Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jūratės Pocienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

S. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. B. išteisintas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinės ieškovės nukentėjusiosios E. G. atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės pareikštas civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš S. G. ir R. B. paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. G. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2018 m. pradžios iki 2020 m. liepos mėn., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o taip pat, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2020 m. spalio mėn. 7 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo mažametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje nenustatytą skaičių kartų lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su R. B. ir kitais nenustatytais asmenimis, taip sužadindama nukentėjusiosios E. G. per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveiką, iškreiptą tarp lyčių įsivaizdavimą, ir įtakodama mažametės elgesio sutrikimą – seksualizuotą elgesį, tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – savo mažametę dukrą E. G..

2. R. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2020 m. spalio 7 d., tikslios datos ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. G. mažametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje nenustatytą skaičių kartų lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su S. G., taip sužadindamas nukentėjusiosios E. G. per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveiką, iškreiptą tarp lyčių įsivaizdavimą ir įtakodamas mažametės elgesio sutrikimą – seksualizuotą elgesį, tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų E. G..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

S. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio l dalyje, ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę.

Priteisti iš R. B. 281,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų").

3.11. Pažymima, kad pripažinus S. G. ir R. B. kaltais pagal jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio l dalyje, ir skiriant jiems bausmę, atsižvelgtina į BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl bausmės paskirties ir BK 54 straipsnyje reglamentuotus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. S. G. ir R. B. kaltinami padarę nusikalstamą veiką asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Abiejų kaltinamųjų įvykdyta veika tyčinė, baigta, nukreipta prieš mažametį asmenį, kuris be to yra kaltinamosios S. G. artima giminaitė – dukra. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jie nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio l dalyje, padarė mažamečiui asmeniui (BK 60 straipsnio l dalies 5 punktas). S. G. praeityje neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, šiuo metu nedirbanti, nes augina mažametį asmenį. Įvertinus aptartas aplinkybes, pagristai galima manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti S. G. paskyrus BK 153 straipsnio l dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę ir BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytą įpareigojimą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. B. praeityje yra teistas du kartus, tris kartus baustas administracine tvarka, nedirba. Tokie R. B. charakterizuojantys duomenys rodo, jog įvykdyta nusikalstama veika prieš mažametę E. G. yra neatsitiktinio pobūdžio, todėl bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti skiriant jam 153 straipsnio l dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

3.12. Teigiama, jog E. G. atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės pareikštu civiliniu ieškiniu prašomo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai dydis šiuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl civilinis ieškinys turi būti tenkintas. Vienas iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, tačiau teisminėje praktikoje jau įtvirtinta nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydi sveikatos sužalojimo atvejais, šios nuostatos turi būti laikomasi ir seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo bylose. Iš baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų matyti, kad S. G. ir R. B. padarė tyčinę nusikalstamą veiką mažametės nukentėjusiosios E. G. atžvilgiu. Nukentėjusioji dėl nusikalstamų savo mamos ir jos sugyventinio veiksmų patyrė ne tik stiprius neigiamus išgyvenimus, įtampą, nerimą, iš esmės jos pirminė seksualinio gyvenimo patirtis išsikreipė visam gyvenimui ir tapo neigiama. Akivaizdu, kad R. B. ir S. G. tvirkindami mažametę, sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus, tam tikrą sukrėtimą, kuris pasireiškia mažametės seksualizuotu elgesiu, ji kaltinamųjų veiksmus atkartoja kitoje aplinkoje kitiems asmenims matant, dėl mergaitės reakcijos į stebėtą mamos ir jos sugyventinio nusikalstamą elgseną nukentėjusiajai reikalinga specialistų pagalba. Nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į jau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta tyčine nusikalstama veika, atsižvelgiant į nukentėjusiajai būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, nusikalstamos veikos neigiamą įtaką protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vaiko vystymuisi, į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės bus jaučiamos ir ateityje.

