Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovui E. M. ir jo atstovei advokato padėjėjai Godai Avižienei, atsakovui D. P. ir jo atstovei advokatei Justinai Murauskaitei-Darvidei,

viešame teismo posėdyje (2025 m. lapkričio 7 d. ir 2025 m. gruodžio 16 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui D. P. dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, atsiradusio dėl netinkamos kokybės baldų perdavimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. sausio 6 d. 12:50 val.

1. Ieškovas 2025 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą ieškiniu registracijos Nr. CBP-21673, jį patikslindamas dubliku (DOK-129583) su šiais reikalavimais (ieškinio dalykas):

1) nutraukti tarp šalių susiklosčiusią žodinę baldų gamybos ir montavimo sutartį, sudarytą 2025 m. kovo 20 d. tarp ieškovo ir atsakovo;

2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 4000 Eur sumą, sumokėtą už netinkamos kokybės baldus ir jų montavimą ir įpareigoti atsakovą išmontuoti ir išsivežti savo gamintus ir sumontuotus baldus iš objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip atkuriant iki sutarties buvusią šalių padėtį;

3) priteisti iš atsakovo 620 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už papildomai padarytą turtinę žalą ieškovo turtui (įtempiamų lubų pažeidimą ir praustuvės sugadinimą);

4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (procesinio pobūdžio prašymas).

1.1. Su atsakovu 2025 m. kovo 20 d. žodžiu susitarė dėl individualių baldų gamybos ir montavimo ieškovo gyvenamajame bute. Užsakyme buvo numatytos šešios spintos: kambario, vaiko kambario, koridoriaus, sandėlio, vonios viršutinė spintelė ir apatinė spintelė su praustuvu. Ieškovas už baldus sumokėjo avansą 4000 Eur grynaisiais pinigais dar prieš darbų atlikimą 2025 m. kovo 20 dieną.

1.2. Atsakovas baldus sumontavo 2025 m. balandžio 18 d., tačiau su esminiais kokybės trūkumais: - baldų konstrukcija nestabili; - naudotos brokuotos medžiagos; - montavimas atliktas neprofesionaliai; - spintos nepritvirtintos arba pritvirtintos dalinai, kelia grėsmę nukristi; - lentynų laikikliai sudėti kreivai, dauguma lentynų kliba, nesueina viena su kita kampai; - elektros instaliacija išvesta netvarkingai, nėra įžeminimo, laidai kyšo, LED loveliai nepritvirtinti tinkamai, nėra pajungti, nė vienoje spintoje apšvietimas neveikia; - laminato burbuliavimas, įtrūkimai, aštrūs kampai, paviršiai atsilupę; - skirtingų gamintojų lankstai sudėti į kelias spintas; - vienos durys neturi tylaus uždarymo vyrių; - sandėliuko spintoje trūksta durelių; - panaudoti netinkami spintų plokščių sutvirtinimai; - nesudėtos rankenėlės, nesureguliuoti durų tarpai; - vonios spintelės stalčius neužsidaro; - transportavimo metu pažeistos plokštės; - vaiko, koridoriaus ir miegamojo spintų viršutinės plokštės per mažos, nedengia viso baldo; - miegamojo spintoje atidarius stalčių, vienu metu atsidaro antras stalčius, jie kliūna vienas už kito; - tvirtinimo elementai nėra vizualiai paslėpti;

1) sugadino įtempiamas lubas, padarydamas jose skylę, remonto kaina 500 Eur;

2) priklijavo vonios praustuvą prie nekokybiškų baldų, todėl ją reiks pirkti naują, nuostoliai dėl praustuvo keitimo bus 120 Eur.

1.4. Ieškinį iš esmės grindė vartojimo rangos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir susijusia teismų praktika, esminiu tarp šalių sudarytos sutarties pažeidimu.

2.1. Atsakovas atsiliepimu (DOK-122948) į ieškinį prašė ieškinį atmesti, pažymėjo, kad:

1) su ieškovu buvo susitarta dėl individualių baldų gamybos ir jų sumontavimo ieškovo gyvenamajame būste – bute. Ieškovas pasirinko, kad gaminami baldai bus iš standartinės furnitūros ir pasirinktos LMDP (laminuotos medienos drožlių plokštės). Buvo suderinta, kad bus naudojamos „RiexTrack“ stalčių sistemos ir lankstai „Blum“. Užsakymą sudarė šešios spintos: kambario, vaiko kambario, koridoriaus, sandėlio, vonios viršutinė spintelė ir apatinė spintelė su praustuvu;

