Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-11-1111/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-09-22
Bylos Nr.: 1-11-1111/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-29030-2022-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Dainius Gecevičius
Kaltinamasis: V. S.
Civilinis ieškovas: V. M.
Advokatai: Egidijus Giedraitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-11-1111/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29030-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.4.4.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.7; 2.3.2.2.13 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 22 d.Plungė

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius,sekretoriaujant Vilijai Štombergienei, Gintarei Karmonienei, Astai Barauskienei,

dalyvaujant prokurorams Renatui Milašiui, Mindaugui Vilniui, Vitalijai Gabartienei, Liudmilai Paulienei,

kaltinamajam V. S., jo gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M., jo atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui,

ekspertams Viačeslav Kolomiec, Januš Rybalko, Gintautui Paulikui, Jolantai Majauskaitei-Čobot, Romui Raudžiui,

laiduotojui S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. S. 2022 m. liepos 30 d. apie 23.30 val. A. S. priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), užėjęs į gyvenamojo namo virtuvę užpuolė ten buvusį V. M., sugriebė jį rankomis už rūbų ir susistumdymo bei grumtynių metu parvertė ant grindų, kai griūdamas V. M. į virtuvinio stalo kampą susitrenkė dešinį šoną. Tuoj pat po to V. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, grumtynių metu iš nugaros pusės ranka apkabinęs ant grindų gulintį V. M. už kaklo, jį smaugė bei kita ranka ne mažiau kaip vieną kartą tyčia sudavė V. M. į šoną. Tuo V. S. V. M. padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimus: netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, penkias smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kairio žasto viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, taip pat V. S. V. M. padarė nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimus: dešinės pusės IX šonkaulio lūžį ir dešinio X šonkaulio pakartotinį lūžį kaulinio rumbo fone.

Įrodymai

Kaltinamasis V. S. 2024-02-12 teisiamajame posėdyje prisipažino kaltas. Parodė, kad nesutinka su jo (nukentėjusiojo) parodymais, kad jį smaugė, jo nesmaugė, laikė prispaudęs. Ne ant žemės, kaip jis (nukentėjusysis) sako, laikė, o ant kampo, ant tokio suoliuko. Tiek laiko praėjo, daug ko neatsimena. Atsimena, kad parvažiavo su mašina, kažkas vaikščiojo po kiemą, nuėjo pažiūrėti, ten – nukentėjusysis. Viskas vyko buvusios žmonos kieme, (duomenys neskelbtini). Jis (nukentėjusysis) dar kažką pradėjo burbuliuoti, tiek ir tereikėjo. Prasidėjo konfliktas. Jis jo (nukentėjusiojo) nenorėjo į trobą įleisti, o jis (nukentėjusysis) laužtis. Jis (nukentėjusysis) pirmasis jam sudavė į akį, tik jis niekam nesiskundė. Tada jiedu pradėjo grumtis, tada jis „nutvėręs“ prispaudė ir laikė, o žmona pradėjo šaukti: „Nemušk, nemušk“. Nebuvo kur jam tuos šonkaulius sulaužyti. Viskas vyko namo virtuvėje. Grumtynių metu nukentėjusįjį neparvertė į virtuvinio stalo kampą, tas stalas toli buvo, negalėjo kliūti. Buvo virtuvinis kampas ir grynai ten jis gulėjo, stalas toliau buvo. Tikrai negalėjo su šonu kliūti į tą stalą, kiek atsimena. Į šoną nedavė, ketino duoti, bet kai žmona pradėjo šaukti: „Nemušk, nemušk“, jam nedaužė. Taip pasielgė, nes tuo tarpu „įkaito“, atsiprašo, nes su žmona buvo viskas gerai, jau buvo ketinę eiti kartu gyventi atgal, bet taip viskas susimaišė ir viskas prasidėjo. Yra kaltas, labai atsiprašo, nenorėjo padaryti tokių dalykų, nervai viską padarė, viskas vyko čia ir dabar, o po kelių minučių daugiau kojos nekėlė, perėjo tas jo karštis ir viskas. Nuo pat pradžių viską atsimena, pripažįsta, kad užpuolė M., pargriovė. Gailisi dėl šio įvykio. Atsiprašė ir per telefoną, sakė: „Atsiprašau, atleisk“. Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio žalai atlyginti – jis paprašė 4 500 eurų, nesutinka mokėti, sakė tąsyk, kad duoda 500 eurų ir viskas, nes jam nieko ten nebuvo. Tą dieną buvo blaivus, 26 metai – nė lašo. Nukentėjusysis buvo išgėręs, pavėsinėje buvo brendžio butelis. Dainavo, grojo, dirbosi, pats ten šalia dirbo statybose. Kai buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą, davė teisingus parodymus, savo kaltę pripažino. Šiandien tiesiog sukilo viskas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo parodymai. V. S. 2022-10-25 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę dėl V. M. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo jis suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. 2019 m. jis išsiskyrė su buvusia žmona A. S., tačiau su ja gyvena kaimynystėje, jis (duomenys neskelbtini), o ji (duomenys neskelbtini) name. Sodyba adresu (duomenys neskelbtini), po skyrybų atiteko buvusiai sutuoktinei, tačiau jis šioje sodyboje esančiame ūkiniame pastate iki šiol laiko savo naminius gyvulius, todėl ten kasdien lankosi. Pamena, kad vasarą, galėjo būti ir liepos 30 d., kaip nurodyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą, dienos metu, tikslaus laiko nepamena, jis pastebėjo, kad po sutuoktinės kiemą vaikšto svetimi jam nepažįstami asmenis. Suprato, kad pas ją yra atvykę svečiai. Jis nematė, kiek tų svečių pas A. S. buvo atvykę. Būdamas savo sodyboje girdėjo iš ten sklindančią muziką ir triukšmą, suprato, kad jie laiką leidžia lauko pavėsinėje. Po to jis buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) susitikti su savo draugę, kurios vardo ir pavardės nenurodys, nes nenori jos įtraukti į šį reikalą. Į namus grįžo vėlai vakare, tiksliai laiko nepamena. Grįžęs nuėjo į buvusios sutuoktinės sodybą, nes turėjo pašerti triušius. Atėjęs pamatė, kad A. S. kieme išlydėjo svečius. Vienas jam nepažįstamas vyriškis liko su buvusia sutuoktine. Kaip suprato jis liko nakvoti buvusios sutuoktinės namuose. Tai pamatęs jis supyko, nes nenorėjo, kad svetimas vyriškis liktu nakvoti jo buvusiuose namuose, kurių skyrybų metu jis savanoriškai atsisakė ir paliko buvusiai žmonai. Jiems būnant prie pavėsinės jis prie jų priėjo ir tam vyriškiui, kuris kaip dabar žino yra V. M., pasakė, kad jis negalės pasilikti šiuose namuose ir turės išvažiuoti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kuris baigėsi tuo, kad jie apsižodžiavo. Buvusi sutuoktinė tada pareiškė, kad namas priklauso jai ir ji spręs kas gali juose likti ir nakvoti. Jis pasakė, kad name esantys baldai priklauso jam, nes teismo sprendimu jie buvo priteisti jam, tik jis jų neėmė, paliko vaikams ir buvusiai žmonai. Tam vyriškiui pasakė, kad ant jo lovos jis nemiegos. Po to tas vyriškis ir buvusi sutuoktinė pavėsinėje rinko indus ir nešė į namo vidų. Kai jie užėjo į vidų, jis ėjo jiems iš paskos. Virtuvėje tarp jo (V. S.) ir to vyriškio įvyko konfliktas ir jie susikibo bei susistumdė. Pripažįsta, kad jis tą vyriškį užpuolė, sugriebęs rankomis jį pargriovė virtuvėje ant grindų. Tai įvyko prie virtuvinio kampo. Griūdamas vyriškis galėjo atsitrenkti į stalo kampą. Jam nugriuvus, jis prie jo pribėgo ir laikė jį prispaudęs per kaklą prie grindų. Buvusi sutuoktinė tuo metu buvo šalia ir šaukė, kad nieko nedarytų, kad jį paleistų. Jis paklausė buvusios žmonos ir jį paleidęs atsistojo bei išėjo lauk. Tuo viskas ir baigėsi. Šio konflikto metu jis buvo blaivus, nes alkoholio nebevartoja 25 metus. Yra kaltas ir dėl savo elgesio labai gailisi, nori to vyriškio atsiprašyti ir su juo susitaikyti (1 t., b. l. 151-154).

Po parodymų perskaitymo kaltinamasis V. S. parodė, kad prisimena šiuos parodymus, teisingesni yra policijai duoti parodymai. Stalo aukštis galėjo būti apie 80 cm. Atsitrenkti galėjo grumtynių metu. Grumtynių metu stalas jam (nukentėjusiajam) galėjo būti iš šono, taip mano. Kuria kūno dalimi kliudė, neatsimena, negali pasakyti, neatsimena, kaip jiedu grūmėsi, negali pasakyti, kaip tas stalas buvo. Nežino, kuria kūno dalimi į stalo kampą nukentėjusysis galėjo atsitrenkti. Jis atsitrenkė grumtynių metu. Kiek laiko jau praėjo. Kaip gali atsiminti, kai žmogus buvai įsinervinęs, susijaudinęs. Reikia vadovautis policijai duotais parodymais.

Kaltinamasis V. S. 2025-08-07 teisiamajame posėdyje parodė, kad prisipažįsta kaltu pagal naujai suformuotą kaltinimą, kad savo veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Pasilieka prie savo duotų parodymų.