3.13. Taip pat nurodoma, kad dėl nepagrįsto S. G. ir R. B. išteisinimo netinkamai išspręstas buvo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų proceso išlaidų klausimas. Iš baudžiamosios bylos duomenų, o taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų dokumentų matyti, kad šioje byloje nukentėjusiosios nepilnametės E. G. interesus atstovavo advokatės Aušrinė Zaburienė ir Kristina Marčienė. Iš 2022 m. kovo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad pagal tarnybos sprendimus nepilnametei nukentėjusiajai E. G. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidų suma yra 453,98 Eur. Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokačių suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamieji S. G. ir R. B. yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi asmenys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas turi būti tenkinamas ir 453,98 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteisiama solidariai iš S. G. ir R. B. valstybės naudai. Be to, byloje yra 2022 m. rugsėjo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“, kurioje nurodoma, kad kaltinamajam R. B. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 281,60 Eur. Šios išlaidos susidarė dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo Vaclovo Janušausko suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam nagrinėjant bylą. Šis advokatas dalyvavo tiek ikiteisminiame bylos procese, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į prašomą priteisti išlaidų dydį, taip pat į tai, kad R. B. yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus, BPK 51 straipsnio l dalies l ir 2 punktuose numatyti pagrindai nagrinėjamoje byloje nebuvo taikyti, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš R. B. turi būti išieškotos valstybės naudai.

4. Išteisintųjų S. G. ir R. B. atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdyje prokurorė Jūratė Pocienė prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: S. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę. Iš S. G. ir R. B. solidariai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. G. naudai. Iš S. G. ir R. B. solidariai valstybės naudai priteisti 453,98 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai E. G. byloje suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Priteisti iš R. B. 281,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. CD diskų su nukentėjusiosios E. G. parodymais, palikti saugoti prie bylos.

6. Teismo posėdyje nukentėjusiosios E. G. atstovė advokatė Kristina Marčienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

7. Teismo posėdyje išteisintoji S. G. ir jos gynėja advokatė Diana Vaitkevičienė, bei išteisintasis R. B. ir jo gynėjai advokatė Asta Mačernytė prašė apeliacinį skundą atmesti.

8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022 m. lapkričio 29 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybei priteisti 106,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą R. B.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. kovo 23 d. pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybei priteisti 215 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą R. B..

9. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022 m. gruodžio 13 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybei priteisti 93,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą S. G.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybei priteisti 153,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą S. G.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. kovo 1 d. pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybei priteisti 206,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą S. G.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. kovo 16 d. pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybei priteisti 228,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą S. G..

10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022 m. gruodžio 30 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybei priteisti 36,67 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. G.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. sausio 27 d. pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybei priteisti 80 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. G..

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog S. G. ir R. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio l dalyje, subjektyvaus požymio - tyčios.

12. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

13. Pirmosios instancijos teismas S. G. ir R. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, padaręs išvadą, kad S. G. ir R. B. S. G. ir R. B. veiksmuose nėra BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elemento - subjektyviojo požymio – tyčios atlikti seksualinio pobūdžio tvirkinamuosius veiksmus mažametės E. G. akivaizdoje.

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą (apklaususi ekspertę I. K.-K.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl išteisintųjų nekaltumo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra paremtos visapusišku nustatytų aplinkybių įvertinimu, išteisintųjų parodymai vertinti suteikiant jiems prioritetą prieš kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, kas lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl S. G. ir R. B. išteisinimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

15. BK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-205/2013, 2K-252/2013, 2K-625/2013).??? Pažymėtina, kad BK 153 straipsnyje 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog atlieka jaunesnio negu šešiolikos metų asmens atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus ir to nori. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-746/2016, 2K-287-697/2017).