2) atsakovas ieškovą informavo, kad pasirinkti baldai bus gaminami pagal optimaliausią technologiją, todėl ieškovui buvo paaiškinta apie galimus plokštės pažeidimus (gera/bloga pusė) ir tai, kad baldai nebus nepriekaištingos/aukščiausios kokybės, nes tokia kokybė pagal sutartą kainą, t. y. 6100 Eur, nėra įmanoma (nepriekaištingos/aukščiausios kokybės (Premium klasės) baldai būtų kainavę mažiausiai 12 000 Eur (Premium klasės baldų sąmatą gamintojai įprastai skaičiuoja medžiagų kaina x 2 + darbo įkainiai). Vėliau šalys taip pat sutarė, kad dėl ieškovo pareikštų papildomų reikalavimų bus didesnė nei prieš tai sutarta kaina ir visi darbai jam kainuos apie 6500 Eur ar šiek tiek daugiau. 2025 m. kovo 20 d. ieškovas atsakovui grynaisiais sumokėjo 4000 Eur avansą. Avansas buvo panaudotas užsakytoms medžiagoms apmokėti, tačiau jo neužteko, todėl atsakovas už medžiagas dar papildomai sumokėjo apie 700 Eur iš savo lėšų;

3) baldus pradėjo montuoti 2025 m. balandžio 18 d. Pagrindinė užduotis tą dieną buvo surinkti visus baldus, kad detalės neužimtų vietos bendro naudojimo koridoriuje, buvo tariamasi pratęsti montavimo darbus kitą šalių sutartą dieną. Ieškovui pradėjus reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės, atsakovas paprašė ieškovo jam sumokėti dalį pinigų – 1000 Eur, kad galėtų užsakyti naujas medžiagas ir iš naujo pagaminti reikiamus fasadus, o likusią 1500 Eur sumą sumokėti galutinai užbaigus darbus. Tačiau ieškovas nesutiko sumokėti nei kiek, galiausiai nurodydamas, jog neketina absoliučiai nieko mokėti net ir atsakovui pabaigus darbus. Ieškovas neleido toliau atsakovui tęsti darbų, pareikalavo jo susirinkti įrankius ir išvykti, nurodydamas atsakovui daugiau nebevykti į jo butą ir darbų nebetęsti, bei padavė 50 Eur kurui. Vėliau su ieškovu dar buvo diskutuojama dėl darbų užbaigimo ir trūkumų pašalinimo, tačiau susitarimo nebuvo, ieškovas neleido atlikti jokių kitų darbų;

4) nėra padarytas esminis sutarties pažeidimas, nes darbai nebuvo baigti, o visus trūkumus galima buvo pašalinti. Ieškovas kategoriškai nesutiko su tuo, kad atsakovas sugrįžtų kitą dieną ir pabaigtų baldų montavimo darbus. Ieškovo taip pat netenkino atsakovo pasiūlymas, kuriuo atsakovas nurodė, jog pakeis miegamojo ir vaiko kambario spintų pagrindinius fasadus bei koridoriaus vidinių stalčių fasadus, nepaisant to, kad juos buvo galima pataisyti vietoje. Ieškovas neleido atsakovui užbaigti montavimo darbų, ko pasėkoje tokie defektai, kaip nestabili baldų konstrukcija, neprofesionalus baldų montavimas, nepritvirtinti baldai ir LED loveliai, klibančios lentynos, kyšantys laidai, nepaslėpti tvirtinimo elementai, yra neužbaigtų baldų montavimo darbų pasekmė, dėl kurios atsakovas nėra ir negali būti atsakingas;

5) su neracionaliais ieškovo pasiūlymais atsakovas negalėjo sutikti, kadangi ir taip daug laiko, pastangų, pinigų bei darbo įdėjo siekdamas įgyvendinti ieškovo individualų užsakymą;

6) ieškovas nors ir pateikė specialisto vertinimą, tačiau nėra galimybės nustatyti ar ieškovo specialistas turi tam reikalingą kvalifikaciją. Net ir pripažinus visus įvardintus „defektus“ su kurių vos nedidele dalimi atsakovas, tenkindamas įnoringo kliento/draugo pageidavimą, galėtų sutikti (ir visus juos galėtų ištaisyti, dažnu atveju tiesiog pabaigti montavimo darbus) niekaip nesąlygoja esminio sutarties pažeidimo;

7) ieškovas atsisakė atsakovo paslaugų sutarties vykdymo metu, kuomet atsakovo sutartiniai įsipareigojimai jau beveik buvo įgyvendinti, tačiau dar nebaigti;

8) atsakovas nepažeidė įtempiamų lubų, nes pažeistoje vietoje neatliko jokių darbų;

9) baldais ieškovas gali naudotis pagal paskirtį ir jais iki šiol naudojasi (baldai yra ieškovo bute), o ieškovo įvardijami trūkumai nėra neištaisomi. Baldai yra saugūs ir nekelia pavojaus jais naudojantis, kaip tai matyti iš realios situacijos, vertinant tai, kad ieškovas baldais naudojasi jau apie keturis mėnesius ir jokių incidentų, kuriais būtų buvusi sukelta reali grėsmė, nenurodė.