Nukentėjusysis V. M. 2024-02-12 teisiamajame posėdyje parodė, kad jokių santykių su kaltinamuoju nėra, buvo susidūrę prieš pusantrų metų. Jis atvažiavo pirmą kartą į (duomenys neskelbtini) pas S., kuriai priklauso likęs namas. Ten buvo susirinkę šešiese, kažkur trečią dienos, valgė, šiek tiek išgėrė, per šešis žmones vieną butelį šampano ir vieną butelį brendžio. Ir jie nuo trijų dienos šoko, dainavo, linksminosi. Pavakary, apie 23 val., visi išvažiavo, o jis pasiliko. Prieš dvyliktą su S. iš pavėsinės susirinko lėkštes su likusiu maistu ir sunešė. Apsisukus antram kartui išeiti, iššoko kaltinamasis, grienė už krūtinės, sakė: „Aš tave užmušiu, tu čia nebūsi“. Jam buvo šokas, nes tų visų aplinkybių jis nežinojo, žinojo, kad išsiskyrusi. Jis (kaltinamasis) pradėjo jį stumti, nustūmė iki virtuvės stalo, ant stalo buvo lėkštė pripilta vandens. Ji pradėjo šaukti: „V., ką darai!“ Jam kilo klausimas, kas tas V. ir jo paklausė, kas toks yra. Jis pasakė, kad buvusysis. Pasakė, kad eitų lauk, tada jis (kaltinamasis) dar labiau supyko, ėmė jį stumdyti. Kadangi kai pirmąkart pastūmė, iš lėkštės išsipylė vanduo, buvo su kroksais ir kai jį stūmė, paslydo ir abiejų svoriu krito ant stalo. Tada apsisuko ant krūtinės, tuo momentu paleido, pagriebė jį taip iš priekio per kaklą. Kadangi kažkada lankė imtynes ir neblogai žino, ką daryti, kad negalėtų užspausti, išsiplėšė, kai sugebėjo atsistoti, jis (kaltinamasis) pabėgo pro duris. Viskas taip ir baigėsi. Aišku, skausmas kažkoks tai jautėsi, bet nepagalvojo, kad tokios gali būti pasekmės. Turėjo nuskausminamųjų vaistų, vieną dieną išgėrė, antrą išgėrė. Buvo savaitgalis, o pirmadienį nuvyko į polikliniką pas šeimos gydytoją. Gydytoja nukreipė pas rentgenologą ir buvo diagnozuota, kad yra šonkaulis lūžęs. Gydytoja sakė, kad per pusantro mėnesio turėtų sugyti ir nieko nebejausti. Taip ir buvo. Bet po kokių 3 dienų, kai vaistų veikimas sulėtėjo, nebegalėjo nei pasisukti, nei kosėti, nei čiaudėti, nei juoktis. Netgi nebegalėjo atsigulti į lovą, miegodavo atsiklaupęs, pasikišęs pagalves po keliais, antrą pagalvę po krūtine ir miega. Bet koks judesys – skausmas. Ieškinys dėl neturtinės žalos toks, nes jis rugpjūčio mėnesį turėjo pasiūlymą dirbti vienos įmonės direktoriumi, bet dėl sulaužymų negalėjo. Todėl buvo padaryta didžiulė moralinė žala, nuo to nukentėjo jo senatvės pensija, nes toje įmonėje buvo labai geras atlyginimas – 3 000 eurų į rankas. O per pusantro mėnesio jis būtų kokius 4 000 gavęs, tai ir senatvės pensija būtų didesnė buvusi. Reiškia, kad jam ilgalaikę žalą padarė savo veiksmais, sužalodamas. Dėl kaltinime nurodytų sužalojimų pas gydytojus lankėsi pirmą kartą rugpjūčio penktą ar trečią dieną. Gruodžio mėnesį padarė kontrolinę nuotrauką, tai nuotrauką, kai aprašė, nustatė, kad lūžęs 10-as šonkaulis. Po to, kai iškilo teisme dar klausimas, advokatas sakė nueiti pasidaryti dar vieną nuotrauką. Ta kontrolinė nuotrauka buvo padaryta jau 2023-03-15. Čia nuotraukos aprašyme rentgenologas rašo taip, kad lūžęs 10-as ir 9-as šonkauliai ir kad matosi du sugiję randai. Neaišku, kaip gavosi, kad vienas rentgenologas sako, kad nelūžo, pagal tą rentgenologą surašoma visas ekspertizė, o kiti trys rentgenologai teigia, kad yra lūžę. Paskutinis rentgenologas teigia, kad lūžo ne vienas, o tai lemia sveikatos sužalojimo lygį. Vienas nugaros šonkaulis buvo lūžęs tarp 1990 ir 2000 metų. Kadangi jam šonkauliai yra lūžę ir nugaroje, ir krūtinėje, žino, koks ir kokio lygio būna skausmas lūžus šonkauliams. 2022–2023 metų laikotarpyje jokių traumų nebuvo. Po liepos 30 dienos įvykio iki kovo 15 dienos dar kartą nebuvo patyręs jokio kritimo, šonkaulio lūžimo. Nuo 2022-12-07 iki 2023-03-15 ir apskritai nuo konflikto laiko iki dabar jokių traumų neturėjo. 2022-12-07 ir 2023-03-15, galima sakyti, kreipėsi iš nuostabos, kai pasakė, kad šonkaulis nelūžęs, o senas lūžis, tai kreipėsi į gydytoją, kad dar sykį peržiūrėtų. Bet gavosi toks niuansas – pirma nuotrauka buvo dingusi, rentgene jos nebuvo galima pasižiūrėti. Tai kadangi jam reikėjo kažkokių įrodymų, tai jis paprašė ir jam padarė dar sykį rentgeno nuotrauką. Ir po to, kai ekspertizė atėjo, reikėjo papildomą medžiagą pateikti papildomai ekspertizei, jis jau kreipėsi į gydytoją, kaip kontrolinę nuotrauką padaryti. Be tai nebuvo susiję su jokiomis traumomis, tai buvo susiję su byla, kad patvirtinti duomenis, jog buvo lūžis.

Liudytoja Z. R. 2024-02-12 teisiamajame posėdyje parodė, kad V. M. yra jos pacientas, kaltinamojo nepažįsta. V. M. kreipėsi į ją 2022-08-01, į polikliniką – VšĮ (duomenys neskelbtini) – dėl skausmų krūtinės ląstoje. Davė siuntimą rentgenologiniam ištyrimui. Daktarė B. rugpjūčio 2 dieną padarė krūtinės ląstos ir dešinės pusės šonkaulių nuotrauką. Rado, kad yra dešinės pusės 10-o šonkaulio lūžis be žymesnės dislokacijos. Paskui, sekantį kartą, jis kreipėsi gruodžio 7 dieną dėl išliekančių skausmų krūtinės ląstoje. Pakartojo plaučių nuotrauką, buvo toks pats daktarės-rentgenologės aprašymas – kad yra būklė po dešinio šonkaulio lūžimo. Kitą kartą jis kreipėsi į juos 2023-03-13. Padarė pakartotiną nuotrauką ir daktarė konstatavo, kad yra būklė po dešinės pusės 9-o ir 10-o šonkaulio lūžių. Kiekvienas gydytojas mato savaip, galima iš pradžių nepamatyti, sakykim, kad lūžę 9-as ir 10-as šonkauliai, gal buvo tik truputį įskilimas, negali pasakyti. Kartais būna, kad pakartojus kelis kartus nuotraukas, atranda, kad ir vienas, ir antras, ir dar būna, kad ir trečias šonkaulis lūžęs. Negalima pasakyti, kad tik tas šonkaulis lūžo, nes po kažkiek laiko galima pamatyti, kad lūžo du šonkauliai ar trys. Yra V. M. šeimos gydytoja, nuo 2022-12-07 iki 2023-03-15 nebuvo duomenų apie lūžimus. Paskutiniai duomenys yra 2023-03-13, kai jis kreipėsi dėl tų pačių nusiskundimų, kad skauda krūtinės ląsta. Tada pakartotinai 2023-03-15 jau daktaras B., ne daktarė B., aprašė, kad yra būklė po dešinės pusės 9-o ir 10-o šonkaulių lūžimų. Kadangi 2022 m. rugpjūtį ir gruodį aprašinėjo nuotraukas daktarė B., o kovo mėnesį aprašinėjo nuotraukas daktaras B., tai ir sako, kad kiekvienas gydytojas mato savaip. 2022-08-02, kai buvo nustatyta šonkaulio lūžio diagnozė, gydymas joks nepaskirtas. Gydymo nėra tokio. Jei vargina skausmas, yra nuskausminantys vaistai, jei žmogui sunku judėti, yra korsetai, kuriuos galim nešioti dieną, o vakare galima nusiimti. Ir viskas, tas gydymas toks ir yra. Nėra nei įtveriama, nieko. Laikotarpiu nuo 2022-12-07 iki 2023-03-15 pakartotinės traumos V. M. nebuvo. Tada tikta gruodžio mėnesį pakartinai jis kreipėsi, skundėsi, kad skauda jam tą dešinę pusę. Tai jie ir pakartojo gruodžio mėnesį nuotrauką, bet daugiau nieko naujo daktarė B. ir nerado. Rado tiktai būklę po 10-o šonkaulio lūžimo. Paėmus radiologo nuotrauką nesigilina, ar yra lūžiai, ar ne, užtenka, kad turi radiologo aprašymą, visiškai pasitiki, ką daktarė pamatė ir parašė. Šonkaulių lūžimo skausmas nežino, ar gali tęstis metus, bet kol sugyja, gali praeiti ir pusantro mėnesio. Kiekvienas žinome, kad pagal šonkaulius yra inervacija, eina nervas, tai gali jis duoti tą skausmą. Nebūtinai, kad šonkaulis nesugijęs ar lūžęs, yra neuralginiai skausmai.

Ekspertas Viačelav Kolomiec 2024-02-12 teisiamajame posėdyje parodė, kad girdėjo liudytoja apklaustą gydytoją Z. R., jog buvo nustatytas vieno šonkaulio lūžis, tai jos paaiškinimai neprieštarauja jų išvadai. Jie davė išvadą, atsakant į nutarties pateiktus klausimus. Jos, kaip liudytojos, parodymai dėl nustatytos diagnozės yra teisingi, jai nebuvo užduodami klausimai tokie, kokie buvo jiems užduoti, jos nebuvo prašoma patikslinti šonkaulio ar šonkaulių senumo padarymo laiką. Jie savo išvadoje tą paaiškinome. Tiriamosios dalies apibendrinime jie tik konstatavo faktą, ką užrašė daktarė: „Liga pakartotinai diagnozuota šiais metais“, bet kuriuo atveju šita eilutė, įrašyta daktarės, esmės jų išvados nekeičia. Nekeičia todėl, kad esmė yra tame, kad rugpjūčio antrąją padarytoje nuotraukoje konstatuotas lūžis, bet jis jau buvo senas, su kaliuso požymiais, kurie padaryti ne mažiau nei prieš mėnesį iki rentgeno atlikimo. O daktarė galėjo suklysti, esmės tai nedaro jų išvadai. Jie remiasi šiuo atveju konkrečiai kolegės ekspertės Jolantos Majauskaitės-Čobot, kuri turi radiologės specializaciją, šios nuotraukos aprašymu. Taip pat buvo įvertinta jų kolegos pirminė išvada, tai – eksperto Gintaro Pauliko išvada, plius dar asmeniškai peržiūrėjo šitas nuotraukas. Rėmėsi radiologės aprašymais, kur aiškiai parašyta, kad rugpjūčio 2 atliktoje nuotraukoje 10-as šonkaulio lūžis buvo senas, sugijęs, su kaliusu. Pagal gijimo chronologiją, kaliusas per tris dienas nuo įvykio negalėjo susidaryti, reikia mėnesio arba daugiau. Jie išvadą daro iš pateiktų vaizdų – trijų skirtingų datų atliktų rentgenologinių vaizdų. Dabar imam antrą ir trečią nuotraukas. Antra atlikta 2022-12-07, ten vaizdas analogiškas rugpjūčio antrosios dienos vaizdui. Dabar dėl 9-o šonkaulio gali pasakyti, kad kartais pirminėje rentgenogramoje nesimato, tarkim, šiuo atveju, kai teigiama, jog 9-o šonkaulio galėjo būti nepamatyta. Tai šiuo atveju, praėjus keturiems mėnesiams, jeigu ir buvo jis, tarkim, rugpjūčio 2 dieną, bet nesimatė ir nepastebėjo, tai gruodžio 7 dieną 9-o šonkaulio lūžis tikrai turėjo išryškėti kaliusu. Kaliusas turėjo susiformuoti jau po mėnesio, dviejų, tuo labiau po keturių. Tačiau gruodžio 7 dieną radiologai nemato kitų šonkaulių lūžių, išskyrus to pačio 10-o. O atsiranda 9-o šonkaulio lūžis tik atlikus jau 2023-03-15. Tai logika yra paprasta – vadinasi, tas 9-as lūžis ir, greičiausiai, pakartotinas 10-as, šalia esantis, sakytų, ten buvo pakartotinis lūžis, atsirado būtent, logiškai mąstant, tarp gruodžio 7-osios ir kovo 15-osios. Kito medicininio paaiškinimo nėra. Dėl 2022-08-07 datos – tai čia techninė klaida, turi būti ne rugpjūčio, o gruodžio 7-os dienos, bet ji neprieštarauja nei išvadai, nei ką jis iki šiol pasakė, tiesio. Trečioje nuotraukoje atsirado 9-o šonkaulio lūžis, papildomo šonkaulio lūžis, kurio nebuvo nei primoje, nei antroje nuotraukose. Jei jis buvo, galėjo nesimatyti ar galėjo būti nepastebėtas, tai gruodžio 7 dieną jis turėjo išryškėti. Tiesiog negali būti, kad jis ir antroje nuotraukoje buvo nepastebėtas, vadinasi, 9-o šonkaulio lūžio nebuvo tikrai rugpjūčio 2 dieną atliekant pirminę rentgeno nuotrauką. Kiek jis matė ir atsimena, nuotraukos kokybiškos buvo. Pastebėti kaliusą geros kokybės ir nereikia. O gruodžio 7 dieną nebuvo 9-o šonkaulio lūžio, jis nebuvo nei rugpjūtį, nei gruodį, vadinasi, jis atsirado tarp gruodžio ir kovo.

