faktinės aplinkybės nepasikeitė.

30.5. CK 3.88 str. 4 d. numato, kad jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo. Ieškovas į bylą buvo pateikęs sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad iki santuokos sudarymo jis pensijų fonde jau buvo sukaupęs 5502.302 vnt. Šalių gyvenimo skyrium (2020-04-30) metu buvo sukaupta 7 748.647 vnt. Vadinasi, nuo santuokos sudarymo dienos (2017-05-13) iki šalių gyvenimo skyrium (2020-04-30) buvo sukaupta 2246.345 vnt. (7 748.647 - 5 502.302). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalims pripažino teisę į pusę kito sutuoktinio pensijų fonde sukauptų lėšų, kurios buvo sukauptos santuokos metu, atitinkamai teismas tinkamai įvertino, kad ieškovas iki santuokos sudarymo buvo sukaupęs 5502.302 apskaitos vienetų. Todėl ieškovas prašo apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti.

31. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė atsakovės apeliacinio skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl uzufrukto panaikinimo ir uzufrukto nustatymo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Ieškovo apeliacinis skundas, kaip nesusijęs su banko teisėmis ir pareigomis, spręstinas teismo nuožiūra.

31.2. Reikalavimas dėl uzufrukto įkeistam turtui nustatymo pažeidžia banko teises, nes ženkliai riboja galimybes gauti prievolės įvykdymą iš užtikrinimo tuo atveju, jeigu kredito sutartis bus netinkamai vykdoma ir bus siekiama realizuoti turtą prievolės padengimui. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog kredito sutartis yra vykdoma, šiuo atveju neturi reikšmės, nes neįmanoma prognozuoti, ar ji bus vykdoma ir ateityje.

31.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju kreditoriaus teisės gali būti pažeidžiamos, nes to reikalauja vaiko interesai. Tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti dėl žemiau nurodytų motyvų.

31.4. Uzufrukto nustatymas į įkeistą turtą nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pajamos būtų pakankamos užtikrinant vaiko teisę į būstą ne kreditoriaus interesų sąskaita. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo, visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priteisiama ½ gyvenamojo namo, kuriame ji su sūnumi galės gyventi, bei nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių argumentų, dėl ko būtina nustatyti uzufruktą kitai ½ daliai namo. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovas savo dalyje ketina gyventi su kita moterimi, tačiau nepateikia jokių šios aplinkybės įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

33. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

34. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta dėl sutuoktinių turto balanso, išlaikymo nepilnamečiam šalių sūnui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, pensijų fonde sukauptų lėšų bei kompensacijų šalims priteisimo.

Dėl išlaikymo dydžio

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad vaiko poreikius atitinkantis išlaikymas priteistinas iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui yra po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas ieškovas nuo 2021 m. birželio 1 d. vaiko išlaikymui mokėjo po 150 Eur, sprendė, kad įskaičius šiuos mokėjimus, ieškovo mokėtinas periodinis išlaikymas laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 30 d.) iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatomas 150 Eur kas mėnesį, atsižvelgus į tuo buvusį neįrodinėtiną 275 Eur/mėn. išlaikymo dydį.

36. Atsakovė nesutinka su šia sprendimo dalimi, argumentuodama tuo, kad iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad ieškovas turi sumokėti atsakovei 300 Eur išlaikymą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo priėmimo dienos, tačiau atsižvelgiant į sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą, t. y. priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, ieškovui geranoriškai nemokant priteisto išlaikymo (bendroje sumoje 300 Eur), priverstinis išieškojimas iš esmės būtų neįmanomas, kadangi sprendime nurodyta priteisti išlaikymą po 150 Eur, kadangi formaliai vertinant, ieškovas jau yra įvykdęs teismo sprendimą taip, kaip nurodyta rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgdama į tai, apeliantė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis 300 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. balandžio 30 d.) iki sprendimo priėmimo dienos ir priteisti 370 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą – nuo sprendimo priėmimo (2024 m. sausio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas. Tais atvejais, kai nustatyta laikino išlaikymo suma yra mažesnė, nei priteisiama išlaikymo suma sprendimu, susiklosto situacija, jog už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismo nutartimi iš atsakovo vaikui priteistas ne didesnis, o mažesnio dydžio išlaikymas kas mėnesį, todėl už šį laikotarpį papildomai vaikui išlaikyti turi būti priteistinas išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai ir pagrįstai nurodoma, jog teismas atsižvelgia į tai, kad pagal teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas ieškovas nuo 2021 m. birželio 1 d. vaiko išlaikymui mokėjo po 150 Eur, todėl atsižvelgdamas į tuo metu galiojusį orientacinį išlaikymo dydį bei įskaitęs laikino išlaikymo metu atsakovo jau atliktos mokėjimus, iš ieškovo priteisė papildomai po 150 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 30 d.) iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus bei 37 nutarties punkte nurodytą praktiką, neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad byloje nėra įrodyta, kad vaiko poreikių patenkinimui buvo reikalinga iš kiekvieno iš tėvų 300 Eur išlaikymo suma, be to dėl indeksavimo mokėjo didesnį nei priteistas išlaikymą sūnui, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neskundė.