2.2. Ieškovas dubliku (DOK-129583) patikslino ieškinio reikalavimą dėl restitucijos apimties, pažymėjo, kad:

1) ginčas yra dėl nekokybiškai pagamintų baldų, kurie neatitinka saugumo reikalavimų (neuždengti tvirtinimai ir varžtai, netvarkinga elektros instaliacija, nelygūs paviršiai, nepritvirtintos detalės), dėl naujų baldų išvaizdos (montavimo metu sugadintos plokštės) ir dėl to, kad iš esmės nėra tinkami naudojimui (nesueinantys tarpai, neužsidarančios durys). Pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo šis ginčas – akivaizdus baldų brokas, aplaidus baldų sumontavimas;

2) baldai neatlieka savo tikslinės funkcijos: daugelis baldų plokštumų turi pažeidimų, broko žymių, netinkamo dydžio baldų detalės, netelpančios durelės, neužsidarantys stalčiai, kurie ne tik patvirtina apie gaminio kokybės trūkumą, bet taip pat kelia grėsmę iškristi, sužaloti, sugadinti kitą ieškovo turtą. Ieškovas nereiškia pretenzijų dėl baldų spalvos ar pasirinktos baldų medžiagos. Ieškovas reiškia pretenzijas dėl nekokybiškai pagamintų ir sumontuotų baldų;

3) atsakovas neketino nei tęsti montavimo darbų, nei užsakinėti naujų medžiagų, nes atsakovas ieškovo rašomas žinutes tiesiog ignoravo;

4) atsakovo pasiūlytas situacijos sprendimo variantas, kad ieškovas sumoka dar 1000 Eur medžiagų užsakymui ieškovo netenkino, nes atsakovo atlikti darbai – baldų gamyba ir montavimas iš esmės yra nekokybiški ir ieškovas nebeturi pasitikėjimo atsakovo kompetencijomis. Galutinė šalių sutarta kaina už pagamintus baldus ir atliktus darbus buvo 6500 Eur;

5) baldų plokščių defektai, pvz., nudaužyti plokščių kampai, nevienodo dydžio lentynos, neužsidarantys stalčiai, lubas kabinančios spintelių durys, nuo baldų briaunų nenuvalyti klijai, nėra nebaigto darbo pasekmė – tai akivaizdus įrodymas apie baldų broką;

6) remdamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovas atsisakė sutarties dėl esminio jos pažeidimo. Ieškovas, pastebėjęs trūkumus, pareiškė atsakovui pretenzijas, tačiau šis jas ignoravo ir nesiėmė jokių veiksmų situacijai spręsti. Atsakovas nepateikė jokio pasiūlymo dėl trūkumų šalinimo, jų ištaisymo termino ar kainos sumažinimo, nors pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį tai yra jo pareiga. Taigi, atsakovui atsisakius bendradarbiauti ir nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovas turėjo pagrįstą teisę pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe nutraukti sutartį. Atsakovas, kaip naujų baldų pardavėjas ir montuotojas, turi užtikrinti, kad baldai būtų saugūs ir kokybiški be papildomų pirkėjo veiksmų;

7) tai, kad baldais formaliai galima naudotis, savaime nereiškia, jog jie atitinka pirkimo–pardavimo sutartį ir užsakovo teisėtus lūkesčius. Atsakovui nepašalinus nustatytų trūkumų, ieškovo teisė į kokybišką ir sutarties sąlygas atitinkantį daiktą iš esmės buvo pažeista;

2.3. Atsakovas tripliku (DOK-137384) su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad:

1) iš nebaigtų montuoti baldų negalima tikėtis nepriekaištingos kokybės, nes tai yra didelių gabaritų baldai, kurie surenkami vietoje ir tik tada reguliuojami bei sumontuojami iki galo. Apie tai ne kartą buvo informuotas ieškovas ir tai jam buvo žinoma. Ieškovo išdėstyti argumentai dėl neuždengtų tvirtinimų ir varžtų, nelygių paviršių, nepritvirtintų detalių yra ne kas kita, kaip nepabaigtų montuoti darbų pasekmė, o dėl elektros instaliacijos su ieškovu nebuvo tartasi, nes atsakovas tokių darbų neatlieka, tam yra pasitelkiamos elektriko paslaugos;

2) užsakytos medžiagos buvo visiškai naujos, išpjaustytos ir paruoštos jų sumontavimui ieškovo bute, todėl ieškovo komentaras, kad buvo atvežti ne nauji baldai, yra niekaip nepagrįstas;

3) už susitartą 6500 Eur kainą nebuvo įmanoma užsakyti nepriekaištingos/aukščiausios kokybės (Premium klasės) baldų (medžiagų), apie ką ieškovas buvo informuotas ir šalių buvo sutarta, kad gaminami baldai bus iš standartinės furnitūros ir pasirinktos LMDP (laminuotos medienos drožlių plokštės);

4) atsakovas siekė tęsti darbus kitą sutartą dieną, tačiau ieškovo tai netenkino, jis pareikalavo susirinkti įrankius ir išvykti. Ieškovas atsisakė atsakovo paslaugų, todėl jis ieškovo paprašė padengti bent dalį transporto išlaidų, ko pasėkoje ieškovas padavė atsakovui 50 Eur už kurą;