16. Ir S. G., ir R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje nepripažino. S. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dukros akivaizdoje su R. niekada lytiškai nesantykiavo ir lytinės aistros, net kai dukra miegodavo, netenkino. Intymius santykius turėjo bendro naudojimo dušinėje, kuri įrengta išėjus iš kambario prie tualeto. Mergaitė tuo metu žiūrėdavo televizorių ir neužeidavo į dušą. Ji niekada savo dukters akivaizdoje nevaikščiojo nuoga, to nedarė ir R.. Iš kur E. išmoko visokių lytinių judesių bei kalbų nežino. Jos manymu, E. apie lytinius santykius prisifantazavo, nes nuo mažens turi protinę negalią (t. 3, b. l. 140-145). Taip pat parodė, kad po skyrybų ji jokių santykių, pažinčių su kitais vyrais neužmezgė, bute gyveno tik su dukra E.. Su jokiais vyrais artimų santykių nepalaikė ir nesusitikinėjo. Paaiškino, kad dukra E. tuo metu lankė (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad E. šiame centre kalba apie seksą, yra grubi, keikiasi, sužinojo iš „(duomenys neskelbtini) direktorės. ( t. 3, b. l. 146 - 148). Teisiamojo posėdžio metu pasisakydama dėl santykiavimo vaiko akivaizdoje, ji paaiškino, kad namuose matant vaikui nesantykiaudavo. Dieną tai darydavo tualete, vonioje, o vaikui filmukus įjungdavo. Naktį kambaryje nesimylėdavo, eidavo į tualetą. Jie miegojo ant žemės, o dukra ant lovos. E. viską prisigalvojo. Nebuvo tokių santykių dukters akivaizdoje. Dukra negalėjo matyti tokių dalykų, nes to jos akivaizdoje nebuvo. Ji nesakė nieko dukrai apie seksą. E. nedraudė kalbėti apie seksą, nes nėra girdėjuis apie tokius dalykus. R. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. akivaizdoje niekada su S. lytiškai nesantykiavo, stengdavosi jokių kitų lytinio pobūdžio veiksmų neatlikti. Jis po namus nuogas nevaikščiojo, mergaitės kūno nelietė ir neglostė. E. matant tik yra pabučiavęs S. į žandą. Kai norėdavo su S. lytiškai santykiauti, nueidavo į dušinę, kuri yra atskirai nuo gyvenamosios patalpos – kambario (t. 4, b. l. 26-30). Teisiamojo posėdžio metu šiuos parodymus patvirtino. Taigi, iš S. G. ir R. B. parodymų matyti, kad viso proceso metu jie neigė atlikę bet kokius tvirkinamuosius veiksmus prieš E. G., nurodė, jog lytiškai santykiavo ne mažametės akivaizdoje.

17. Tačiau jų parodymus paneigia byloje esantis įrodymų visetas, visų pirma pačios mažametės nukentėjusiosios E. G. parodymai, taip pat liudytojų S. K., K. D., A. B., A. P., K. P., E. M., L. P. parodymai, globos namų „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiųjų įvertinimo išvada, nukentėjusiosios E. G. teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės išvados ir kiti bylos duomenys.

18. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog buvo pastebėtas nukentėjusiosios E. G. seksualizuotas elgesys patvirtino liudytojos S. K., kuri dirbo mokykloje „(duomenys neskelbtini)“, K. P., kuri dirbo Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centre, A. B., dirbanti auklėtoja mokykloje „(duomenys neskelbtini)“, A. P., dirbanti mokytojos auklėtojos asistente mokykloje „(duomenys neskelbtini)“, socialinė darbuotoja K. D., socialinė pedagogė V. S., dirbanti (duomenys neskelbtini). R. U., dirbanti (duomenys neskelbtini) lavinamosios klasės mokytoja, E. M., dirbanti Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje mokytoja-specialioji pedagoge, L. P., dirbanti Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje socialine pedagoge. Iš liudytojų V. S. ir R. U. parodymų matyti, kad E. G. seksualizuotas elgesys pastebėtas dar S. G. gyvenant (duomenys neskelbtini). Iš Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro pateiktos įvertinimo išvados matyti, kad E. G. buvo tirta ir konsultuota nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. ir nustatyta, kad vertinimo metu išryškėjo didelis E. susirūpinimas su lytiškumu susijusiomis temomis. Seksualinė tema dominuoja mergaitės žaidimuose, į seksualinio turinio žaidimus įtraukiami netgi jokiomis lytinėmis charakteristikomis nepasižymintys daiktai, dėliodama dėliones su žmogaus kūnu mažametė ypač domisi lyties organų sritimi, atskiria lytis pagal esminius požymius, atsiskleidžia, kad ji turi detalių, brandą viršijančių žinių apie lytinius santykius. Išvadoje pažymėta, kad tam tikri mergaitės pasisakymai leidžia kelti prielaidą, kad artimoje aplinkoje ji negali būti apsaugota nuo amžiaus neatitinkančio seksualinio turinio.

19. Nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, papasakojo apie motinos S. G. ir R. B. elgesį. Nepilnametė nukentėjusioji E. G. 2021 m. vasario 11 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad gyvena globos namuose, o pas mamą gyventi nenori. Nurodė, kad mama jai neleidžia kalbėti apie dėdę. Pateikus jai nuotraukas, nurodė, kad nuotraukoje Nr. 1 yra jos tėtis, nuotraukoje Nr. 2 – S., mamytė, kurią ji myli ir apkabina. Nuotraukoje Nr. 3 yra D., ji pasiilgo D., duotų meilės D.. Žiūrėdama į D. nuotrauką, prašo, kad jis nepyktų ant jos (bučiuoja D. nuotrauką). Pamačiusi nuotrauką Nr. 4 (pastaba: nuotraukoje yra R. B.), bučiuoja nuotrauką, sako, kad jo pasiilgo, apkabintų, kad nuotraukoje yra jos draugas, o ne mamos. Rodydama į nuotrauką Nr. 4, sako, kad „daro seksą“, „juoda meilė, juodas seksas“. Nurodo, kad asmuo nuotraukoje Nr. 4 nori jos, nori daryti seksą. Sudeda mamos ir R. nuotraukas. Nurodo, kad ji matė, kad R. daro seksą, kad jis turi ir liečia pimpaliuką. Ji yra lietusi jo pimpaliuką su ranka. Ant lėlės parodo kaip lietė. Paaiškina, kad negalima sakyti žodžio „čiulpti“. Ji pati nežino ką galima čiulpti. Mama tokį žodį sako. Mama su R. daro seksą, jie ant grindų daro seksą. Ji tuo metu nemiega ir viską mato kaip jie tai daro. R. ją liečia rankomis (parodo krūtinės sritį, rankas). R. prašo mamos duoti jam meilės. Lietė jo pimpaliuką rankomis, prašė pabučiuoti į žanduką. Su pimpaliuku lietė (nuspalvina kurią vietą). Nežino kokiam žmogui lietė pimpaliuką. Ji seksą matė lovoje. Ji nenori sakyti apie seksą, bijo apie tai šnekėti. Per televizorių ir kompiuterį nematė sekso. Ji yra daug kartų mačiusi seksą, kai mato yra laiminga (t. 1, b. l. 103-111). Apygardos teismo vertinimu, nukentėjusiosios E. G. parodymai atskleidžia tai, jog S. G. ir R. B. veiksmai lėmė, jog nukentėjusioji turi jos amžiui nebūdingų seksualinių žinių.

20. Tačiau vertinant nepilnametės parodymų patikimumą, neabejotinai reikia atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji E. G. turi negalią - jai diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo (duomenys neskelbtini), jai nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai.

21. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G., nepaisant skurdžios kalbos ir labai žemų intelektualinių gebėjimų, pavienių padidinto fantazavimo apraiškų, pagal turimas regimojo suvokimo, paprastų objektų ir veiksmų įvardijimo, įsiminimo ir atgaminimo/atpažinimo galimybes galėjo suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį bei galėjo duoti parodymus apie jos stebėtus įtariamųjų S. G. ir R. B. seksualinio santykiavimo mažametės akivaizdoje veiksmus. Tuo tarpu, E. G. parodymų dalį apie su ja galimai R. B. atliktus tiesioginius veiksmus (jos lytinių organų lietimą rankomis ir savo lytiniu organu, prašymą jį liesti), atsižvelgiant į jos pasakojimo apie tai nenuoseklumą ir prieštaringumą bei teismo specialisto išvadą, rekomenduojama vertinti kritiškai, kaip keliančią pagrįstų abejonių. E. G. galėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, ji turi detalių ir realistiškų žinių apie seksualinio pasitenkinimo siekiantį elgesį, vadina jį „seksu“, tačiau ji nesuprato ir iki šiol nesupranta, biologinės, socialinės ir juridinės jos atžvilgiu atliekamų nusikalstamų veiksmų reikšmės, dėl ko negalėjo jiems priešintis. E. G. būdingas seksualizuotas elgesys, vieša masturbacija bei amžiaus ir brandos neatitinkančios žinios apie seksualinį santykiavimą, kas yra vertinama kaip specifiniai patirtos seksualinės prievartos požymiai. E. G., psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, nekonstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. E. G. konstatuojamas sunkus protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo (duomenys neskelbtini), esantis jai nuo mažens. E. G. pasižymi padidintu polinkiu fantazuoti, pasireiškiančiu nepakankamu gebėjimu atskirti prisiminimus apie realiai praeityje įvykusius įvykius nuo vaizduotės produkcijos. Pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad mažametė, negali fantazuoti apie dalykus, kurių niekada nebuvo suvokusi, tai yra realiai patyrusi, bei į pakankamą gebėjimą įvardyti matomus objektus, veiksmus, ekspertai padarė išvada, kad polinkis fantazuoti neturėjo esminės įtakos bylai reikšmingų aplinkybių suvokimui ir parodymų apie jos stebėtus veiksmus davimui (t. 2, b. l. 2-13).