39. Nagrinėjamu teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodoma, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo priėmimo iš ieškovo priteisiamas 150 Eur išlaikymas ne visiškai tiksliai atsispindi jo motyvuojamojoje dalyje išdėstytą poziciją dėl išlaikymo priteisimo laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo priėmimo. Tokia sprendimo formuluotė, tuo atveju jei sprendimą reikėtų vykdyti priverstine tvarka, iš tiesų gali sukelti neaiškumų. Kita vertus tenkinti apeliantės reikalavimą ir sprendimą pakeisti nurodant, kad iš ieškovo priteisiamas 300 Eur išlaikymas taip pat nėra pagrindo, kadangi tai taip pat nebūtų tiksli formuluotė to, ką nusprendė pirmosios instancijos teismas ir keltų sunkumų sprendimo vykdymo priverstine tvarka atveju.

40. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš sprendimo motyvų akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo byloje priėmimo priteisė papildomai po 150 Eur išlaikymo iš ieškovo. Todėl pripažinus mažareikšmį sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies neatitikimą ir siekiant aiškumo, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šioje ginčo dalyje, tikslintina nurodant, kad laikotarpiu nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. balandžio 30 d.) iki sprendimo priėmimo dienos nepilnamečiui V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiama papildomai 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo iš ieškovo, motyvuodamas tuo, kad ji nepaneigė ieškovo teiginių, kad šalims pradėjus gyventi skyrium ieškovas suteikė vaikui gyvenamąjį plotą, rūpinosi jo maitinimu, pirko sūnui drabužius, avalynę, higienos priemones, kanceliarines prekes, vaistus, mokėjo už laisvalaikį.

42. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir tenkinti reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą apeliacinį skundą grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, neįvertino, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad teikė išlaikymą vaikui, neįvertino, kad būtent atsakovė mokėjo už vaiko darželį, šventes, gydytojus ir kt.

43. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Konkretaus momento nustatymas, nuo kada vienam iš tėvų tenka priteisto išlaikymo prievolė, yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal byloje esančias individualias aplinkybes. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

44. Byloje jau nustatyta, jog šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2020 m. gegužės 1 d. Atsakovė nurodė, kad mokėjo už darželį, šventines/karnavalines aprangas, kanceliarines prekes darželiui, gimtadienio tortus, vaišės darželyje, konsultacijas pas gydytojus, sezoninę aprangą. Ieškovo teigimu, vaikas pusę laiko praleisdavo su ieškovu ir tokiu būdu jam atsakovas teikė išlaikymą pirko maistą, suteikė gyvenamąjį plotą, pirko rūbus, avalynę, higienos priemones, kanceliarines prekes, vaistus, mokėjo už laisvalaikį ir t.t. pirkdamas daiktus, taip pat kitomis formomis, pavyzdžiui, leisdamas laisvalaikį ir pan. Iš byloje esančios 2021 m. gegužės 18 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados teiktos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, matyti, kad atsakovė tarnybai nurodė, jog su ieškovu atskirai gyvena nuo 2020 metų birželio mėnesio. Atsakovės teigimu, sūnus pusę laiko leidžia su ja, pusę laiko – su tėčiu, buvo pabandę, kad vaikas kas 5 dienas būtų su kiekvienu iš tėvų, tačiau pastebėjo, jog berniukas labai greitai atpranta, dabar vaikas 2 dienas būna su ja, dvi – su tėčiu, pažymėjo, kad vaikui taip geriau, jis geriau jaučiasi. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas reikalavo išlaikymo iš atsakovės už minėtą laikotarpį, kai vaikas gyvendavo pas jį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad sūnus nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo išlaikomas abiejų tėvų lygiomis dalimis, nes pusę laiko praleisdavo tai su vienu, tai su kitu. Nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, jog tėvas teikė išlaikymą sūnui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tenkinti atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nėra teisinio pagrindo (CK 3.200 straipsnis).