5) ieškovas nedėjo maksimalių pastangų bendradarbiauti su atsakovu, siekdamas išspręsti ginčą, o iškart ėmėsi kraštutinių priemonių nutraukti šalių sutartį ir reikalauti grąžinti jam sumokėtą 4000 Eur sumą (avansą). Tačiau toks kraštutinis teisių gynybos būdas – sutarties nutraukimas, nėra proporcingas, nepasinaudojus kitais alternatyviais įstatymo numatytais teisių gynybos būdais, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

2.4. Ieškovas papildomai (DOK-177694) pažymėjo, kad vadovaujantis baldų gamybos standartu LST 1345:1994 bei atitinkamais Europos Sąjungos standartais, tam tikri baldų išvaizdos netolygumai laikomi priimtinais, jei gaminys atitinka nustatytus kokybės reikalavimus. Esminiais baldų defektais laikomi nudaužti (pažeisti) baldų kampai ir pan. Atsakovo montuotų baldų trūkumai ne tik neatitinka pagrįstų vartotojo lūkesčių dėl kokybės, bet ir prieštarauja pačiai „naujo daikto“ sampratai, kadangi gaminys akivaizdžiai nėra tinkamas įprastam, saugiam ir numatytam naudojimui.

2.5. Atsakovas papildomai (DOK-177580) pažymėjo, kad paties ieškovo specialistas įvardino trūkumus kaip nekritinius. Atitinkamai esant pastariesiems defektams taikomos smulkios korekcijos ir/ar prekės garantinio taisymo priemonės, ir/ar prekės kainos nuolaida. Ginčo sutarties vykdymui nebuvo taikomi (nei atsakovui savanoriškai, nei ieškovui reikalaujant ir šalims sutarus) jokie ISO, EN, LST. Baldų gamybos praktikoje yra plačiai naudojamas „micro chipping“.

3.1. Ieškovas ir jo atstovė iš esmės palaikė paaiškinimus pateiktus procesiniuose dokumentuose:

3.1.1. Ieškovo atstovė pažymėjo, kad 2025 m. kovo 20 d. buvo susitarta, kad baldai bus sumontuoti per 1 darbo dieną, po darbų atlikimo buvo nurodomos pastabos žodžiu, o kitą rytą ir žinute. Atsakovas nesutiko ištaisyti defektų.

3.1.2. Ieškovas paaiškino, kad su atsakovu susitarė, kad jis pagamins ieškovui baldus. Ieškovas parodė atsakovui turimą virtuvės komplektą, kaip kokybės pavyzdį, atsakovas įsipareigojo pagaminti analogiškos kokybės baldus, tačiau pagamino ir sumontavo ženkliai prastesnės kokybės ir su trūkumais. Atsakovui perdavė 4000 Eur avansą. Baldų montavimo dieną 2025 m. balandžio 18 d. (buvo tariamasi, kad baldai bus montuojami dieną 2025 m. balandžio 17 d.) apie 20 val. pastebėjo, kad baldai yra netinkamos kokybės ir su trūkumais. Atsakovui paprašius dar pinigų, jis nesutiko daugiau mokėti. Kitą dieną atsakovui teikė įvairius pasiūlymus, kaip spręsti susidariusią situaciją, tačiau atsakovas nereagavo. Ieškovas paaiškino ir dėl trūkumų, palaikė juos kaip jie aptarti teismui pateiktame specialisto vertinime. Be to atsakovas panaudojo ir netinkamus vonios spintelės laikiklius.

3.2. Atsakovas ir jo atstovė iš esmės palaikė paaiškinimus pateiktus procesiniuose dokumentuose:

3.2.1. Atsakovas paaiškino, kad dėl to, kad turi apie dešimt metų patirties gaminant ir montuojant baldus, o ieškovas apie tai žinojo, jis su ieškovu susitarė, kad pagamins ir sumontuos jam baldus. 2025 m. kovo 20 d. jis atliko reikalingus patalpų matavimus ir paėmė iš ieškovo 4000 Eur avansą medžiagoms. Pagaminus baldus, 2025 m. balandžio 18 d. 9 val. atvyko pas ieškovą, susinešė baldus ir atliko jų montavimą, tačiau visko nebaigus, ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas ir todėl dėl ilgų diskusijų nespėjo visko padaryti, o kitą dieną ieškovas neleido užbaigti. Ieškovą atsakovas įspėjo dėl kokybės, kad baldai turi gerą ir blogą puses. Ieškovas buvo informuotas, kad visko nepavyks padaryti, kad svarbiausia per dieną viską sumontuoti, kad netrukdytų praeiti, o sureguliavimo darbus atlikti kitą dieną. Apie 21 val. ieškovas atvažiavo su žmona ir pasitarę pradėjo reikšti pretenzijas. Jeigu būtų ieškovas netrukdęs dirbti iki 1 val. nakties būtų pabaigę visus montavimo darbus. Iš pradžių su ieškovu sutarė, kad darbus pabaigs kitą dieną, tačiau vėliau ieškovas nesutiko su tuo ir išprašė jį iš buto. Ieškovas neleido jam užbaigti pradėtų darbų.