22. Reikia pažymėti, jog, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti ekspertę I. K.-K.. Ekspertė patvirtino, kad E. G. būdingas seksualizuotas elgesys. Nurodė, kad įvykio metu jai buvo 13 metų, o tokio amžiaus vaikai tokių žinių neturi net ir normalaus intelekto. Patvirtino, kad savarankiškai ji negalėtų surasti pornografinio turinio filmukus, nes ji nemoka nei skaityti, nei rašyti, nepažįsta raidžių. Pažymėjo, jog net ir naršant internete, tai turėjo būti ne vienas atvejis. E. G. nurodė, kad matė mamą su vyru, ji buvo išrinkusi nuotraukas, kurios vaizduoja jos mamą ir R. B.. Taip pat nurodė, kad melui reikėtų aukštesnio intelektinio gebėjimo. Be to, pažymėjo, jog nors stebėtas polinkis fantazavimui, pasireiškiantis nepakankamu gebėjimu diferencijuoti prisiminimus apie realiai praeityje įvykusius įvykius nuo vaizduotės kūrybos, tačiau polinkiu fantazuoti negalima paaiškinti pernelyg detalių amžiaus ir bendrų tiriamosios žinių lygio, neatitinkančių žinių apie seksualinius santykius.

23. Taigi ekspertizės aktas ir ekspertės duoti įrodymai patvirtina, jog nors mažametei būdingas polinkis fantazuoti, tačiau jos žinios apie seksualinį santykiavimą neatitinka jos amžiaus, o tai vertintina kaip seksualinės prievartos požymiai. Apygardos teismo vertinimu, nukentėjusiajai diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo nesudaro pagrindo nesiremti jos parodymais, kadangi turimos žinios neatitinka jos amžiaus, be to, kaip patvirtino ir ekspertė, melui reikia aukštesnio intelektinio gebėjimo. Todėl apygardos teismas daro išvada, jog sprendžiant dėl S. G. ir R. B. kaltės nėra jokio pagrindo nesiremti nukentėjusiosios E. G. parodymais.

24. Be to, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, apygardos teismas sprendžia, jog S. G. argumentai, jog jos dukra E. G. lytinį aktą ar kitus seksualinius veiksmus galėjo stebėti per televizorių ar internete, nepagrįsti byloje surinktais duomenimis. Nėra pagrindo tikėti, jog E. G., nemokėdama skaityti ir rašyti, galėjo surasti tokias laidas ar įrašus apie seksualinius veiksmus ir juos stebėti per televizorių ar internete. Pažymėtina, kad ekspertai padarė išvada, kad polinkis fantazuoti neturėjo esminės įtakos bylai reikšmingų aplinkybių suvokimui ir parodymų apie jos stebėtus veiksmus davimui. Nukentėjusiosios E. G. parodymai, jog ji gulėdama stebėjo S. G. ir R. B. nusikalstamo pobūdžio veiksmus, paneigia versiją, jog S. G. ir R. B. lytiškai santykiavo tik tualete, dušinėje. Akivaizdu, kad nukentėjusioji tikrai ne vieną kartą matė nusikalstamą kaltinamųjų elgesį jos atžvilgiu, nes įsiminė daug detalių, o jei ji tai būtų mačiusi tik fragmentiškai, nebūtų įsiminusi tiek detalių ir jas išmokusi, bei taip tiksliai gebėjusi atkartoti seksualinių poreikių tenkinimo judesius. E. G. būdingas seksualizuotas elgesys, vieša masturbacija bei amžiaus ir brandos neatitinkančios žinios apie seksualinį santykiavimą, vertintina kaip patirtos seksualinės prievartos požymiai. Be to, sutiktina su prokurorės argumentu, jog mažametės E. G. ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės metu išsakyti teiginiai: ,,Nesakyk B., kas seksą darė! Mama bars! Aš bijau“, ,,Negaliu sakyti, nes mama bars, aš tau parašysiu“, liudija apie tai, jog S. G., aiškiai suvokdama savo mažametės dukters seksualizuoto elgesio priežastis, bandė šią mažametę paveikti taip, kad ši kitiems asmenims nepasakotų apie stebėtus seksualinio pobūdžio veiksmus. Darytina išvada, jog priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. G. ir R. B. suvokė, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus jaunesnio nei šešiolikos metų asmens atžvilgiu, atliko tokius veiksmus ir norėjo taip veikti.