Ekspertas Januš Rybalko 2024-02-12 teisiamajame posėdyje parodė, kad šiuo atveju visas tyrimas rėmėsi rentgenogramų vertinimu, buvo vertinamos trys rentgenogramos, kurios buvo pateiktos ekspertams. Pirma, padaryta 2022-08-02, tai yra 3 dienos po įvykio, kuris buvo liepos 30 dieną, antra rentgenograma, padaryta tų pačių metų gruodžio 7 dieną, ir trečia rentgenograma, kuri padaryta 2023-03-15. Ir visos tos rentgenogramos jų dviejų pasirašiusių ekspertų ir specialistės, gydytojos-radiologės Jolantos Majauskaitės-Čobot. Remiantis tų vaizdų įvertinimu, buvo prieita prie išvados, kad pirmoje rentgenogramoje matyti jau seno lūžio požymis, tai yra lūžio vietoje formuojasi kaulinis rumbas, kažkokių naujų lūžių, pjūvių, nes tokia galėjo būti versija, kad tas pats senas lūžis dar kartą lūžo, tai šviežių lūžių linijų ten matyti nebuvo. Antroje rentgenogramoje vaizdas buvo analogiškas kaip pirmoje, ir trečioje rentgenogramoje matyti dar 9-o šonkaulio lūžis, buvo gijimo požymiai, kur 9-as šonkaulis ir 10-as šonkaulis. Tai jie padarė prielaidą, kad 9-as šonkaulis galėjo lūžti nuo gruodžio 7 dienos iki kitų metų kovo 15 dienos. Reziumuojant, tai faktiškai to lūžio jie negali patvirtinti, kad tas lūžis buvo nurodytą dieną – tai yra 2022 metų liepos 30 dieną. Būtent trečioje rentgenogramoje 9-o šonkaulio lūžis ir buvo pastebėtas, kur padaryta kovo 15 dieną. O dabar dėl to, kad skirtingi medikai mato skirtingai, tai tokia tik prielaida, kad taip gali būti. Bet jei pažiūrėsime į gydytojos-radiologės B. įrašą, kuris buvo atliktas 2022-08-02 (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tai ji irgi rašo, kad dešinės pusės šonkaulio lūžis be žymesnės dislokacijos ir nepilnos konsolidacijos požymiai. Nepilnos konsolidacijos požymiai reiškia, kad visgi jau vyksta gijimas, gijimas negalėjo toks įvykti, matomas gydytojos B., per tris dienas. Reiškia irgi prieštaravimų kažkokių tai loginių ir faktinių tarp jos įvertinimo tos rentgenogramos ir įvertinimo radiologės Majauskaitės-Čobot jis nemato. Nepastebėtas 9-o šonkaulio lūžis ankstesnėse rentgenogramose, jei jis buvo, turime dviejų radiologų nuomonę, tai gydytoja B. šito nepastebi, įvertina kita radiologė, tai yra Majauskaitė-Čobot, ji irgi nepastebi. Jeigu, visgi kyla abejonių, kad gal jos nepastebėjo, jei jis buvo, visada teismas gali kreiptis į kitą radiologą ir tegu jis teismo salėje įvertina rentgenogramą ir pasako nuomonę. Jie su kolega Kolomiec pažiūrėjo ir faktiškai nieko kito nei aprašyta neįžiūrėjome. Dėl ekspertizės tiriamosios dalies apibendrinimo paskutinio sakinio „Vaizduose po 2023 metų kovo 15-osios matyti papildomai 9-o šonkaulio lūžis su kaliuso požymiais bei buvusio 10-o šonkaulio antrinis poslinkis, o tai paaiškinama buvus pakartotinai dešinio šonkaulio traumai tarp 2022-12-07 ir 2023-03-15“ bei nukentėjusiojo ir gydytojos R. paaiškinimų, jog papildomų traumų nebuvo, tai jie vertina šiuo atveju, ką prieš tai ir jie, ir radiologė, kuri buvo kartu, dalyvavo vertinime, radiologinius vaizdus. Tie radiologiniai vaizdai krūtinės ląstos jiems teikė būtent tokią informaciją. Kitokios informacijos jie neturi, nestebėjo nukentėjusiojo visą tą laikotarpį, negali pasakyti, kas ten realiai su juo buvo. Bet radiologiniai vaizdai jiems teikė būtent tokią informaciją. Tai yra objektyvu. Kompiuteryje įvertino nuotraukas. Kadangi jie tas nuotraukas pateikė konsultacijai jų gydytojai-radiologei Majauskaitei-Čobot, tai ji įvertino savo kompiuteryje, jie ten irgi pasižiūrėjoo kartu. Atlikdami šią ekspertizę, jie bendravo su šia gydytoja. Bendravo su Majauskaite-Čobot, jo kolega Viačeslav Kolomiec, jeigu konkrečiai, kas bendravo. Sprendė, kas matosi tose rentgenogramose. Jie pagal specialybę yra teismo medicinos gydytojai, o Majauskaitė-Čobot, apart to, kad yra teismo medicinos gydytoja, dar turi ir gydytojos-radiologės licenciją. Jų akte penktas puslapis, tai ten ketvirtoje pastraipoje yra įrašyta gydytojo-radiologo konsultacijos išvada. Ekspertizės metu jie su ja bendravo dėl ekspertizės, tai yra aprašyta tiriamosios dalies apibendrinime. Rentgeno nuotraukose gijimo požymiai pasirodo mažiausiai po 3 savaičių. Visiško sugijimo laikotarpis – 6– 8 savaitės. Jiems skyrė ekspertizę, kadangi jie valstybinė ekspertinė įstaiga, o jei jiems trūksta specializuotų žinių kažkokioje srityje, tai jie visada kreipiasi į specialistus, šiuo atveju – į radiologus, kad pasitikslinti, ar jie mato tą, ar nemato. Kuo daugiau akių tą patį vaizdą įvertina, tuo geriau. Jei pasirašo du ekspertai, šiuo atveju taip buvo, tai jau yra komisinė ekspertizė, plius ekspertizės metu vyko su konsultacija su gydytoja-radiologe, tai praktiškai yra trys ekspertai, o jei pridėsime ekspertą Gintarą Pauliką, kuris buvo neminimas šiandien, jis yra valstybinis ekspertas, tai jau yra keturių ekspertų nuomonė, kuri sutampa šioje byloje, prieštaravimų nėra.

Ekspertas Gintautas Paulikas 2024-04-18 teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl pateiktos specialisto išvados gali pasakyti tai, kad teismo ekspertizė remiasi faktais, kas buvo nustatyta objektyviai, tas yra išdėstyta specialisto išvadoje. Apžiūros metu buvo nustatytos poodinės kraujosruvos, kurios yra nurodytos išvadoje. Ir viskas. O kas liečia medicininiuose dokumentuose pateiktus duomenis, jie prieštarauja vieni kitiems, taip kad teismo medicinos ekspertizės požiūriu, jie negali būti imami, kadangi vienuose dokumentuose rašoma, kad tai yra šonkaulio lūžis su nepilnos konsolidacijos požymiais, tai yra gyjantis, bet dar nepilnai, o kituose dokumentuose, kur jie siuntė konsultacijai pateiktą skaitmeninę laikmeną, kurią jiems pateikė teisėsauga, tai gavo atsakymą, kad tai yra senas, pilnai sugijęs, su kaliusu 10-o šonkaulio lūžis. Automatiškai šitas lūžis nebuvo padarytas nukentėjusiajam, nes tai jau yra sugijęs lūžis. Tai yra paseka kažkokia tai buvusio lūžio, kuris niekaip negalėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku – liepos 30 dieną, kada skaitmeninė laikmena atlikta šita rugpjūčio 2 dieną. Tai reiškia per 4 dienas joks kaulas nesugyja, čia yra nonsensas. Dėl aplinkybių, kurioms buvo kreiptasi į gydytoją-radiologę Jolantą Majauskaitę-Čobot, tai į ją kreiptasi pagrindiniu pagrindu – kreipimasis yra toks, kad jeigu kyla kažkoks tai neaiškumas, kai šiuo atveju parašyta, kad nepilnos konsolidacijos, jie tai nesupranta, kas tai yra pina konsolidacija, ar tai yra sugijęs ar nesugijęs šonkaulis, senumo nustatymas šonkaulio galimo sužalojimo padarymo, tai tam yra jų TMT įstaigoje įdarbinta gydytoja-radiologė būtent Jolanta Majauskaitė-Čobot, kuri iškylant radiologiniams klausimams, kur neaiškūs yra sužalojimai, siunčiamos skaitmeninės laikmenos gydytojos-radiologės konsultacijai. Šiuo atveju buvo gauta specialisto išvada RD259/2022(01). Tai normalu, kad jie į savo įstaigą kreipiasi konsultacijai, kurioje patys ir dirba. Kreipėsi į kolegę, nes jam nepakako specialių žinių. Tam yra gydytojai radiologai, kurie ir vertina radiologinius tyrimus, jis yra teismo medicinos gydytojas, neturi radiologo licencijos, kad galėtų objektyviai, nešališkai vertinti patį radiologinį tyrimą. Pateikdamas specialisto išvadą ir vadovaudamasis kolegės konsultacija, aišku, kad nežiūrėjo nuotraukų. Kam jam reikia žiūrėti, jei jis nėra tos specialybės žmogus. Jo pažiūrėjimas į tą nuotrauką tai nebus tos nuotraukos interpretavimas kaip pagrindas, kadangi neturi radiologo licencijos. Specialių žinių jis neturi, negali turėti, nes nėra apmokintas, tam yra rezidentūra, specializuota gydytojų-radiologų paruošimo, kuri trunka, Čobot galės pasakyti, 5 metus. Išvadą duoda iš specialistų išvadų. Medicininiuose dokumentuose duomenys nėra pilnai prieštaringi, jie yra nepilni. Medicinos duomenys, pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini), tai yra atsakymą į siuntimą, kur yra radiologės J. B. įrašas parašytas. Tai yra parašyta: „Atliktas dešinės pusės šonkaulių dviejų krypčių krūtinės ląstos tiesinė rentgenogramos Nr. 7544“. Net neparašyta, kurio šonkaulio, parašyta: „būklė po dešinės pusės šonkaulio lūžio be žymesnės dislokacijos, nepilnos konsolidacijos požymiai“. Dešinėje pusėje juk yra 12 šonkaulių, tai neparašė net, kurio šonkaulio, šita radiologė. Tai kaip neturėtų siųsti tos skaitmeninės laikmenos jų įstaigos gydytojo-radiologo konsultacijai. Pagrindą ir sudarė, kad tai yra neobjektyvus, nepilnas gydytojos-radiologės J. B. skaitmeninių radiologinių duomenų aprašymas, tai – nedetalus, neišsamus, absoliučiai aptakus, galima taip pasakyti. Dėl šonkaulių lūžių rėmėsi konsultacine specialistės Čobot, pats tyrimo šioje dalyje neatliko. „Būklė po šonkaulio lūžio“ yra didelis skirtumas. Pats šonkaulio lūžis yra pats šonkaulio sužalojimas, o jau būklė po šonkaulio lūžio tai reiškia, kokia jau po lūžio stadija, nes eina gijimas, ar jis yra pilnai sugijęs, ar dar nepilnai sugijęs su vadinama konsolidacija, nugludimas kraštų. Kai kaulas lūžta, kampai aštrūs turi būti, kraujavimo požymiai paprastai įvyksta lūžio vietoje, kraujosruvos. Yra požymiai tada, o šiuo atveju niekas nėra parašyta, o be to, ir objektyvios apžiūros metu, apžiūrint asmenį, krūtinės ląstos srityje jokio sužalojimo nebuvo nurodyta, kad išoriškai kažkas tai matytųsi krūtinės ląstoje. Objektyvios apžiūros metu žiūrėjo žmogų. Bet tai nereiškia, kad negalėjo būti padarytas fizinio skausmo sukėlimas tam žmogui, jeigu prie tokių bylos duomenų yra tokios išvados ir duomenys tokie byloje. Tai čia galėtų būti, jeigu teisėsauga turi tokius duomenis, kad krūtinės ląsta buvo sumušta, tai tokiu atveju galima traktuoti kaip 8-ą Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių punktą. Tai yra išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimą arba kitokio smurtavimo faktą. Tai tą teisėsauga turi patvirtinti, kad taip buvo. Jie tokių neturi, neturi galimybės tokių dalykų nustatyti.

Ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čobot 2024-04-18 teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl pateiktos konsultacinės išvados į bylą gali pasakyti tik tiek, kiek jai pateikė ekspertas, siuntęs radiologinius vaizdus konsultacijai. Tai jai buvo nurodyta eksperto užduotyje, kad reikalinga nustatyti sužalojimą ir jo padarymo laiką. O iš aplinkybių buvo nurodyta, kad 2022 m. liepos 30 d. nepažįstamas vyras stūmė V. M., dėl ko pastarasis griūdamas atsitrenkė į stalą. Ir viskas. Dėl jos išvadoje nurodytų duomenų, kad senas 10-o šonkaulio lūžis sugijęs kaliusu, tai šitą išvadą pateikė pagal tyrimui pateiktą 2022-08-02 dienos radiologinį tyrimą. Ji dabar jau remiasi savo surašyta išvada: buvo nagrinėtos tiesinė ir dešinės pusės šonkaulių įstrižinės rentgenogramos ir tose rentgenogramose matėsi papildomas kaulinis šešėlis aplink to 10-o šonkaulio galą ir tas yra kaulinis rumbas. Buvo konstatuota, kai yra senas, kaliusu sugijęs lūžimas. 10-as šonkaulis yra laisvas ir gan trumpas, dabar, kadangi vaizdo neturi, konkrečiai pasakyti, ties kuria vieta jis buvo lūžęs, negali ir savo išvadoje irgi to nenurodė, kurioje būtent dalyje jis lūžęs – ar arčiau stuburo, ar arčiau laisvojo galo. Vien tas žodis „būklė“, šiuo atveju būklė po šonkaulio lūžio nurodo tai, kad nėra ūmus procesas, dažniausiai taip rašoma, kuomet praeina kažkuris laikas ir žmogus atlieka kontrolines rentgenogramas, ir jie nagrinėja, kaip tas lūžis keičiasi. Ji taip supranta, kad čia yra medicinos dokumentuose nurodyta: „būklė po šonkaulio lūžio“. Kodėl tas buvo taip parašyta, nebuvo aprašytas kaliusas, turbūt geriausiai paaiškintų gydytojas, kuris rašė. Gydytojai, kurie nesusiduria su teisminiais atvejais, jie į tai nekreipia kliniškai dėmesio, todėl, kad klinikoje yra svarbus visos ūminės būklės, jos reikalauja kažkokios tai intervencijos – ar gipsavimo, ar drenavimo, ar kažkokios operacijos. Tada, kai tas nėra ūmus procesas, taip ir parašoma: „būklė po kažko“. Kad neparašytas kaliusas, tai turbūt galėtų paaiškinti gydytojas, pasakyti, kodėl jis neparašė. Bet šiuo atveju tą, ką ji matė, tai yra kaliusas, ne būklė, nes jai, kaip teismo medicinos ekspertei-radiologei užduodamas visą laiką tikslus klausimas, kad nustatyti, ar yra sugijimas, ar yra kažkokie gijimo požymiai, ar tas lūžimas yra ūmus. Tą ji turi konkrečiai atsakyti. Bet jei rašoma: „būklė“, vadinasi, kad tai jau yra ne ūmus procesas. Nes ūmiai, kai yra, ir aprašomi visi lūžiai, ūmus lūžimas, su dislokacija, be dislokacijos, su kaulo ašies poslinkiu, be ašies polinkio, su panirimu ir panašiai, garantuoja. Dėl tvarkos, atliekant specialisto išvadas, ekspertizes, kokiais atvejais kreipiamasi į ją, kaip gydytoją-radiologą, tai teismo medicinos ekspertai kreipiasi į ją su užduotimis atlikti radiologinių vaizdų vertinimą papildomai tuomet, kai jiems yra arba neaiškiai surašyti medicininiai dokumentai ir jie negali patys išdiferencijuoti, ar lūžimas yra ūmus, senas ar jis yra jau sugijęs, ar dar tik pradedantis gyti, ar yra kažkokios papildomos patologijos lūžimo, arba kuomet yra neaprašyti visiškai vaizdai klinikose ir ekspertas nežino, kaip juos vertinti, nes jis vertinti pats neprivalo tų vaizdų, arba kai yra prieštaravimai – yra kelių gydytojų radiologų surašytas radiologinių vaizdų aprašymas ir jis skiriasi. Pas juos yra nustatytas algoritmas, kuomet ekspertas gali kreiptis radiologinės konsultacijos. Kreipimaisi į kitą specialistą komisinėse ekspertizėse tai įprasta praktika, jie dažnai kreipiasi į kitą specialistą, kuomet reikia atsakyti į kažkokiu specifinius klausimus. Tai ji, kaip teismo medicinos ekspertas, dabar kalba. Į radiologą kreipiasi šioje įstaigoje todėl, kad ji yra čia dirbantis radiologas, kuris konsultuoja tuos teisminius atvejus. Čia yra įprasta praktika. Per dieną ji gauna nemažai tokių konsultacijų iš visos Lietuvos. Ekspertizės įstaigoje ji yra viena tokia specialistė. Dažniausiai jai atkeliauja popierinė užduotis ir kontakto tiesioginio ji neturi su ekspertais. Užduotis jai buvo atsiųsta iš gydytojo Pauliko, iš Klaipėdos skyriaus. Su ekspertu Januš Rybalko ji sėdi viename aukšte, kiekvieną dieną susitinka, bet dėl šito atvejo tai negali prisiminti, kad būtų bendrauta. Ir ji neturi jo siuntimo konsultacijai. Jei ten buvo atlikta komisinė ekspertizė, toje ekspertizėje ji nedalyvavo tikrai, nes ji neturi savo išvados surašytos. Su Viačeslav Kolomiec ir Januš Rybalko bendrauja kiekvieną dieną, sėdi viename aukšte ir susitinka penkminutėse. Neatsimena, ar buvo kalba apie 9-ą šonkaulį su minėtais ekspertais. Gali tik pasakyti, kad jai pateiktoje rentgenogramoje, ji 9-o šonkaulio lūžio nematė, nes jei būtų mačiusi, būtų aprašiusi. Apžiūrint kompaktinį diską, kuriame rentgeno nuotrauka, 9-as šonkaulis ne visada matosi. Visų pirma priklauso nuo atlikimo technikos, o antras dalykas – priklauso nuo aparato ir nuo nuotraukos kietumo, kitąkart jie tuos visus apatinius šonkaulius mato uždengtus minkštais audiniais ir labai sunkiai išsidiferencijuoja jie, nes anatomiškai yra arčiau pilvo. Ekspertai Viačeslav Kolomiec ir Januš Rybalko specialių žinių, licencijos, kokią turi ji, jie neturi, bet pagal galiojančias medicinos normas, kiekvienas gydytojas-specialistas privalo turėtų bazinių žinių įvertinti pagrindinius tyrimus. Teismo medicinos ekspertai tokių žinių irgi turi turėti ir jie gali patys peržiūrėti ir įvertinti, bet specialios išvados radiologinės jie surašyti negali. Kad 2023 m. rugsėjo mėnesį tie du minėti ekspertai kreipėsi į ją, ji rašytinių tokių duomenų neturi, o žodinio neatsimena. Šonkaulis antrą kartą gali lūžti per tą patį randą, tai vadinama refraktūra. Tokiu atveju mato seną sugijimą, kurio projekcijoje išryškėja nauja lūžio linija, ir tą aprašo. Galėjo būti ir taip, kad 10-as šonkaulis uždengė 9-ą, ir dar plius galėjo būti taip, kad tas lūžis išryškėjo vėliau. Jeigu 9-o šonkaulio rando, vadinamo kauliniu rumbu, nesimatė 8-ą mėnesį, o jis išryškėjo po 7 mėnesių tiktai kontrolinėje rentgenogramoje, tai taip, tas lūžis galėjo būti jau tada ir jis per 7 mėnesius sugijo kauliniu rumbu. Kuomet yra susiformavęs kaulinis rumbas, tvirtas, jie mato naują hipertrofavusį kaulą toj lūžio vietoj. Sakyti konkrečios datos negalima, nes jis toks gali būti prieš 10 metų, prieš 11 ar prieš metus, bet tikrai galima pasakyti, kad turėjo praeiti ne mažiau 4–5 mėnesiai, nes iki to laiko matome švelnią lūžio liniją ir ji labai gerai išsidiferencijuoja. Tvirtas rumbas, radiologinės literatūros duomenimis, kuomet nematome jokių papildomų lūžio linijų ir yra susiformavęs tvirtas naujas kaulas, ypač šonkaulyje, kadangi tas kaulas yra plokščias, pradeda matytis maždaug nuo 7-o mėnesio. Tai va 6–7 mėnesis yra ta riba, kuomet mes matome kaulinį rumbą. Ir jau viskas, kas eina vėliau, mes jau atskirti, kada tas lūžis buvo padarytas, negalime. Jeigu jai būtų pateiktos pirminės ir visos kontrolinės nuotraukos, tai šitą visą išnagrinėjus chronologiškai, būtų galima pasakyti, ar tas kaulinis rumbas atsirado eigoje, nes jis formuojasi ir vėlgi turi savo radiologines savybes: iš pradžių kaip debesėlis atsiranda, po to jis ryškėja. Tą galima chronologiškai viską išdiferencijuoti. Tam reikia peržiūrėti visas rentgenogramas, susijusias su ta trauma.

Žemesnės instancijos teismas

Ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čobot 2025-05-15 teisiamajame posėdyje parodė, kad jos išvada yra surašyta, papildomai ką pakomentuoti neturi, gali atsakyti į klausimus. Gyd. D. buvo įtraukta į dalyvavimą komisijoje kaip gydytojas radiologas, kuris nėra visiškai susijęs su šia byla ir niekada nėra mačiusi tų rentgenogramų dėl kurių ir kyla ginčas jau nuo pirmo posėdžio. Ji buvo kviesta kaip konsultantė - jie gali kviesti konsultantus kaip pagalbinę priemonę, kad surašytų savo išvadą ir pateiktų ją jiems. Konsultanto kvietimas buvo įformintas – gydytojai buvo surašytas siuntimas su klausimais, buvo išsiųsta visa radiologinė medžiaga, kuri buvo pateikta su byla ir buvo gautas raštiškas jos atsakymas. Ekspertų sprendimas pasikviesti konsultacijai gydytoją D. – kadangi jau dalyvavo posėdyje, kur kilo ginčas dėl rentgenogramų ar ji jas matė ar nematė ankstesnės ekspertizės metu, todėl jų komisija priėmė sprendimą priimti dar vieną gydytoją radiologą, kuris pateiktų papildomą išvadą. Buvo tik vienas prašymas aprašyti matomus patologinius pakitimus - nebuvo jai pateikta informacija, kad yra lūžis ar ne, buvo pateikta tik tai, kad asmuo buvo sumuštas ir ji pateikė savo išvadą įvertinusi rentgenogramas, tai ką ji mato chronologiškai nuo pirmos rentgenogramos, kurią vertino ji gydytojui Paulikui, iki paskutinės, kurios ji nevertino, bet vertino ankstesni ekspertai surašant savo išvadą. Dėl gyd. D. pateiktos pozicijos – būtų buvęs tas pats atsakymas – ji tik pavirtino tai, kad yra nustatyti lūžiai, kuriuos ji aprašė. Remiantis tuo ir buvo surašyta išvada. Jų nuomonė su gydytojos D. nuomone sutapo visiškai. Išvada formuluojama pagal tai – formuluotė „galėjo būti“ išvadoje pateikta remiantis tuo, jog kadangi kalbant apie lūžius keletos dienų laike jis radiologiškai nesikeičia, todėl jie kategoriškai teigti negali, kad lūžis padarytas būtent tą dieną – jis galėjo būti padarytas ir sekančią dieną, todėl išvada ir formuluojama su „galėjo būti tuo laiku arba artimu šiam“, tai yra iki kol nepasikeičia radiologinis vaizdas. Kategoriškai pasakyti, kad lūžis padarytas tą dieną ar valandą negali, bet ir atmesti negali, nes kelių dienų eigoje vaizdas nesikeičia. Dėl laiko intervalo – kadangi dažniausiai per visą radiologinę ir traumatologinę praktiką kartotinių radiogramų tyrimas rekomenduotinas po 7-10 dienų, kuomet jau yra aiškiai matomas pokytis, jeigu yra lūžis. Tai tas artimas laikas ir yra iki pokyčių matymo. Ji jau sakė, kad pirminio tyrimo metu nevertino tų rentgenogramų, nes gydytojas Paulikas buvo pateikęs tik pirmines rentgenogramas, kuriomis remiantis buvo surašyta jos kaip rentgenologo konsultacinė išvada ir pateikta užsakovui gydytojui Paulikui. Dabartinės komisijos metu ji vertino visas rentgenogramas, kurios buvo pateiktos su byla. Nori pakomentuoti dviejų mėnesių sugijimą – nėra kategoriško laikotarpio per kiek turi sugyti lūžimas, nėra aprašyta jokioje literatūroje. Šonkaulių gijimui radiologinės literatūros duomenimis yra numatytas ilgas laikas – 8 mėnesiai. Chronologiškai vertinant rentgenogramas – pirminėje rentgenogramoje yra aiškiai matomas senas lūžimas, kuris yra atžymėtas asmens sveikatos istorijoje - berods 1989 metų įrašas, kad yra lūžęs būtent 10 šonkaulis. Tai ir patvirtina, kad matė kaliusą tuometinio lūžio. Vertinant sekančias rentgenogramas – būtent tame 10 šonkaulio kaliuse matosi švelnus pašviesėjimas, kurį galima vadinti pakartotiniu lūžimu. Taip pat atsiranda su besiformuojančiu kaulinio rumbo požymiais šalia esančio šonkaulio kontūras, kurį jie vadina buvusiu lūžimu, nes gruodžio mėnesio rentgenogramoje jis yra matomas kaip gyjantis. Atmesti, kad jie padaryti kartu (pakartotinis lūžimas ir naujas lūžimas) - negalima, nes jie yra panašaus radiologinio vaizdo. Paskutinėje rentgenogramoje mato tvirtesnį sugijimą, kas patvirtina, kad lūžimas galėjo būti padarytas tuo metu apie kurį kalbama byloje.