1) ieškovas ir jo atstovė iš esmės palaikė visuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. Pažymėjo, kad negavo kokybiškų baldų, tokių kokių tikėjosi. Montavimo dieną dar 18 val. atsakovui pasakė, kad baldų plokštė yra netinkamos kokybės, todėl baldai nelaikytini naujais. Be to baldai yra nesaugūs. Baldai yra netinkami dėl jų gamybos klaidų;

2) atsakovas jo atstovė iš esmės palaikė visuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. Pažymėjo, kad ieškovas nelaikytinas vartotoju, o jeigu ir laikytinas, tai tuomet jis turėjo įrodyti esminį sutarties pažeidimą, tačiau to neįrodė. Sprendžiant dėl reikalavimų apimties, svarbu taikyti proporcingumo principą, nes avanso grąžinimas ir baldų pasiėmimas yra kraštutinė priemonė. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas sugadino ieškovo buto lubas, taip pat to, kad sumontuotos kriauklės nėra galimybės panaudoti baldus montuojant iš naujo. Ieškovas sutarties nenutraukė be teismo ir tai patvirtina, kad nebuvo padarytas esminis sutarties pažeidimas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Ginčo šalys pradėjo bendrauti 2025 m. kovo 3 d. (e. t. 1, b. l. 82-157) ir 2025 m. kovo 20 d. žodžiu, su vėlesniais žodiniais pakeitimais sudarė vartojimo rangos sutartį, pagal kurią susitarė, kad:

1) atsakovas iš susitartų medžiagų pagamins ir sumontuos ieškovo gyvenamajame būste šešias spintas: kambario, vaiko kambario, koridoriaus, sandėlio, vonios viršutinę spintelę ir vonios apatinę spintelę su praustuvu;

2) ieškovas 2025 m. kovo 20 d. sumokėjo atsakovui 4000 Eur avansą grynaisiais;

3) šalys susitarė, kad bendra baldų pagaminimo ir sumontavimo kaina bus 6500 Eur;

4) šalys susitarė, kad atsakovas montavimą atliks 2025 m. balandžio 17 d., vėliau susitarė, kad montavimą atliks 2025 m. balandžio 18 d.

4.2. 2025 m. balandžio 18 d. atsakovas atvyko ieškovo nurodytu adresu ir montavo susitartus baldus, montavimo darbai nebuvo baigti, ieškovui sustabdžius atsakovo darbus. Atsakovas ieškovo reikalavimu paliko ieškovo butą ir nesugrįžo užbaigti darbų, nes ieškovas nesutiko atsakovui sumokėti papildomą 1000 Eur avansu iš susitartų 6500 Eur. Ieškovas 2025 m. balandžio 18 d. sumokėjo atsakovui 50 Eur išlaidoms kurui.

4.3. 2025 m. balandžio 19-25 d. ginčo šalys vienas kitam teikė įvairius pasiūlymus kaip išspręsti susidariusią situacija (žr. e. t. 1, b. l. 147-157), ieškovas galiausiai 2025 m. balandžio 25 d. parašė atsakovui, kad jei šis neieškos abiem pusėms tinkamo sprendimo, tuomet po 14 dienų kreipsis į teismą.

4.4. Baldų gamybos standartas LST 1345:1994 yra pakeistas Standartu Buitinė Ir Komercinė Įranga. Laisvalaikis. Sportas LST 1329:2015, tačiau šalys teismui jo nepateikė į bylą. Standartai nėra viešai prieinami (https://lsd.lrv.lt/uploads/lsd/documents/files/Biuletinis/2015/LSTbiuletenis201508.pdf).

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja ieškovo iškeltų reikalavimų apimtyje. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar atsakovas kokybiškai atliko rangos darbus, ar sudaryta vartojimo rangos sutartis, ar ji yra nenutraukta, ar yra pagrindas ją nutraukti teismui, ar atsakovas turi grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą, ar atsakovas privalo išmontuoti ir išsivežti savo gamintus ir sumontuotus baldus iš objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir darydamas išvadas, atsakys į minėtus klausimus, spręs ar ieškovo reikalavimai tenkintini ar atmestini:

1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz. žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

3) Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atitinkamai šiame teismo sprendime pasisakoma tik dėl esminių ieškinio ir priešieškinio argumentų;

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo pirmasis reikalavimas – nutraukti tarp šalių susiklosčiusią žodinę baldų gamybos ir montavimo sutartį, sudarytą 2025 m. kovo 20 d. tarp ieškovo ir atsakovo, atmestinas, nes ginčo sutartis buvo nutraukta 2025 m. balandžio 25 d. ieškovo iniciatyva:

6.1. Ieškovas teigė ir įrodinėjo, kad dėl netinkamos kokybės jam pateiktų baldų tarp šalių sudaryta žodinė baldų gamybos ir montavimo sutartis turi būti nutraukta teismo. Atsakovas teigė ir įrodinėjo, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti, kad ieškovas turi įrodyti esminį sutarties pažeidimą.