Dėl uzufrukto nustatymo

45. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašė teismo nustatyti vaikui uzufrukto teisę ½ namo daliai, kuri po santuokos nutraukimo priteista atsakovui. Tokiam reikalavimui prieštaravo tiek ieškovas, tiek kreditorius, kurio naudai yra įkeistas ginčo butas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimo atmetė atsakovės reikalavimą dėl uzufrukto motyvuodamas tuo, kad uzufrukto nustatymas turtui, į kurį AB SEB bankas turi teisėtą ir galiojančią hipoteką, pažeistų kreditoriaus interesus ir atsakovei nepateikus argumentų, kam reikalinga nustatyti uzufruktą į kitą, tenkančią ieškovui, su kuriuo šalių vaiko gyvenamoji vieta nenustatoma, turto dalį.

46. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas iškėlė kreditoriaus interesus aukščiau vaiko interesų, neatsižvelgė į faktą, jog pagal nustatytą naudojimosi turtu tvarką, atsakovė su vaiku neturėtų galimybės naudotis sanitariniu mazgu, taip pat į tai, kad bendras šalių gyvenimas ir naudojimasis vienu gyvenamuoju namu bei bendromis patalpomis, sukeltų daug konfliktų.

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių uzufrukto nustatymą užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę į būstą, aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; kt.). Spręsdamas dėl CK nustatytos nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, teismas ex officio turi įvertinti tokios vaikų teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą konkrečioms bylos aplinkybėms. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, turi įvertinti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, kreditorių elgesį ir pan. Būtina apsvarstyti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas, kuo pirmiausia turi pasirūpinti tėvai, ir kad nebūtų neproporcingai suvaržomos kitų asmenų teisės. Toks aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria galimai iš dalies būtų apribotos hipotekos kreditorių teisės, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamojo būsto, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014 ).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog banko prieštaravimas savaime nėra kliūtis nustatyti uzufruktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmiau apžvelgtą teisinį reglamentavimą ir formuojamą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nenustačius atsakovės prašomo uzufrukto bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas šiuo atveju vaiko teisė į būstą yra užtikrinta, kadangi apeliantei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nutraukiant santuoką priteista ½ ginčo namo. Tuo tarpu apeliantės naujai apeliacinės instancijos teisme, iškelti argumentai, jog namas pritaikytas gyventi vienai šeimai, vaikas neturės galimybės naudotis sanitariniu mazgu, atsakovui grįžus gyventi į savo namo dalį ir naudojantis bendromis patalpomis kils konfliktai, nesudaro pagrindo kitaip spręsti uzufrukto nustatymo klausimą. Kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką, nepilnamečių vaikų teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma turi užtikrinti vaiko tėvai. Šiuo atveju atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančiame name ir dalyje, kuri skundžiamu sprendimu priskirta naudotis apeliantei yra numatyta vieta sanitariniam mazgui, kuri nėra įrengta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esančių įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį visuma, sudaro pagrindą manyti, jog ji yra finansiškai pajėgi atlikti būtinus remonto darbus reikalingus užbaigti sanitarinio mazgo įrengimą ir užtikrinti nepilnamečiam vaikui jo poreikius atitinkantį būstą nenustatant uzufrukto. Kaip nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo metu jis nėra persikraustęs atgal į ginčo namą ir vaikui nėra atimta galimybė naudotis ir jam priklausančia buto dalimi. Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ginčo namas nėra vien atsakovo nuosavybė ir priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovui po ½ dalį, todėl net ir nustačius uzufruktą, ankščiau ar vėliau atskiro sanitarinio mazgo įrengimo klausimas atsakovei priskirtoje naudotis namo dalyje turės būti išspręstas, kadangi kaip pripažįsta ir pati apeliantė, naudojimasis vienu sanitariniu mazgu dviem šeimoms sukeltų papildomų nepatogumų.