Liudytoja J. B. 2024-04-18 teisiamajame posėdyje parodė, kad ji, kaip radiologas, žiūrėdama vaizdus tiesiog konstatuoja faktą. Tą, ką mato, tą ir aprašo. „Būklė po dešinės pusės šonkaulio lūžio“ yra radiologinis terminas, taip jie rašo. „Būklė po...“ tai reiškia senesnis. Dėl jos pateiktos išvados – ji negali pateikti nieko kito nei jau yra pateikta. Nepilnos konsolidacijos požymiai – tai, kai nėra pilnai sugijęs lūžis. „Būklė po dešinės šonkaulio lūžio be žymesnės dislokacijos“ reiškia, kad yra buvę lūžiai. Dislokacija reiškia, kai lūžgaliai atitolę vienas nuo kito. Yra konkrečiai įvardintas 10-o šonkaulio lūžis. Šonkaulio lūžio konstatavimas gali būti ir seno, ir naujo lūžio. Jei būtų senas lūžis, kuris sugijęs kaliusu, taip ir būtų parašiusi. Nepilnos konsolidacijos požymiai yra, kai nepilnai sugijęs. Galėjo būti, kad 10-as šonkaulis uždengė 9-ą ir to lūžio nesimatė, jis išryškėjo vėliau, kai atsirado randai. Prieš kiek laiko buvo tas lūžis, iš rentgeno nuotraukos negali pasakyti, to nustatyti negalima iš rentgeno nuotraukos. Gauna rentgeno nuotrauką, peržiūri ir ją aprašinėja, rašo, ką plika akimi mato. „Būklė po dešinės pusės 10-o šonkaulio lūžio be žymesnė dislokacijos, nepilnos konsolidacijos požymiai“ – taip gali būti užrašyta ir po šviežio lūžio, priklauso nuo gydytojo, kaip rašo. Tai yra radiologijoje vartojamas užrašas, taip rašoma nepriklausomai nuo to, kada padarytas lūžis. Jei būtų kelių dienų lūžis, dažniausiai nebūtų rašoma „nepilna konsolidacija“.

Liudytojas D. B. 2024-04-18 teisiamajame posėdyje parodė, kad iš esmės nėra skirtumo, kaip parašysi – „būklė po šonkaulio lūžio be žymesnės dislokacijos“ ar „šonkaulio lūžis be žymesnės dislokacijos“. Tik kiekvienas daktaras rašo skirtingai. Jei nežino iš anamnezės, kada sulūžo, nurodo, kad „būklė po lūžio“. Jei iš tikrųjų žino, kad dabar lūžo, tai ir rašo „šonkaulio lūžis“. Bent pats taip rašo. Išvis kas liečia šonkaulio lūžius, rentgeno nuotrauka yra netinkamas metodas nagrinėti, nes 40 proc. lūžių yra nenustatoma, jų nesimato. Dažnai po mėnesio ar dviejų išlenda dar vienas šonkaulis, trečias arba išvis išnyksta, nes, matyt, to lūžio nebuvo. Rentgenas netinkamas norint nagrinėti tokius atvejus, tam reikalinga kompiuterinė tomografija. Tada tiksliai žinai, kas ir kaip. Termino, kada lūžo, per rentgeno nuotrauką niekaip nenustatysi. Jei yra kažkokie konsolidacijos požymiai, tikėtina, kad ne anksčiau, kaip 2–3 savaites lūžęs. Prasideda konsolidacija paprastai per dvi savaites, pati pradžia. Kai seni lūžiai, paprastai jis nieko nerašo, nes nėra prasmės jų aprašinėti. Jis rašo: „būklė po“, tai gali būti ir 4 dienos, ir 3 mėnesiai, reikia konkretų atvejį žiūrėti. Rentgeno nuotrauka – ne tas tyrimas, kuriuo galima tikslintis ir daryti kažkokias išvadas. Čia šešėlių mokslas – šiandien gali aprašyti vienaip, rytoj – truputėlį kitaip. Vertinti taip, kad būklė yra po dešinės pusės šonkaulių lūžio be žymesnės dislokacijos. Tikėtina, kad abu šonkauliai lūžo vienu metu, bet 100 proc. negali pasakyti. Antrinis poslinkis – tai, kai jie atrodo, kaip ir pasislinkę. Kadangi greičiausiai nebuvo anamnezės, jis greičiausiai rėmėsi ankstesniu kažkokiu aprašymu. Matyt, kad jis galėjau pažiūrėti tuos vaizdus tuo metu, kas buvo anksčiau daryta ir aprašyta, tai greičiausiai jis pasižiūrėjau ir lyg tai truputėlį ir pasislinkę fragmentai, tai yra pasislinko daugiau lūžgaliai. Jei lyginti su ankstesniais vaizdais. Iš kur jie gali žinoti, apie kokį konkretų atvejį čia kalba. Jiems nedavė susipažinti su bylos medžiaga. Tuo metu reikėjo patikslinti kompiuterine tomografija, tada būtų galima labai daug ką atsakyti. O apie terminus, kada lūžo šonkaulis, tikrai nepasakys iš tų 3-jų rentgeno nuotraukų.

Laiduotojas S. J. 2024-04-18 teisiamajame posėdyje parodė, kad su V. S. sieja draugiški, artimi, nuoširdūs ryšiai. Nukentėjusįjį V. M. pažįsta tik iš teismo salės. Atvyko paprašytas V. S., kad būtų jo laiduotojas. Jį gali apibūdinti tik pačiais geriausiaisiais žodžiais, niekam blogo nėra padaręs, bendrauja apie 30 metų. Niekada neatsisako vienas kitam padėti, bendrauja per savaitę kelis kartus, būna ir mėnesį nesusieina. Laidavimą suvokia taip, kad teigiamais patarimais daryti teigiamą įtaką. V. S. savo pavyzdžiu, savo patarimais gali padėti. Jo išsilavinimas spec. vidurinis, visada stengiasi gyventi sąžiningai, pagal visuomenės nustatytas nuostatas. Ūkininkauja, bitininkyste užsiima, yra vedęs, 5 vaikų tėvas, neteistas, už KET pažeidimus administracine tvarka baustas, bet seniai buvo, prieš keletą metų. S. tik teigiamai vertinamas, yra (duomenys neskelbtini), neatlygintinai padėjo ir padeda žmonėms. Žmogus aukoja savo laiką kaimo gerovei, naudoja savo technika, visada visiems padeda, jei kam reikia pagalbos.

Laiduotojas S. J. 2025-08-07 teisiamajame posėdyje parodė, kad pasilieka prie savo prašymo būti laiduotoju. Dėl užstato - jis turi 5 vaikus, kuriuos reikia išleisti į mokslus, vienas vaikas turi neįgalumą, todėl nebūtų galimybių sumokėti užstato pagal turimas pajamas. Jo pajamos yra apie 1500 Eur per mėnesį. Jam yra (duomenys neskelbtini) metai, o V. S. (duomenys neskelbtini) metų. Iki šios dienos V. S. darė teigiamą įtaką teigiamu ir sąžiningu elgesiu, V. S. gailisi to įvykio, žino pasekmes.

Ekspertas Romas Raudys 2025-05-15 teisiamajame posėdyje parodė, kad jo kolegė viską paaiškino jau. Dėl gydytojos J. D. dalyvavimo ekspertizėje – yra įprasta praktika, kad jų įstaigoje dirba tik teismo medicinos gydytojai, išskyrus ekspertę Majauskatę-Čobot, kuri yra gydytoja radiologė. Jiems prireikia įvairių specialybių papildomų žinių, tai vienais atvejais kreipiasi dėl komisijos posėdžių, kitais atvejais – jeigu reikia tik savo nuomonės pasitvirtinimo, tai suformina konsultaciją ir specialistas pateikia savo poziciją – šiuo atveju tai ir buvo tokia trečia nuomonė iš šalies. Dėl D. konsultacijos – nebūtų pakeitę jų išvados – tai kas liečia radiologinį vertinimą, daugiau žinių už jį turi J. Majauskaitė-Čobot. Ji įsivertino papildomai gautas rentgenogramas, jie pasitarė ir nusprendė, kad dar viena nuomonė nepamaišys, kadangi kilo daug diskusijų dėl lūžio laiko. Jų nuomonės sutapo su D.. Turi kvalifikaciją atlikti mirusių tyrimams, gydymo kokybės vertinimo tyrimams ir gyvų asmenų tyrimams. Rentgeno nuotraukose didesnis indėlis vertinime yra J. Majauskaitės-Čobot. Vaizdus pasižiūrėjo kartu, bet kadangi jis neturi radiologo išsilavinimo, tai jo matymas yra menkesnės vertės. Direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms vizuoja vieną iš ekspertų koordinuojančiu, kuris ir koordinuoja visą ekspertizės eigą, tai taip ir atsiranda komisijos. Lūžis galėjo atsirasti nuo poveikio kietu buku riboto paviršiaus daiktu – riboto paviršiaus tai reiškia ne į plokštumą, o į daiktą – tai gali būti kumštis, stalo kampas. Ant lygaus paviršiaus krintant toks lūžis negali gautis. Atsitrenkus į apvalaus paviršiaus daiktą, jeigu jis turi kraštą, jis gali veikti krūtinės ląstą kaip riboto paviršiaus daiktas. Riboto paviršiaus reiškia, kad jis yra mažesnis už traumuojamą paviršių.