6.1.1. Spręstina, kad žodinė baldų gamybos ir montavimo sutartis, sudaryta 2025 m. kovo 20 d. tarp ieškovo ir atsakovo, yra vartojimo rangos sutartis ir ji buvo nutraukta 2025 m. balandžio 25 d. ieškovo iniciatyva, atsakovui su tuo sutinkant, todėl nėra pagrindo minėtą sutartį nutraukti teismo sprendimu, tačiau svarbu yra atsakyti į klausimą, koks buvo minėtos sutarties nutraukimo pagrindas. Spręstina, kad ginčo sutarties nutraukimo pagrindu buvo ieškovui netinkamas susitarto darbo rezultatas.

6.2. Žodinė baldų gamybos ir montavimo sutartis, sudaryta 2025 m. kovo 20 d. tarp ieškovo ir atsakovo, buvo vartojimo rangos sutartimi:

1) sutarties laisvės principo turinys detalizuotas CK 6.156 straipsnyje. Sutarties laisvės principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008);

2) teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis);

3) vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-501-803/2023).

6.2.2. Nagrinėjamu atveju šalys procesiniuose dokumentuose neakcentavo kaip turėtų būti kvalifikuojama jų sudaryta sutartis, atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad sutartis nebuvo vartojimo rangos. Įvertinus bylos šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus spręstina, kad ginčo šalių sudaryta žodinė sutartis yra vartojimo rangos sutartis, nes ieškovas užsakė baldų gamybą ir montavimą iš atsakovo, kuris tuo verčiasi profesionaliai. Atsakovas vienu atveju nurodė, kad dešimt metų užsiima baldų gamyba ir montavimu, kitu atveju, kad ieškovui baldus gamino iš draugiškumo. Teismas negali pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad atsakovas ieškovui baldus gamino ir montavo vien iš draugiškumo, kad sudaryta sutartis būtų ne vartojimo rangos. Nes kaip minėta iš atsakovo paaiškinimų, kad jis baldų gamyba ir montavimo užsiima dešimt metų, spręstina, kad atsakovas veikė kaip verslo subjektas, pagal vartotojo užsakymą. Kitoks ginčo šalių sudarytos sutarties kvalifikavimas nėra įmanomas, nes sudarytos sutarties nėra galimybės priskirti kokiai nors kitai sutarčiai, pvz., jungtinės veiklos sutarčiai ar pan.

6.3. Padarius išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, pažymėtinos šios ginčui papildomai taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019);

2) CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato vartotojo teisės į informaciją reikalavimus. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Be to, įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo (2 dalis). Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (4 dalis). Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (5 dalis);

3) vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką);

4) CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas atliktų darbų bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą (CK 6.674 straipsnis);

5) įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai tiek esant vartojimo pirkimo-pardavimo, tiek ir vartojimo rangos teisiniams santykiams neturi būti diferencijuojami. Įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas bei jo tikslas lemia išvadą, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008. Teismų praktika. 2008, 30 );

5) CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).

6.4. Vartojimo rangos sutartis buvo nutraukta 2025 m. balandžio 25 d. ieškovo iniciatyva dėl netinkamai atliekamo darbo, atsakovui su tuo sutinkant:

6.4.1. Ginčo šalims susitarus dėl darbų apimties, tačiau nesusitarus dėl žodinės sutarties nutraukimo ir pagrindų, spręstina, kad ieškovas būdamas vartotoju, 2025 m. balandžio 25 d. remdamasis CK 6.680 straipsniu pagrįstai pasinaudojo pirkėjo teisėmis aptartomis CK 6.334 straipsnyje, t. y. teise teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai atsakovas netinkamai atliko savo darbą. Minėtais pagrindais atsisakant sutarties nėra būtina įrodyti esminį sutarties pažeidimą. Spręstina, kad atsakovas iš ieškovo 2025 m. balandžio 25 d. pranešimo (e. t. 1, b. l. 155-157) turėjo ir galėjo suprasti sudarytos žodinės sutarties nutraukimo faktą ir nutraukimo faktinį pagrindą, kuris iš ieškovo buvo įvardintas aiškiai suprantamai – netinkamai atliekamas vartojimo sutartyje aptartas darbas. Atsakovas po 2025 m. balandžio 25 d. nesiėmė jokių veiksmų ginčyti ieškovo veiksmų. Aktualu tai, kad nepaisant ieškovo pareikšto klaidingo reikalavimo nutraukti vartojimo rangos sutartį teismo sprendimu dėl esminio vartojimo rangos sutarties pažeidimo, ginčo šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose yra pažymėjusios, kad tarp šalių sudaryta sutartis jau buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo ją nutraukti dar kartą teismo sprendimu. Šalių paaiškinimai, kad sudaryta sutartis nebuvo nutraukta, neatitinka faktinės ginčo situacijos, todėl spręstina, kad ginčo šalys netinkamai teisiškai vertino faktinę situaciją, kad ginčo sutartis nebuvo nutraukta.