25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad S. G. ir R. B. kaltė dėl jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo yra įrodyta, S. G. ir R. B. savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

26. Teisėjų kolegija nustato, kad S. G. laikotarpiu nuo 2018 m. pradžios iki 2020 m. liepos mėn., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o taip pat, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2020 m. spalio mėn. 7 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo mažametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje nenustatytą skaičių kartų lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su R. B. ir kitais nenustatytais asmenimis, taip sužadindama nukentėjusiosios E. G. per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveiką, iškreiptą tarp lyčių įsivaizdavimą, ir įtakodama mažametės elgesio sutrikimą – seksualizuotą elgesį, tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – savo mažametę dukrą E. G..

27. Taip pat nustato, kad R. B. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2020 m. spalio 7 d., tikslios datos ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. G. mažametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje nenustatytą skaičių kartų lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su S. G., taip sužadindamas nukentėjusiosios E. G. per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveiką, iškreiptą tarp lyčių įsivaizdavimą ir įtakodamas mažametės elgesio sutrikimą – seksualizuotą elgesį, tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų E. G..

Dėl bausmės

28. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

29. Už nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

30. Nagrinėjamu atveju S. G. ir R. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Jų atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagrindo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, kad nusikalstamą veiką padaryta mažamečiui nėra, kadangi tai nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

31. S. G. yra neteista (t. 3, b. l. 117-118), administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje bausta vieną kartą (t. 3, b. l. 119), nedirba. Skiriant bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio taikymo aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ji padarė nusikalstamą veiką, kurių pasekmes nukentėjusioji galimai jaus ir ateityje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, į BK 55 straipsnio nuostatą, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, taip pat į BK 48 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų, daro išvadą, kad bausmės tikslai S. G. atžvilgiu bus pasiekti jai paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant artimą vidurkiui bausmės dydį – 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

32. R. B. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, yra teistas (t. 4, b. l. 2-4), teistumas išnykęs, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas tris kartus (t. 4, b. l. 5-8), dirbantis. Apygardos teismas sprendžia, kad prokurorės prašoma arešto bausmė, atsižvelgiant į R. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistumas išnykęs, dirba), į tai, kad jo nusikalstamos veikos laikotarpis pakankamai trumpas (nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2020 m. spalio 7 d.), nėra teisinga ir bausmės tikslai bus pasiekti R. B. paskyrus laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl neturtinės žalos

33. Byloje yra pareikštas civilinės ieškovės nukentėjusiosios E. G. atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš S. G. ir R. B. (1 t., b. l. 120-122). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios E. G. atstovės advokatės A. Zaburienės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtu.

34. Prokurorės ir apeliaciniuose skunduose prašoma, pripažinus S. G. ir R. B. kaltais ir nuteisus pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, solidariai priteisti nukentėjusiosios E. G. naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai S. G. ir R. B. išteisino pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiajai E. G. priteistinos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-118/2013, Nr. 2K-38-942/2017). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kadangi neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus patirti ateityje) dvasinius išgyvenimus.

36. Pažymėtina, kad BK 153 straipsnio saugoma vertybė yra seksualinis neliečiamumas – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiškų veiksmų prieš vyresnio amžiaus asmenis, taip siekiama užtikrinti griežtesnę vaikų seksualinio neliečiamumo apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016).