Liudytoja J. D. 2025-05-29 teisiamajame posėdyje parodė, kad šioje byloje kaip ekspertė analizavo paciento M. radiologinius vaizdus ir aprašė radinius. Raštu pateiktą savo išvadą tvirtina. Vaizdų šiuo metu prieš akis neturi, nes juos grąžino ekspertizės įstaigai. Viskas aprašyta detaliai, tą atvejį prisimena, patvirtina jį. Ekspertams konsultacines išvadas teikia, panašiai, kartą per mėnesį. Su rentgenologiniais tyrimais susiduria kasdien - yra gydytoja radiologė, taip pat yra (duomenys neskelbtini). Nuo 1983 metų dirba (duomenys neskelbtini), pagal metodikas jos specializacija yra rentgenodiagnostika, rentgenografiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas. Rentgeno tyrimas turi privalumų ir trūkumų, ten matome suminį vaizdą, kur sumuojasi audinių, organų šešėliai toje pačioje plokštumoje. Šonkaulis yra plonas, lenktos formos kaulas, kartu vaizdas sumuojasi su minkštaisiais audiniais, bet to, šonkauliai vienas su kitu persidengia. Dėl mažų matmenų ir formos, įvykus traumai ir lūžus šonkauliui, tas šonkaulis gali lūžti įvairiose vietose. Vienos lokalizacijos geriau matomos, kitos sunkiau dėl kitų organų pozicijos (prie stuburo sunkiau matosi, nes pereina į kremzlę). Tos vietos kur labiau išlinkusios - irgi sunkiau matosi. Priklauso matomumas ir nuo lūžio formos - jeigu lūžta įstrižai, tai lūžio galima ir nepamatyti. Tokiu atveju kreipiamas dėmesys į papildomus požymius - gali atsirasti skystis pleuros ertmėje, tada daromi papildomi tyrimai arba daromi tyrimai dinamikoje (po kiek laiko). Lūžio eiga tokia, kad tie kaulų galai, kurie nulūžta, jie savaitės eigoje sumažėja, aptirpsta ir po savaitės įtariamą lūžį pamatyti lengviau. Šonkaulių lūžiai ne visada pastebimi rentgenogramoje. 9 ir 10 šonkauliai yra krūtinės ląstos apačioje, juos dengia diafragma, o diafragma yra išsigaubusi, todėl dėl suminio tankio sunkiai yra matomi pakitimai. 9,10,11,12 šonkaulius užstoja diafragma ir kiti organai, bet to, dešinėje pusėje diafragma yra aukščiau iškilusi dėl kepenų ir jų diagnostika yra sudėtingesnė. Vaizdo matymas rentgeno nuotraukose yra toks pat kaip ekspertinėse įstaigose, tik specialistų, darbuotojų patirtis yra skirtinga. Ekspertė J. Majauskaitė-Čobot nedirba kasdienio klinikinio darbo su pacientais, net ir jie (liudytoja) darbe tariasi tarpusavyje, kadangi visi vertina skirtingai, turi skirtingą patirtį, skirtingai pastebi pakitimus – tai yra žmogiškasis faktorius. Vienam atrodo vienaip, kitam - kitaip, negali komentuoti kodėl gydytojai taip atrodė. Kadangi matosi šonkaulių deformacija, todėl gali atrodyti, jog tai yra sena trauma, bet ji padarė išvadą, kad lūžis galėjo įvykti tada, kadangi matosi pakitimai dinamikoje. Atlikus tyrimą po kiek laiko (po kelių mėnesių) pasikeitė vaizdas į kaulo suaugimą, randėjimo vaizdą. Nuo pirminio tyrimo dinamika buvo dėl kaulo suaugimo ir ji darė išvadą, kad per tą laiką šonkaulis sugijo, vadinasi trauma galėjo būti padaryta tuo metu. Matė per tą laiką kaulo lūžio keitimąsi - jeigu būtų seni lūžimai, visose tyrimuose vaizdas būtų vienodas. Ji išvadoje parašė, kad 10 šonkaulis lūžo, galimai, įvykio metu. Jos praktikoje pasitaikė ne vieną kartą, kad kelių mėnesių laikotarpyje (nuo įvykio iki situacijos vertinimo) žmogus patiria kelias traumas ir sunku pasakyti, kurią dieną ar savaitę ta trauma įvyko. Kadangi buvo įvykio faktas, mano, kad lūžis galėjo įvykti įvykio metu, bet savaitė prieš ar savaitė po - nepasakys. Kaulinio rumbo susidarymas labai priklauso nuo individualių savybių, bet paprastai (ji ne traumatologė) matosi po mėnesio ar pusantro, bet reikia kelių savaičių - nėra užtikrinta toje vietoje, bet tikrai ne per savaitę ar dvi. Užduotas klausimas buvo ar galima būtų sieti – ji negali pasakyti kada ta trauma buvo – gal rugsėjį ar spalį, žinome tik apie įvykį, daugiau informacijos apie pacientą pateikta nebuvo. Jeigu šonkaulis buvo lūžęs anksčiau - jeigu savaitė ar dvi prieš tai - tikrai nepasakytų, bet jeigu mėnuo ar pusantro prieš traumą, iškart po traumos toje rentgenogramoje turėjo matytis. Nebuvo pateikta, jai atrodo, visa medžiaga – būna pateikti vaizdai, problema ir klausimai į kuriuos turi atsakyti. Iš teismo medicinos instituto gavo paklausimą - paprastai paklausime prašoma aprašyti radinius, ir pagal savo atsakymą mato, kad rašė, jog trauma gali būti susijusi su tuo įvykiu. Teismo medicinos instituto ekspertizių atlikime dalyvauja kartą per mėnesį. Šio darbo atlikimui buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, negali įvardinti kada sudaryta. Kadangi tai nėra reguliarus darbas, tai pateikiant užklausimus sudaro ir sutartį. Ji vaizdus aprašė 2025-02-07, sutartis sudaroma anksčiau. Jos darbo laikas būna įtraukiamas į darbo laiko apskaitą. Ji pati teikia įstaigai informaciją koks laikas turi būti apskaitytas.

Liudytoja A. S. 2025-05-29 teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis V. S. yra buvęs jos sutuoktinis, o su V. M. buvo draugai - buvo draugystės pradžia, jis pas ją svečiavosi, o S. įsiveržė ir užpuolė žmogų. Kiek pamena, pas ją visą dieną buvo svečių, kai visi išvažiavo liko V., sunešė į vidų maistą, indus, tada įsiveržė jos buvęs vyras. V. nežinojo, kad jos buvęs vyras netoli gyvena, o S., tikriausiai, stebėjo kada viskas baigsis ir laukė patogaus momento. Įėjęs užpuolė, pradėjo iš nugaros apkabinęs smaugti, bandė juos išskirti, V. užstūmė ant stalo kampo ir gavosi kaip gavosi. Vėliau V. S. V. M. paleido ir išėjo. Neatsimena smulkmenų, S. pastūmė M. ant virtuvinio stalo, buvo triukšmas, žinau, kad ant stalo buvo vandens lėkštėje, ta lėkštė nukrito, V. paslydo ir S. jį užstūmė ant stalo kampo. Kiek matė, S. mušė V. kumščiais, smūgis buvo ne vienas, negali pasakyti kiek. Smūgiai buvo suduoti negali pasakyti tiksliai kur, mano, kad į šoną, bet reikia žiūrėti jos duotus parodymus. Šis įvykis baigėsi taip, kad bandė juos išskirti, kiek pavyko į tarpą atsistoti, tada S. atsitokėjo ir išėjo. V. M. po įvykio iš karto sakė, kad gali būti lūžęs šonkaulis, nes žinojo tą jausmą. Iškart žmogus spėjo, kad gali taip būti. Su nukentėjusiuoju po įvykio bendravo, jis dėl šonkaulio lūžio miegoti negalėjo, kiek žino ir pas medikus važiavo. Po įvykio V. pasiliko pas ją, sumušimo vietos nematė. V. V. užsipuolė nežino dėl kokios priežasties, gal supavydėjo. Įvykį matė nuo pradžios, buvo ten visą laiką. S. iš nugaros M. užlaužė – bandė smaugti, daužė kumščiais, iš nugaros apkabino per kaklą. Neatsimena ką tuo momentu darė V. - ji tikrai smulkmenų neatsimena, reikia skaityti parodymus. Toliau susimušė kumščiais, bandė juos atskirti. Nematė ar V. daužė kumščiais, matė, kad V. daužė. Gal ir ji prisidėjo prie to, kad jie atsiskyrė. Neatsimena, kaip V. į stalą atsitrenkė - ji niekada gyvenime muštynėse nedalyvavusi, tikrai neatsimena kaip, kas ir po ko vyko, ant žemės pargriuvę nebuvo. Tarp jų konfliktas truko neilgai, kelias minutes. Tą patį vakarą V. sakė, kad gali būti lūžęs šonkaulis, neatsimena ar sakė koks šonkaulis ir kurioje pusėje. V. išvažiavo kitą dieną, vėliau buvo susitikę, ilgokai skundėsi skausmu šone, sakė miegoti negali, atsigulti negalėjo. Gal iki mėnesio skundėsi skausmu. Dėl pirmojo apsistumdymo – nežino apie kokius laiptelius V. S. kalba. Lauke joks konfliktas kilęs nebuvo. S. iš karto tą žmogų užpuolė, M. net nežinojo, kad V. ten gyvena - gal būtų kitaip sureagavęs, jam buvo šokas, kad kažkoks vyras įpuolęs puola muštis. Kad M. būtų panaudojęs smurtą – negali pasakyti. Geriau prisiminė įvykio aplinkybes duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Dabar jau daug kas yra pamiršta.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos parodymai. Liudytoja A. S. 2022-08-22 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 30 d., po pietų, pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko draugai sugyventiniai R. S. ir Z. R., sugyventiniai I. ir V., pavardžių nežino bei V. M.. Visi atvažiavo skirtingais automobiliai. V. M. atvyko vėliausiai apie 16.00 val. Draugai pas ją atvyko šiaip sau be progos, pirmą kartą pasisvečiuoti. Ją ir V. M. sieja draugystė. Su juo pažįstami apie 2 mėnesius. Galima sakyti tai buvo jų artimos draugystės pradžia. Su buvusiu sutuoktiniu V. S. išsiskyrė (duomenys neskelbtini) Abipusiu susitarimu bei teismo sprendimu sodyba, adresu (duomenys neskelbtini), atiteko jai. V. S. gyvena netoliese, adresu (duomenys neskelbtini). Nors su V. išsiskyrė, tačiau dar ne kartą bandė gyventi kartu kaip sugyventiniai, susieidavo ir vėl išsiskirdavo. Nuo šių metų vasario mėn. su V. visiškai nutraukė ryšius, tačiau jis vis vien jos nepalieka ramybėje ir negali su tuo susitaikyti. Pas ją sodyboje, ūkiniame pastate iki šiol laiko savo naminius gyvulius ir nepaiso jos prašymo bei teismo sprendimo išsikraustyti. Taip pat jis iš jos namų naudojasi elektra, visaip ją seka ir persekioja. Svečiai, kurie pas ją svečiavosi liepos 30 d., išvyko vakare apie 23.00 val. V. M. buvo pavartojęs alkoholio, vairuoti negalėjo, todėl liko nakvoti jos namuose. Kai išlydėjo svečius, ji su V. grįžo į pavėsinę sutvarkyti stalo, parnešti maisto likučius į namus. Kai vieną kartą lėkštes su maistu parnešė į namus, vėl ketino grįžti į pavėsinę, kai tuo metu jiems esant virtuvėje į vidų įsiveržė buvęs sutuoktinis V. S., kuris iš karto puolė ant V. M.. V. sugriebė V. už marškinėlių atlapų ir jam sušuko „susirink savo mantą ir dink“. Kaip suprato, sugriebęs V., jis norėjo jį išstumti iš namų, tačiau jis yra žemesnis ir smulkesnis, todėl jam to taip lengvai padaryti nepavyko. Ji iš virtuvės ėjo pirmoji, V. įsiveržė pro ją, todėl ne viską gerai matė. Po to kai V. užpuolė V., jie susikibo ir grumtynių metu abu nugriuvo virtuvėje ant grindų. Matė kaip griūdamas V. šonu trenkėsi į virtuvės stalą. Grumtynių metu nuo stalo ant grindų nukrito bei sudužo lėkštė su vandeniu, todėl ant šlapių grindų V. slydo kojos, jis negalėjo atsikelti ir V. pasipriešinti. Pastarasis ant jo užgriuvo ir ranka suėmęs už kaklo smaugė. V. iš nugaros pusės ranka buvo apkabinęs V. kaklą ir bandė jį smaugti. Ji šaukė V., kad jis baigtu, kad atstotu, šaukė, kad iškvies policiją. Pribėgusi bandė atplėšti V. nuo V., bandė atitraukti jo ranką nuo kaklo. Taip pat dar matė, kad rodos kaire ranka laikydamas V. už kaklo, kita dešine ranka ne mažiau kaip vieną kartą V. sudavė V. į šoną. Viskas baigėsi tuo, kad, kaip jai pasirodė, V. atsikvošėjo, pats paleido V. ir atsistojęs išėjo iš namų. Kiek pamena, išeidamas V. nieko nepasakė. Tą vakarą policijos nekvietė, nes apie tai nepagalvojo. V. išėjus ji užrakino lauko duris. Tuo metu namuose dar buvo jos dukra E. M., kuri tuo metu buvo antrame aukšte savo kambaryje. Ji šio įvykio nematė, nes buvo savo kambaryje ir nebuvo atėjusi. Kitą dieną su ja kalbėjosi ir ji sakė, kad girdėjo kažkokį triukšmą, tačiau pamanė, kad stumdo baldus svečiams miegoti, todėl į tai nekreipė dėmesio. V. liko nakvoti jos namuose. Po šio įvykio V. skundėsi dešinio šono skausmais, sakė, kad gali būti lūžęs šonkaulis, ant jo šonų matėsi poodinės kraujosruvos. Iš jos namų jis išvyko sekančios dienos ryte. Rugpjūčio 1 d. V. telefonu ją informavo, kad kreipėsi į medikus, kur jam diagnozavo dešinės pusės šonkaulio lūžį. Viskas įvyko dėl to, kad buvęs sutuoktinis V. negali susitaikyti su skyrybomis, todėl ir kelia šias pavydo scenas. V. M. iki šio įvykio nežinojo, kad buvęs sutuoktinis gyvena kaimynystėje, ji jam to nebuvo pasakiusi, todėl jis nebuvo tam pasiruošęs. Mano, kad šio įvykio metu V. buvo blaivus, nes jau 23 metai, kaip jis visiškai nevartoja alkoholio (1 t., b. l. 121-124). Po parodymų perskaitymo Liudytoja A. S. parodė, kad viskas pagarsintuose parodymuose yra teisinga.