6.4.2. Atitinkamai būtina atsakyti į klausimą kokiu pagrindu buvo nutraukta vartojimo rangos sutartis, t. y. ar šalių susitarimu, ar ieškovo iniciatyva dėl netinkamai atliekamo vartojimo sutartyje aptarto darbo (CK 6.680 straipsnis), taip pat svarbu nustatyti ar ieškovo atliktam sutarties nutraukimui papildomai tam reikia nustatyti atsakovo atliktą esminį sutarties pažeidimą:

1) spęstina, kad ieškovas būdamas vartotoju, turėjo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą avansą. Minėtai ieškovo teisei realizuoti svarbu nustatyti ar buvo tam faktinis pagrindas – netinkamai atliekamas vartojimo sutartyje aptartas darbas. Byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl šešių spintų pagaminimo ir sumontavimo, ieškovui kaip vartotojui. Atsakovo pagaminti ir sumontuoti baldai buvo su tam tikrais akivaizdžiais trūkumais, t. y. ieškovo į bylą pateikti įrodymai: apžiūros aktas (e. t. 1, b. l. 24-42), vaizdo failai (DOK-141302) patvirtina, kad iš esmės visų baldų fasadinė plokštė yra išpjauta nelygiai, t. y. baldų fasadinės plokštės kraštai turi akivaizdžius akimi matomus kraštų pjovimo nelygumus. Todėl ieškovas baldų montavimo dienos pabaigoje pastebėjęs tokius baldų plokštės trūkumus, pagrįstai teikė pretenzijas atsakovui ir pagrįstai 2025 m. balandžio 25 d. pranešimu (e. t. 1, b. l. 155-157) atsisakė sutarties;

2) spręstina, kad vartotojas turi teisę pasinaudoti teise atsisakyti vartojimo rangos sutarties CK 6.680 straipsnio pagrindu ir nėra būtina įrodyti esminį sutarties pažeidimą. Tačiau šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti ir esminį vartojimo rangos sutarties pažeidimą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindais, t. y. nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Kaip minėta, atsakovo sumontuotų baldų fasadinės plokštės kraštai turi akivaizdžius akimi matomus kraštų pjovimo nelygumus, kurių pašalinti nepakeitus visų sumontuotų baldų fasadinių plokščių nėra galimybės. Atsakovo argumentai, kad minėtus netolygumus jis galėjo pašalinti naudodamas baldinei plokštei skirtą vašką nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini vien kaip gynybinė taktika. Kiti ieškovo nurodyti atsakovo atliktų darbų trūkumai taip pat nebuvo paneigti, ir nors juos galima buvo ištaisyti, tačiau spręstina, kad jie taip pat pagrįstai buvo nurodyti atsakovui, kaip pagrindas spręsti, kad vartojimo rangos sutartimi susitartas darbo rezultatas yra nepriimtinas ieškovui, kaip vartotojui, kuriam suteikta teisė atsisakyti sutarties CK 6.680 straipsnio pagrindu;

3) spręstina, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovą tinkamai informavo, kad baldų fasadinės plokštės kraštai turės akivaizdžius akimi matomus kraštų pjovimo nelygumus. Atsakovas teigė, kad ieškovą informavo, kad pagaminti baldai nebus aukščiausios kokybės, tačiau bus galima juos naudoti pagal paskirtį. Ieškovas teigė, kad atsakovui parodė turimą virtuvės baldų komplektą, kuris aptariamo trūkumo neturėjo ir tikėjosi analogiškos kokybės. Kaip minėta, atsakovas veikdamas kaip profesionalus baldų gamintojas ir montuotojas, turėjo ieškovui, kaip vartotojui tinkamai išaiškinti ką reiškia, kad baldai nebus aukščiausios kokybės. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų pateikęs ieškovui kokių nors savo pagamintų baldų, kurie nėra aukščiausios kokybės, pavyzdžių ir kurių ieškovas būtų galėjęs objektyviai suprasti, kad pagamintų baldų fasadinės plokštės kraštai turės akivaizdžius akimi matomus plokštės kraštų pjovimo nelygumus. Atitinkamai yra pagrindas taikyti ir CK 6.674 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nustato, kad užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje.