37. Apeliacinės instancijos teismui abejonių, jog dėl S. G. ir R. B. veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik stiprius neigiamus išgyvenimus, įtampą, nerimą, nėra, nes iš esmės jos pirminė seksualinio gyvenimo patirtis išsikreipė visam gyvenimui ir tapo neigiama. S. G. ir R. B. tvirkindami mažametę, sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus, asmenybės sukrėtimą, kuris pasireiškia mažametės seksualizuotu elgesiu, nes ji veiksmus atkartoja kitoje aplinkoje kitiems asmenims matant. Dėl mergaitės reakcijos į stebėtą mamos ir jos sugyventinio nusikalstamą elgseną, nukentėjusiajai reikalinga specialistų pagalba. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai dėl S. G. ir R. B. padarytų neteisėtų ir pavojingų veiksmų atsirado dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės, kurios privalo būti atlygintos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nukentėjusiosios įstatyminės atstovės pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant nukentėjusiajai E. G. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš abiejų nuteistųjų.

Dėl proceso išlaidų

38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. sausio 27 d. pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybei priteisti 80 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių atstovaujant nepilnametę nukentėjusiąją apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose.

39. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, kokios paslaugos buvo suteiktos proceso dalyviui, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).

40. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma S. G. ir R. B. nuteisti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, apklausta ekspertė I. K. – K.. Kadangi viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorės apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys ir nukentėjusiojo interesus byloje, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos atstovaujant nukentėjusiąją E. G. pripažįstamos proceso išlaidomis. Nukentėjusiosios atstovė dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, ji išsakė savo nuomonę dėl apeliacinio skundo. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek S. G., tiek R. B. yra darbingo amžiaus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nurodyta išlaidų suma yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga. Todėl iš S. G. ir R. B. priteistinos proceso išlaidos lygiomis dalimis po 40 Eur už nukentėjusiajai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

41. Klaipėdos apygardos teisme taip pat gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriomis prašoma valstybei priteisti 215 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą R. B., ir valstybei priteisti 228,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą S. G..

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniai skundai byloje paduoti S. G. ir R. B. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi gynėjų dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, šiuo nuosprendžiu S. G. ir R. B. pripažįstami kaltais, todėl spręstina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistųjų nebūtų suderinami su teismo pareiga užtikrinti jų teisę į gynybą, todėl minimos išlaidos nepriteistinos.

43. Be to, prokurorė prašo priteisti proceso išlaidas už nukentėjusiajai E. G. ir nuteistajam R. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Iš S. G. ir R. B. valstybės naudai prašoma solidariai priteisti 453,98 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai E. G. byloje suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal 2022 m. kovo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktą pažymą, ir iš R. B. 281,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą.

44. Bylos duomenimis S. G. nedirba, R. B. dirba. Pripažinus S. G. ir R. B. atitinkamai iš jų priteisiama neturtinė žala. Įvertinus tai, jog nuteistieji yra jauni, darbingo amžiaus, prašomos priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidos nėra neproporcingos, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteistinos, iš R. B. valstybei priteisiant 281,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl jo atstovavimo pirmosios instancijos teisme, ir lygiomis dalimis iš S. G. ir R. valstybei priteisiant 453,98 Eur sumą, susidariusią dėl nukentėjusiosios E. G. atstovavimo pirmosios instancijos teisme.

45. Panaikinus skundžiamą nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, spręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu. 2 vnt. CD diskų su nukentėjusiosios E. G. parodymais – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį, kuriuo S. G. išteisinta pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir R. B. išteisintas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

S. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio l dalyje, ir paskirti 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

S. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. B. paskirtas kardomąsias priemonės – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti solidariai iš S. G. ir R. B. 3 000 (tris tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. G..

Priteisti iš S. G. 226,99 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 99 ct) ir iš R. B. 226,99 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 99 ct) valstybės naudai garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai E. G. byloje suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš R. B. valstybės naudai 281,60 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 60 ct) garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš S. G. 40 (keturiasdešimt) Eur ir iš R. B. 40 (keturiasdešimt) Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai E. G. byloje suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. CD laikmenų palikti saugoti prie bylos.