2022-08-02 V. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2022-07-30 apie 16:00 val. jis nuvyko pas pažystamą A. S., adresu (duomenys neskelbtini), kur dar buvo keturi asmenys, kurių tikslių duomenų nežino. Lauko pavėsinėje visi kartu šventė ir apie 23:30 val., jis kartu su A. S. tvarkė pavėsinę, nešė maistą į namo vidų. Išeinant iš virtuvės ir pradarius duris ant jo puolė jam nepažįstamas vyriškis. Jis jam bandė suduoti kumščiu, o jis jį sugrėbė už rūbų, po ko vyriškis jį stūmė į stalą, nuo stalo nukrito indai pasipylė vanduo ant grindų. Stūmimo metu girdėjo kaip A. S. šaukė „V. baik“. Vyriškį jis dar kartą atstūmė nuo savęs tada jis vėl puolė jį stumti, grindys buvo slidžios po išpilto vandens, dėl ko jie abu atsitrenkė į stalą, paskui parkrito ant žemės ir jis bandė jį smaugti. Kadangi jis laikė rankas pakišęs po jo rankomis ties kaklu, kad jis negalėtų jo smaugti, jis jį paleido ir pabėgo. Po konflikto A. S. jam pasakė, kad minėtas vyriškis yra jos buvęs vyras V. S., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris gyvena kažkur tame pačiame kaime. Dėl V. S. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl ko jis 2022-08-02 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką kur jam buvo nustatytas dešinės pusės šonkaulių lūžis. Kiek šonkaulių lūžę negali šiuo metu nurodyti, jam to daktarai nepasakė. Dėl V. S. veiksmų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, ir jį nubausti įstatymo numatyta tvarka. Byloje pageidauja reikšti civilinį ieškinį. Kiek jam žinoma, teritorija nėra filmuojama, o šeimininkė jam minėjo, kad jis (V. S.) nuolatos braunasi į namus, konfliktuoja su ja, dėl ko ši net žada kraustytis iš namų (1 t., b. l. 1-6).

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022-08-01 E025. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad V. M. nustatyta diagnozė – S22.32 vieno šonkaulio, kito nei pirmas, lūžis (1 t., b. l. 85).

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022-08-02 E027-ats. atsakymo į siuntimą dėl V. M. pastabose, be kita ko, nurodyta būklė po d. pusės X-o šonkaulio lūžio be žymesnės dislokacijos. Nepilnos konsolidacijos požymiai (1 t., b. l. 86, 2 t., 51).

Gydytojo radiologo konsultacijos išvadoje Nr. RD-259/2022(01) nurodyta, kad 2022-08-02 tiesinė ir dešinės pusės šonkaulių įstrižinės rentgenogramos - skysčio oro pleurose nematyti; plaučiuose be ūmių infiltracinių pakitimų; dešinės pusės senas X šonkaulio lūžis sugijęs kaliusu (1 t., b. l. 100).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 900/2022(03) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. M. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje (gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu), penkios smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio žasto viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje (gavosi nuo tiesioginių spaudžiamųjų poveikių su kietais smulkiais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina spaudžiant rankos pirštais), netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje (gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku neribotu daiktu ar kietu pagrindu). Visi išvadoje nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 96-97).

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022-12-07 E027-ats. atsakymo į siuntimą dėl V. M. pastabose, be kita ko, nurodyta būklė po d. pusės X-o šonkaulio lūžio be žymesnės dislokacijos. Antrinis poslinkis, fragmentai atitolę. Nepilnos konsolidacijos požymiai (2 t., b. l. 52).

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023-03-15 E027-ats. atsakymo į siuntimą dėl V. M. pastabose, be kita ko, nurodyta būklė po d. pusės IX-X-o šonkaulių lūžių be žymesnės dislokacijos. Antrinis poslinkis, fragmentai atitolę. Nepilnos konsolidacijos požymiai (2 t., b. l. 53).

Ekspertizės akto Nr. PEKG 53/2023 (01) išvadose nurodyta, kad: 1. V. M. po 2022-07-30 įvykio padarytos poodinės kraujosruvos žastuose ir kairėje alkūnėje. 2., 3., 5. Kraujosruvos žastuose padarytos nuo mažiausiai 2 trauminių poveikių ribotais daiktais, tikėtina nuo kito asmens suspaudimo pirštais grumtinių metu. Kraujosruva kairėje alkūnėje padaryta vienu trauminiu poveikiu ir galėjo atsirasti griūnant ar atsitrenkiant į kietą paviršių. 4. Kraujosruvos yra vienodo senumo, todėl nustatyti jų padarymo sekos nėra galimybės. 6. Sužalojimai po 2022-07-30 įvykio atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 7. Baudžiamoje byloje esančios 2022-12-07 ir 2023-03-15 radiologinių tyrimų išvados/vaizdai nėra susijusios su 2022-07-30 įvykiu, todėl neturi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui. 8. Poodinės kraujosruvos rankose galėjo būti padarytos nagrinėjamo įvykio metu 2022-07-30. Dešinio dešimto šonkaulio lūžis buvo padarytas daugiau nei prieš 1 mėnesį iki 2022-08-02, pakartotina dešinio šonkaulio trauma su papildomu devinto šonkaulio lūžiu įvyko tarp 2022-12- 07 ir 2023-03-15 (2 t., b. l. 80-82).

Žemesnės instancijos teismas

Ekspertizės akto Nr. PEKG 14(57)/2025 (01) išvadose nurodyta, kad:

1. V. M. nustatyta: poodinė kraujosruva dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje; penkios smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio žasto viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje; poodinė kraujosruva kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje bei dešinės pusės IX šonkaulio lūžis ir dešinio X šonkaulio pakartotinis lūžis kaulinio rumbo fone. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodomu arba artimu šiam laiku, t. y. 2022-07-30.

2. Kraujosruvos žastuose galėjo būti padarytos kietais bukais, ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais, neatmetama - kito asmens suspaudimo pirštais momentu; kraujosruva kairėje alkūnėje galėjo atsirasti kaip griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių/daiktą, taip ir smūginiu kieto buko daikto poveikiu. Dešinės pusės X šonkaulio pakartotinis lūžis kaulinio rumbo vietoje ir IX šonkaulio lūžis galėjo būti padaryti griuvimo ant kieto buko, ribotą kontaktinį paviršių turinčio daikto, momentu.

3. Kraujosruvos žastuose galėjo būti padarytos 2 trauminiais poveikiais kietais bukais, ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais, neatmetama, kito asmens suspaudimo pirštais momentu; kraujosruva kairėje alkūnėje padaryta vienu trauminiu poveikiu ir galėjo atsirasti kaip griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, taip ir smūginiu kieto buko daikto poveikiu. Dešinės pusės X šonkaulio pakartotinis lūžis kaulino rumbo vietoje ir IX šonkaulio lūžis galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, griuvimo ant kieto buko, ribotą kontaktinį paviršių turinčio daikto, momentu.

4. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl jų padarymo sekos nustatyti negalima.

Žemesnės instancijos teismas

5. Atsakyta išvados 3-me punkte.

6. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir kairėje alkūnėje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu; dešinės pusės X šonkaulio pakartotinis ir IX šonkaulio lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl lūžio sveikata būna sutrikdyta ir gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų.

7. Pirminio (atlikto neužilgo po traumos) radiologinio tyrimo metu dažnai galima nematyti aiškaus lūžio dėl kelių priežasčių: ankstyvame periode lūžio linija labai siaura ir dažnai plokščiame rentgeniniame vaizde gali būti pridengta aplinkinių audinių šešėlio; lūžusio kaulo ir lūžio ypatumai - kaulas plokščias ar vamzdinis, sveikas ar pažeistas lėtinės ligos, lūžio pobūdis - skersinis, įstrižas, spiralinis, lūžgalių tarpusavio padėtis. Klinikinėje praktikoje esant išreikštas skausminiam sindromui arba rentgeniškai esant lūžio įtarimui, visada rekomenduojama tikslinti atlikus sudėtingesnius radiologinis tyrimus - kompiuterinės tomografijos arba rentgeno kontrolinius tyrimus po savaitės nuo traumos (3 t., b. l. 29-34).

Nukentėjusysis V. M. pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Nurodė, kad byloje esantis ekspertizės aktas Nr. PEKG 14(57)/2025 (01), patvirtina, jog įvykio metu nukentėjusiajam padaryti ir kiti sužalojimai (X ir IV šonkaulių lūžiai) kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Prašo pakeisti kaltinime nurodytos veikos (BK 140 str. 1 d.) kvalifikavimą į BK 138 str. 1 d. formuojant kaltinimą taip: 2022-07-30 apie 23:30 val. A. S. priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), V. S., mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo V. M., t. y. užėjęs į gyvenamojo namo virtuvę užpuolė ten buvusį V. M., sugriebė jį rankomis už rūbų ir susistumdymo bei grumtynių metu parvertė ant grindų, kai griūdamas V. M. į virtuvinio stalo kampą susitrenkė dešinį šoną. Tuoj pat po to, V. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, grumtynių metu iš nugaros pusės ranka apkabinęs ant grindų gulintį V. M. už kaklo, jį smaugė bei kita ranka ne mažiau kaip vieną kartą tyčia sudavė V. M. į šoną. Tuo V. S. V. M. padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimus: netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, penkias smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kairio žasto viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, taip pat V. S. V. M. padarė nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimus: dešinės pusės IX šonkaulio lūžį ir dešinio X šonkaulio pakartotinį lūžį kaulinio rombo fone (3 t., b. l. 54-55).

Prokurorė V. Gabartienė pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Nurodė, kad byloje esantis ekspertizės aktas Nr. PEKG 14(57)/2025 (01) patvirtina tą aplinkybę, jog įvykio metu nukentėjusiajam V. M. padaryti ir kiti sužalojimai - X ir IX šonkaulių lūžiai - kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Prašo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pagal baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. į nusikalstamą veiką pagal baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., nurodant, kad V. S. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2022-07-30 apie 23.30 val. A. S. priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo V. M., t. y. užėjęs į gyvenamojo namo virtuvę užpuolė ten buvusį V. M., sugriebė jį rankomis už rūbų ir susistumdymo bei grumtynių metu parvertė ant grindų, kai griūdamas V. M. į virtuvinio stalo kampą susitrenkė dešinį šoną. Tuoj pat po to V. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, grumtynių metu iš nugaros pusės ranka apkabinęs ant grindų gulintį V. M. už kaklo, jį smaugė bei kita ranka ne mažiau kaip vieną kartą tyčia sudavė V. M. į šoną. Tuo V. S. V. M. padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimus: netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, penkias smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kairio žasto viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje. Taip pat V. S. nukentėjusiajam V. M. padarė nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimus: dešinės pusės IX šonkaulio lūžį ir dešinio X šonkaulio pakartotinį lūžį kaulinio rombo fone. Šiais savo veiksmais V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (3 t., b. l. 81-82).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis V. S. prisipažino kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir davė apie tai parodymus. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo V. M. parodymai, liudytojos A. S. parodymai.