49. Esant nurodytų argumentų visumai, teisėjų kolegijos vertinimu, uzufrukto nustatymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė kreditoriaus interesų atžvilgiu, kadangi šalių nepilnamečiam vaikui yra užtikrinta teisė į būstą (1/2 namo priteista ieškovei), o visiškas jo pritaikymas vaiko poreikiams yra galimas tiek pagal fizines namo savybes (yra numatyta ir pradėta rengti patalpa su sanitariniu mazgu), tiek pagal motinos, su kuria nustatyta gyvenamoji vaiko vieta, finansines galimybes. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo ir apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl naudojimosi turto tvarkos

50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė ieškovo pasiūlytą naudojimosi namu tvarką atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepasiūlė kitos naudojimosi tvarkos, o teigdama, kad ieškovo siūloma tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų šių teiginių niekaip nepagrindė.

51. Apeliantė ginčija šią sprendimo dalį, motyvuodama tuo, kad pagal skundžiamu sprendimu nustatytą tvarką atsakovė su vaiku neturi galimybės naudotis sanitariniu mazgu, taip pat negalės naudotis patalpa, kurioje yra visos namo komunikacijos, elektros įvadas, rekuperacinė sistema ir kt. todėl prašo nustatyti, kad pirmame aukšte esančia 3,76 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-2 ir pirmame aukšte esančia 2,41 kv.m. patalpa, pažymėta indeksu 1-3 ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai.

52. Pirma, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas bei atsiliepime į ieškinį (priešieškinį) nurodyti atsikirtimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas būtent bylos šalių nustatytų ginčo ribų. CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas atsakovė nesiūlė jokios alternatyvios naudojimosi turtu tvarkos, taip pat nepateikė pagrįstų argumentų dėl ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos netinkamumo. Tuo tarpu apeliacinį skundą šioje dalyje apeliantė ne tik grindžia jį naujomis aplinkybėmis teigdama, kad pagal nustatytą tvarką neturės galimybės naudotis sanitariniu mazgu, tačiau ir kelia naujus reikalavimus nustatyti jos siūlomą naudojimosi turto tvarką, kurių nebuvo pareiškusi pirmosios instancijos teisme. Taigi, vien šiuo pagrindu apeliantės reikalavimai ir argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo dalyje dėl naudojimosi turto tvarkos, gali būti atmetami.

53. Antra, nustatant naudojimusi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos: a) teisėtumo kriterijus, – prašoma nustatyti naudojimosi tvarka turi būti teisėta, t.y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, – prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, – siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iškeliamas aukščiau kito ir pan., be to, teismo pareiga yra siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panašiems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus – naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių išnaudojimą abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, paprastai priklauso nuo daikto paskirties, fizinių ir kt. savybių, statybos techninių reglamentų bei kt. viešosios teisės reikalavimų daikto sukūrimui ir naudojimui, taip pat faktinės situacijos specifikos, – ar teikiamas projektas (-ai) teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

54. Nagrinėjamos bylos atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovo pasiūlytą naudojimosi tvarką, kadangi kitos alternatyvios naudojimosi tvarkos atsakovė nesiūlė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo reikalavimo, nustatyti, kad patalpa 1-2, t.y. sanitarinis mazgas esantis pirmame aukšte būtų priskiriama naudotis ir atsakovei, tenkinimas neatitiktų proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros, iškeltų atsakovės interesus aukščiau ieškovo interesų ir nepagrįstai varžytų ieškovo teises. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieškovo pasiūlytą ir pirmosios instancijos teismo nustatytą tvarką atsakovei ir taip tenka didesnė namo naudingojo ploto dalis, t.y. ieškovui priskirta naudotis 39,23 kv. m., o atsakovei 53,03 kv. m. Taigi, priskyrus bendram naudojimui ir 1-2 patalpą ieškovui tenkanti dalis dar labiau sumažėtų. Be to kaip minėta apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pagal nustatytą tvarką ji neturi galimybės naudotis sanitariniu mazgu, šiuo atveju nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą naudojimosi 1-2 patalpa tvarką, kadangi apeliantė turi tiek technines, tiek finansines galimybes baigti sanitarinio mazgo įrengimo darbus jai priskirtoje naudotis namo dalyje.

55. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliantės teiginius, jog 2,41 kv. m. patalpa pažymėta numeriu 1-3 turėtų būti priskirta bendrai. Pažymėtina, jog minėtoje patalpoje yra įrengtos namo komunikacijos, rekuperacinė sistema, elektros, interneto įvadai. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti namo priežiūrą ir tinkamą nuosavybės teisių įgyvendinimą naudojimasis šia patalpą turi būti prieinamas abiem namo savininkams, t.y. tiek ieškovui, tiek atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad šios patalpos plotas ir paskirtis nėra itin reikšminga gyvenimo kokybei, teisėjų kolegija sprendžia, kad priskyrimas šia patalpa naudotis abiem šalims, nepažeis ieškovo teisių, taip pat užtikrins anksčiau minėtų adekvatumo ir racionalumo kriterijų laikymąsi. Nors kaip minėta atsakovė ir nekėlė reikalavimo ir klausimo dėl šios patalpos priskyrimo bendram naudojimui pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas būdamas aktyvus šeimos bylose ir siekdamas sumažinti galimų konfliktų ir grėsmių šalių turtui ateityje riziką, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl naudojimosi vienbučiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, nurodant, kad 2,41 kv.m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-3 ieškovas V. Š. ir atsakovė D. Š. naudojasi bendrai.

Dėl pensijų fonde sukauptų lėšų

56. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tiek ieškovui, tiek atsakovei pripažino teisę į pusę kiekvieno iš jų pensijų fonde sukauptų lėšų, laikotarpiu nuo santuokos sudarymo (2017 m. gegužės 13 d.) iki gyvenimo skyrium momento (2020 m. balandžio 30 d.). Teismas konstatavo, kad CK 3.88 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia teisės į pensijos lėšas pripažinimą, bet ne galimybę priteisti pensijų fonde sukauptas lėšas.

57. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad teismo sprendimas šioje dalyje nei teisiškai, nei faktiškai neįgyvendinamas, kadangi iš pensijų fondo mokamos pensijų išmokos yra išimtinai susijusios su pensijų kaupimo sutartį sudariusiu asmeniu. Apeliantės vertinimu, remiantis civilinio kodekso nuostatomis, sukaupto pensijų fondo padalinimas vienam iš sutuoktinių priteisiant kompensaciją pagal rinkos kainas, galimas ir kompensacija turi būti priteista vadovaujantis byloje esančia Swedbank pažyma apie ieškovo sukauptus pensijų fondo vienetus ir jų vertę.

58. CK 3.88 str. 4 d. numato, kad jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo.

59. Atsakovė pateikė į bylą SEB banko pažymą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. antros pakopos pensijų fonde sukaupė 1728,88 EUR. Dėl šios sumos tarp šalių ginčo nekilo. Byloje taip pat pateikta Swedbank pažyma, apie ieškovo V. Š. pagal II pakopos pensijų kaupimo sutartį (pensijų fondas – Pensija 1982 – 1988) pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. 8989324 fondo vienetų likutį. Teisėjų kolegija sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su ieškovo vertinimu, kad vadovautis šioje pažymoje nurodytais duomenimis dalijant šalims pensijų fonde sukauptas lėšas nėra teisinio pagrindo. Nors apeliaciniame skunde atsakovė įrodinėja, kad Swedbank pažyma buvo pateikta pagal teismo liudijime nurodytus duomenis – už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., tačiau iš pažymos teksto akivaizdu, kad duomenys apie sukauptą sumą yra pateikti 2021 m. gruodžio 29 dienai, o ne šalių pradėjimo gyventi skyrium dienai. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių jo argumentus, kad dalį apskaitos vienetų sukaupė iki santuokos sudarymo. Ieškovas į bylą pateikė du banko išrašus, iš kurių matyti, kad iki santuokos sudarymo ieškovas ieškovo pensijų fondo vienetų likutis buvo 5502,302, o pradėjimo gyventi skyriumi pradžioje 7748,647 vnt., taigi, pagrįsta ieškovo pozicija, jog santuokos metu jis sukaupė 2246,345 fondo vienetų į kurių pusę gali pretenduoti atsakovė. Nors minėti įrodymai nėra oficialūs banko patvirtinti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų paneigiančių šiuos įrodymus, taip pat nenustatyta aplinkybių kurios leistų abejoti ieškovo pateiktų duomenų tikrumu.