7. Ieškovo antrasis reikalavimas – taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 4000 Eur sumą, sumokėtą už netinkamos kokybės baldus ir jų montavimą ir įpareigoti atsakovą išmontuoti ir išsivežti savo gamintus ir sumontuotus baldus iš objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip atkuriant iki sutarties buvusią šalių padėtį, tenkintinas:

7.1. Ieškovas teigė ir įrodinėjo, kad nutraukus sutartį jis turi teisę susigrąžinti sumokėtą avansą, o atsakovas turi išmontuoti ir išsivežti savo gamintus ir sumontuotus baldus iš objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini):

7.2. CK 6.222 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai sutartis nutraukta pagrįstai, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

7.3. Nagrinėjamu atveju, šio sprendimo 6 punkte konstatavus, kad ieškovas 2025 m. balandžio 25 d. pagrįstai atsisakė su atsakovu sudarytos vartojimo rangos sutarties, ją nutraukdamas. Nenustačius jokių duomenų, kad grąžinimas natūra neįmanomas ar, kad šalims jis nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, spręstina, kad taikytina restitucija ieškovo nurodyta apimtimi:

1) ieškovui priteistina iš atsakovo 4000 Eur sumokėto avanso;

2) atsakovas įpareigotinas išmontuoti ir išsivežti jo pagamintus ir sumontuotus baldus iš objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovo trečiasis reikalavimas – priteisti iš atsakovo 620 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už papildomai padarytą turtinę žalą ieškovo turtui (įtempiamų lubų pažeidimą ir praustuvės sugadinimą), atmestinas:

8.1. Ieškovas teigė ir įrodinėjo, kad atsakovas montuodamas baldus padarė skylę įtempiamose lubose ir kad jų remonto kaina 500 Eur, kad atsakovas netinkamai sumontavo praustuvą ir todėl jį reiks pirkti kitą, kad praustuvo kaina 120 Eur.

8.2. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

8.3. Nagrinėjamu atveju ieškovas kelia dviejų tipų nuostolius, vienas dėl sugadintų lubų, kitą dėl netinkamai sumontuoto praustuvo:

1) ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas montuodamas baldus padarė skylę įtempiamose lubose, pateikė foto nuotraukas (e. t. 1, b. l. 34). Apgadintoms luboms ieškovas priskyrė 500 Eur nuostolių sumą. Teismas detaliai ištyręs minėtas fotonuotraukas ir įvertinęs iš esmės skirtingus bylos šalių paaiškinimus, negali prieiti išvados, paremtos pagrįstu įsitikinimu, kad būtent atsakovas ieškovo luboms būtų padaręs žalos. Aktualu ir tai, kad padarytas žalos dydis turi būti įrodytas, o šiuo atveju ieškovas nepateikė įrodymų kaip ir kuo remdamasis nustatė žalos dydį būtent 500 Eur sumai;

2) ieškovas teigė ir įrodinėjo, kad atsakovas netinkamai sumontavo praustuvą ir todėl reiks pirkti kitą patiriant 120 Eur išlaidų. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad vonios kambario praustuvas yra sugadintas, kad jo nebus galima panaudoti po atlikto baldų išmontavimo. Atitinkamai neįrodytas žalos faktas, neaišku ir kuo remdamasis ieškovas nurodė žalos dydį.

9.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, pagal to paties straipsnio 2 dalį – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 88 straipsnis nustato kas yra priskiriama prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, kuriomis be kita ko laikomos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą.

9.2. Nagrinėjamu atveju atmetus pirmąjį reikalavimą, tačiau atsakius į klausimą, kad ieškovas pagrįstai nutraukė ginčo sutartį, patenkinus antrąjį reikalavimą ir atmetus trečiąjį reikalavimą, spręstina, kad 70 procentų ieškovo reikalavimų yra patenkinti ir 30 procentų nepatenkinta, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos:

1) ieškovas pateikė įrodymus, kad iš viso patyrė 2582 Eur bylinėjimosi išlaidų (žr. DOK-177686, DOK-186306). Atitinkamai jam priteistina iš atsakovo 70 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1807,4 Eur.

2) atsakovas pateikė įrodymus, kad iš viso patyrė 2450 Eur, todėl jam priteistina 30 procentų t. y. 735 Eur (DOK-165290, DOK-164098, DOK-186844) bylinėjimosi išlaidų advokatui.

10. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nebuvo patirtos, todėl jos Lietuvos valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Taikyti restituciją dėl tarp ieškovo ir atsakovo 2025 m. kovo 20 d. sudarytos žodinės baldų gamybos ir montavimo sutarties (vartojimo rangos sutarties), kuri buvo nutraukta 2025 m. balandžio 25 d. Civilinio kodekso 6.680 straipsnio ir CK 6.674 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu, ir:

1) ieškovui E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) sumokėto avanso;

2) įpareigoti atsakovą D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) išmontuoti ir išsivežti jo pagamintus ir sumontuotus baldus iš objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovo ir atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies:

2.1. Priteisti ieškovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1807,4 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septynis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

2.2. Priteisti atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 735 Eur (septynis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje apimtyje ieškinį ir šalių prašymus dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.