Kaltinamajame akte yra nurodyta, kad V. S. kaltinamas tuo, kad nežymiai sužalojo žmogų: V. S., 2022 m. liepos 30 d., apie 23.30 val., A. S. priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo V. M., t. y. užėjęs į gyvenamojo namo virtuvę užpuolė ten buvusį V. M., sugriebė jį rankomis už rūbų ir susistumdymo bei grumtynių metu parvertė ant grindų, kai griūdamas V. M. į virtuvinio stalo kampą susitrenkė dešinį šoną. Tuoj pat po to V. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, grumtynių metu iš nugaros pusės ranka apkabinęs ant grindų gulintį V. M. už kaklo, jį smaugė bei kita ranka ne mažiau kaip vieną kartą tyčia sudavė V. M. į šoną. Tuo V. S. V. M. padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimus: netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, penkias smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kairio žasto viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje. V. S. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Tačiau ekspertizės akto Nr. PEKG 14(57)/2025 (01) išvadose nurodyta, kad V. M. nustatyta ir dešinės pusės IX šonkaulio lūžis ir dešinio X šonkaulio pakartotinis lūžis kaulinio rumbo fone, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl lūžio sveikata būna sutrikdyta ir gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto ekspertizės akto išvadomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis V. M. per nagrinėjamą laikotarpį būtų patyręs kitus šonkaulių lūžius, kurie nėra susiję su nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybėmis.

Teismas nesivadovauja ekspertizės akto Nr. PEKG 53/2023 (01) išvadomis. 2024 m. gegužės 13 d. teismo nutartimi buvo nutarta paskirti nukentėjusiajam V. M. naują komisijinę teismo medicinos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad 2024 m. kovo 8 d. teisiamajame posėdyje ekspertas J. Rybalko parodė, kad jie nuotraukas pateikė konsultacijai gydytojai radiologei Majauskaitei-Čobot, tai ji įvertino savo kompiuteryje, jie irgi pasižiūrėjo kartu. Atlikdami šią ekspertizę, jie bendravo su šia gydytoja. Jo kolega Viačeslav Kolomiec, jeigu konkrečiai, kas bendravo. Sprendė, kas matosi tose rentgenogramose. Jie pagal specialybę yra teismo medicinos gydytojai, o Majauskaitė-Čobot, apart to, kad yra teismo medicinos gydytoja, dar turi ir gydytojos-radiologės licenciją. 2024 m. balandžio 18 d. teisiamajame posėdyje teismo ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čobot parodė, kad neprisimena, jog dėl šio atvejo būtų bendravusi su ekspertu Januš Rybalko. Ji neturi jo siuntimo konsultacijai. Su ekspertais Januš Rybalko ir Viačeslav Kolomiec dirba viename aukšte, su jais susitinka penkminutėse. Neprisimena, kad būtų su jais bendravusi dėl šio atvejo, nes daug užduočių kas dieną atlieka. Jeigu to nėra patvirtinusi savo parašu, tai negali to komentuoti. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys dėl to ar ekspertizę atlikusius ekspertus V. Kolomiec ir J. Rybalko konsultavo ekspertė J. Majauskaitė-Čobot yra prieštaringi. Dėl nurodytų aplinkybių atliktos ekspertizės aktą teismas vertino kaip nepakankamai pagrįstą, todėl nukentėjusiajam V. M. buvo paskirta nauja komisijinė teismo medicinos ekspertizė (2 t., b. l. 3-6).

Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas pakeisti V. S. pareikštame kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, jas papildant tuo, kad V. M. nustatyta ir dešinės pusės IX šonkaulio lūžis ir dešinio X šonkaulio pakartotinis lūžis kaulinio rumbo fone, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat pakeisti nurodytos veikos kvalifikavimą iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį (BPK 256 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis V. S. 2022 m. liepos 30 d. apie 23.30 val. A. S. priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), užėjęs į gyvenamojo namo virtuvę užpuolė ten buvusį V. M., sugriebė jį rankomis už rūbų ir susistumdymo bei grumtynių metu parvertė ant grindų, kai griūdamas V. M. į virtuvinio stalo kampą susitrenkė dešinį šoną. Tuoj pat po to V. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, grumtynių metu iš nugaros pusės ranka apkabinęs ant grindų gulintį V. M. už kaklo, jį smaugė bei kita ranka ne mažiau kaip vieną kartą tyčia sudavė V. M. į šoną. Tuo V. S. V. M. padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimus: netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, penkias smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kairio žasto viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, taip pat V. S. V. M. padarė nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimus: dešinės pusės IX šonkaulio lūžį ir dešinio X šonkaulio pakartotinį lūžį kaulinio rumbo fone, bei taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

S. J. pateikė teismui prašymą perduoti kaltininką V. S. jo atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 13-20).

V. S. nusikalstamą veiką padarė 2022 m. liepos 30 d., nusikalto pirmą kartą, nukentėjusysis V. M. reiškia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, todėl nagrinėjamu atveju yra taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio redakcija, nes šiuo metu galiojančioje BK 40 straipsnio redakcijoje numatytas „turtinės ir (ar) neturtinės žalos“ atlyginimas vietoje „žalos atlyginimo“ sunkina kaltinamojo teisinę padėtį (BK 3 straipsnis).

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Kaltinamasis V. S. pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, turtinė žala nepadaryta. Pažymėtina, kad 2023-02-07 kaltinamasis V. S. į Plungės apylinkės teismo (šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismas) sąskaitą pervedė 400 Eur žalos atlyginimui nukentėjusiajam V. M. (2 t., b. l. 19). V. S. sutinka atlyginti nukentėjusiajam V. M. padarytą neturtinę žalą, tačiau nesutinka su reikalaujamu jos dydžiu. V. S. neteistas (1 t., b. l. 130-131), yra buvęs baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra itin šiurkštus, 2025 m. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, prieš tai paskutinį kartą buvo baustas 2023 m. (1 kartą) (1 t., b. l. 132-138, 3 t., b. l. 94-98), paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 129), dirba (1 t., b. l. 128, 139-140). Kaltinamasis V. S. darbdavio ir gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas teigiamai, yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17, 18). Įvertinęs nurodytus duomenis apie kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir administracinius nusižengimus, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

S. J. yra neteistas (2 t., b. l. 30), yra buvęs baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra itin šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 27-29, 3 t., b. l. 99-104), gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 15), ūkininkauja (2 t., b. l. 16). S. J. teisme parodė, kad su kaltinamuoju V. S. bendrauja apie 30 m., dažnai susitinka, vienas kitam visapusiškai padeda, gerai sutaria. Teismas sprendžia, kad S. J. yra vertas teismo pasitikėjimo kaip laiduotojas ir turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui V. S..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas kaltinamąjį V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo S. J. atsakomybei. Įvertinus pirmiau paminėtas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, laidavimo terminas nustatomas 1 metams, laidavimas skiriamas be užstato. Baudžiamoji byla nutrauktina.

Civiliniai ieškiniai

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.290 straipsnyje numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

Nukentėjusysis V. M. kaltinamajam V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinę žalą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (teismo nuosprendžio įvykdymo), išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nurodė, kad nukentėjusysis dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus - emocinį sukrėtimą, baimę, nerimą. Byloje matyti, jog nukentėjusiajam dėl jam padarytų sužalojimų, ypatingai dėl dešinio vieno šonkaulio, kito nei pirmasis, lūžio pakankamai ilgą laiką, t. y. 45 dienas nukentėjusysis kentė stiprius skausmus, tokį pat laikotarpį buvo nedarbingas, dėl nurodytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo apribotos galimybės į visavertį gyvenimą, bendravimą. Padarytų sužalojimų ir jų padarymo aplinkybės - be priežasties užpuolus, smurtavus, smaugiant stipriai paveikė nukentėjusįjį ir jo emocinę būklę, nes tuo atveju, jei įtariamasis nebūtų nutraukęs smaugimo veiksmų, tuomet būtų sukeltos neatitaisomos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei (1 t., b. l. 61-71).

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nukentėjusysis V. M. buvo sužalotas dėl kaltinamojo V. S. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo atlyginti padarytą žalą. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo V. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. M. patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, išgąstį, pažeminimą. Kaltinamasis V. S. sužalojo nukentėjusįjį V. M. tyčiniais veiksmais. Byloje nėra tikslesnių duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, tačiau jis yra dirbantis, todėl turi galimybes atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl sveikatos sutrikdymo V. M. atsirado kokie nors liekamieji reiškiniai, jam nebuvo reikalingas specifinis gydymas, reabilitacinės procedūros ir pan. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, nukentėjusiajam V. M. iš kaltinamojo V. S. priteistinas 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetama (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis V. M. teisme parodė, kad neturtinę žalą sudaro ir tai, kad jis rugpjūčio mėnesį turėjo pasiūlymą dirbti vienos įmonės direktoriumi, bet dėl sulaužymų negalėjo. Todėl buvo padaryta didžiulė moralinė žala, nuo to nukentėjo jo senatvės pensija, nes toje įmonėje buvo labai geras atlyginimas – 3 000 eurų į rankas. O per pusantro mėnesio jis būtų kokius 4 000 gavęs, tai ir senatvės pensija būtų didesnė buvusi. Teismas pažymi, kad pastarosios aplinkybės būtų pagrindas turtinės žalos atlyginimo priteisimui, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo reikalaujama ir nebuvo įrodinėjama. Taip pat byloje nėra duomenų patvirtinančių civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad V. M. 45 dienas buvo nedarbingas.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Dėl to nukentėjusiajam V. M. iš kaltinamojo V. S. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (šiuo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) kaltinamajam V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 21,32 Eur žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo V. M. gydymo (1 t., b. l. 106-110). Kaltinamasis V. S. civilinei ieškovei žalą atlygino 2022-11-22 (1 t., b. l. 112). Civilinė ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo (1 t., b. l. 115-116). Esant nurodytoms aplinkybėms procesas dėl civilinės ieškovės pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107, 109, 113 straipsniai).

Proceso išlaidos

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis V. M. patyrė 4150 Eur išlaidas savo atstovo advokato E. Giedraičio paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 67-70, 2 t., 36-39, 57-60, 103-109, 129-131, 181-185, 3 t., b. l. 56-58, 64-66, 83-85, 112-114). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, joje keliamus klausimus, teismo posėdžių skaičių, šios išlaidos nėra per didelės. Esant nurodytoms aplinkybėms minėtos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiajam V. M..

Kiti klausimai

2023-02-07 kaltinamasis V. S. į Plungės apylinkės teismo (šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismas) sąskaitą pervedė 400 Eur žalos atlyginimui nukentėjusiajam V. M. (2 t., b. l. 19). Teismas sprendžia, kad teisiniu reguliavimu nėra numatyta tai, jog byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę su bylinėjimusi susijusias pinigų sumas pervesti į teismo sąskaitą, o teismas turi pareigą šias sumas administruoti ir tam naudoti žmogiškuosius išteklius, patirti išlaidas už piniginių lėšų pervedinėjimus ir kitą. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam V. S. grąžintini jo į teismo sąskaitą pervesti 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2025-01-31) pagrindu pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo S. J. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo be užstato terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam V. M. iš kaltinamojo V. S. 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1500,00 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Išieškoti V. M. iš V. S. 4150,00 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (šiuo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) civilinio ieškinio kaltinamajam V. S. procesą nutraukti.

Grąžinti V. S. jo 2023-02-07 į Plungės apylinkės teismo (šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismas) sąskaitą pervestus 400 Eur (keturis šimtus Eur 00 ct).

Kompaktinį diską (2 t., b. l. 49) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas Dainius Gecevičius