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

61. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus šalių ieškinyje ir priešieškinyje suformuluotus reikalavimus darytina išvada, kad šalys išreiškė norą, kad pripažinus kiekvieno iš jų teisę į kito sutuoktinio pensijų fonde sukauptas lėšas, jiems būtų priteistos atitinkamos kompensacijos pinigine išraiška. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į pensijų fonduose esančių sutuoktinių lėšų specifiką, t.y. kad šios lėšos šiais dienai nėra prieinamos nei vienai iš šalių, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog civilinėje teisėje galioja principas – leidžiama tai, kas neuždrausta. Įstatyme nėra imperatyvaus draudimo pripažinus teisę į pusę santuokos metu sukaupto pensijų fondo, priteisti atitinkamą kompensaciją pinigine išraiška pagal to fondo vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai neatsižvelgė į bendrą šalių valią dėl šio turto padalijimo būdo, tinkamai neišsiaiškino aplinkybių dėl ieškovo sukaupto pensijų fondo vertės bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, tačiau ir priėmė sprendimą sukuriantį visiškai neapibrėžtą situaciją ateityje, kurio priverstinis įvykdymas objektyviai nebūtų įmanomas. Iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės dėl pensijų fonduose esančių lėšų padalijimo nėra aišku nei kokia kiekvienai iš šalių pripažintos teisės apimtis, nei kokia institucija, nei kada, nei kuo remdamasi turėtų tai įvertinti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas sprendimą dalyje dėl pensijų fonde sukauptų lėšų padalijimo panaikinti.

62. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padaręs nepagrįstą išvadą, jog šalims kompensacijos už santuokos metu sukauptus pensijų fondus negali būti priteistos, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios turi būti įvertintos siekiant tinkamai padalinti šalių turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje reikalinga gauti duomenis apie ieškovo pensijų fonde santuokos metu sukauptų fondo vienetų vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.1119 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog ne visos šalių pensijų fonduose esančios lėšos yra sukauptos iš sutuoktinių lėšų, tačiau ir iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį pervedama ir papildoma pensijų įmoka (Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Todėl sprendžiant šalių ginčą šioje dalyje be kita ko turi būti gauti duomenys apie kiekvieno iš sutuoktinių santuokos metu apskaičiuotas pensijų įmokų sumas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kuri yra atsakinga už centralizuotą pensijų kaupimo dalyvių pensijų įmokų sumų apskaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, sprendžia, kad šalių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi reikštų klausimo dėl pensijų fonduose esančių lėšų padalijimo tarp šalių nagrinėjimą visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas šių klausimų visiškai nesprendė, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl minėtų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas nereikalavo), prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas grąžina bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

63. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuriuo bylos dalis iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

Dėl aritmetinės klaidos

64. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas padarė klaidą skaičiuodamas atsakovei atitenkančio kilnojamojo turto (namų apyvokos daiktų) vertę. Teismas skundžiamu sprendimu atsakovei iš tiesų priteisė turto ne už 1236,40 Eur, o už 1384,13 Eur, dėl ko konstatuotina, kad skundžiamo teismo sprendimo 102 punkte padaryta skaičiavimo klaida, nes atitinkamai ieškovui tenka 3748,35 Eur vertės kilnojamojo turto, o atsakovei ne 2464,45 Eur, o 2612,18 Eur. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą taip pat sutiko su šia pastaba. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto teiginiais.

65. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo klaidą nurodydamas, kad ieškovei priteistos Ikea komodos vertė yra 49,35 Eur ir atitinkamai skaičiavimo klaidą nurodydamas, kad atsakovei tenkančių kilnojamųjų daiktų vertė 1236,40 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris vadovaujantis CPK 276 straipsniu ištaisytina nurodant, kad atsakovei priteistinos Ikea komodos vertė 197,17 Eur ir atitinkamai atsakovei priteistinų kilnojamųjų daiktų vertė 2612,22 Eur.

Dėl kompensacijų priteisimo

66. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad viso bendros jungtinės nuosavybės teise įgyto turto vertė sudaro 211 212,80 Eur (173 000 (namas) + 13 000 (sklypas)+ 19 000 (automobilis) + 6 212,80 (daiktai). Šalių santuokos metu įgyti kreditoriniai įsipareigojimai yra : 1) pagal 2017-10-04 su AB SEB bankas sudarytą Skolos perkėlimo sutartį Nr. 14A1718211371-AR-SP1, pagal kurią paskolos likutis su palūkanomis yra 128 675,80 Eur; 2) pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. su SIA „UniCredit Leasing“ sudarytą Lizingo sutartį Nr. 715646/00, pagal kurią lizingo likutis sudaro 15 953,54 Eur. Bendra kreditorinių įsipareigojimų suma yra 144 629,34 Eur (128 675,80 + 15 953,54). Viso turto balansas 211 212,80 Eur - 144 629,34 Eur (įsipareigojimai) = 66 583,46 Eur.

67. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą – sudarydamas šalių dalintino turto balansą, kadangi neįvertino aplinkybės, kad nuo bylos užvedimo teisme dienos iki sprendimo priėmimo dienos atsakovė kas mėnesį mokėjo lizingo įmokas, kurių pusė (10.564,09 Eur), kaip kompensacija, skundžiamu teismo sprendimu buvo priteista iš ieškovo atsakovei, atitinkamai dėl ko sprendimo priėmimo metu pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. su SIA „UniCredit Leasing" sudarytą Lizingo sutartį Nr. 715646/00 lizingo likutis sudarė nebe 15.953,54 Eur (kaip bylos užvedimo metu), o vos 3038,55 Eur (7 x 379, 85 + 379,60). Atsižvelgiant į tai, apelianto vertinimu, ne iš ieškovo atsakovei (kaip nurodyta skundžiamame sprendime), o iš atsakovės ieškovui proporcingai tenkančiai daliai turėjo būti priteista 4512,64 Eur (7412,64- 2900) Eur kompensacija.

68. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Taigi balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Tokiu atveju, kai iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma, tokiu būdu sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis 2 dalis). Tuo atveju, kai, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117, 3.123 straipsniai). Sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas), be to, nustatoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019).

69. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padalinęs sutuoktinių bendrą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus, konstatavo, kad ieškovui tenka bendro turto už 45 016,85 Eur (105 606,40 (211 212,80 : 2- 64 337,90 (128 675,80 : 2) + 3 748,35 ), o atsakovei - už 46 779,41 Eur (105 606,40 - 64 337,90 - 15 953,54 + 19 000 + 2 464,45). Atsižvelgdamas į tai, kad pradinis automobilio įnašas (2900 Eur) buvo atsakovės asmeninės lėšos, tai, kad atsakovei turi būti priteista 3509,41 Eur kompensaciją už bendro turto sumažėjimą, bei 10 564,09 Eur kompensacija už draudimo įmokas, vandens filtro priežiūrą ir stogo remontą, komunalinių atliekų tvarkymą, lizingo įmokas, o ieškovui iš atsakovės 10 766,86 Eur kompensacija už elektrą ir internetą bei kredito ir draudimo įmokas, pirmosios instancijos teismas atlikęs įskaitymus konstatavo, kad iš ieškovo atsakovei priteistina 4 444 Eur kompensacija.

70. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad skaičiuojant šalių turto balansą pirmosios instancijos teismas bendro turto vertę turėjo sumažinti ne 15.953,54 Eur dydžio automobilio lizingo likučio suma, o 3038,55 Eur suma, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovė mokėjo lizingo įmokas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog tokio reikalavimo nei viena iš šalių nebuvo pareiškusi. Antra, pažymėtina tai, kad skundžiamu sprendimu nustatyta, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė pasekmes nuo 2020 m. gegužės 1 d., taigi, nuo šios datos atsakovė lizingo įmokas už automobilį, kuris liks jai asmeninės nuosavybės teise, mokėjo iš savo asmeninių lėšų, todėl mažinti šiomis įmokomis bendrą sutuoktinių turto balansą pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad skundžiamu sprendimu šalims priteistinos kompensacijos nebuvo tinkamai apskaičiuotos, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalims tenkančio turto vertę, taip pat neatsižvelgė, jog atsakovė lizingo įmokas mokėjo už automobilį, kuris atiteko jai asmeninės nuosavybės teise.

71. Bylos medžiaga nustatyta ir šalys neginčija, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei asmeninės nuosavybės teise tenka ½ dalis vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė atėmus likusį grąžinti kreditą – 57324,2 Eur, taigi, kiekvienai iš šalių tenka 28662,10 Eur. Ieškovui taip pat priteista 3 748,35 Eur vertės baldai, daiktai ir buitinė technika. Atsakovei 19000 Eur vertės, turtinė teisė valdyti ir naudotis automobiliu VW T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus įvykdyti įsipareigojimai pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. Lizingo sutartį Nr. 715646/00 su SIA „UniCredit Leasing“, taip pat turtinė teisė įgyti šį automobilį asmeninės nuosavybės teise pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, bei 2612,22 Eur vertės baldai, daiktai ir buitinė technika. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovui teko ne 45016,85 Eur, o 32410,45 Eur vertės turtas (28662,10 Eur+3748,35 Eur). Tuo tarpu atsakovei teko 34320,78 Eur vertės turtas (28662,10 Eur +2612,22 Eur +19000 Eur -15953,54 Eur), taigi atsakovė turėtų mokėti ieškovui 955,17 Eur kompensaciją (34320,78-32410,45=1910,33/2). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė asmenėmis lėšomis padengė pradinį įnašą už automobilį (2900 Eur), atlikus įskaitymą ieškovas atsakovei turėtų mokėti 1944,83 Eur (2900-955,17 Eur). Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, dalyje dėl šeimos turto sumažinimo ginčo nėra, todėl ieškovas papildomai atsakovei turėtų sumokėti 3509,41 Eur.

72. Sutiktina su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju priimant skundžiamą sprendimą tinkamai nebuvo įvertintos šalims pradėjus gyventi skyrium ir bylos nagrinėjimo metu atsakovės mokėtos automobilio lizingo įmokos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už nuo gyvenimo skyrium pradžios ir bylos nagrinėjimo metu iš asmeninių lėšų sumokėtas automobilio lizingo ir automobilio draudimo įmokas, kadangi būtent atsakovei pripažinta turtinė teisė įgyti ginčo automobilį asmeninės nuosavybės teise ir pareigą vykdyti įsipareigojimus pagal lizingo sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ir šalys to neginčija, kad atsakovės reikalavimas dalyje dėl kompensacijos už vandens filtro priežiūrą, stogo remontą, komunalinių atliekų tvarkymą (511,97+1074/2) yra tenkintinas, todėl iš ieškovo dar papildomai priteistina 792,99 Eur kompensacija. Taigi, iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 1944,83 +3509,41+792,99 Eur = 6247,23 Eur kompensacija. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys to neginčija, kad ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 202,77 Eur kompensacija už elektrą ir internetą ir 10 564,09 Eur piniginė kompensacija už sumokėtas būsto kredito ir draudimo įmokas, iš viso - 10 766,86 Eur (202,77 + 10 564,09). Todėl atlikus įskaitymą, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas ne atsakovei iš ieškovo, o ieškovui iš atsakovės priteistina 4519,63 Eur kompensacija.

73. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 4 444 Eur kompensacija naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, nurodant, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 4519,63 Eur kompensacija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

74. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad laikotarpiu nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. balandžio 30 d.) iki sprendimo priėmimo dienos nepilnamečiui V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiama papildomai 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi vienbučiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo iš dalies keistina nurodant, kad 2,41 kv.m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-3 ieškovas V. Š. ir atsakovė D. Š. naudojasi bendrai. Pirmosios instancijos teismo dalis dalyje dėl šalių pensijų fonduose sukauptų lėšų priteisimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta atsakovei priteistos Ikea komodos vertė tikslintina nurodant, kad šio daikto vertė 197,17 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 4 444 Eur naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, nurodant, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 4519,63 Eur kompensacija. Kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. Perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dalyje dėl pensijų fonde esančių lėšų priteisimo, kas galimai pakeis tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, šalims priteistinų kompensacijų dydžius, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).

76. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 423 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 2250 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 363 Eur išlaidas antstoliui dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Šios išlaidos pagrįstos įrodymais neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistinos iš ieškovo. Atsakovė buvo pareiškusi 5 apeliacinio skundo reikalavimus: dėl išlaikymo tenkintas iš dalies 50 proc.; dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas; reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo atmestas; reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tenkintas iš dalies 50 proc.; reikalavimas dėl pensijų fonde sukauptų lėšų grąžinamas nagrinėti iš naujo, tačiau laikytina, kad materialine prasme tenkintas iš dalies 50 proc. Taigi, laikytina, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 30 proc. apimtyje. Atsižvelgiant į tai atsakovei iš ieškovo priteistina 910,80 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

77. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 101 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1000 Eur išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos pagrįstos įrodymais neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš atsakovės priteistina 1101 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1,2,3,4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad laikotarpiu nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. balandžio 30 d.) iki sprendimo priėmimo dienos iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiama papildomai 150 Eur (šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą dalyje dėl naudojimosi vienbučiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo iš dalies, nurodant, kad 2,41 kv.m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-3 ieškovas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovė D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudojasi bendrai.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą dalyje, kuria iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei atsakovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 4 444 Eur ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, nurodant, kad ieškovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistina 4519,63 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai devyniolika eurų 63 ct) kompensacija.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta atsakovei priteistos Ikea komodos vertė nurodant, kad šio daikto vertė 197,17 Eur (šimtas devyniasdešimt septyni eurai 17 ct).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą dalyje dėl šalių pensijų fonduose sukauptų lėšų priteisimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1101 Eur (tūkstantis šimtas vienas euras) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 910,80 Eur (devyni šimtai dešimt eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė